path: root/talermerchantdemos/blog/articles/lt/why-free.html

<!--#set var="ENGLISH_PAGE" value="/philosophy/why-free.en.html" -->

<!--#include virtual="/server/header.lt.html" -->
<!-- Parent-Version: 1.77 -->

<!-- This file is automatically generated by GNUnited Nations! -->
<title>Kodėl programinė įranga turėtų niekam nepriklausyti - GNU projektas -
Laisvos programinės įrangos fondas</title>

<meta name="Keywords" content="GNU, GNU projektas, FSF, Laisva programinė įranga, Laisvos programinės
įrangos fondas, Kodėl programinė įranga turėtų niekam nepriklausyti" />

<!--#include virtual="/philosophy/po/why-free.translist" -->
<!--#include virtual="/server/banner.lt.html" -->
<h2>Kodėl programinė įranga turėtų niekam nepriklausyti</h2>

<p>pagal <a href="http://www.stallman.org/"><strong>Richard
Stallman</strong></a></p>

<p>
Skaitmeninė informacinė technologija padeda pasauliui palengvindama
informacijos kopijavimą ir modifikavimą.  Kompiuteriais mums visiems
pažadama tai palengvinti.</p>

<p>
Ne visi nori, kad tai būtų lengviau.  Autorių teisių sistema programinės
įrangos programoms suteikiami &bdquo;savininkai&ldquo;, dauguma iš kurių
siekia tos programinės įrangos potencialią naudą likusiai visuomenei
sulaikyti.  Jie norėtų būti vieninteliais, kurie gali kopijuoti ir
modifikuoti programinę įrangą, kurią mes naudojame.</p>

<p>
Ta autorių teisių sistema užaugo kartu su spausdinimu &ndash; masinės
gamybos kopijavimo technologija.  Autorių teisės šiai technologijai labai
tinka, nes jos suvaržė užsiimančius tik masiniu kopijavimu.  Jos neatėmė
knygų skaitytojų laisvės.  Paprastas skaitytojas, kuris neturėjo nuosavo
spausdinimo preso, galėjo knygas kopijuotis tik su parkeriu ir rašalu ir tik
keli skaitytojai dėl to buvo paduoti į teismą.</p>

<p>
Skaitmeninė technologija yra lankstesnė, nei spausdinimo presas: kai
informacija turi skaitmeninę formą, jūs galite ją lengvai nukopijuoti, kad
pasidalintumėte su kitais.  Būtent šis lankstumas labai blogai tinka tokiai
sistemai kaip autorių teisės.  Tai ir yra priežastis dėl kurios vis sparčiau
bjaurėja ir griežtėja priemonės, dabar naudojamos užtikrinti programinės
įrangos autorių teisių privalomąjį laikymąsi.  Apsvarstykite šias keturias
Programinės įrangos leidėjų asociacijos (SPA) praktikas:</p>

<ul>
<li>Milžiniška propaganda teigianti jog yra negerai nepaklūsti savininkams, kad
padėti savo draugui.</li>

<li>Skundikų viliojimas, kad šie praneštų apie savo bendradarbius ir kolegas.</li>

<li>Biurų ir mokyklų kratos (su policijos pagalba), kurių metu žmonėms sakoma,
kad jie turi įrodyti savo nekaltumą dėl nelegalaus kopijavimo.</li>

<li>Tokių žmonių kaip <abbr title="Masačiusetso technologijos
institutas">MIT</abbr> David LaMacchia, teisinis persekiojimas (atlieka JAV
Vyriausybė pagal SPA prašymą), ne už programinės įrangos kopijavimą (jis
nėra kaltinamas kažką kopijavęs), bet tik už tai, kad paliko kopijavimo
priemones be priežiūros ir už tai, kad neužkardė jų naudojimo.<a
href="#footnote1">[1]</a></li>
</ul>

<p>
Visos keturios praktikos primena tas, naudotas buvusioje Sovietų sąjungoje,
kai kiekvienai kopijavimo mašinai buvo priskirtas sargas, kad išvengti
uždrausto kopijavimo ir kai asmenys turėjo informaciją kopijuoti slaptai ir
perduoti iš rankų į rankas kaip pogrindinę spaudą.  Žinoma, yra skirtumas:
informacijos kontrolės motyvas Sovietų sąjungoje buvo politinis; JAV motyvas
yra pelnas.  Tačiau mus veikia veiksmai, o ne motyvas.  Bet koks bandymas
užblokuoti pasidalinimą informacija, nesvarbu kodėl, veda prie tų pačių
metodų ir tokiu pačiu šiurkštumu.</p>

<p>
Siekdami gauti galią valdyti tai, kaip mes naudojame informaciją, savininkai
pateikia kelių tipų argumentus:</p>


<ul>
<li id="name-calling">Vadina vardais.

<p>
Savininkai naudoja šmeižiančius žodžius, tokius kaip
&bdquo;piratavimas&ldquo; ir &bdquo;vagystė&ldquo;, taip pat ir ekspertinę
terminologiją, kaip &bdquo;intelektinė nuosavybė&ldquo; ir
&bdquo;žala&ldquo;, visuomenei pasiūlydami tam tikrą mąstymo liniją &ndash;
supaprastintą analogiją tarp programų ir fizinių objektų.</p>

<p>
Mūsų idėjos ir intuicijos apie materialių objektų savybes yra apie tai ar
yra teisinga <em>paimti objektą</em> iš kažko kito.  Jos tiesiogiai
netaikomos kažko <em>kopijos padarymui</em>.  Bet savininkai prašo mūsų jas
vis tiek taikyti.</p></li>

<li id="exaggeration">Perdėjimas.

<p>
Savininkai sako, kad jie patiria &bdquo;žalą&ldquo; ar &bdquo;ekonominį
nuostolį&ldquo; kai naudotojai kopijuoja programas patys.  Tačiau šis
kopijavimas savininkui neturi jokio tiesioginio efekto ir nieko nežaloja.
Savininkas gali prarasti tik jeigu asmuo, kuris nusikopijavo, kitu atveju
būtų už vieną iš savininko sumokėjęs.</p>

<p>
Truputi pamąsčius matyti, kad dauguma tokių žmonių nebūtų kopijų pirkę.
Tačiau tokie savininkai skaičiuoja savo &bdquo;nuostolius&ldquo; tarsi
kiekvienas būtų kopiją pirkęs.  Švelniai išsireiškiant &ndash; perdėjimas.</p></li>

<li id="law">Teisė.

<p>
Savininkai dažnai mini esamą teisinę aplinką ir griežtas bausmes, kuriomis
jie gali mums grasinti.  Šiuo požiūriu netiesiogiai siūloma, kad šiandieninė
teisė perteikia nekeliantį klausimų moralinį požiūrį &ndash; ir tuo pačiu
metu, esame skatinami tas bausmes laikyti gamtos dėsniais, dėl kurių
egzistavimo negalima nieko apkaltinti.</p>

<p>
Tokia įtikinimo linija nėra suprojektuota atlaikyti kritinį mąstymą; ja
siekiama sustiprinti mąstymą įpročiais.</p>

<p>
Elementaru, kad įstatymais nesprendžiama teisinga ir neteisinga.  Kiekvienas
amerikietis šitą turėtų žinoti, 1950&ndash;1960&nbsp;m. laikotarpiu
juodaodžiui asmeniui, daugelyje valstijų pagal įstatymą, buvo draudžiama
sėdėti autobuso priekyje; bet tik rasistai pasakytų, kad ten sėdėti buvo
neteisinga.</p></li>

<li id="natural-rights">Natūralios teisės.

<p>
Autoriai dažnai tvirtina, kad jie turi ypatingą ryšį su programomis, kurias
jie parašė ir tęsia teigdami, kad dėl to jų norai ir interesai susiję su
programa paprasčiausiai yra svaresni nei bet kurių kitų &ndash; ar net nei
viso likusio pasaulio.  (Įprastai, kompanijos, ne autoriai, turi programinės
įrangos autorių teises, bet iš mūsų tikimasi, kad ignoruosime šį
neatitikimą.)</p>

<p>
Tiems, kurie siūlo tokią aksiomą &ndash; autorius yra svarbesnis nei jūs
&ndash; laikyti etiška, aš tegaliu pasakyti, kad aš, pats žinomas
programinės įrangos autorius, ją vadinu nesąmone.</p>

<p>
Tačiau tikėtina, kad bendrai žmonės kažkokią simpatiją natūralių teisių
tvirtinimams jaus tik dėl dviejų priežasčių.</p>

<p>
Viena priežastis yra pertempta analogija su materialiais objektais.  Kai aš
verdu makaronus, prieštarauju jei kas nors kitas juos suvalgo, todėl, kad
tada aš jų negaliu suvalgyti.  Jo veiksmas skriaudžia mane būtent tiek, kiek
jam padeda; tik vienas iš mūsų gali suvalgyti tuos makaronus, taigi,
klausimas yra, kuris? Mažiausio išskirtinumo tarp mūsų radimas yra
pakankamas prarasti etinį balansą.</p>

<p>
Tačiau ar jūs leidžiate arba pakeičiate programą, kurią aš parašiau, jus
paveikia tiesiogiai ir mane tik netiesiogiai.  Ar duosite kopiją savo
draugui paveikia jus ir jūsų draugą daug labiau, nei tai paveikia mane.  Aš
neturėčiau turėti galią jums pasakyti, kad šitų dalykų nedarytumėte.  Visi
neturėtų.</p>

<p>
Antra priežastis yra ta, kad žmonėms buvo pasakyta jog natūralios teisės
autoriams yra priimta ir nekelianti klausimų mūsų visuomenės tradicija.</p>

<p>
Istoriškai, priešinga yra teisinga.  Natūralių autorių teisių idėja
pasiūlyta ir tvirtai atmesta, kai buvo formuojama JAV Konstitucija.  Štai
kodėl Konstitucija autorių teisių sistemą tik <em>leidžia</em> ir tokios
<em>nereikalauja</em>; štai kodėl joje sakoma, kad autorių teisės turi būti
laikinos.  Joje taip pat teigiama, kad autorių teisių tikslas yra skatinti
progresą &ndash; o ne atlyginti autoriams.  Autorių teisės autoriams kažkiek
atlygina, ir leidėjams labiau, bet tuo yra siekta kaip priemonių jų elgesio
pakeitimui.</p>

<p>
Tikra, įsitvirtinusi mūsų visuomenės tradicija yra ta, kad autorių teisės
įsikiša į natūralias visuomenės teises &ndash; ir, kad tai gali būti
pateisinta tik visuomenės naudai.</p></li>

<li id="economics">Ekonomika.

<p>
Galutinis programinės įrangos savininkų turėjimo argumentas yra toks, kad
tai veda prie daugiau programinės įrangos pagaminimo.</p>

<p>
Skirtingai nuo kitų, šis argumentas bent jau turi pagrįstą požiūrį į temą.
Jis paremtas realiu tikslu &ndash; programinės įrangos naudotojų
patenkinimas.  Ir empiriškai aišku, kad žmonės kažko pagamins daugiau, jei
jiems už tai gerai apmokama.</p>

<p>
Tačiau ekonominis argumentas turi trūkumą: jis paremtas prielaida, kad
skirtumas yra tik klausime kiek daug pinigų mes turime sumokėti.  Juo
priimama, kad tai ko mes norime yra <em>programinės įrangos gamyba</em>,
nepaisant ar ta programinė įranga turi savininkus, ar ne.</p>

<p>
Žmonės šią prielaidą iškarto priima todėl, kad ji sutampa su mūsų potyriais
su materialiais objektais.  Pavyzdžiui, pamąstykite apie sumuštinį.  Labai
tikėtina, kad jūs tokį patį sumuštinį galite gauti nemokamai arba už
mokestį.  Jei taip, pinigų suma kurią sumokate yra vienintelis skirtumas.
Nepaisant ar turite jį nupirkti, ar ne, tas sumuštinis turi tokį patį skonį,
tokią pačią maistinę vertę ir bet kuriuo atveju jį suvalgyti galite tik
vieną kartą.  Ar jūs gaunate tą sumuštinį iš savininko, ar ne, negali
tiesiogiai paveikti nieko, išskyrus jums liekančią pinigų sumą.</p>

<p>
Tai yra teisinga bet kokiam materialiam objektui &ndash; turi jis savininką
ar ne, tai tiesiogiai nepaveikia kas jis <em>yra</em>, nei ką jūs, jei
įsigyjate, galite su juo padaryti.</p>

<p>
Tačiau jei programa turi savininką, tai labai paveikia kas ji yra ir ką jūs
galite su kopija padaryti, jei tokią įsigyjate.  Skirtumas nėra tik kainos
klausime.  Programinės įrangos savininkų sistema skatina programinės įrangos
savininkus pagaminti kažką &ndash; bet ne tą, ko tikrai reikia visuomenei.
Ir tai sukelia neapčiuopiamą etinį teršimą, kuris paveikia mus visus.</p></li>

</ul>

<p>
Ko reikia visuomenei? Jai reikia informacijos, kuri yra jos piliečiams
tikrai prieinama &ndash; pavyzdžiui, programų, kurias žmonės gali skaityti,
taisyti, pritaikyti ir gerinti, o ne tik valdyti.  Bet ką programinės
įrangos savininkai įprastai pateikia, tai juodą dėžę, kurios mes negalime
išstudijuoti ar pakeisti.</p>

<p>
Visuomenei taip pat reikia laisvės.  Kai programa turi savininką, naudotojai
praranda laisvę valdyti jų pačių gyvenimų dalį.</p>

<p>
Ir, visų svarbiausia, visuomenė savo piliečiuose turi paskatinti savanoriško
bendradarbiavimo dvasią.  Kai programinės įrangos savininkai sako mums, kad
natūraliu būdu padėti savo kaimynams yra &bdquo;piratavimas&ldquo;, jie
teršia mūsų visuomenės pilietinę dvasią.</p>

<p>
Štai kodėl mes sakome, kad <a href="/philosophy/free-sw.html">laisva
programinė įranga</a> yra laisvės, o ne kainos reikalas.</p>

<p>
Ekonominis argumentas savininkams yra klaidingas, bet ekonominė problema yra
tikra.  Kai kurie žmonės rašo naudingą programinę įrangą dėl jos rašymo
malonumo arba dėl susižavėjimo ir meilės; bet jei mes norime daugiau
programinės įrangos, nei tie žmonės parašo, mums reikia surinkti lėšų.</p>

<p>
Nuo 1980&ndash;1990&nbsp;m. laikotarpio, laisvos programinės įrangos
autoriai išbandė įvairius finansavimo suradimo būdus, turėjo kažkiek
sėkmės.  Nėra reikalo padaryti kažką turtingu; įprastos pajamos yra
pakankama paskata daugelio darbų, kurie sukelia mažesnį pasitenkinimą nei
programavimas, padarymui.</p>

<p>
Daugelį metų, kol draugijos dėka tapo nebebūtina, aš gyvenau iš specifinių
laisvos programinės įrangos, kurią pats parašiau, papildymų.  Kiekvienas
papildymas buvo pridedamas prie standartinės išleidimo versijos ir todėl
galiausiai tapo pasiekiamas bendrai visuomenei.  Klientai man mokėjo, kad aš
dirbčiau prie papildymų, kurių jie pageidavo, o ne prie ypatybių, kurias
kitu atveju aš būčiau laikęs prioritetinėmis.</p>

<p>
Kai kurie laisvos programinės įrangos autoriai uždirba parduodami paramos
paslaugas.  1994&nbsp;m., Cygnus parama, turinti apie 50 darbuotojų,
apskaičiavo, kad apie 15 procentų jos darbuotojų veiklos sudarė laisvos
programinės įrangos kūrimas &ndash; verti pagarbos procentai kaip
programinės įrangos kompanijai.</p>

<p>
1990&ndash;2000&nbsp;m. laikotarpio pradžioje, kompanijos, į kurias įėjo
Intel, Motorola, Texas Instruments ir Analog Devices, susijungė, siekdamos
finansuoti GNU C kompiliatoriaus kūrimo tęsimą.  Didžiąją dalį GCC kūrimo
vis dar atlieka apmokami programuotojai.  Tą patį dešimtmetį, GNU
kompiliatorius Ada kalbai buvo finansuojamas JAV karinių oro pajėgų ir nuo
to laiko specialiai šiam tikslui sukurtos kompanijos.</p>

<p>
Laisvos programinės įrangos judėjimas vis dar yra mažas, bet JAV
klausytojų-remiamo radijo pavyzdys parodo jog yra įmanoma paremti didelės
apimties veiklą neverčiant kiekvieno naudotojo mokėti.</p>

<p>
Šiandien, kaip kompiuterio naudotojas, jūs galite susivokti, kad naudojate
<a href="/philosophy/categories.html#ProprietarySoftware">nuosavybinę</a>
programą.  Jei jūsų draugas prašo padaryti kopiją, būtų neteisinga
atsisakyti.  Bendradarbiavimas yra svarbesnis nei autorių teisės.  Tačiau
pogrindinis, sandėliuke bendradarbiavimas nekuria geros visuomenės.  Asmuo
turėtų siekti gyventi aukštos moralės gyvenimą atvirai su pasididžiavimu ir
tai reiškia pasakymą ne nuosavybinei programinei įrangai.</p>

<p>
Jūs nusipelnote galėti atvirai ir laisvai bendradarbiauti su kitais
žmonėmis, kurie naudoja programinę įrangą.  Jūs nusipelnote galėti išmokti
kaip ta programinė įranga veikia ir su ja mokyti savo studentus.  Jūs
nusipelnote galėti pasamdyti jūsų mėgstamą programuotoją ją sutvarkyti, kai
ji sugenda.</p>

<p>
Jūs nusipelnote laisvos programinės įrangos.</p>

<h3>Pastabos</h3>
<ol>
<li id="footnote1">Tie kaltinimai vėliau buvo panaikinti.</li>
</ol>

<hr />
<blockquote id="fsfs"><p class="big">Ši esė yra publikuota <a
href="http://shop.fsf.org/product/free-software-free-society/"><cite>Laisva
programinė įranga, laisva visuomenė: rinktinės Richard M. Stallman
esės</cite></a>.</p></blockquote>

<div class="translators-notes">

<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't have notes.-->
 </div>
</div>

<!-- for id="content", starts in the include above -->
<!--#include virtual="/server/footer.lt.html" -->
<div id="footer">
<div class="unprintable">

<p>Bendrus FSF ir GNU užklausimus prašome atsiųsti į <a
href="mailto:gnu@gnu.org">&lt;gnu@gnu.org&gt;</a>.  Taip pat, yra ir <a
href="/contact/">kiti būdai susisiekti</a> su FSF.  Neveikiančių nuorodų ir
kiti pataisymai arba pasiūlymai gali būti atsiųsti į <a
href="mailto:webmasters@gnu.org">&lt;webmasters@gnu.org&gt;</a>.</p>

<p>
<!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph,
        replace it with the translation of these two:

        We work hard and do our best to provide accurate, good quality
        translations.  However, we are not exempt from imperfection.
        Please send your comments and general suggestions in this regard
        to <a href="mailto:web-translators@gnu.org">

        &lt;web-translators@gnu.org&gt;</a>.</p>

        <p>For information on coordinating and submitting translations of
        our web pages, see <a
        href="/server/standards/README.translations.html">Translations
        README</a>. -->
Mes dirbame sunkiai ir labai stengiamės, kad pateiktume tikslius, geros
kokybės vertimus.  Tačiau mes nesame išimtys netobulumui.  Prašome siųskite
savo komentarus ir bendrus pasiūlymus šia prasme į <a
href="mailto:web-translators@gnu.org">&lt;web-translators@gnu.org&gt;</a>.</p>
<p>Mūsų tinklapių vertimų koordinavimo ir pateikimo informaciją pamatykite
<a href="/server/standards/README.translations.html">Vertimų
PERSKAITYKITEMANE</a>.</p>
</div>

<!-- Regarding copyright, in general, standalone pages (as opposed to
     files generated as part of manuals) on the GNU web server should
     be under CC BY-ND 4.0.  Please do NOT change or remove this
     without talking with the webmasters or licensing team first.
     Please make sure the copyright date is consistent with the
     document.  For web pages, it is ok to list just the latest year the
     document was modified, or published.
     
     If you wish to list earlier years, that is ok too.
     Either "2001, 2002, 2003" or "2001-2003" are ok for specifying
     years, as long as each year in the range is in fact a copyrightable
     year, i.e., a year in which the document was published (including
     being publicly visible on the web or in a revision control system).
     
     There is more detail about copyright years in the GNU Maintainers
     Information document, www.gnu.org/prep/maintain. -->
<p>Copyright &copy; 1994, 2009, 2020 Richard Stallman</p>

<p>Šiam puslapiui taikoma <a rel="license"
href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/4.0/deed.lt">Creative
Commons Priskyrimas - Jokių išvestinių darbų 4.0 Tarptautinė licencija</a>.</p>

<!--#include virtual="/server/bottom-notes.lt.html" -->
<div class="translators-credits">

<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't want credits.-->
 </div>

<p class="unprintable"><!-- timestamp start -->
Atnaujinta:

$Date: 2020/07/05 14:01:37 $

<!-- timestamp end -->
</p>
</div>
</div>
</body>
</html>