path: root/talermerchantdemos/blog/articles/lt/thegnuproject.html

<!--#set var="PO_FILE"
 value='<a href="/gnu/po/thegnuproject.lt.po">
 https://www.gnu.org/gnu/po/thegnuproject.lt.po</a>'
 --><!--#set var="ORIGINAL_FILE" value="/gnu/thegnuproject.html"
 --><!--#set var="DIFF_FILE" value="/gnu/po/thegnuproject.lt-diff.html"
 --><!--#set var="OUTDATED_SINCE" value="2017-06-16" -->

<!--#include virtual="/server/header.lt.html" -->
<!-- Parent-Version: 1.86 -->

<!-- This file is automatically generated by GNUnited Nations! -->
<title>Apie GNU projektą - GNU projektas - Laisvos programinės įrangos fondas</title>
<meta http-equiv="Keywords" content="GNU, GNU projektas, FSF, Laisva programinė įranga, Laisvos programinės
įrangos fondas, Istorija" />

<!--#include virtual="/gnu/po/thegnuproject.translist" -->
<!--#include virtual="/server/banner.lt.html" -->
<!--#include virtual="/server/outdated.lt.html" -->
<h2>GNU projektas</h2>

<p>
pagal <a href="http://www.stallman.org/"><strong>Richard
Stallman</strong></a></p>

<blockquote>
<p>
Pirmiausia publikuota knygoje <em>Open Sources</em>.  Richard Stallman <a
href="/philosophy/open-source-misses-the-point.html">niekada nepalaikė
&bdquo;atviro šaltinio&ldquo;</a>, bet prisidėjo šiuo straipsniu, kad
laisvos programinės įrangos judėjimo idėjos nebūtų visiškai paliktos
nuošalyje tos knygos.
</p>
<p>
Kodėl tai yra dar svarbiau, nei bet kada anksčiau <a
href="/philosophy/free-software-even-more-important.html">reikalauti, kad
mūsų naudojama programinė įranga būtų laisva</a>.
</p>
</blockquote>

<h3>Pirmoji programine įranga besidalinanti bendruomenė</h3>
<p>
Kai aš 1971&nbsp;m. pradėjau dirbti <abbr title="Massachusetts Institute of
Technology">MIT</abbr> Dirbtinio intelekto laboratorijoje, aš tapau dalimi
programine įranga besidalinančios bendruomenės, kuri egzistavo daugelį
metų.  Dalinimasis programine įranga nebuvo kažkas tokio, ką darė konkrečiai
mūsų bendruomenė; tai yra tiek sena, kiek kompiuteriai, kaip ir dalinimasis
receptais yra tiek sena, kiek maisto ruošimas.  Bet mes šitą darėme labiau
nei dauguma.</p>
<p>
Ta AI laboratorija naudojo laiko dalinimo operacinę sistemą, pavadintą <abbr
title="Incompatible Timesharing System">ITS</abbr> (Nesuderinamo laiko
dalinimo sistema), kurią laboratorijos darbuotojai hakeriai (1) suprojektavo
ir parašė Digital <abbr title="Programmed Data Processor">PDP</abbr>-10
asemblerio kalba, vienam iš tos eros didžiulių kompiuterių.  Kaip šios
bendruomenės nario, AI laboratorijos darbuotojo sistemos hakerio, mano
darbas buvo šitą sistemą pagerinti.</p>
<p>
Mes nepavadinome mūsų programinę įrangą &bdquo;laisva programine
įranga&ldquo;, nes tas terminas dar neegzistavo; bet tokia ji buvo.  Kai tik
žmonės iš kito universiteto arba kompanijos norėjo perkelti ir naudoti kokią
nors programą, mes džiugiai jiems leisdavom.  Jei jūs pamatydavote ką nors
naudojantį nežinomą ir įdomią programą, jūs visada galėdavote paprašyti
pamatyti šaltinio kodą, kad galėtumėte jį paskaityti, jį pakeisti ar
išplėšti iš jo dalis, kad padaryti naują programą.</p>
<p>
(1) &bdquo;Hakeris&ldquo; naudojimas su reikšme &bdquo;saugumo
laužytojas&ldquo; yra masinės žiniasklaidos sumaištis.  Mes, hakeriai,
atsisakome tą reikšmę pripažinti ir tęsiame šio žodžio naudojimą su reikšme
kas nors, kuris mėgsta programuoti, kuris džiaugiasi žaismingu gudrumu arba
šių dviejų kombinacija.  Pamatykite mano straipsnį <a
href="http://stallman.org/articles/on-hacking.html">Apie kapojimą</a>.</p>

<h3>Bendruomenės subyrėjimas</h3>
<p>
Ankstyvame 1980&ndash;1990&nbsp;m. laikotarpyje, kai Digital nutraukė PDP-10
serijas, situacija pasikeitė drastiškai.  Jo architektūra, elegantiška ir
galinga septyniasdešimtaisiais, negalėjo natūraliai išsiplėsti iki didesnių
adresų erdvių, kurios tapo vis labiau padaromos devyniasdešimtaisiais.  Tai
reiškė, kad beveik visos ITS sudarančios programos tapo nebenaudojamos.</p>
<p>
AI laboratorijos hakerių bendruomenė jau buvo subyrėjusi, neilgai prieš
tai.  1981&nbsp;m., dukterinė kompanija Symbolics pasamdė beveik visus AI
laboratorijos hakerius ir žmonių netekusi bendruomenė nebegalėjo savęs
išlaikyti.  (Knyga Hackers, pagal Steve Levy, apibūdina šiuos įvykius, taip
pat ir suteikia aiškų šios bendruomenės jos viršūnėje vaizdą.)  Kai
1982&nbsp;m. AI laboratorija įsigijo naują PDP-10, jo administratoriai
nusprendė naudoti Digital nelaisvą laiko dalinimo sistemą vietoje ITS.</p>
<p>
Toje eroje modernūs kompiuteriai, tokie kaip VAX arba 68020, turėjo jų pačių
operacines sistemas, bet nei viena iš jų nebuvo laisva programinė įranga:
jums reikėdavo pasirašyti neatskleidimo sutartį net, kad gauti vykdomąją
kopiją.</p>
<p>
Tai reiškė, kad pirmas kompiuterio naudojimo žingsnis buvo pasižadėjimas
nepadėti savo kaimynui.  Bendradarbiaujanti bendruomenė buvo uždrausta.
Taisyklė, kurią padarė nuosavybinės programinės įrangos savininkai, buvo:
&bdquo;Jei jūs pasidalinsite su savo kaimynu, jūs esate piratas.  Jei
pageidaujate kokių nors pakeitimų, maldaukite mūsų, kad juos
padarytume.&ldquo;</p>
<p>
Idėja, kad nuosavybinės programinės įrangos socialinė sistema &ndash;
sistema, kuri sako, kad jums neleidžiama dalintis arba pakeisti programinę
įrangą &ndash; yra antisocialinė, kad ji yra neetiška, kad ji yra
paprasčiausiai neteisi, kai kuriems skaitytojams gali pasirodyti
stebinanti.  Bet ką kitą mes galėtume pasakyti apie sistemą, paremtą
visuomenės skaldymu ir naudotojų laikymu bejėgiais? Skaitytojai, kurie ta
idėja stebisi, gali būti, kad nuosavybinės programinės įrangos socialinę
sistemą priėmė kaip duotybę arba apie ją sprendė pagal nuosavybinės
programinės įrangos verslų pasiūlytus terminus.  Programinės įrangos
leidėjai dirbo ilgai ir sunkiai, jog žmones įtikintų, kad yra tik vienas
būdas žvelgti į šią problemą.</p>
<p>
Kai programinės įrangos leidėjai kalba apie &bdquo;užtikrinimą&ldquo; jų
&bdquo;teisių&ldquo; arba &bdquo;<a
href="/philosophy/words-to-avoid.html#Piracy">piratavimo</a>
stabdymą&ldquo;, ką jie iš tikrųjų <em>sako</em> nėra taip svarbu.  Tikroji
šių pareiškimų žinia yra nepareikštose prielaidose, kurias jie laiko savaime
suprantamomis, kurias visuomenės prašoma priimti nenagrinėjant.  Todėl
panagrinėkime jas.</p>
<p>
Viena prielaida yra ta, kad programinės įrangos kompanijos turi nesvarstomą
prigimtinę teisę būti programinės įrangos savininkėmis ir, vadinasi, turėti
galią visais savo naudotojais.  (Jei tai būtų prigimtinė teisė, tada
nesvarbu kiek daug žalos visuomenei ji padaro, mes negalėtume prieštarauti.)
Įdomiai, JAV Konstitucija ir teisinė tradicija atmeta šį požiūrį; autorių
teisės nėra prigimtinė teisė, bet dirbtinė vyriausybės sudaryta monopolija,
kuri riboja naudotojų prigimtinę teisę kopijuoti.</p>
<p>
Dar viena nepareikšta prielaida yra ta, kad vienintelis svarbus dalykas apie
programinę įrangą yra kokius darbus ji jums leidžia atlikti &ndash; jog
mums, kompiuterio naudotojams, neturėtų rūpėti kokio tipo visuomenę mums
leidžiama turėti.</p>
<p>
Trečia prielaida yra ta, kad mes neturėtume jokios naudojimui tinkamos
programinės įrangos (arba niekada neturėtume programos atlikti šitą ar aną
konkretų darbą) jei mes kokiai nors kompanijai nepasiūlėme tos programos
galios naudotojais.  Ši prielaida galbūt atrodė galima, prieš tai, kai
laisvos programinės įrangos judėjimas pademonstravo, kad mes galime padaryti
daug naudingos programinės įrangos ant jos neuždėdami grandinių.</p>
<p>
Jei mes atsisakome priimti šitas prielaidas ir apie šias problemas
sprendžiame remdamiesi paprastu sveiko proto morališkumu, tuo pačiu
naudotojus pastatydami į pirmą vietą, mes atkeliaujame prie labai skirtingų
išvadų.  Kompiuterio naudotojai turėtų būti laisvi modifikuoti programas,
kad tiktų jų poreikiams ir laisvi dalintis programine įranga, nes padėjimas
kitiems žmonėms yra visuomenės pagrindas.</p>
<p>
Čia nėra vietos išsamiam šios išvados pagrindimo pareiškimui, taigi, aš
nukreipiu skaitytoją į šiuos tinklapius <a
href="/philosophy/why-free.html">http://www.gnu.org/philosophy/why-free.html</a>
ir <a
href="/philosophy/free-software-even-more-important.html">http://www.gnu.org/philosophy/free-software-even-more-important.html</a>.
</p>

<h3>Grynai moralinis pasirinkimas</h3>
<p>
Dingus mano bendruomenei, tęsti kaip anksčiau buvo neįmanoma.  Vietoje to,
aš susidūriau su grynai moraliniu pasirinkimu.</p>
<p>
Lengvasis pasirinkimas buvo prisijungti prie nuosavybinės programinės
įrangos pasaulio, pasirašant neatskleidimo sutartis ir pažadant nepadėti
savo bičiuliui hakeriui.  Labai tikėtina aš vystyčiau programinę įrangą,
kuri būtų išleista pagal neatskleidimo sutartis, šitaip prisidėdamas prie
kitų žmonių spaudimo išduoti jų bičiulius irgi.</p>
<p>
Galėjau uždirbti pinigų tokiu būdu ir galbūt save palinksminti rašant kodą.
Bet aš žinojau, kad savo karjeros pabaigoje, aš prisiminčiau ankstesnius
metus statant sienas žmonių padalinimui ir aš jausčiau savo gyvenimą
praleidęs pasaulio padarymui blogesne vieta.</p>
<p>
Aš jau buvau patyręs ką reiškia būti neatskleidimo sutarties gaunančiąja
puse, kai kažkas atsisakė man ir MIT AI laboratorijai duoti mūsų
spausdintuvo valdymo programos šaltinio kodą.  (Kai kurių ypatybių šioje
programoje trūkumas spausdintuvo naudojimą padarė labai varginančiu.)
Taigi, aš negalėjau sau pasakyti, kad neatskleidimo sutartys yra nekaltos.
Aš buvau labai supykęs, kai jis su mumis atsisakė pasidalinti; aš negalėjau
apsisukti ir visiems kitiems daryti tą patį.</p>
<p>
Dar vienas pasirinkimas, tiesioginis, bet nemalonus, buvo palikti
kompiuterijos sritį.  Tuo būdu, mano gebėjimai nebūtų netinkamai panaudoti,
bet jie vis vien nueitų veltui.  Aš nebūčiau kaltas dėl kompiuterio
naudotojų atskyrimo ir apribojimo, bet tai vis tiek įvyktų.</p>
<p>
Taigi, aš ieškojau būdo, kuriuo programuotojas galėtų padaryti kažką gero.
Aš savęs paklausiau, ar buvo programa arba programos, kurias aš galėčiau
parašyti, kad bendruomenė ir vėl būtų galima?</p>
<p>
Atsakymas buvo aiškus: ko reikėjo pirmiausia, tai operacinės sistemos.  Tai
yra kritinė programinė įranga pradėti naudoti kompiuterį.  Su operacine
sistema, jūs galite daryti daug dalykų; be jos, jūs visiškai negalite leisti
kompiuterio.  Su laisva operacine sistema, mes ir vėl galėtume turėti
bendradarbiaujančių hakerių bendruomenę &ndash; ir bet ką pakviesti
prisijungti.  Ir bet kas galėtų kompiuterį naudoti nepradėdamas ruoštis
atimti iš jo ar jos draugų.</p>
<p>
Kaip operacinės sistemos vystytojas, aš turėjau šiam darbui reikalingus
įgūdžius.  Taigi, nors aš ir negalėjau būti užtikrintas sėkme, aš supratau,
kad aš buvau išrinktas atlikti šitą darbą.  Aš pasirinkau šią sistemą
padaryti suderinama su Unix, kad ją būtų galima perkelti ir, kad Unix
naudotojai galėtų lengvai prie jos pereiti.  Buvo pasirinktas pavadinimas
GNU, laikantis hakerių tradicijos, kaip rekursyvus akronimas &bdquo;GNU Nėra
Unix&ldquo;.</p>
<p>
Operacinė sistema nereiškia tik branduolio, kurio vos užtektų leisti kitas
programas.  1970&ndash;1980&nbsp;m. laikotarpiu, kiekviena operacinė
sistema, kuri buvo verta šio vardo, turėjo komandų procesorius, asemblerius,
kompiliatorius, sąsajas, derintuves, teksto redaktorius, el. pašto programas
ir daug daugiau.  ITS jas turėjo, Multics jas turėjo, VMS jas turėjo ir Unix
jas turėjo.  GNU operacinė sistema jas irgi įtrauktų.</p>
<p>
Vėliau man teko išgirsti šiuos žodžius, priskirtus Hillel (1):</p>

<blockquote><p>
     Jei aš esu ne dėl savęs, kas bus už mane?<br />
     Jei aš esu tik dėl savęs, kas aš esu?<br />
     Jei ne dabar, kada?
</p></blockquote>
<p>
Sprendimas pradėti GNU projektą buvo paremtas panašia dvasia.</p>
<p>
(1) Kaip ateistas, aš jokių religinių lyderių neseku, bet aš kartais
pastebiu, kad aš geriuosi kai kuo, ką vienas iš jų pasakė.</p>

<h3>Laisva kaip laisvė</h3>
<p>
Terminas &bdquo;laisva programinė įranga&ldquo; kartais yra suprantamas
klaidingai &ndash; jis neturi nieko bendro su kaina.  Jis yra apie laisvę.
Todėl, čia yra laisvos programinės įrangos apibrėžimas.</p>

<p>Programa yra laisva programinė įranga, jums, konkrečiam naudotojui, jei:</p>

<ul>
  <li>jūs turite laisvę leisti tą programą taip, kaip norite, bet kokiu tikslu;</li>

  <li>jūs turite laisvę tą programą modifikuoti taip, kad ji atitiktų jūsų
poreikius.  (Siekiant, kad ši laisvė būtų efektyvi praktiškai, jūs turite
turėti prieigą prie jos šaltinio kodo, kadangi programos pakeitimų darymas
neturint to šaltinio kodo yra be galo sunkus.);</li>

  <li>jūs turite laisvę išplatinti kopijas, arba už dyką, arba už mokestį;</li>

  <li>jūs turite laisvę platinti modifikuotas tos programos versijas taip, kad
bendruomenė iš jūsų pagerinimų gali gauti naudos.</li>
</ul>
<p>
Kadangi &bdquo;laisva&ldquo; reiškia laisvę, ne kainą, nėra prieštaravimo
tarp kopijų pardavimo ir laisvos programinės įrangos.  Iš tiesų, laisvė
kopijas parduoti yra kritinė: laisvos programinės įrangos rinkiniai
parduodami kompaktinėmis plokštelėmis yra svarbūs bendruomenei ir jų
pardavimas yra svarbus būdas surinkti fondų laisvos programinės įrangos
vystymui.  Todėl, programa, kurios žmonėms neleidžiama įtraukti į šiuos
rinkinius yra ne laisva programinė įranga.</p>
<p>
Dėl &bdquo;laisva&ldquo; dviprasmiškumo, žmonės ilgą laiką ieškojo
alternatyvų, bet niekas geresnio termino nerado.  Anglų kalba turi daugiau
žodžių ir niuansų, nei bet kuri kita, bet jai trūksta paprasto,
nedviprasmiško žodžio, kuris reiškia &bdquo;laisva&ldquo; kaip laisvė
&ndash; &bdquo;nesupančiota&ldquo; yra žodis, kuris arčiausias savo prasme.
Tokios alternatyvos, kaip &bdquo;išlaisvinta&ldquo;, &bdquo;laisvė&ldquo; ir
&bdquo;atvira&ldquo; turi arba neteisingą reikšmę, arba kokį nors kitą
trūkumą.</p>

<h3>GNU programinė įranga ir GNU sistema</h3>
<p>
Visos sistemos vystymas yra labai didelis projektas.  Siekiant prie jo
priartėti, aš nusprendžiau adaptuoti ir naudoti egzistuojančios laisvos
programinės įrangos dalis, kur tik buvo įmanoma šitą padaryti.  Pavyzdžiui,
aš iš pat pradžių nusprendžiau naudoti TeX kaip pagrindinį teksto
formuotoją; keletą metų vėliau, aš nusprendžiau naudoti X Window System, o
ne parašyti GNU dar vieną langų sistemą.</p>
<p>
Dėl šių sprendimų, ir dėl kitų, į juos panašių, GNU sistema nėra tapati
visam GNU programinės įrangos rinkiniui.  Į GNU sistemą įtrauktos programos,
kurios nėra GNU programinė įranga, programos, kurios buvo išvystytos kitų
žmonių ir projektų jų pačių tikslams, bet kurias mes galime naudoti, nes jos
yra laisva programinė įranga.</p>

<h3>Projekto pradėjimas</h3>
<p>
1984&nbsp;m. sausį aš išėjau iš darbo MIT ir pradėjau rašyti GNU programinę
įrangą.  MIT palikti buvo būtina tam, kad MIT negalėtų sutrukdyti GNU
platinti kaip laisvą programinę įrangą.  Jei aš būčiau likęs darbuotoju, MIT
būtų galėję tvirtinti esantys to darbo savininkais ir galėjo sudaryti jų
pačių platinimo sąlygas, ar net paversti tą darbą nuosavybinės programinės
įrangos paketu.  Aš neturėjau jokio siekio padaryti didžiąją dalį darbo tik
tam, kad pamatyti kaip jis tampa beverčiu juo siektam tikslui: naujos
programine įranga besidalinančios bendruomenės kūrimas.</p>
<p>
Tačiau, profesorius Winston, tuometinis MIT AI laboratorijos vedėjas,
maloniai man pasiūlė ir toliau naudoti laboratorijos priemones.</p>

<h3>Pirmieji žingsniai</h3>
<p>
Neilgai iki GNU projekto pradžios, aš išgirdau apie Laisvo universiteto
kompiliatoriaus komplektą, dar žinomą kaip VUCK.  (Olandiškas žodis
reiškiantis &bdquo;laisva&ldquo; rašomas su <em>v</em>.)  Tai buvo
kompiliatorius, suprojektuotas susitvarkyti su keliomis kalbomis, įskaitant
C ir Pascal, ir palaikyti kelias tikslines mašinas.  Aš parašiau jos
autoriui klausdamas ar GNU galėtų jį panaudoti.</p>
<p>
Jis atsakė paniekinančiai, pareikšdamas, kad tas universitetas buvo laisvas,
o kompiliatorius nebuvo.  Todėl, aš nusprendžiau, kad mano pirmoji programa
GNU projektui bus keliakalbis, keliaplatformis kompiliatorius.</p>
<p>
Tikėdamasis išvengti poreikio visą kompiliatorių parašyti pačiam, aš gavau
Pastel kompiliatoriaus šaltinio kodą, kuris buvo keliaplatformis
kompiliatorius, išvystytas Lawrence Livermore laboratorijoje.  Jis palaikė,
ir buvo parašytas, išplėstą Pascal versiją, suprojektuotą būti sisteminio
programavimo kalba.  Aš pridėjau C priekinę dalį ir pradėjau perkelti jį į
Motorola 68000 kompiuterį.  Bet turėjau šitą apleisti, kai atradau, kad tam
kompiliatoriui reikėjo daug megabaitų šūsnies atminties ir prieinama 68000
Unix sistema leistų tik 64k.</p>
<p>
Aš tada supratau, kad Pastel kompiliatorius funkcionavo išanalizuodamas visą
įvesties failą į sintaksinį medį, tą visą sintaksinį medį paversdamas į
&bdquo;instrukcijų&ldquo; grandinę ir tada sugeneruodamas visą išvesties
failą, niekada neatlaisvindamas jokios atminties.  Tuo metu, aš priėjau prie
išvados, kad aš turėsiu parašyti naują kompiliatorių nuo pat pradžių.  Tas
naujas kompiliatorius dabar yra žinomas kaip <abbr title="GNU Compiler
Collection">GCC</abbr>; nieko iš Pastel kompiliatoriaus jame nėra panaudota,
bet man pavyko pritaikyti ir panaudoti C priekinę dalį, kurią buvau
parašęs.  Bet tai buvo po kažkiek metų vėliau; pirmiausia, aš dirbau prie
GNU Emacs.</p>

<h3>GNU Emacs</h3>
<p>
Darbą prie GNU Emacs pradėjau 1984&nbsp;m. rugsėjį ir ankstyvais
1985&nbsp;m. ji pradėjo būti tinkama naudojimui.  Tai mane įgalino
redagavimo darbams pradėti naudoti Unix sistemas; nesuinteresuotas mokintis
naudoti vi arba ed, aš savo redagavimą iki to laiko atlikau su kitų tipų
mašinomis.</p>
<p>
Tuo metu, žmonės pradėjo pageidauti naudoti GNU Emacs, kas iškėlė klausimą
kaip ją platinti.  Žinoma, aš ją patalpinau į anoniminį FTP serverį, esantį
MIT kompiuteryje, kurį aš naudojau.  (Šis kompiuteris, prep.ai.mit.edu, taip
tapo pagrindine GNU FTP platinimo vieta; kai po kelerių metų vėliau jis buvo
nurašytas, mes perkėlėme tą vardą į mūsų naują FTP serverį.)  Bet tuo metu,
daug susidomėjusių žmonių nebuvo internete ir negalėjo gauti kopijos per
FTP.  Taigi, klausimas buvo, ką aš jiems pasakyčiau?</p>
<p>
Aš galėjau pasakyti &bdquo;Susiraskite draugą, kuris yra tinkle ir kuris
jums padarys kopiją.&ldquo; Arba aš galėjau padaryti tai, ką padariau su
originalia PDP-10 Emacs: pasakyti jiems &bdquo;Atsiųskite man paštu kasetę
ir <abbr title="Self-addressed Stamped Envelope">SASE</abbr>, ir aš atsiųsiu
ją su Emacs atgal.&ldquo; Bet aš neturėjau darbo ir aš ieškojau būdų
uždirbti pinigų iš laisvos programinės įrangos.  Taigi, aš paskelbiau, kad
aš paštu atsiųsiu kasetę bet kam, kas tokios norėjo, už 150 JAV dolerių
mokestį.  Tokiu būdu, aš pradėjau laisvos programinės įrangos platinimo
verslą, kompanijų, kurios šiandien platina ištisas GNU/Linux sistemos
distribucijas, pirmtaką.</p>

<h3>Ar programa yra laisva kiekvienam naudotojui?</h3>
<p>
Jei programa yra laisva programinė įranga, kai ji palieka savo autoriaus
rankas, tai nebūtinai reiškia ji bus laisva programinė įranga visiems, kurie
turi jos kopiją.  Pavyzdžiui, <a
href="/philosophy/categories.html#PublicDomainSoftware">viešosios srities
programinė įranga</a> (programinė įranga be autorių teisių) yra laisva
programinė įranga; bet bet kas gali padaryti nuosavybinę modifikuotą jos
versiją.  Analogiškai, daug laisvų programų turi autorių teises, bet
platinamos pagal paprastas, daug ką leidžiančias licencijas, kurios leidžia
nuosavybines, modifikuotas versijas.</p>
<p>
Paradigminis šitos problemos pavyzdys yra X Window System.  Išvystyta MIT ir
išleista kaip laisva programinė įranga su daug ką leidžiančia licencija, ją
greitai priėmė įvairios kompiuterių kompanijos.  Jos prie savo nuosavybinių
Unix sistemų pridėjo X, tik dvejetaine forma, ir padengtą ta pačia
neatskleidimo sutartimi.  Šios X kopijos buvo nedaugiau laisva programinė
įranga, nei buvo Unix.</p>
<p>
X Window System autoriai šito nelaikė problema &ndash; jie šito tikėjosi ir
siekė, kad įvyktų.  Jų tikslas nebuvo laisvė, tik &bdquo;sėkmė&ldquo;,
apibūdinta kaip &bdquo;daug naudotojų turėjimas&ldquo;. Jiems nerūpėjo ar
šie naudotojai turėjo laisvę, tik, kad jų turėtų būti daug.</p>
<p>
Tai privedė prie paradoksalios situacijos, kai du skirtingi būdai skaičiuoti
laisvės kiekį suteikė skirtingus atsakymus į klausimą: &bdquo;Ar ši programa
yra laisva?&ldquo;  Jei jūs sprendėte pasiremdami laisve, suteikta pagal MIT
išleidimo platinimo sąlygas, jūs sakytumėte, kad X yra laisva programinė
įranga.  Bet jei jūs matavote vidutinio X naudotojo laisvę, jūs turėtumėte
pasakyti ji buvo nuosavybinė programinė įranga.  Dauguma X naudotojų leido
nuosavybines versijas, kurios atkeliavo kartu su Unix sistemomis, ne tą
laisvą versiją.</p>

<h3>Copyleft ir GNU GPL</h3>
<p>
GNU tikslas buvo naudotojams suteikti laisvę, o ne tik būti populiaria.
Taigi, mums reikėjo naudoti platinimo sąlygas, kurios neleistų GNU
programinę įrangą paversti į nuosavybinę programinę įrangą.  Metodas, kurį
mes naudojame, pavadintas &bdquo;copyleft&ldquo;. (1)</p>
<p>
Copyleft naudoja autorių teisių įstatymą, bet jį apverčia tenkinti
atvirkštinį, nei jo įprastinis tikslas: vietoje programą suvaržančių
priemonių, jis tampa priemonėmis tos programos išlaikymui laisva.</p>
<p>
Esminė copyleft idėja yra ta, kad mes visiems suteikiame leidimą leisti
programą, nukopijuoti programą, modifikuoti programą ir modifikuotas
versijas platinti &ndash; bet ne leidimą jiems pridėti savų suvaržymų.
Taip, kritinės laisvės, kuriomis apibrėžiama &bdquo;laisva programinė
įranga&ldquo; yra garantuojamos kiekvienam, kuris turi kopiją; jos tampa
neatimamomis teisėmis.</p>
<p>
Efektingam copyleft, modifikuotos versijos taip pat turi būti laisvos.  Tai
užtikrina, kad darbas, paremtas mūsiškiu, tampa prieinamas mūsų bendruomenei
jei jis yra paviešintas.  Kai programuotojai, kurie dirba programuotojais,
savanoriauja pagerinti GNU programinę įrangą, būtent copyleft neleidžia jų
darbdaviams sakyti: &bdquo;Jūs negalite tais pakeitimais pasidalinti, nes
mes juos ruošiamės naudoti mūsų nuosavybinės tos programos versijos
padarymui.&ldquo;</p>
<p>
Reikalavimas, kad pakeitimai privalo būti laisvi yra esminis jei mes norime
užtikrinti laisvę kiekvienam programos naudotojui.  Tos kompanijos, kurios
privatizavo X Window System, įprastai padarydavo kokius nors pakeitimus, kad
perkeltų ją į savo sistemas ir techninę įrangą.  Šitie pakeitimai, palyginus
su didele X apimtimi, buvo maži, bet jie nebuvo nereikšmingi.  Jei pakeitimų
padarymas buvo pasiteisinimas naudotojams nesuteikti laisvės, kiekvienam
būtų lengva pasinaudoti šituo pasiteisinimu.</p>
<p>
Susijusi problema apima laisvos programos ir nelaisvo kodo apjungimą.  Tokia
kombinacija neišvengiamai būtų nelaisva; nesvarbu kurių laisvių trūktų
nelaisvai daliai, jų trūktų ir tai visumai taip pat.  Tokių kombinacijų
leidimas atvertų tokią skylę, kurios pakaktų nuskandinti laivą.  Todėl,
kritinis reikalavimas copyleft yra užkimšti šitą skylę: bet kas pridedamas
prie arba apjungiamas su copyleft programa privalo būti toks, kad didesnė
apjungta versija yra taip pat laisva ir su copyleft.</p>
<p>
Copyleft konkretus įgyvendinimas, kurį mes naudojame daugumai GNU
programinės įrangos yra GNU bendroji viešoji licencija, arba trumpai GNU
GPL.  Mes turime kitokių tipų copyleft, kurie yra naudojami prie tam tikrų
aplinkybių.  GNU vadovėliai irgi yra su copyleft, bet naudoja daug
paprastesnį copyleft tipą, nes GNU GPL sudėtingumas nėra vadovėliams
būtinas. (2)</p>
<p>
(1) 1984&nbsp;m. ar 1985&nbsp;m., Don Hopkins (labai kūrybiškas bičiulis)
paštu man atsiuntė laišką.  Ant voko jis užrašė keletą linksmų posakių,
įskaitant šį: &bdquo;Copyleft &ndash; visos teisės išvirkščios.&ldquo; Aš
panaudojau žodį &bdquo;copyleft&ldquo; pavadinti platinimo koncepciją, kurią
tuo metu vysčiau.</p>

<p>
(2) Mes dabar dokumentacijai naudojame <a href="/licenses/fdl.html">GNU
laisvos dokumentacijos licenciją</a>.</p>

<h3>Laisvos programinės įrangos fondas</h3>

<p>Kol interesas naudoti Emacs augo, kiti žmonės įsitraukė į GNU projektą ir
mes nusprendėme, kad buvo laikas ir vėl siekti finansavimo.  Taigi,
1985&nbsp;m. mes sukūrėme <a href="http://www.fsf.org/">Laisvos programinės
įrangos fondą</a> (FSF), nuo mokesčių atleistą labdarą laisvos programinės
įrangos vystymui.  <abbr title="Free Software Foundation">FSF</abbr> taip
pat perėmė tą Emacs kasečių platinimo verslą; vėliau jis šitą išplėtė į
kasetę pridedant kitą laisvą programinę įrangą (abi GNU ir ne GNU) ir
parduodant laisvus vadovėlius taip pat.</p>

<p>Didžioji FSF pajamų dalis ateidavo iš laisvos programinės įrangos kopijų ir
kitų susijusių paslaugų pardavimų (šaltinio kodo kompaktinių plokštelių,
kompaktinių plokštelių su dvejetainiais failais, gražiai išspausdintų
vadovėlių, visi su laisve išplatinti ir modifikuoti), ir Liukso distribucijų
(distribucijos, kurioms mes sukonstravome visą programinės įrangos rinkinį
pagal kliento pasirinktą platformą).  Šiandien FSF vis dar <a
href="http://shop.fsf.org/">parduoda vadovėlius ir kitus daiktus</a>, bet
didžiąją dalį savo finansavimo gauna iš narių narystės mokesčių.  Jūs galite
prisijungti prie FSF čia <a href="http://fsf.org/join">fsf.org</a>.</p>

<p>Laisvos programinės įrangos fondo darbuotojai parašė ir palaikė eilę GNU
programinės įrangos paketų.  Du išskirtiniai yra C biblioteka ir
kiautas<sup><a href="#TransNote1">1</a></sup>.  GNU C biblioteka yra tai, ką
naudoja kiekviena programa, leidžiama GNU/Linux sistemoje, komunikacijai su
Linux.  Ją išvystė Laisvos programinės įrangos fondo darbuotojų narys,
Roland McGrath.  Tas kiautas, naudojamas daugumoje GNU/Linux sistemų, yra
<abbr title="Bourne Again Shell">BASH</abbr> &ndash; Bourne Again Shell (1),
kurį išvystė FSF darbuotojas Brian Fox.</p>

<p>Mes finansavome šių programų vystymą, nes GNU projektas nebuvo tik apie
įrankius arba vystymo aplinką.  Mūsų tikslas buvo išbaigta operacinė sistema
ir šios programos buvo reikalingos tam tikslui.</p>

<p>(1) &bdquo;Bourne Again Shell&ldquo; yra žodžių žaismas pavadinimu
&bdquo;Bourne Shell&ldquo;, kuris buvo įprastinis Unix kiautas.</p>

<h3>Laisvos programinės įrangos palaikymas</h3>

<p>Laisvos programinės įrangos filosofija atmeta konkrečią paplitusią verslo
praktiką, bet ji nėra prieš verslą.  Kai verslai gerbia naudotojų laisvę,
mes jiems linkime sėkmės.</p>

<p>Emacs kopijų pardavimas demonstruoja vieną laisvos programinės įrangos
verslo tipą.  Kai FSF perėmė tą verslą, man reikėjo kito būdo užsidirbti
pragyvenimui.  Aš jį radau parduodamas paslaugas, susietas su laisva
programine įranga, kurią aš išvysčiau.  Į tai įėjo mokymas, tokiomis
temomis, kaip kaip suprogramuoti GNU Emacs ir kaip sureguliuoti GCC, ir
programinės įrangos vystymas, daugiausia GCC perkėlimas į naujas platformas.</p>

<p>Šiandien kiekvieną iš šių laisvos programinės įrangos verslo tipų
praktikuoja eilė korporacijų.  Kai kurios platina laisvos programinės
įrangos rinkinių kompaktines plokšteles; kitos parduoda palaikymą, lygiais
nuo atsakymų į naudotojo klausimus iki klaidų taisymo, iki didelių naujų
ypatybių pridėjimo.  Mes pradedame matyti net laisvos programinės įrangos
kompanijas, paremtas naujų laisvos programinės įrangos produktų paleidimu.</p>

<p>Nors būkite atsargūs &ndash; eilė kompanijų, kurios asocijuoja save su
terminu &bdquo;atviras šaltinis&ldquo; iš tikrųjų savo biznį paremia
nelaisva programine įranga, kuri veikia kartu su laisva programine įranga.
Šios nėra laisvos programinės įrangos kompanijos, jos yra nuosavybinės
programinės įrangos kompanijos, kurių produktai naudotojus vilioja toliau
nuo laisvės.  Jos šias programas vadina &bdquo;pridėtinės vertės
paketais&ldquo;, kas parodo vertybes, kurias jie pageidautų, kad mes
priimtume: patogumas pirmiau laisvės.  Jei mes laisvę vertiname labiau, mes
turėtume jas vadinti &bdquo;atimtos laisvės&ldquo; paketais.</p>

<h3>Techniniai tikslai</h3>

<p>Pagrindinis GNU tikslas yra būti laisva programine įranga.  Net jei GNU
neturėtų jokio techninio privalumo už Unix, ji turėtų socialinį privalumą,
leidžiantį naudotojams bendradarbiauti ir etinį privalumą &ndash; naudotojo
laisvės gerbimą.</p>

<p>Bet buvo natūralu pritaikyti žinomus geros praktikos standartus darbams
&ndash; pavyzdžiui, dinamiškai paskirti duomenų struktūras, kad išvengti
parinktų fiksuotos apimties ribų ir sutvarkyti visus galimus 8 bitų kodus,
kai tik tai turėjo prasmę.</p>

<p>Papildomai, mes atmetėme Unix koncentravimąsi į mažą apimtį atmintyje,
nuspręsdami nepalaikyti 16 bitų mašinų (buvo aišku, kad 32 bitų mašinos taps
norma tuo metu, kai GNU sistema bus pabaigta) ir neskirti jokių pastangų
sumažinti atminties panaudojimą, nebent jis viršijo megabaitą.  Programoms,
kurioms labai didelių failų tvarkymas nebuvo kritinis, mes skatinome
programuotojus nuskaityti visą įvesties failą į šerdį, tada skenuoti jo
turinį nepergyvenant dėl įvesties ir išvesties.</p>

<p>Šie sprendimai daug GNU programų įgalino aplenkti savo Unix atitikmenis
patikimumu ir greičiu.</p>

<h3>Paaukoti kompiuteriai</h3>

<p>Kol augo GNU projekto reputacija, žmonės pradėjo siūlyti šiam projektui
paaukoti leidžiančias Unix mašinas.  Jos buvo labai naudingos, nes
lengviausias būdas vystyti GNU komponentus buvo tai daryti pačioje Unix
sistemoje ir po vieną pakeisti tos sistemos komponentus.  Bet jos iškėlė
etinę problemą: ar mums buvo teisinga aplamai turėti Unix kopiją.</p>

<p>Unix buvo (ir yra) nuosavybinė programinė įranga ir GNU projekto filosofija
sakė, kad mes neturėtume naudoti nuosavybinės programinės įrangos.  Bet,
taikant tą patį pagrindimą, kuris veda prie išvados, jog smurtas ginant save
yra pateisinamas, aš padariau išvadą, kad buvo pagrįsta naudoti nuosavybinį
paketą, kai tai buvo kritiška laisvo pakaitalo, kuris kitiems padėtų sustoti
naudoti tą nuosavybinį paketą, vystymui.</p>

<p>Bet, net jei tai buvo pateisinamas blogis, vis tiek tai buvo blogis.
Šiandien mes nebeturime jokių Unix kopijų, nes mes jas pakeitėme laisvomis
operacinėmis sistemomis.  Jei mes pakeisti mašinos operacinės sistemos į
laisvą negalėjome, vietoje to mes pakeitėme mašiną.</p>

<h3>GNU užduočių sąrašas</h3>

<p>GNU projektui judant į priekį ir vis daugiau sisteminių komponentų buvo
surasta arba išvystyta, pagaliau tapo naudinga sudaryti likusių tarpų
sąrašą.  Mes jį naudojome samdyti autoriams parašyti trūkstamas dalis.  Šis
sąrašas tapo žinomas kaip GNU užduočių sąrašas.  Papildomai prie trūkstamų
Unix komponentų, mes išvardinome įvairią kitą naudingą programinę įrangą ir
dokumentacijos projektus, kuriuos, mes manėme, tikrai išbaigta sistema turi
turėti.</p>

<p>Šiandien (1), vargu ar yra Unix komponentų, likusių GNU užduočių sąraše
&ndash; tie darbai buvo atlikti, šalimais kai kurių neesminių.  Bet tas
sąrašas yra pilnas projektų, kuriuos kai kurie gali pavadinti
&bdquo;aplikacijomis&ldquo;.  Bet kokia programa, kuri traukia daugiau, nei
siaurą naudotojų klasę, būtų naudingas dalykas pridėti prie operacinės
sistemos.</p>

<p>Net žaidimai yra įtraukti į tą užduočių sąrašą &ndash; ir buvo nuo pat
pradžių.  Unix įtraukė žaidimus, taigi, natūraliai, GNU turėtų irgi.  Bet
suderinamumas žaidimais nebuvo problema, tad mes nesekėme žaidimų, kuriuos
turėjo Unix, sąrašo.  Vietoje to, mes išvardinome skirtingų tipų žaidimų,
kurie gali patikti naudotojams, spektrą.</p>

<p>(1) Anie buvo parašyti 1998&nbsp;m.  2009&nbsp;m. mes daugiau nepalaikome
ilgo užduočių sąrašo.  Bendruomenė vysto laisvą programinę įrangą taip
greitai, kad mes net negalime visos jos stebėti.  Vietoje to, mes turime
Aukšto prioriteto projektų sąrašą &ndash; daug trumpesnis projektų, kuriuos
mes tikrai norime paskatinti žmones parašyti, sąrašas.</p>

<h3>GNU bibliotekos GPL</h3>

<p>GNU C biblioteka naudoja specialaus tipo copyleft, pavadintą GNU bibliotekos
bendroji viešoji licencija (1), kuri suteikia leidimą susieti nuosavybinę
programinę įrangą su šia biblioteka.  Kodėl padaryti šią išimtį?</p>

<p>Tai nėra principo reikalas; nėra principo, kuris sako nuosavybinės
programinės įrangos produktams priklauso įtraukti mūsų kodą.  (Kam prisidėti
prie projekto, kuris iš anksto aišku, kad atsisakys su mumis pasidalinti?)
LGPL naudojimas C bibliotekai, arba bet kokiai bibliotekai, yra strategijos
reikalas.</p>

<p>Ta C biblioteka atlieka bendrinį darbą; kiekviena nuosavybinė sistema arba
kompiliatorius turi C biblioteką.  Todėl, mūsų C biblioteką padaryti
prieinamą tik laisvai programinei įrangai nebūtų laisvai programinei įrangai
suteiktą jokio privalumo &ndash; tai tik būtų atbaidę nuo mūsų bibliotekos
naudojimo.</p>

<p>Viena sistema šitam yra išimtis: GNU sistemoje (ir į tai įeina GNU/Linux),
GNU C biblioteka yra vienintelė C biblioteka.  Taigi, GNU C bibliotekos
platinimo sąlygos apsprendžia ar yra įmanoma GNU sistemai sukompiliuoti
nuosavybinę programą.  Nėra jokios etinės priežasties GNU sistemoje leisti
nuosavybines aplikacijas, bet strategiškai panašu, kad jų neleidimas labiau
atbaidytų nuo GNU sistemos naudojimo, nei paskatintų laisvų aplikacijų
vystymą.  Štai todėl Bibliotekos GPL naudojimas yra gera strategija tai C
bibliotekai.</p>

<p>Kitoms bibliotekoms, strateginis sprendimas turi būti apsvarstytas kiekvieno
atskiro atvejo pagrindu.  Kai biblioteka atlieka specialų darbą, kuris gali
padėti parašyti tam tikrų tipų programas, tada, jos išleidimas pagal GPL, ją
apribojant tik laisvoms programoms, yra būdas padėti kitiems laisvos
programinės įrangos autoriams, jiems suteikiant privalumą prieš nuosavybinę
programinę įrangą.</p>

<p>Apsvarstykite GNU Readline &ndash; biblioteką, kuri buvo išvystyta BASH
suteikti komandinės eilutės redagavimą.  Readline yra išleista pagal įprastą
GNU GPL, ne Bibliotekos GPL.  Tai tikėtina sumažina Readline naudojimą, bet
tai mums nėra praradimas.  Tuo metu, bent viena naudinga aplikacija buvo
padaryta laisva programine įranga konkrečiai, kad ji galėtų naudoti Readline
ir tai yra bendruomenei tikras laimėjimas.</p>

<p>Nuosavybinės programinės įrangos autoriai turi privalumus, kuriuos suteikia
pinigai; laisvos programinės įrangos autoriams reikia susikurti privalumus
vienas kitam.  Aš tikiuosi, kad vieną dieną mes turėsime didelį rinkinį
bibliotekų, kurioms taikoma GPL, kurios neturi joms prilygstančių prieinamų
nuosavybinei programinei įrangai, suteikiančių naudingus modulius,
tarnaujančius sudedamosiomis dalimis naujai laisvai programinei įrangai, ir
prisidedančių prie didelio privalumo tolimesniam laisvos programinės įrangos
vystymui.</p>

<p>(1) Ši licencija dabar pavadinta GNU mažiau bendroji viešoji licencija, jog
išvengti suteikti idėją, kad visos bibliotekos turi ją naudoti.  Pamatykite
daugiau informacijos <a href="/philosophy/why-not-lgpl.html">Kodėl jūs savo
kitai bibliotekai neturėtumėte naudoti Mažiau GPL</a>.</p>

<h3>Niežulio kasymas?</h3>
<p>
Eric Raymond sako, kad &bdquo;Kiekvienas geras programinės įrangos darbas
pradedamas kasant autoriaus asmeninį niežulį.&ldquo; Galbūt taip kartais
atsitinka, bet daug esminių GNU programinės įrangos dalių buvo išvystytos
siekiant turėti išbaigtą laisvą operacinę sistemą.  Jos ateina iš vizijos ir
plano, ne impulsyviai.</p>
<p>
Pavyzdžiui, mes išvystėme GNU C biblioteką, nes sistemai panašiai į Unix
reikia C bibliotekos, BASH, nes sistemai panašiai į Unix reikia kiauto ir
GNU tar, nes sistemai panašiai į Unix reikia tar programos.  Tas pat yra
tiesa mano paties programoms &ndash; GNU C compiler, GNU Emacs, GDB ir GNU
Make.</p>
<p>
Kai kurios GNU programos buvo išvystytos susidoroti su konkrečiomis
grėsmėmis mūsų laisvei.  Todėl, mes išvystėme gzip pakeisti Compress
programą, kurią bendruomenė prarado dėl <abbr
title="Lempel-Ziv-Welch">LZW</abbr> patentų.  Mes suradome žmonių vystyti
LessTif ir nepersenai pradėjome <abbr title="GNU Network Object Model
Environment">GNOME</abbr> ir Harmony, kad spręstume problemas, sukeltas kai
kuriomis nuosavybinėmis bibliotekomis (pažiūrėkite toliau).  Mes vystome GNU
Privacy Guard pakeisti populiarią nelaisvą šifravimo programinę įrangą, nes
naudotojai neturėtų rinktis tarp privatumo ir laisvės.</p>
<p>
Žinoma, šias programas rašantys žmonės tapo tuo darbu susidomėję ir daug
ypatybių prie jų pridėjo įvairūs žmonės savo pačių poreikių ir interesų
labui.  Bet tai nėra tai kodėl tos programos egzistuoja.</p>

<h3>Netikėtos plėtotės</h3>
<p>
GNU projekto pradžioje, aš įsivaizdavau, kad mes išvystysime visą GNU
sistemą, tada ją išleisime kaip visumą.  Ne taip tai įvyko.</p>
<p>
Kadangi kiekvienas GNU sistemos komponentas buvo įgyvendintas Unix
sistemoje, kiekvienas komponentas galėjo būti leidžiamas Unix sistemose
anksti iki išbaigtos GNU sistemos egzistavimo.  Kai kurios iš šių programų
tapo populiariomis ir naudotojai pradėjo jas išplėsti ir jas perkelti
&ndash; į įvairias nesuderinamas Unix versijas, ir kartais į kitas sistemas
taip pat.</p>
<p>
Šis procesas šias programas padarė daug galingesnėmis ir prie GNU projekto
pritraukė ir fondų, ir prisidedančių.  Bet jis greičiausiai taip pat keletą
metų prailgino minimaliai veikiančios sistemos pabaigimą, nes GNU autorių
laikas buvo paskirtas šių perkėlimų palaikymui ir ypatybių prie
egzistuojančių komponentų pridėjimui, o ne tęsti rašyti vieną trūkstamą
komponentą po kito.</p>

<h3>GNU Hurd</h3>
<p>
1990&nbsp;m., GNU sistema buvo beveik pabaigta; vienintelis didelis
trūkstamas komponentas buvo branduolys.  Mes nusprendėme mūsų branduolį
įgyvendinti kaip serverio procesų rinkinį, leidžiamą ant Mach.  Mach yra
mikrobranduolys, išvystytas Carnegie Mellon universitete ir tada Utah
universitete; GNU Hurd yra serverių rinkinys (t. y. GNU banda), kuris
leidžiamas Mach viršuje ir atlieka įvairius Unix branduolio darbus.  Vystymo
pradžia buvo atidėta, kol mes laukėme Mach išleidimo kaip laisva programinė
įranga, kaip buvo pažadėta.</p>
<p>
Viena priežastis šio dizaino pasirinkimui buvo išvengti to, kas atrodė yra
sunkiausia to darbo dalis: branduolio programos derinimas neturint šaltinio
lygio derintuvės tam padaryti.  Ši darbo dalis jau buvo padaryta, su Mach,
ir mes tikėjomės suderinti Hurd serverius kaip naudotojo programas, su GDB.
Bet tą padaryti įmanomu užtruko ilgai ir daugiagijus serverius, kurie vienas
kitam siunčia žinutes, gavosi, kad yra labai sunku suderinti.  Hurd
padarymas dirbti užtikrintai užsitęsė daugelį metų.</p>

<h3>Alix</h3>
<p>
Iš pradžių GNU branduolys neturėjo būti pavadintas Hurd.  Jo originalus
pavadinimas buvo Alix &ndash; pavadintas pagal moterį, kuri tuo metu buvo
mano mylimoji.  Ji, Unix sistemos administratorė, pabrėžė kaip jos vardas
tiktų įprastam pavadinimų suteikimo Unix sistemos versijoms braižui; kaip
juoką, ji savo draugams pasakė: &bdquo;Kažkas turėtų branduolį pavadinti
pagal mane.&ldquo; Aš nieko nepasakiau, bet nusprendžiau ją nustebinti su
branduoliu pavadintu Alix.</p>
<p>
Taip neišliko.  Michael (dabar Thomas) Bushnell, pagrindinis to branduolio
autorius, pirmenybę teikė pavadinimui Hurd ir iš naujo apibrėžė Alix taikyti
į tam tikrą to branduolio dalį &ndash; dalis, kuri sistemos kvietimus
patalpintų į spąstus ir juos tvarkytų siųsdama žinutes Hurd serveriams.</p>
<p>
Vėliau, Alix ir aš išsiskyrėme ir ji pasikeitė savo vardą; nepriklausomai,
Hurd dizainas buvo pakeistas taip, kad C biblioteka siųstų žinutes
tiesiogiai serveriams ir tai Alix komponentą pašalino iš to dizaino.</p>
<p>
Bet prieš tai, kai šie dalykai įvyko, jos draugas Hurd šaltinio kode
pastebėjo Alix vardą ir jai šitą paminėjo.  Taigi, ji turėjo progą atrasti
branduolį, pavadintą pagal ją.</p>

<h3>Linux ir GNU/Linux</h3>
<p>
GNU Hurd nėra tinkamas gamybiniam naudojimui ir mes nežinome ar jis toks
kada nors bus.  Gebėjimais paremtas dizainas turi problemų, kurios kyla
tiesiogiai iš tokio dizaino lankstumo ir nėra aišku ar sprendimai
egzistuoja.</p>

<p>
Laimei, kitas branduolys yra prieinamas.  1991&nbsp;m., Linus Torvalds
išvystė su Unix suderinamą branduolį ir pavadino jį Linux.  Jis iš pradžių
buvo nuosavybinis, bet 1992&nbsp;m. jis jį padarė laisva programine įranga;
Linux apjungimas su nevisai išbaigta GNU sistema virto išbaigta laisva
operacine sistema.  (Žinoma, jų apjungimas buvo savaime reikšmingas darbas.)
Linux dėka mes galime šiandien iš tikrųjų leisti GNU sistemos versiją.</p>
<p>
Šią sistemos versiją mes vadiname <a
href="/gnu/linux-and-gnu.html">GNU/Linux</a>, kad išreikštume jos sudėtį
kaip GNU sistemos ir Linux, kaip branduolio, kombinaciją.  Prašome
nepasiduokite praktikai visą tokią sistemą vadinti &bdquo;Linux&ldquo;,
kadangi tai reiškia mūsų darbo priskyrimą kažkam kitam.  Prašome <a
href="/gnu/gnu-linux-faq.html">lygiaverčiai pamynėkite mus</a>.</p>

<h3>Mūsų ateities iššūkiai</h3>
<p>
Mes įrodėme savo gebėjimą vystyti plataus spektro laisvą programinę įrangą.
Tai nereiškia mes esame nepažeidžiami ir nesustabdomi.  Keletas iššūkių
laisvos programinės įrangos ateitį daro neužtikrinta; susitvarkymui su jais
reikės užtikrintų pastangų ir ištvermės, kartais užtrunkant metais.  Tam
reikės tokio tipo apsisprendimo, kurį žmonės parodo, kai jie vertina savo
laisvę ir niekam neleis jos atimti.</p>
<p>
Toliau pateikti keturi skyriai aptaria šiuos iššūkius.</p>

<h3>Slapta techninė įranga</h3>
<p>
Techninės įrangos gamintojai vis labiau linkę techninės įrangos
specifikacijas išlaikyti paslaptyje.  Tai apsunkina laisvų tvarkyklių rašymą
taip, kad Linux ir XFree86 galėtų palaikyti naują techninę įrangą.  Šiandien
mes turime išbaigtas laisvas sistemas, bet mes jų neturėsime rytoj jei mes
negalėsime palaikyti rytojaus kompiuterių.</p>
<p>
Yra du būdai tvarkytis su šia problema.  Programuotojai gali atlikti
atgalinę inžineriją išsiaiškinti kaip tokią techninę įrangą palaikyti.
Likusi mūsų dalis gali pasirinkti tą techninę įrangą, kuri yra palaikoma
laisva programine įranga; kai tokių kaip mes skaičius išaugs, specifikacijų
slaptumas taps juos pačius nugalinčia politika.</p>
<p>
Atgalinė inžinerija yra didelis darbas; ar mes turėsime programuotojų su
pakankamu pasiryžimu jos imtis? Taip &ndash; jei mes įgijome stiprų jausmą,
kad laisva programinė įranga yra principo reikalas ir nelaisvos tvarkyklės
yra netoleruotinos.  Ir ar daug iš mūsų papildomai išleis pinigų, ar net
skirs truputi papildomo laiko, kad mes galėtume naudoti laisvas tvarkykles?
Taip, jei tas pasiryžimas turėti laisvę yra plačiai paplitęs.</p>
<p>
(2008&nbsp;m. pastaba: ši problema apima BIOS taip pat.  Yra laisva BIOS
&ndash; <a href="http://www.libreboot.org/">LibreBoot</a> (coreboot
distribucija); problema yra specifikacijų mašinoms gavimas taip, kad
LibreBoot galėtų jas palaikyti be nelaisvų &bdquo;blobs&ldquo;<sup><a
href="#TransNote2">2</a></sup>.)</p>

<h3>Nelaisvos bibliotekos</h3>
<p>
Nelaisva biblioteka, kuri leidžiama laisvose operacinėse sistemose, veikia
kaip spąstai laisvos programinės įrangos autoriams.  Tokios bibliotekos
patrauklios ypatybės yra jaukas; jei jūs naudojate tokią biblioteką, jūs
patenkate į tuos spąstus, nes jūsų programa negali naudingai būti laisvos
operacinės sistemos dalimi.  (Tiesą sakant, mes jūsų programą galėtume
įtraukti, bet ji <em>neveiks</em> be tos bibliotekos.)  Net blogiau, jei
programa, kuri naudoja tą nuosavybinę biblioteką, tampa populiaria, ji gali
į tokius spąstus privilioti kitus nieko neįtariančius programuotojus.</p>
<p>
Pirmasis šios problemos atvejis buvo Motif įrankių komplektas, praėjusiais
aštuoniasdešimtaisiais.  Nors dar nebuvo laisvų operacinių sistemų, buvo
aišku kokią problemą Motif vėliau joms sukels.  GNU projektas atsakė dvejais
būdais: individualių laisvos programinės įrangos projektų prašydamas
palaikyti laisvus X Toolkit valdiklius kartu su Motif ir prašydamas, kad kas
nors parašytų laisvą Motif pakaitalą.  Šiam darbui prireikė daug metų;
LessTif, Hungry Programmers išvystytas, tik 1997&nbsp;m. tapo pakankamai
galingu palaikyti daugumai Motif aplikacijų.</p>
<p>
Tarp 1996&nbsp;m. ir 1998&nbsp;m., dar viena nelaisva <abbr title="Graphical
User Interface">GUI</abbr> įrankių komplekto biblioteka, pavadinta Qt, buvo
naudojama reikšmingame laisvos programinės įrangos rinkinyje &ndash;
darbastalyje <abbr title="K Desktop Environment">KDE</abbr>.</p>
<p>
Laisvos GNU/Linux sistemos negalėjo naudoti KDE, nes mes negalėjome naudoti
tos bibliotekos.  Tačiau, kai kurie komerciniai GNU/Linux sistemų
platintojai, kurie nebuvo griežti dėl laisvos programinės įrangos laikymosi,
pridėjo KDE prie savo sistemų &ndash; pagamindami daugiau gebėjimų, bet
mažiau laisvės turinčią sistemą.  KDE grupė aktyviai ragino daugiau
programuotojų naudoti Qt ir milijonai naujų &bdquo;Linux naudotojų&ldquo;
niekada nebuvo susidūrę su idėja, kad šitai turėjo problemą.  Situacija
atrodė gąsdinančiai.</p>
<p>
Laisvos programinės įrangos bendruomenė atsakė į šią problemą dviem būdais:
GNOME ir Harmony.</p>
<p>
GNOME &ndash; GNU tinklo objektinio modelio aplinka, yra GNU darbastalio
projektas.  Pradėta 1997&nbsp;m. Miguel de Icaza ir vystyta su Red Hat
Software palaikymu, GNOME buvo paruošta pateikti panašias darbastalio
priemones, bet naudojant išskirtinai laisvą programinę įrangą.  Ji turi
techninių privalumų taip pat, tokių kaip įvairių kalbų palaikymas, ne tik
C++.  Bet jos pagrindinis tikslas buvo laisvė: nereikalauti naudoti jokios
nelaisvos programinės įrangos.</p>
<p>
Harmony yra suderinama pakaitinė biblioteka, suprojektuota, kad būtų įmanoma
leisti KDE programinę įrangą nenaudojant Qt.</p>
<p>
1998&nbsp;m. lapkritį, Qt autoriai paskelbė apie licencijos pakeitimą,
kuris, kai bus įvykdytas, turėtų Qt padaryti laisva programine įranga.  Nėra
jokio būdo įsitikinti, bet aš manau, kad taip iš dalies atsitiko dėl
bendruomenės tvirto atsako į šią problemą, kurią Qt kėlė, kai ji buvo
nelaisva.  (Ta nauja licencija yra nepatogi ir neadekvati, taigi, išlieka
pageidautina vengti Qt naudojimo.)</p>
<p>
[Vėlesnė pastaba: 2000&nbsp;m. rugsėjį, Qt buvo išleista pagal GNU GPL, kas
iš esmės šią problemą išsprendė.]</p>
<p>
Kaip mes atsakysime kitai viliojančiai nelaisvai bibliotekai? Ar visa
bendruomenė supras poreikį išlikti už tų spąstų? Ar daug iš mūsų atsisakys
laisvės dėl patogumo ir sukurs didelę problemą? Mūsų ateitis priklauso nuo
mūsų filosofijos.</p>

<h3>Programinės įrangos patentai</h3>
<p>
Didžiausia grėsmė su kuria mes susiduriame kyla iš programinės įrangos
patentų, kurie gali algoritmus ir ypatybes patalpinti už laisvos programinės
įrangos ribų iki 20 metų.  LZW suglaudinimo algoritmo patentai pradėti
taikyti 1983&nbsp;m. ir mes vis dar negalime išleisti laisvos programinės
įrangos pagaminti tinkamai suglaudintiems <abbr title="Graphics Interchange
Format">GIF</abbr>.  [2009&nbsp;m. jų galiojimas baigėsi.] 1998&nbsp;m.,
laisva programa pagaminti <abbr title="MPEG-1 Audio Layer 3">MP3</abbr>
suglaudintam audio buvo pašalinta iš distribucijos dėl patentinės bylos
grėsmės.
</p>
<p>
Yra būdų tvarkytis su patentais: mes galime ieškoti įrodymų, kad patentas
yra negaliojantis ir mes galime ieškoti alternatyvių būdų atlikti darbą.
Bet kiekvienas iš šių metodų suveikia tik kartais; kai abiems nepavyksta,
patentas gali priversti visą laisvą programinę įrangą turėti kokios nors
ypatybės, kurios nori naudotojai, trūkumą.  Ką mes darysime, kai šitai
atsitiks?</p>
<p>
Tie iš mūsų, kurie vertina laisvą programinę įrangą dėl laisvės pasiliks su
laisva programine įranga bet kuriuo atveju.  Mes sugebėsime atlikti darbą be
tų patentuotų ypatybių.  Bet tie, kurie laisvą programinę įrangą vertina,
nes jie tikisi, jog ji yra techniškai geresnė, tikėtina, kad, kai patentas
ją sulaikys, šitą pavadins nesėkme.  Taigi, kai yra naudinga kalbėti apie
&ldquo;turgaus&rdquo; vystymo modelio praktinį efektyvumą ir kokios nors
laisvos programinės įrangos patikimumą ir galią, mes ties tuo privalome
nesustoti.  Mes privalome kalbėti apie laisvę ir principą.</p>

<h3>Laisva dokumentacija</h3>
<p>
Didžiausias mūsų laisvų operacinių sistemų trūkumas nėra programinėje
įrangoje &ndash; tai yra gerų laisvų vadovėlių, kuriuos mes galime įtraukti
į mūsų sistemas, trūkumas.  Dokumentacija yra bet kurio programinės įrangos
paketo esminė dalis; kai svarbus laisvos programinės įrangos paketas
nepristatomas kartu su geru laisvu vadovėliu, tai yra didelė spraga.
Šiandien mes turime daug tokių spragų.</p>
<p>
Laisva dokumentacija, kaip laisva programinė įranga, yra laisvės reikalas,
ne kainos.  Kriterijus laisvam vadovėliui yra daug maž toks pat, kaip ir
laisvai programinei įrangai: tai yra visiems naudotojams tam tikrų laisvių
suteikimo reikalas.  Išplatinimas (įskaitant komercinį pardavimą),
prisijungus ir popieriumi, turi būti leidžiamas taip, kad tą vadovėlį galima
būtų pridėti prie kiekvienos tos programos kopijos.</p>
<p>
Leidimas modifikuoti yra kritinis irgi.  Kaip bendra taisyklė, aš netikiu,
kad žmonėms yra esminga turėti leidimą modifikuoti įvairiausių rūšių
straipsnius ir knygas.  Pavyzdžiui, aš nemanau, kad jūs arba aš privalome
suteikti leidimą modifikuoti straipsnius, kaip šitas, kurie apibūdina mūsų
veiksmus ir mūsų požiūrius.</p>
<p>
Bet yra konkreti priežastis, kodėl laisvė modifikuoti yra laisvos
programinės įrangos dokumentacijai kritinė.  Kai žmonės naudojasi savo teise
modifikuoti programinę įrangą ir prideda arba pakeičia jos ypatybes, jei jie
yra kruopštūs, jie pakeis vadovėlį irgi &ndash; kad jie galėtų pateikti
tikslią ir naudojimui su modifikuota programa tinkamą dokumentaciją.
Nelaisvas vadovėlis, kuris neleidžia programuotojams būti kruopščiais ir
užbaigti darbą, mūsų bendruomenės poreikių neišpildo.</p>
<p>
Tam tikrų tipų ribos tam, kaip yra atliekamos modifikacijos nekelia
problemų.  Pavyzdžiui, reikalavimai išsaugoti pirmojo autoriaus autorių
teisių pastabą, platinimo sąlygas arba autorių sąrašą, yra priimtini.  Taip
pat nėra problemos reikalauti modifikuotose versijose įtraukti pastabą, jog
jos buvo modifikuotos, net turėti ištisus skyrius, kurių negalima ištrinti
arba pakeisti tol, kol šie skyriai nagrinėja netechnines temas.  Šių tipų
suvaržymai nėra problema, nes jais nestabdomas kruopštus programuotojas
vadovėlį pritaikyti atitikti modifikuotą programą.  Kitais žodžiais, jie
neblokuoja laisvos programinės įrangos bendruomenės nuo visiško vadovėlio
panaudojimo.</p>
<p>
Tačiau, turi būti įmanoma modifikuoti visą <em>techninį</em> vadovėlio
turinį ir tada rezultatą platinti visomis įprastomis terpėmis, visais
įprastais kanalais; kitu atveju, suvaržymai trukdo bendruomenei, vadovėlis
nėra laisvas ir mums reikia dar vieno vadovėlio.</p>
<p>
Ar laisvos programinės įrangos autoriai turės supratimą ir pasiryžimą
pagaminti visą spektrą laisvų vadovėlių? Dar kartą, mūsų ateitis priklauso
nuo filosofijos.</p>

<h3>Mes privalome kalbėti apie laisvę</h3>
<p>
Šiandien yra apskaičiuota, kad yra dešimt milijonų GNU/Linux sistemų, tokių
kaip Debian GNU/Linux ir Red Hat &bdquo;Linux&ldquo;, naudotojų.  Laisva
programinė įranga išvystė tokius praktinius privalumus, kad naudotojai prie
jos buriuojasi grynai dėl praktinių priežasčių.</p>
<p>
Geros šito pasekmės yra akivaizdžios: didesnis susidomėjimas laisvos
programinės įrangos vystymu, daugiau klientų laisvos programinės įrangos
verslams ir didesnė galimybė kompanijas paskatinti vystyti komercinę laisvą
programinę įrangą, vietoje nuosavybinės programinės įrangos produktų.</p>
<p>
Bet susidomėjimas šia programine įranga auga sparčiau, nei filosofijos,
kuria ji yra paremta, supratimas ir tai veda prie problemos.  Mūsų gebėjimas
susitvarkyti su anksčiau apibūdintais iššūkiais ir pavojais priklauso nuo
valios tvirtai stovėti už laisvę.  Siekiant užtikrinti, kad mūsų bendruomenė
šią valią turi, mums reikia skleisti tą idėją naujiems naudotojams, kai jie
ateina į šią bendruomenę.</p>
<p>
Bet mums taip padaryti nepavyksta: pastangos į mūsų bendruomenę pritraukti
naujų naudotojų toli viršija pastangas juos mokyti mūsų bendruomenės
socialumo.  Mums reikia daryti abi ir mums reikia išlaikyti šias dvi
pastangas subalansuotas.</p>

<h3>&bdquo;Atviras šaltinis&ldquo;</h3>
<p>
Naujų naudotojų mokymas apie laisvę 1998&nbsp;m. tapo sunkesniu, kai dalis
bendruomenės nusprendė nebenaudoti termino &bdquo;laisva programinė
įranga&ldquo; ir vietoje jo sakyti &bdquo;atviro šaltinio programinė
įranga&ldquo;.</p>
<p>
Kai kurie, teikę šiam terminui pirmenybę, siekė išvengti
&bdquo;laisva&ldquo; dviprasmybės su &bdquo;nemokama&ldquo; &ndash;
pateisinamas tikslas.  Tačiau, kiti siekė į šalį nustumti principo, kuris
motyvavo laisvos programinės įrangos judėjimą ir GNU projektą, dvasią ir
vietoje to apeliuoti į vedėjus ir verslo naudotojus, daug kurių laikosi
ideologijos, kuri pelną pastato aukščiau laisvės, aukščiau bendruomenės,
aukščiau principo.  Taigi, &bdquo;atviro šaltinio&ldquo; retorika
koncentruojasi į potencialą padaryti aukštos kokybės, galingą programinę
įrangą, bet atsikrato laisvės, bendruomenės ir principo idėjų.</p>
<p>
&bdquo;Linux&ldquo; žurnalai yra aiškus šito pavyzdys &ndash; jie yra
prigrūsti nuosavybinės programinės įrangos, kuri veikia su GNU/Linux,
reklamų.  Kai atsiras kitas Motif arba Qt, ar šie žurnalai programuotojus
įspės likti jo nuošalyje, ar jie rodys jo reklamas?</p>
<p>
Verslo parama gali įvairiai prisidėti prie bendruomenės; laikant, kad visa
kita yra lygu, ji yra naudinga.  Bet jų paramos gavimas dar mažiau kalbant
apie laisvę ir principą gali būti katastrofiškas; jis ankstesnį
išsibalansavimą tarp siekio ir socialumo švietimo padaro dar blogesniu.</p>
<p>
&bdquo;Laisva programinė įranga&ldquo; ir &bdquo;atviras šaltinis&ldquo;
apibūdina, daugiau arba mažiau, tą pačią programinės įrangos kategoriją, bet
sako skirtingus dalykus apie programinę įrangą ir apie vertybes.  GNU
projektas tęsia termino &bdquo;laisva programinė įranga&ldquo; naudojimą
išreikšti idėjai, kad laisvė, ne tik technologija, yra svarbi.</p>

<h3>Pabandykite!</h3>
<p>
Yoda aforizmas (&bdquo;Nėra jokio &bdquo;pabandykite&ldquo;&ldquo;) skamba
neblogai, bet jis manęs neveikia.  Aš didžiumą savo darbo atlikau būdamas
sunerimęs dėl to ar aš galėsiu atlikti tą darbą ir netikras, kad jo užteks
pasiekti tą tikslą jei jį atliksiu.  Bet aš vis tiek pabandžiau, nes tarp
priešo ir mano miesto nebuvo nei vieno išskyrus mane.  Nustebinant save,
kartais man pavykdavo.</p>
<p>
Kartais man nepavykdavo; kai kurie mano miestai krito.  Tada aš atradau dar
vieną į pavojų patekusį miestą ir pasiruošiau dar vienai kovai.  Su laiku,
aš išmokau ieškoti pavojų ir pastatyti save tarp jų ir mano miesto,
kviesdamas kitus hakerius ateiti ir prie manęs prisijungti.</p>
<p>
Šiomis dienomis, dažnai aš nebesu vienintelis.  Tai yra palengvėjimas ir
malonumas, kai aš matau hakerių pulką kasančius gilyn, kad išlaikytų liniją
ir aš suvokiu, šis miestas gali išgyventi &ndash; kol kas.  Bet tie pavojai
su kiekvienais metais yra vis didesni ir dabar Microsoft aiškiai nusitaikė į
mūsų bendruomenę.  Mes negalime laisvės ateitį laikyti užtikrinta.
Nelaikykite jos užtikrinta! Jei jūs norite išlaikyti savo laisvę, jūs
privalote būti pasiruošę ją apginti.</p>

<div class="translators-notes">

<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't have notes.-->
<h3>Vertėjo pastabos</h3>
<ol>
<li id="TransNote1">Tekstinių komandų įvesties ir interpretavimo-vykdymo
programinė aplinka.</li>
<li id="TransNote2">blobs &ndash; objektinio kodo gabaliukai, platinami be
šaltinio, įprastai įmontuotoji programinė įranga kokio nors įrenginio
veikimui.</li>
</ol></div>
</div>

<!-- for id="content", starts in the include above -->
<!--#include virtual="/server/footer.lt.html" -->
<div id="footer">
<div class="unprintable">

<p>Bendrus FSF ir GNU užklausimus prašome atsiųsti į <a
href="mailto:gnu@gnu.org">&lt;gnu@gnu.org&gt;</a>.  Taip pat, yra ir <a
href="/contact/">kiti būdai susisiekti</a> su FSF.  Neveikiančių nuorodų ir
kiti pataisymai arba pasiūlymai gali būti atsiųsti į <a
href="mailto:webmasters@gnu.org">&lt;webmasters@gnu.org&gt;</a>.</p>

<p>
<!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph,
        replace it with the translation of these two:

        We work hard and do our best to provide accurate, good quality
        translations.  However, we are not exempt from imperfection.
        Please send your comments and general suggestions in this regard
        to <a href="mailto:web-translators@gnu.org">

        &lt;web-translators@gnu.org&gt;</a>.</p>

        <p>For information on coordinating and submitting translations of
        our web pages, see <a
        href="/server/standards/README.translations.html">Translations
        README</a>. -->
Mes dirbame sunkiai ir labai stengiamės, kad pateiktume tikslius, geros
kokybės vertimus.  Tačiau mes nesame išimtys netobulumui.  Prašome siųskite
savo komentarus ir bendrus pasiūlymus šia prasme į <a
href="mailto:web-translators@gnu.org">&lt;web-translators@gnu.org&gt;</a>.</p>
<p>Mūsų tinklapių vertimų koordinavimo ir pateikimo informaciją pamatykite
<a href="/server/standards/README.translations.html">Vertimų
PERSKAITYKITEMANE</a>.</p>
</div>

<!-- Regarding copyright, in general, standalone pages (as opposed to
     files generated as part of manuals) on the GNU web server should
     be under CC BY-ND 4.0.  Please do NOT change or remove this
     without talking with the webmasters or licensing team first.
     Please make sure the copyright date is consistent with the
     document.  For web pages, it is ok to list just the latest year the
     document was modified, or published.
     If you wish to list earlier years, that is ok too.
     Either "2001, 2002, 2003" or "2001-2003" are ok for specifying
     years, as long as each year in the range is in fact a copyrightable
     year, i.e., a year in which the document was published (including
     being publicly visible on the web or in a revision control system).
     There is more detail about copyright years in the GNU Maintainers
     Information document, www.gnu.org/prep/maintain. -->
<p>Copyright &copy; 1998, 2001, 2002, 2005, 2006, 2007, 2008, 2010, 2014, 2015
Richard Stallman</p>

<p>Šiam puslapiui taikoma <a rel="license"
href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/4.0/deed.lt">Creative
Commons Priskyrimas - Jokių išvestinių darbų 4.0 Tarptautinė licencija</a>.</p>

<!--#include virtual="/server/bottom-notes.lt.html" -->
<div class="translators-credits">

<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't want credits.-->
 </div>

<p class="unprintable"><!-- timestamp start -->
Atnaujinta:

$Date: 2020/07/04 08:32:33 $

<!-- timestamp end -->
</p>
</div>
</div>
<!-- for class="inner", starts in the banner include -->
</body>
</html>