path: root/talermerchantdemos/blog/articles/lt/who-does-that-server-really-serve.html

<!--#set var="PO_FILE"
 value='<a href="/philosophy/po/who-does-that-server-really-serve.lt.po">
 https://www.gnu.org/philosophy/po/who-does-that-server-really-serve.lt.po</a>'
 --><!--#set var="ORIGINAL_FILE" value="/philosophy/who-does-that-server-really-serve.html"
 --><!--#set var="DIFF_FILE" value="/philosophy/po/who-does-that-server-really-serve.lt-diff.html"
 --><!--#set var="OUTDATED_SINCE" value="2016-06-07" -->

<!--#include virtual="/server/header.lt.html" -->
<!-- Parent-Version: 1.77 -->

<!-- This file is automatically generated by GNUnited Nations! -->
<title>Ką tas serveris iš tikrųjų aptarnauja? - GNU projektas - Laisvos programinės
įrangos fondas</title>

<!--#include virtual="/philosophy/po/who-does-that-server-really-serve.translist" -->
<!--#include virtual="/server/banner.lt.html" -->
<!--#include virtual="/server/outdated.lt.html" -->
<h2>Ką tas serveris iš tikrųjų aptarnauja?</h2>

<p>pagal <strong>Richard Stallman</strong></p>

<blockquote><p>(Pirma versija buvo publikuota <a
href="http://www.bostonreview.net/richard-stallman-free-software-DRM">Boston
Review</a>.)</p></blockquote>

<p><strong>Internete, nuosavybinė programinė įranga nėra vienintelis būdas
prarasti savo laisvę.  Paslauga kaip programinės įrangos pakaitalas, arba
SaaSS<sup><a href="#TransNote1">1</a></sup>, yra dar vienas būdas kam nors
kitam suteikti galią jūsų kompiuterijai.</strong></p>

SaaSS reiškia įgyvendintos kažkieno kito paslaugos naudojimą kaip pakaitalą
jūsų programos kopijos leidimui.  Šis terminas yra mūsų; straipsniai ir
reklamos jo nenaudos ir jie jums nepasakys ar paslauga yra SaaSS.  Vietoje
to, jie tikėtina naudos neaiškų ir blaškantį terminą &bdquo;debesis&ldquo;,
kuris sulipdo SaaSS kartu su įvairiomis kitomis praktikomis, kai kurios
išnaudojančios ir kai kurios geros.  Su šiuo paaiškinimu ir pavyzdžiais
šiame puslapyje, jūs galėsite atskirti ar paslauga yra SaaSS.

<h3>Fonas: kaip nuosavybinė programinė įranga atima jūsų laisvę</h3>

<p>Skaitmeninė technologija jums gali suteikti laisvę; ji taip pat gali jūsų
laisvę atimti.  Pirmas pavojus mūsų kontrolei mūsų kompiuterija atėjo iš
<em>nuosavybinės programinės įrangos</em>: programinė įranga, kurios
naudotojai negali kontroliuoti, nes savininkas (kompanija, tokia kaip Apple
ar Microsoft) ją kontroliuoja.  Tas savininkas dažnai šia neteisinga galia
pasinaudoja įterpdamas kenksmingas ypatybes, tokias kaip sekimo programinė
įranga, galinės durys ir <a href="http://DefectiveByDesign.org">Skaitmeninių
suvaržymų valdymas (DRM)</a><sup><a href="#TransNote2">2</a></sup> (jų
propagandoje nurodomas kaip &bdquo;Skaitmeninių teisių valdymas&ldquo;).</p>

<p>Mūsų sprendimas šiai problemai yra <em>laisvos programinės įrangos</em>
vystymas ir nuosavybinės programinės įrangos atmetimas.  Laisva programinė
įranga reiškia, kad jūs, kaip naudotojas, turite keturias esmines laisves:
(0)&nbsp;leisti programą kaip norite, (1)&nbsp;studijuoti ir pakeisti
šaltinio kodą, kad jis darytų tai, ko jūs norite, (2)&nbsp;išplatinti
tikslias kopijas ir (3)&nbsp;išplatinti jūsų modifikuotų versijų kopijas.
(Pamatykite <a href="/philosophy/free-sw.html">laisvos programinės įrangos
apibrėžimą</a>.)</p>

<p>Su laisva programine įranga, mes &ndash; naudotojai, atsiimame mūsų
kompiuterijos kontrolę.  Nuosavybinė programinė įranga egzistuoja toliau,
bet mes ją galime išmesti iš mūsų gyvenimų ir daug iš mūsų taip padarė.
Tačiau, dabar mums yra pasiūlytas dar vienas viliojantis būdas apleisti
kontrolę mūsų kompiuterija: Paslauga kaip programinės įrangos pakaitalas
(SaaSS).  Mūsų laisvės labui, mes tą turime atmesti irgi.</p>

<h3>Kaip Paslauga kaip programinės įrangos pakaitalas atima jūsų laisvę</h3>

<p>Paslauga kaip programinės įrangos pakaitalas (SaaSS) reiškia paslaugos
naudojimą kaip pakaitalą jūsų programos kopijos leidimui.  Konkrečiai, tai
reiškia, kad kas nors paruošia tinklo serverį, kuris atlieka tam tikras
kompiuterijos užduotis &ndash; pavyzdžiui, modifikuoja fotografiją, išverčia
tekstą į kitą kalbą ir t. t. &ndash; tada kviečia naudotojus atlikti
kompiuteriją per tą serverį.  To serverio naudotoja išsiųstų jos duomenis į
tą serverį, kuris atlieka <em>jos pačios kompiuteriją</em> su tais
pateiktais duomenimis, tada rezultatus siunčia jai atgal ar tiesiogiai
veikia jos vardu.</p>

<p>Ta kompiuterija yra <em>jos pačios</em>, nes, pagal prielaidą, ji, iš
principo, galėjo ją atlikti leisdama programą jos pačios kompiuteryje
(neatsižvelgiant į tai ar ta programa yra jai prieinama šiuo metu).
Atvejais kai ši prielaida yra neteisinga, tai nėra SaaSS.</p>

<p>Šie serveriai iš naudotojų atima kontrolę net labiau negailestingai nei
nuosavybinė programinė įranga.  Su nuosavybine programine įranga, naudotojai
įprastai gauna vykdomąjį failą, bet ne šaltinio kodą.  Tai padaro sunkiu
leidžiamo kodo studijavimą, taigi, sunku nustatyti ką ta programa iš tikrųjų
daro ir sunku ją pakeisti.</p>

<p>Su SaaSS, tie naudotojai neturi net to vykdomojo failo, kuris atlieka jų
kompiuteriją: jis yra kažkieno kito serveryje, kur tie naudotojai negali jo
pamatyti ar paliesti.  Todėl, jiems yra neįmanoma įvertinti ką jis iš
tikrųjų daro ir neįmanoma jį pakeisti.</p>

<p>Dar daugiau, SaaSS automatiškai veda prie pasekmių tolygių tam tikros
nuosavybinės programinės įrangos kenksmingoms ypatybėms.</p>

<p> Pavyzdžiui, kai kurios nuosavybinės programos yra &bdquo;šnipinėjimo
programinė įranga&ldquo;: programa <a
href="/philosophy/proprietary-surveillance.html">siunčia duomenis apie
naudotojų kompiuterijos veiklas</a>.  Microsoft Windows siunčia informaciją
apie naudotojų veiklas į Microsoft.  Windows Media Player praneša ką
kiekvienas naudotojas žiūri ar ko klausosi.  Amazon Kindle praneša į kurių
knygų kuriuos puslapius naudotojas žiūri, ir kada.  Angry Birds praneša
naudotojo geografinės vietos istoriją.</p>

<p>Kitaip nei nuosavybinei programinei įrangai, SaaSS nereikia paslėpto kodo
gauti naudotojo duomenis.  Vietoje to, naudotojai privalo išsiųsti jų
duomenis į tą serverį siekdami juo pasinaudoti.  Tai turi tą patį efektą
kaip šnipinėjimo programinė įranga: serverio operatorius gauna tuos duomenis
&ndash; be jokios ypatingos pastangos, dėl SaaSS natūros.  Amy Webb, kuri
siekė niekada nepaviešinti jokių savo dukros nuotraukų, padarė SaaSS
(Instagram) naudojimo nuotraukų su ja retušavimui klaidą.  Galiausiai <a
href="http://www.slate.com/articles/technology/data_mine_1/2013/09/privacy_facebook_kids_don_t_post_photos_of_your_kids_on_social_media.html">jos
iš ten nutekėjo</a>.
</p>

<p>Teoriškai, homomorfinis šifravimas kada nors gali pažengti tiek, kad
ateities SaaSS paslaugos gali būti sukonstruotos negalinčios suprasti kai
kurių duomenų, kuriuos naudotojai joms siunčia.  Tokios paslaugos
<em>galėtų</em> būti nustatytos naudotojų nešniukštinėti; tai nereiškia jos
<em>neatliks</em> jokio šniukštinėjimo.</p>

<p>Kai kurios nuosavybinės operacinės sistemos turi universalias galines duris,
kažkam leidžiančias per atstumą įdiegti programinės įrangos pakeitimus.
Pavyzdžiui, Windows turi universalias galines duris, su kuriomis Microsoft
gali mašinoje priverstinai pakeisti bet kokią programinę įrangą.  Beveik
visi nešiojami telefonai jas irgi turi.  Kai kurios nuosavybinės aplikacijos
taip pat turi universalias galines duris; pavyzdžiui, Steam klientas,
skirtas GNU/Linux, autoriui leidžia per atstumą įdiegti modifikuotas
versijas.</p>

<p>Su SaaSS, serverio operatorius gali pakeisti serveryje naudojamą programinę
įrangą.  Jis turėtų galėti šitą padaryti, kadangi tai jo kompiuteris; bet
rezultatas yra toks pat, kaip naudojant nuosavybinės aplikacijos programą su
universaliomis galinėmis durimis: kažkas turi galią tyliai primesti
pakeitimus tam, kaip atliekama naudotojo kompiuterija.</p>

<p>Todėl, SaaSS yra tapatus leidimui nuosavybinės programinės įrangos su
šnipinėjimo programine įranga ir universaliomis galinėmis durimis.  Jis
serverio operatoriui suteikia neteisingą galią naudotoju ir ta galia yra
kažkas tokio, kam mes privalome priešintis.</p>

<h3>SaaSS ir SaaS</h3>

<p>Iš pradžių mes į šią problematišką praktiką žiūrėjome kaip į
&bdquo;SaaS&ldquo;<sup><a href="#TransNote3">3</a></sup>, kuri yra
&bdquo;Programinė įranga kaip paslauga&ldquo;.  Tai terminas įprastai
naudojamas programinės įrangos serveryje paruošimui, o ne jos kopijų
siūlymas naudotojams, ir mes manėme jis tiksliai apibūdino turinčius šią
problemą atvejus.</p>

<p>Vėliau mes sužinojome, kad SaaS terminas yra kartais naudojamas
komunikacijos paslaugoms &ndash; veiklos, kurioms ši problema nėra
taikytina.  Papildomai, &bdquo;Programinė įranga kaip paslauga&ldquo;
terminas nepaaiškina <em>kodėl</em> ši praktika yra bloga.  Taigi, mes
sugalvojome terminą &bdquo;Paslauga kaip programinės įrangos
pakaitalas&ldquo;, kuris tą blogą praktiką apibrėžia aiškiau ir pasako kas
apie ją yra blogo.</p>

<h3>SaaSS problemos atpainiojimas nuo nuosavybinės programinės įrangos problemos</h3>

<p>SaaSS ir nuosavybinė programinė įranga veda prie panašių žalingų rezultatų,
bet mechanizmai yra skirtingi.  Su nuosavybine programine įranga,
mechanizmas yra tas, kad jūs turite ir naudojate kopiją, kurią sunku ir
(arba) nelegalu pakeisti.  Su SaaSS, mechanizmas yra tas, kad jūs neturite
kopijos, kuri atlieka jūsų kompiuteriją.</p>

<p>Šios dvi problemos dažnai yra painiojamos ir ne tik atsitiktinai.  Tinklo
autoriai naudoja neaiškų terminą &bdquo;tinklo aplikacija&ldquo; sulipdyti
serverio programinę įrangą kartu su jūsų mašinos naršyklėje leidžiamomis
programomis.  Kai kurie tinklapiai į jūsų naršyklę jūsų neinformuodami
įdiegia nepaprastas, net dideles JavaScript programas.  <a
href="/philosophy/javascript-trap.html">Kai šios JavaScript programos yra
nelaisvos</a>, jos sukelia to paties tipo neteisybę, kaip bet kuri kita
nelaisva programinė įranga.  Tačiau, mes čia esame susirūpinę pačios
paslaugos naudojimo problema.</p>

<p>Daug laisvos programinės įrangos palaikytojų daro prielaidą, kad SaaSS
problema bus išspręsta vystant laisvą programinę įrangą serveriams.
Serverio operatoriaus labui, programos serveryje geriau būtų laisvos; jei
jos yra nuosavybinės, jų autoriai (savininkai) turi galią tam serveriui.
Tai neteisinga to serverio operatoriui ir visiškai nepadeda to serverio
naudotojams.  Bet jei tos programos tame serveryje yra laisvos, tai
neapsaugo <em>to serverio naudotojų</em> nuo SaaSS poveikių.  Šios programos
išlaisvina to serverio operatorių, bet ne to serverio naudotojus.</p>

<p>Serverio programinės įrangos šaltinio kodo išleidimas teikia bendruomenei
naudą: tai tinkamų įgūdžių naudotojus įgalina parengti panašius serverius,
galbūt pakeičiant tą programinę įrangą.  <a
href="/licenses/license-recommendations.html">Mes rekomenduojame naudoti GNU
Affero GPL</a> kaip licenciją dažnai serveriuose naudojamoms programoms.</p>

<p>Bet nei vienas iš šių serverių jums nesuteiktų jūsų jame atliekamos
kompiuterijos kontrolės, nebent jis yra <em>jūsų</em> serveris (tas, kurio
programinės įrangos įkrovą jūs kontroliuojate, neatsižvelgiant ar ta mašina
yra jūsų nuosavybė).  Gali būti gerai kai kuriems darbams pasitikėti jūsų
draugo serveriu, lygiai taip pat kaip jūs galite savo draugui leisti
palaikyti programinę įrangą jūsų paties kompiuteryje.  Už to, visi šitie
serveriai jums būtų SaaSS.  SaaSS visada jus palieka serverio operatoriaus
galioje ir vienintelis pataisymas yra &ndash; <em>Nenaudokite SaaSS!</em>
Nenaudokite kažkieno kito serverio atlikti jūsų paties kompiuteriją su jūsų
pateiktais duomenimis.</p>

<p>Ši problema demonstruoja skirtumo tarp &bdquo;atviras&ldquo; ir
&bdquo;laisva&ldquo; gylį.  Šaltinio kodas, kuris yra atviras šaltinis <a
href="/philosophy/free-open-overlap.html">yra, beveik visada, laisvas</a>.
Tačiau, <a href="http://opendefinition.org/software-service">&bdquo;atviros
programinės įrangos&ldquo; paslaugos</a> idėja, reiškianti vieną, kurios
serverio programinė įranga yra atviro šaltinio ir (arba) laisva, SaaSS
problemos nenagrinėja.</p>

<p>Paslaugos fundamentaliai skiriasi nuo programų ir etinės problemos, kurias
kelia paslaugos fundamentaliai skiriasi nuo problemų, kurias kelia
programos.  Siekdami išvengti sąmyšio, mes <a
href="/philosophy/network-services-arent-free-or-nonfree.html">vengiame
apibūdinti paslaugą kaip &bdquo;laisvą&ldquo; arba
&bdquo;nuosavybinę&ldquo;</a>.</p>

<h3>SaaSS atskyrimas nuo kitų tinklo paslaugų</h3>

<p>Kurios paslaugos tinkle yra SaaSS? Aiškiausias pavyzdys yra vertimo
paslauga, kuri verčia (tarkime) anglišką tekstą į ispanišką tekstą.  Teksto
išvertimas jums yra kompiuterija, kuri yra grynai jūsų.  Jūs galėjote jį
atlikti leidžiant programą jūsų paties kompiuteryje, jei tik jūs turėjote
tinkamą programą.  (Būti etiškais, ta programa turėtų būti laisva.)  Ta
vertimo paslauga pakeičia tą programą, taigi, ji yra Paslauga kaip
programinės įrangos pakaitalas, arba SaaSS.  Kadangi jis jums nesuteikia
kontrolės jūsų kompiuterija, jis jums pakenkia.</p>

<p>Dar vienas aiškus pavyzdys yra paslaugos, tokios kaip Flickr ar Instagram,
naudojimas nuotraukos modifikavimui.  Nuotraukų modifikavimas yra veikla,
kurią žmonės atliko jų pačių kompiuteriuose dešimtmečiais; šito atlikimas
jūsų nekontroliuojamame serveryje, o ne jūsų paties kompiuteryje, yra SaaSS.</p>

<p>SaaSS atmetimas nereiškia bet kokių tinklo serverių, leidžiamų bet kieno
kito nei jūs, naudojimo atsisakymo.  Dauguma serverių nėra SaaSS, nes jų
atliekami darbai yra kažkokio tipo komunikacija, o ne paties naudotojo
kompiuterija.</p>

<p>Pradinė tinklo serverių idėja nebuvo už jus atlikti kompiuteriją, ji buvo
jūsų prieigai paviešinti informaciją.  Net šiandien tai yra tai, ką daro
daugelis tinklo svetainių ir tai nekelia SaaSS problemos, nes priėjimas prie
kažkieno paviešintos informacijos nėra jūsų paties kompiuterijos darymas.
Nėra ir internetinio dienoraščio naudojimas publikuoti jūsų paties darbus ar
naudojimasis mikrotinklaraščio paslauga, tokia kaip Twitter ar StatusNet.
(Šios paslaugos gali turėti, arba ne, kitų problemų, priklausomai nuo
detalių.)  Tas pat tinka kitai komunikacijai, neskirtai būti privačia,
tokiai kaip pokalbio grupės.</p>

<p>Pačia esme, naudojimasis socialiniais tinklais yra komunikacijos ir
publikavimo forma, ne SaaSS.  Tačiau, paslauga, kurios pagrindinis
sprendimas yra naudojimasis socialiniais tinklais gali turėti ypatybes ar
išplėtimus, kurie yra SaaSS.</p>

<p>Jei paslauga nėra SaaSS, tai nereiškia ji yra gera.  Yra kitų etinių
problemų apie paslaugas.  Pavyzdžiui, Facebook platina Flash video, kas
spaudžia naudotojus leisti nelaisvą programinę įrangą; jam reikia leisti
nelaisvą JavaScript kodą; ir jis naudotojams sudaro klaidinantį privatumo
įspūdį, kol juos vilioja apnuoginti savo gyvenimus Facebook.  Tos yra
svarbios problemos, skiriasi nuo SaaSS problemos.
</p>

<p>Paslaugos, tokios kaip paieškos varikliai, renka duomenis iš viso tinklo ir
jums leidžia juos tyrinėti.  Jų duomenų rinkinio peržiūrėjimas nėra jūsų
paties kompiuterija įprasta prasme &ndash; jūs to rinkinio nepateikėte
&ndash; taigi, tokios paslaugos naudojimas ieškoti tinkle nėra SaaSS.
Tačiau, kažkieno kito serverio naudojimas jūsų paties svetainėje įgyvendinti
paieškos sprendimą <em>yra</em> SaaSS.</p>

<p>Apsipirkimas tinkle nėra SaaSS, nes ta kompiuterija nėra <em>jūsų
paties</em> veikla; veikiau, ji yra atliekama kartu su jumis ir jums, ir
parduotuvei.  Tikra apsipirkimo tinkle problema yra ar jūs tai kitai šaliai
patikite savo pinigus ir kitą asmeninę informaciją (pradedant jūsų vardu).</p>

<p>Saugyklos svetainės, tokios kaip Savannah ir SourceForge, nėra neatskiriamai
SaaSS, nes saugyklos darbas yra jai pateiktų duomenų publikavimas.</p>

<p>Jungtinio projekto serverių naudojimas nėra SaaSS, nes tokiu būdu jūsų
atliekama kompiuterija nėra jūsų paties.  Pavyzdžiui, jei jūs redaguojate
Wikipedia puslapius, jūs neatliekate jūsų paties kompiuterijos; veikiau, jūs
bendradarbiaujate Wikipedia kompiuterijoje.  Wikipedia kontroliuoja jos
pačios serverius, bet organizacijos, kaip ir individai, susiduria su SaaSS
problema jei jie jų kompiuteriją atlieka kažkieno kito serveryje.</p>

<p>Kai kurios svetainės siūlo keletą paslaugų ir jei viena nėra SaaSS, dar
viena gali būti SaaSS.  Pavyzdžiui, pagrindinė Facebook paslauga yra
naudojimasis socialiniu tinklu ir tai nėra SaaSS; tačiau, jis palaiko trečių
šalių aplikacijas, kai kurios iš jų yra SaaSS.  Flickr pagrindinė paslauga
yra nuotraukų platinimas, tai nėra SaaSS, bet jis taip pat turi ypatybes
nuotraukų retušavimui, tai yra SaaSS.  Analogiškai, Instagram naudojimas
paviešinti nuotrauką nėra SaaSS, bet jo naudojimas transformuoti nuotrauką
yra SaaSS.</p>

<p>Google Docs parodo kokiu sudėtingu vienintelės paslaugos įvertinimas gali
tapti.  Ji žmones kviečia redaguoti dokumentą leidžiant didelę <a
href="/philosophy/javascript-trap.html">nelaisvą JavaScript programą</a>
&ndash; aiškiai neteisinga.  Tačiau, ji siūlo API dokumentų standartiniais
formatais įkėlimui ir parsisiuntimui.  Laisvos programinės įrangos
redaktorius gali taip padaryti per šią API.  Šis naudojimo scenarijus nėra
SaaSS, nes juo Google Docs naudojama kaip paprasta saugykla.  Visų jūsų
duomenų parodymas kompanijai yra blogai, bet tai yra privatumo reikalas, ne
SaaSS; priklausymas nuo paslaugos prieigai prie jūsų duomenų yra blogai, bet
tai yra rizikos reikalas, ne SaaSS.  Kitą vertus, paslaugos dokumento
formatų konvertavimui naudojimas <em>yra</em> SaaSS, nes tai kažkas tokio,
ką jūs galėjote padaryti leidžiant tinkamą programą (vienas tikisi, laisvą)
jūsų paties kompiuteryje.</p>

<p>Žinoma, Google Docs naudojimas per laisvą redaktorių yra retas.
Dažniausiai, žmonės ją naudoja per tą nelaisvą JavaScript programą, kuri yra
bloga kaip bet kuri nelaisva programa.  Šis scenarijus irgi gali sietis su
SaaSS; tai priklauso nuo to, kuri to redagavimo dalis yra atliekama ta
JavaScript programa ir kuri dalis serveryje.  Mes nežinome, bet kadangi
SaaSS ir nuosavybinė programinė įranga naudotojui padaro panašų
neteisingumą, nėra svarbu žinoti.</p>

<p>Publikavimas per kažkieno kito saugyklą nekelia privatumo problemų, bet
publikavimas per Google Docs turi specialią problemą: yra neįmanoma net tą
Google Docs dokumento <em>tekstą peržiūrėti</em> naršyklėje neleidžiant to
nelaisvo JavaScript kodo.  Todėl, jūs bet ko publikavimui neturėtumėte
naudoti Google Docs &ndash; bet priežastis nėra SaaSS reikalas.</p>

<p>IT industrija naudotojus ragina nedaryti šių skirtumų.  Štai šitam yra
skambi frazė &bdquo;debesies kompiuterija&ldquo;.  Šis terminas yra ant tiek
neapibrėžtas, kad jis galėtų reikšti bet kokį interneto naudojimą.  Į jį
įeina SaaSS, kaip ir daug kitų tinklo naudojimo praktikų.  Bet kuriuo
duotuoju kontekstu, autorius, kuris rašo &bdquo;debesis&ldquo; (jei
techninis asmuo) tikėtina mintyje turi konkrečią reikšmę, bet įprastai
nepaaiškina, kad kituose straipsniuose šis terminas turi kitas konkrečias
reikšmes.  Šis terminas žmones veda subendrinti praktikas, kurias jie turėtų
apsvarstyti atskirai.</p>

<p>Jei &bdquo;debesies kompiuterija&ldquo; turi reikšmę, ji nėra būdas daryti
kompiuteriją, bet veikiau būdas mąstyti apie kompiuteriją: velniui-rūpi
požiūris, kuris sako, &bdquo;Neužduok klausimų.  Nesirūpink apie tai, kas
kontroliuoja tavo kompiuteriją ar kas laiko tavo duomenis.  Neieškok mūsų
paslaugos viduje paslėpto kabliuko prieš ją prarydamas.  Pasitikėk
kompanijomis nedvejodamas.&ldquo; Kitais žodžiais, &bdquo;Būk naivus.&ldquo;
Debesis prote yra kliūtis aiškiam mąstymui.  Aiškaus mąstymo apie
kompiuteriją labui, venkime termino &bdquo;debesis&ldquo;.</p>

<h3 id="renting">Nuo SaaSS atskirto serverio nuomavimas</h3>

<p>Jei jūs išsinuomojate serverį (tikrą ar virtualų), kurio programinės įrangos
įkrovą jūs kontroliuojate, tai nėra SaaSS.  SaaSS kažkas kitas nusprendžia
kokia programinė įranga tame serveryje leidžiama ir todėl kontroliuoja tą
jums jame atliekamą kompiuteriją.  Atveju kai jūs į serverį įdiegiate tą
programinę įrangą, jūs kontroliuojate kokią kompiuteriją jums jis atlieka.
Vadinasi, tas išnuomotas serveris yra beveik jūsų kompiuteris.  Šiai
problemai, jis skaitosi kaip jūsų.</p>

<p><em>Duomenys</em> išnuomotame, nutolusiame serveryje yra mažiau saugūs nei
jei jūs turėtumėte tą serverį namuose, bet tai yra atskira nuo SaaSS
problema.</p>

<h3>SaaSS problemos sprendimas</h3>

<p>Tik maža dalis nuo visų tinklo svetainių atlieka SaaSS; dauguma šios
problemos nekelia.  Bet ką mes turėtume daryti su tomis, kurios ją kelia?</p>

<p>Paprastu atveju, kai jūs atliekate jūsų paties kompiuteriją su jūsų paties
turimais duomenimis, sprendimas yra paprastas: naudokite jūsų paties laisvos
programinės įrangos aplikacijos kopiją.  Atlikite jūsų teksto redagavimą su
jūsų laisvo teksto redaktoriaus, tokio kaip GNU Emacs ar laisvas žodžio
procesorius, kopija.  Atlikite jūsų nuotraukos redagavimą su jūsų laisvos
programinės įrangos, tokios kaip GIMP, kopija.  Kas jei nėra prieinamos
jokios laisvos programos? Nuosavybinė programa ar SaaSS atimtų jūsų laisvę,
taigi, jūs neturėtumėte tų naudoti.  Jūs galite prisidėti prie laisvo
pakaitalo vystymo jūsų laiku ar jūsų pinigais.</p>

<p>Kaip dėl bendradarbiavimo grupe su kitais asmenimis? Šiuo metu gali būti
sunku šitą padaryti nenaudojant serverio ir jūsų grupė gali nežinoti kaip
leisti savo pačios serverį.  Jei jūs naudojate kažkieno kito serverį, bent
nepasitikėkite kompanijos leidžiamu serveriu.  Paprastas kliento kontraktas
nėra apsauga, nebent jūs galėtumėte pastebėti įsibrovimą ir iš tikro
galėtumėte paduoti į teismą, ir kompanija tikėtina rašo savo kontraktus
prileisdama plačios apimties išnaudojimus.  Valstybė gali teisiškai
išsireikalauti jūsų, kartu su kiekvieno kito, duomenis iš kompanijos, kaip
Obama padarė su telefoninėmis kompanijomis, laikant, kad ta kompanija
savanoriškai jų nepasiūlo, kaip JAV telefoninės kompanijos, kurios dėl Bush
nelegaliai pasiklausė jų klientų.  Jei jūs privalote naudoti serverį,
naudokite serverį, kurio operatoriai jums suteikia didesnį pasitikėjimo
pagrindą nei paprastas komercinis santykis.</p>

<p>Tačiau, ilgesniu laikotarpiu, mes galime sukurti alternatyvas serverių
naudojimui.  Pavyzdžiui, mes galime sukurti
lygiavertis-mazgas-su-lygiaverčiu-mazgu programą, per kurią
bendradarbiaujantys gali dalintis užšifruotais duomenimis.  Laisvos
programinės įrangos bendruomenė turėtų išvystyti paskirstytos
lygiaverčio-mazgo-su-lygiaverčiu-mazgu pakaitalus svarbioms &bdquo;tinklo
aplikacijoms&ldquo;.  Gali būti išmintinga juos išleisti pagal <a
href="/licenses/why-affero-gpl.html">GNU Affero GPL</a>, kadangi jie yra
tikėtini kandidatai būti kažkieno kito konvertuotais į serveriu paremtas
programas.  <a href="/">GNU projektas</a> ieško savanorių dirbti ties
tokiais pakaitalais.  Mes taip pat kviečiame kitus laisvos programinės
įrangos projektus jų dizaine apsvarstyti šią problemą.</p>

<p>Tuo laikotarpiu, jei kompanija jus kviečia naudoti jos serverį atlikti jūsų
paties kompiuterijos užduotis, nepasiduokite; nenaudokite SaaSS.  Nepirkite
ar neįdiekite &bdquo;plonų klientų&ldquo;, kurie paprasčiausiai yra ant tiek
silpni kompiuteriai, kurie jus priverčia tikrą darbą atlikti serveryje,
nebent jei jūs ruošiatės juos naudoti su <em>jūsų</em> serveriu.  Naudokite
tikrą kompiuterį ir ten laikykite savo duomenis.  Atlikite jūsų paties
kompiuteriją su jūsų paties laisvos programos kopija, savo laisvės labui.</p>

<h3>Taip pat pamatykite:</h3>
<p><a href="/philosophy/bug-nobody-allowed-to-understand.html">Niekam
neleidžiama suprasti klaida</a>.</p>

<div class="translators-notes">

<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't have notes.-->
<h3>Vertėjo pastabos</h3>
<ol>
<li id="TransNote1">Angliško termino &bdquo;Service as a Software
Substitute&ldquo; trumpinys.</li>
<li id="TransNote2">Angliško pavadinimo &bdquo;Digital Restrictions
Management&ldquo; trumpinys.</li>
<li id="TransNote3">Angliško termino &bdquo;Software as a Service&ldquo;
trumpinys.</li>
</ol></div>
</div>

<!-- for id="content", starts in the include above -->
<!--#include virtual="/server/footer.lt.html" -->
<div id="footer">
<div class="unprintable">

<p>Bendrus FSF ir GNU užklausimus prašome atsiųsti į <a
href="mailto:gnu@gnu.org">&lt;gnu@gnu.org&gt;</a>.  Taip pat, yra ir <a
href="/contact/">kiti būdai susisiekti</a> su FSF.  Neveikiančių nuorodų ir
kiti pataisymai arba pasiūlymai gali būti atsiųsti į <a
href="mailto:webmasters@gnu.org">&lt;webmasters@gnu.org&gt;</a>.</p>

<p>
<!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph,
        replace it with the translation of these two:

        We work hard and do our best to provide accurate, good quality
        translations.  However, we are not exempt from imperfection.
        Please send your comments and general suggestions in this regard
        to <a href="mailto:web-translators@gnu.org">

        &lt;web-translators@gnu.org&gt;</a>.</p>

        <p>For information on coordinating and submitting translations of
        our web pages, see <a
        href="/server/standards/README.translations.html">Translations
        README</a>. -->
Mes dirbame sunkiai ir labai stengiamės, kad pateiktume tikslius, geros
kokybės vertimus.  Tačiau mes nesame išimtys netobulumui.  Prašome siųskite
savo komentarus ir bendrus pasiūlymus šia prasme į <a
href="mailto:web-translators@gnu.org">&lt;web-translators@gnu.org&gt;</a>.</p>
<p>Mūsų tinklapių vertimų koordinavimo ir pateikimo informaciją pamatykite
<a href="/server/standards/README.translations.html">Vertimų
PERSKAITYKITEMANE</a>.</p>
</div>

<!-- Regarding copyright, in general, standalone pages (as opposed to
     files generated as part of manuals) on the GNU web server should
     be under CC BY-ND 4.0.  Please do NOT change or remove this
     without talking with the webmasters or licensing team first.
     Please make sure the copyright date is consistent with the
     document.  For web pages, it is ok to list just the latest year the
     document was modified, or published.
     
     If you wish to list earlier years, that is ok too.
     Either "2001, 2002, 2003" or "2001-2003" are ok for specifying
     years, as long as each year in the range is in fact a copyrightable
     year, i.e., a year in which the document was published (including
     being publicly visible on the web or in a revision control system).
     
     There is more detail about copyright years in the GNU Maintainers
     Information document, www.gnu.org/prep/maintain. -->
<p>Copyright &copy; 2010, 2013, 2015, 2016 Richard Stallman</p>

<p>Šiam puslapiui taikoma <a rel="license"
href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/4.0/deed.lt">Creative
Commons Priskyrimas - Jokių išvestinių darbų 4.0 Tarptautinė licencija</a>.</p>

<!--#include virtual="/server/bottom-notes.lt.html" -->
<div class="translators-credits">

<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't want credits.-->
 </div>

<p class="unprintable"><!-- timestamp start -->
Atnaujinta:

$Date: 2016/11/18 07:32:52 $

<!-- timestamp end -->
</p>
</div>
</div>
</body>
</html>