path: root/talermerchantdemos/blog/articles/lt/surveillance-vs-democracy.html

<!--#set var="PO_FILE"
 value='<a href="/philosophy/po/surveillance-vs-democracy.lt.po">
 https://www.gnu.org/philosophy/po/surveillance-vs-democracy.lt.po</a>'
 --><!--#set var="ORIGINAL_FILE" value="/philosophy/surveillance-vs-democracy.html"
 --><!--#set var="DIFF_FILE" value="/philosophy/po/surveillance-vs-democracy.lt-diff.html"
 --><!--#set var="OUTDATED_SINCE" value="2016-03-26" -->

<!--#include virtual="/server/header.lt.html" -->
<!-- Parent-Version: 1.79 -->

<!-- This file is automatically generated by GNUnited Nations! -->
<title>Kiek daug sekimo demokratija gali atlaikyti? - GNU projektas - Laisvos
programinės įrangos fondas</title>
<style type="text/css" media="print,screen"><!--
#intro { margin: 1.5em auto; }
.pict.wide { width: 23em; }
.pict p { margin-top: .2em; }
@media (min-width: 55em) {
   #intro { max-width: 55em; }
   .pict.wide { margin-bottom: 0; }
}
-->
</style>

<!-- GNUN: localize URL /graphics/dog.small.jpg -->
<!--#include virtual="/philosophy/po/surveillance-vs-democracy.translist" -->
<!--#include virtual="/server/banner.lt.html" -->
<!--#include virtual="/server/outdated.lt.html" -->
<h2 class="center">Kiek daug sekimo demokratija gali atlaikyti?</h2>

<p class="byline center">pagal <a href="http://www.stallman.org/">Richard Stallman</a></p>

<!-- rms: I deleted the link because of Wired's announced
     anti-ad-block system -->
<blockquote class="center"><p>Šio straipsnio variantas 2013&nbsp;m. spalį buvo pirma paviešintas Wired.</p></blockquote>

<div class="article">

<div id="intro">
<div class="pict wide">
<a href="/graphics/dog.html">
<img src="/graphics/dog.small.jpg" alt="Cartoon of a dog, wondering at the three ads that popped up on his computer screen..." /></a>

</div>

<p>Dėka Edward Snowden atskleidimų, mes žinome, kad dabartinis bendro
visuomenės sekimo lygis yra nesuderinamas su žmogaus teisėmis.
Pasikartojantis disidentų, šaltinių ir žurnalistų JAV ir kitur gąsdinimas ir
persekiojimas suteikia patvirtinimą.  Mums reikia sumažinti šitą bendro
sekimo lygį, bet kiek? Koks tiksliai yra <em>maksimalus toleruotinas sekimo
lygis</em>, kurį mes privalome užtikrinti, kad nebūtų viršytas? Tai yra tas
lygis, už kurio sekimas pradeda kirstis su demokratijos funkcionavimu, su
kuriuo informatoriai (tokie kaip Snowden) yra tikėtina, kad bus pagauti.</p>
</div>
<div class="columns" style="clear:both">
<p>Susidūrę su vyriausybės slaptumu, mes, žmonės, priklausome nuo informatorių
<a href="https://www.eff.org/deeplinks/2013/11/reddit-tpp-ama">pranešimų
mums apie tai, ką valstybė daro</a>.  Tačiau, šiandieninis sekimas
potencialius informatorius gąsdina, o tai reiškia, kad šito yra per daug.
Mūsų demokratinės valstybės kontrolės atgavimui, mes privalome sumažinti
sekimą tiek, jog informatoriai žinotų, kad yra saugūs.</p>

<p>Laisvos/libre programinės įrangos naudojimas, <a
href="/philosophy/free-software-even-more-important.html">kaip aš raginau 30
metų</a>, yra pirmas žingsnis perimant mūsų skaitmeninių gyvenimų valdymą ir
į tai įeina sekimo prevencija.  Mes negalime pasitikėti nelaisva programine
įranga; NSA <a
href="https://web.archive.org/web/20130622044225/http://blogs.computerworlduk.com/open-enterprise/2013/06/how-can-any-company-ever-trust-microsoft-again/index.htm">naudoja</a>
ir net <a
href="http://www.theguardian.com/world/2013/sep/05/nsa-gchq-encryption-codes-security">kuria</a>
saugumo nelaisvoje programinėje įrangoje silpnybes, kad įsibrautų į mūsų
pačių kompiuterius ir maršrutizatorius.  Laisva programinė įranga mums
suteikia mūsų pačių kompiuterių kontrolę, bet <a
href="http://www.wired.com/opinion/2013/10/149481/">tai neapsaugos mūsų
privatumo, kai įžengiame į internetą</a>.</p>

<p><a
href="http://www.theguardian.com/world/2013/oct/10/nsa-surveillance-patriot-act-author-bill">Dvipartinė
teisė &bdquo;nutraukti vietinio sekimo galias&ldquo;</a> JAV yra kuriama,
bet ji paremta mūsų virtualių asmeninių įrašų naudojimo apribojimu
vyriausybei.  Šito neužteks apsaugoti informatorius jei
&bdquo;informatoriaus pagavimas&ldquo; yra pakankamas pagrindas gauti
prieigą, pakankamą jį arba ją identifikuoti.  Mums reikia žengti toliau.</p>
</div>

<h3 class="subheader" style="clear: both">Viršutinė sekimo demokratijoje riba</h3>

<div class="columns">
<p>Jei informatoriai nedrįsta atskleisti nusikaltimų ir melų, mes prarandame
paskutinę mūsų vyriausybės ir institucijų efektyvios kontrolės skiautę.
Štai todėl sekimas, kuris valstybę įgalina išsiaiškinti kas kalbėjo su
žurnalistu yra per daug sekimo &ndash; per daug ištverti demokratijai.</p>

<p>Neįvardintas JAV vyriausybės atstovas 2011&nbsp;m. žurnalistams grėsmingai
pranešė, kad <a
href="http://www.rcfp.org/browse-media-law-resources/news-media-law/news-media-and-law-summer-2011/lessons-wye-river">JAV
nešauks į teismą žurnalistų, nes &bdquo;Mes žinome su kuo jūs
šnekate.&ldquo;</a> Kartais <a
href="http://www.theguardian.com/media/2013/sep/24/yemen-leak-sachtleben-guilty-associated-press">žurnalistų
telefoninių skambučių įrašai yra užprašomi</a>, kad šitą išsiaiškinti, bet
Snowden mums parodė, jog iš esmės jie užprašo kiekvieno, esančio JAV, visų
telefoninių skambučių įrašų, visą laiką, <a
href="https://web.archive.org/web/20131226044537/http://www.theguardian.com/world/interactive/2013/jun/06/verizon-telephone-data-court-order">iš
Verizon</a> ir <a
href="http://www.marketwatch.com/story/nsa-data-mining-digs-into-networks-beyond-verizon-2013-06-07">iš
kitų kompanijų irgi</a>.</p>

<p>Opozicinėms ir disidentinėms veikloms reikia išsaugoti paslaptis nuo
valstybių, kurios linkusios su jais elgtis nešvariai.  ACLU<sup><a
href="#TransNote1">1</a></sup> pademonstravo JAV vyriausybės <a
href="http://www.aclu.org/files/assets/Spyfiles_2_0.pdf">sistemingą
įsiterpimo į taikias disidentų grupes praktiką</a>, pagal pretekstą, kad
tarp jų gali būti teroristų.  Riba, šalia kurios sekimo yra per daug, yra
riba, prie kurios valstybė gali sužinoti kas kalbėjo su žinomu žurnalistu
arba žinomu disidentu.</p>
</div>

<h3 class="subheader">Informacija, surinkus, bus netinkamai panaudota</h3>

<div  class="columns">
<p id="willbemisused">Kai žmonės atpažįsta, kad bendro sekimo lygis yra per didelis, pirmas
atsakas yra pasiūlyti prieigos prie sukauptų duomenų ribas.  Tai skamba
maloniai, bet nesutvarkys tos problemos, net truputi, net priimant, kad
vyriausybė paklūsta taisyklėms.  (NSA suklaidino FISA teismą, kuris pranešė,
kad <a
href="http://www.wired.com/threatlevel/2013/09/nsa-violations/">negalėjo
efektyviai priversti NSA būti atsakinga</a>.) Įtarimas nusikaltimu bus
pagrindas prieigai, taigi, kai informatorius yra apkaltinamas
&bdquo;špionažu&ldquo;, to &bdquo;šnipo&ldquo; suradimas bus pasiteisinimas
prieigai prie sukauptos medžiagos.</p>

<p>Papildomai, valstybės sekimo darbuotojai netinkamai panaudos tuos duomenis
asmeniniais tikslais.  Kai kurie NSA agentai <a
href="http://www.theguardian.com/world/2013/aug/24/nsa-analysts-abused-surveillance-systems">naudojo
JAV sekimo sistemas stebėti savo mylimuosius</a> &ndash; buvusius, esamus ar
pageidaujamus &ndash; pagal vadinamą &bdquo;MEILĖSŽVALGYBA&ldquo;
praktiką. NSA sako ji keletą kartų šitą pagavusi ir nubaudusi; mes nežinome
kiek buvo kitų atvejų, kurie nebuvo pagauti.  Bet šie įvykiai mūsų neturėtų
stebinti, nes policija ilgai <a
href="https://web.archive.org/web/20160401102120/http://www.sweetliberty.org/issues/privacy/lein1.htm#.V_mKlYbb69I">naudojosi
savo prieiga prie vairuotojo licencijų įrašų siekiant surasti ką nors
simpatiško</a> &ndash; praktika, žinoma kaip &bdquo;valstybinio numerio
paieška pasimatymui&ldquo;.
</p>

<p>Sekimo duomenys visada bus panaudoti ir kitais tikslais, net jei tai yra
uždrausta.  Kai tik duomenys yra sukaupti ir valstybė turi galimybę prie jų
prieiti, ji tuos duomenis gali pasibaisėtinais būdais panaudoti netinkamai,
kaip demonstruoja pavyzdžiai iš <a
href="http://falkvinge.net/2012/03/17/collected-personal-data-will-always-be-used-against-the-citizens/">Europos</a>
ir <a
href="https://en.wikipedia.org/wiki/Japanese_American_internment">JAV</a>.</p>

<p>Asmeninius duomenis, valstybės surinktus, taip pat tikėtina, kad įgys
išoriniai įsilaužėliai, kurie nulaužia serverių apsaugą, net <a
href="https://www.techdirt.com/articles/20150612/16334231330/second-opm-hack-revealed-even-worse-than-first.shtml">įsilaužėliai,
dirbantys priešiškoms valstybėms</a>.</p>

<p>Vyriausybės gali lengvai naudoti masinio sekimo gebėjimą <a
href="http://www.nytimes.com/2015/06/22/world/europe/macedonia-government-is-blamed-for-wiretapping-scandal.html">nusmukdyti
demokratiją tiesiogiai</a>.</p>

<p>Visiškas sekimas prieinamas valstybei įgalina valstybę pradėti masišką bet
kurio asmens žvejybos ekspediciją.  Siekiant padaryti žurnalistiką ir
demokratiją saugiomis, mes privalome apriboti duomenų, kurie yra lengvai
prieinami valstybei, kaupimą.</p>
</div>

<h3 class="subheader">Tvirta privatumo apsauga privalo būti technine</h3>

<div class="columns">
<p>Elektroninio pasienio fondas ir kitos organizacijos siūlo eilę teisinių
principų, suprojektuotų <a
href="https://en.necessaryandproportionate.org/text">išvengti masiško sekimo
išnaudojimų</a>.  Į šiuos principus įeina, kritiškai, aiški teisinė
informatorių apsauga; kaip pasekmė, jie būtų adekvatūs demokratinių laisvių
apsaugai &ndash; jei bus visiškai priimti ir be išimčių privalomai
užtikrinti amžinai.</p>

<p>Tačiau, tokios teisinės apsaugos yra nepatikimos: pagal neseną istoriją, jos
gali būti atšauktos (kaip pagal FISA pataisų aktą), atidėtos arba <a
href="http://www.nytimes.com/2009/04/16/us/16nsa.html">ignoruojamos</a>.</p>

<p>Tuo pačiu metu, demagogai cituos įprastus pasiteisinimus, kaip pagrindus
visiškam sekimui; bet kokia teroristinė ataka, net kuria nužudoma tik
keletas žmonių, gali būti išpūsta pateikti progą.</p>

<p>Jei prieigos prie duomenų apribojimai bus nustumti vėlesniam laikui, tai bus
tarsi jų niekada nebuvo: metų vertės asmeniniai įrašai staiga taptų
prieinami netinkamam valstybės ir jos agentų panaudojimui ir, jei kompanijų
surinkti, jų privačiam netinkamam panaudojimui taip pat.  Tačiau, jei mes
sustabdysime asmeninių įrašų apie visus rinkimą, tie asmeniniai įrašai
neegzistuos ir nebus jokio būdo juos sudaryti atgaline tvarka.  Naujas
neliberalus režimas turėtų sekimą įgyvendinti iš naujo ir jis pradėtų rinkti
duomenis tik nuo tada.  Kas liečia atidėjimą arba laikiną šio įstatymo
ignoravimą, tokią idėją būtų sunku logiškai pagrįsti.</p>
</div>

<h3 class="subheader">Pirma, nebūkite kvaili</h3>

<div class="columns">
<p>Privatumo turėjimui, jūs privalote jo neišmesti: pirmas, kuris turi jūsų
privatumą saugoti, esate jūs.  Venkite save identifikuoti svetainėse,
junkitės prie jų per Tor ir naudokite naršykles, kurios blokuoja schemas,
kurias jos naudoja lankytojų stebėjimui.  Naudokite GNU Privacy Guard savo
el. pašto turinio užšifravimui.  Už pirkinius atsiskaitykite grynais.</p>

<p>Patys turėkite savo duomenis; nelaikykite savo duomenų kokios nors
kompanijos &bdquo;patogiame&ldquo; serveryje.  Tačiau, yra saugu patikėti
atsarginę duomenų kopiją komercinei paslaugai, su sąlyga, kad jūs
patalpinsite failus į archyvą ir šitą visą archyvą, įskaitant failų
pavadinimus, prieš jį išsiųsdami, savo paties kompiuteryje užšifruosite su
laisva programine įranga.</p>

<p>Privatumo labui, jūs privalote išvengti nelaisvos programinės įrangos,
kadangi, kaip jūsų kompiuterinių skaičiavimų kontrolės atidavimo kitiems
pasekmė, <a href="/philosophy/proprietary-surveillance.html">tikėtina, kad
ji jus seks</a>.  Venkite <a
href="/philosophy/who-does-that-server-really-serve.html">paslaugos kaip
programinės įrangos pakaitalo</a>; priedo prie jūsų kompiuterinių
skaičiavimų kontrolės atidavimo kitiems, šitam iš jūsų reikia, kad
perduotumėte tam serveriui visus susijusius duomenis.</p>

<p>Saugokite savo draugų ir kolegų privatumą taip pat.  <a
href="http://bits.blogs.nytimes.com/2014/05/21/in-cybersecurity-sometimes-the-weakest-link-is-a-family-member/">Neatiduokite
jų asmeninės informacijos</a>, išskyrus kaip su jais susisiekti, ir niekada
jokiai svetainei neduokite savo el. pašto ar telefono kontaktų sąrašo.
Nesakykite kompanijai, tokiai kaip Facebook, apie savo draugus nieko tokio,
ko jie gali nenorėti paviešinti laikraštyje.  Dar geriau, visiškai nebūkite
Facebook naudojami.  Atmeskite komunikacijos sistemas, kurios iš naudotojų
reikalauja pateikti jų tikrus vardus, net jei jūs ketinate pateikti savąjį,
kadangi jos spaudžia kitus žmones atsisakyti savo privatumo.</p>

<p>Savisauga yra esminė, bet net pati tvirčiausia savisauga nėra pakankama
apsaugoti jūsų privatumą sistemose, arba nuo jų, kurios jums nepriklauso.
Kai mes komunikuojame su kitais arba judame mieste, mūsų privatumas
priklauso nuo visuomenės praktikų.  Kai kurių sistemų, kurios seka mūsų
komunikacijas ir judėjimą, mes galime išvengti, bet ne jų visų.  Aišku,
geresnis sprendimas yra sustabdyti visas šitas sistemas nuo kitų žmonių, nei
tikri įtariamieji, sekimo.</p>
</div>

<h3 class="subheader">Mes privalome kiekvieną sistemą projektuoti privatumui</h3>

<div class="columns">
<p>Jei mes nenorime visiškai sekamos visuomenės, mes privalome sekimą laikyti
tam tikro tipo socialiniu teršalu ir apriboti sekimo poveikį kiekvienai
naujai skaitmeninei sistemai lygiai taip pat, kaip mes apribojame gamtinės
aplinkos poveikį fizinėms konstrukcijoms.</p>

<p>Pavyzdžiui: &bdquo;protingi&ldquo; elektros matuokliai šlovinami už elektros
tiekimo kompanijai momentinių duomenų apie kiekvieno kliento elektros
vartojimą siuntimą, įskaitant kaip vartojimas sulyginamas su vartotojais
bendrai.  Tai įgyvendinta pasiremiant bendru sekimu, bet joks sekimas nėra
reikalingas.  Elektros tiekimo kompanijai būtų lengva apskaičiuoti vidutinį
gyvenamosios kaimynystės vartojimą padalinant visuminį suvartojimą iš
abonentų skaičiaus ir tą išsiųsti į tuos matuoklius.  Kiekvieno kliento
matuoklis galėtų palyginti savo vartojimą, bet kuriuo pageidaujamu laiko
periodu, su vidutiniu vartojimo modeliu tam periodui.  Tokia pati nauda, be
jokio sekimo!</p>

<p>Mums reikia projektuoti tokį privatumą visose mūsų skaitmeninėse sistemose.</p>
</div>

<h3 class="subheader">Duomenų rinkimo ištaisymas: palikti juos išbarstytus</h3>

<div class="columns">
<p>Vienas būdas padaryti stebėjimą saugiu privatumo atžvilgiu yra <a
name="dispersal">išlaikyti duomenis išbarstytus ir prieigai nepatogius</a>.
Seno stiliaus saugumo kameros nekėlė privatumui jokio pavojaus(<a
href="#privatespace">*</a>).  Įrašas buvo saugomas valdoje ir laikytas
ilgiausiai kelias savaites.  Dėl prieigos prie šių įrašų nepatogumo, tai
niekada nebuvo daroma masiškai; prie jų būdavo prieinama tik vietose,
kuriose kas nors pranešė apie nusikaltimą.  Nebūtų įmanoma fiziškai surinkti
milijonus kasečių kiekvieną dieną ir jas peržiūrėti arba nukopijuoti.</p>

<p>Šiomis dienomis, saugumo kameros tapo sekimo kameromis: jos yra prijungtos
prie interneto, taigi, įrašai gali būti surinkti į duomenų centrą ir
išsaugoti amžinai.  Tai jau yra pavojinga, bet bus dar blogiau.  Su veido
atpažinimo progresu galime sulaukti dienos, kada įtariamus žurnalistus, kad
pamatyti su kuo jie šneka, bus galima stebėti gatvėje visą laiką.</p>

<p>Prie interneto prijungtos kameros dažnai pačios turi palaidą apsaugą, taigi,
<a
href="http://www.networkworld.com/community/blog/cia-wants-spy-you-through-your-appliances">bet
kas gali pažiūrėti ką mato kamera</a>.  Privatumo atstatymui, mes turėtume
uždrausti prie interneto prijungtų kamerų, nukreiptų kur ir kada įleidžiama
visuomenė, naudojimą, išskyrus kai nešasi žmonės.  Kiekvienas privalo būti
laisvas retkarčiais įkelti nuotraukas ir video įrašus, bet sistemiškas tokių
duomenų internete kaupimas privalo būti apribotas.</p>

<p><a name="privatespace"><b>*</b></a>Aš čia darau prielaidą, kad saugumo
kamera nukreipta į parduotuvės vidų arba į gatvę.  Bet kokia kamera, kurią
kas nors nukreipia į kieno nors privačią erdvę, pažeidžia privatumą, bet tai
yra kita problema.</p>
</div>

<h3 id="digitalcash" class="subheader">Internetinės komercijos sekimo ištaisymas</h3>

<div class="columns">
<p>Didžiąją duomenų rinkimo dalį sudaro pačių žmonių skaitmeninės veiklos.
Įprastai duomenis pirmiausia renka kompanijos.  Bet kai prieinama prie
pavojaus privatumui ir demokratijai, nėra jokio skirtumo ar sekimą
tiesiogiai atlieka valstybė, ar susitarta su verslu, nes tie duomenys,
kuriuos kompanijos renka, yra sistemiškai prieinami valstybei.</p>

<p>NSA, per PRISM, <a
href="https://www.commondreams.org/headline/2013/08/23-2">pateko į daugelio
didelių interneto korporacijų duomenų bazes</a>.  AT&amp;T išsaugojo visus
per ją nuo 1987&nbsp;m. atliktus telefoninių skambučių įrašus ir <a
href="http://www.nytimes.com/2013/09/02/us/drug-agents-use-vast-phone-trove-eclipsing-nsas.html?_r=0">padarė
juos prieinamus DEA</a> paieškai pagal užklausimą.  Tiesą sakant, JAV
vyriausybė neturi tų duomenų, bet praktine prasme galima laikyti, kad ji
juos turi.</p>

<p>Todėl, tikslui apsaugoti žurnalistiką ir demokratiją reikia, kad mes
sumažintume duomenis, bet kokios organizacijos surinktus apie žmones, o ne
tik valstybės.  Mes privalome iš naujo suprojektuoti skaitmenines sistemas
taip, kad jos duomenų apie savo naudotojus nekauptų.  Jei jiems reikia
skaitmeninių duomenų apie mūsų transakcijas, jiems neturėtų būti leidžiama
juos laikyti ilgiau, nei trumpą laiką, kuris neatskiriamai būtinas jų
reikalams su mumis.</p>

<p>Vienas iš motyvų dabartiniam interneto sekimo lygiui yra tas, kad svetainės
yra finansuojamos per reklamavimąsi, paremtą naudotojų veiklų ir potraukių
stebėjimu.  Tai paprastą įkyrumą &ndash; reklamavimą, kurį mes galime
išmokti ignoruoti &ndash; paverčia į sekimo sistemą, kuri mus žaloja
nepaisant to ar mes tai žinome, ar ne.  Pirkimai internetu taip pat stebi
savo naudotojus.  Ir mes visi žinome, kad &bdquo;privatumo politika&ldquo;
yra labiau pasiteisinimai pažeisti privatumą, nei įsipareigojimai jį
išlaikyti.</p>

<p>Mes galėtume pakoreguoti abi problemas priimdami anoniminių mokėjimų sistemą
&ndash; tai yra, anoniminė mokėtojui.  (Mes nenorime, kad pardavėjas vengtų
mokesčių.)  <a
href="http://www.wired.com/opinion/2013/05/lets-cut-through-the-bitcoin-hype/">Bitcoin
nėra anoniminis</a>, nors yra pastangų sukurti būdus mokėti su Bitcoin
anonimiškai.  Tačiau, technologija <a
href="http://www.wired.com/wired/archive/2.12/emoney_pr.html">skaitmeniniams
gryniesiems pirma buvo sukurta 1980&ndash;1990&nbsp;m. laikotarpyje</a>;
mums reikia tik tinkamų verslui planų ir, kad valstybė jiems nekliudytų.</p>

<p>Dar vienas pavojus iš svetainių asmeninių duomenų rinkimo yra tas, kad
saugumo laužytojai gali patekti į vidų, juos pasiimti ir juos netinkamai
panaudoti.  Į tai įeina klientų kreditinių kortelių detalės.  Anoniminių
mokėjimų sistema šį pavojų užbaigtų: svetainės saugumo skylė negali jums
pakenkti jei ta svetainė apie jus nieko nežino.</p>
</div>

<h3 class="subheader">Keliavimo sekimo ištaisymas</h3>

<div class="columns">
<p>Mes privalome skaitmeninės rinkliavos surinkimą paversti anoniminiu mokėjimu
(pavyzdžiui, naudojant skaitmeninius grynuosius).  Valstybinių numerių
atpažinimo sistemos atpažįsta visus valstybinius numerius ir šie <a
href="http://news.bbc.co.uk/2/hi/programmes/whos_watching_you/8064333.stm">duomenys
gali būti laikomi neapibrėžtą laiką</a>; iš jų turėtų būti įstatymiškai
reikalaujama pastebėti ir įrašyti tik tuos valstybinius numerius, kurie yra
teismo sprendimais paieškomų automobilių sąraše.  Mažiau saugi alternatyva
vietoje įrašytų visus automobilius, bet tik kelioms dienoms ir pilnų duomenų
nepadarytų prieinamais internetu; prieiga prie šių duomenų turėtų būti
apribota valstybinių numerių pagal teismo sprendimus sąrašo ieškojimu.</p>

<p>JAV &bdquo;neskraidymo&ldquo; sąrašo turi būti atsikratyta, nes tai yra <a
href="https://www.aclu.org/blog/national-security-technology-and-liberty-racial-justice/victory-federal-court-recognizes">bausmė
be teismo</a>.</p>

<p>Priimtina turėti sąrašą žmonių, kurių asmuo ir bagažas bus apieškoti su
ypatingu atidumu ir su anoniminiais keleiviais, skrendančiais vidaus
reisais, galima būtų elgtis tarsi jie būtų šiame sąraše.  Taip pat yra
priimtina neleisti užsieniečiams, jei jiems aplamai nėra leidžiama patekti į
valstybę, įlipti skrydžiams į tą valstybę.  Šito turėtų pakakti visiems
teisėtiems tikslams.</p>

<p>Daug didelio pralaidumo tranzito sistemų mokėjimams naudoja kažkokio tipo
protingas korteles arba RFID.  Šios sistemos kaupia asmeninius duomenis: jei
jūs kartą padarysite klaidą sumokėdami kažkuo kitu, nei grynais, jie visam
laikui susieja tą kortelę su jūsų vardu.  Dar daugiau, jie įrašo visas
keliones susietas su kiekviena kortele.  Kartu jie prilygsta masiniam
sekimui.  Šis duomenų rinkimas privalo būti sumažintas.</p>

<p>Navigacijos paslaugos vykdo sekimą: naudotojo kompiuteris žemėlapių tarnybai
praneša to naudotojo vietą ir kur tas naudotojas nori keliauti; tada, tas
serveris nustato maršrutą ir siunčia jį atgal į to naudotojo kompiuterį,
kuris jį pavaizduoja.  Šiomis dienomis, serveris tikėtina įrašo naudotojo
vietas, kadangi nėra nieko kas šito neleistų.  Šis sekimas nėra
neatskiriamai būtinas ir projektuojant iš naujo būtų galima jo išvengti:
laisva/libre programinė įranga naudotojo kompiuteryje galėtų atsisiųsti
aktualių regionų (jei jie nebuvo atsisiųsti anksčiau) žemėlapio duomenis,
apskaičiuoti maršrutą ir jį pavaizduoti, niekam niekada nepranešant kur tas
naudotojas yra ar kur nori keliauti.</p>

<p>Dviračių skolinimosi sistemos ir t. t., gali būti suprojektuotos taip, kad
besiskolinančiojo tapatybė yra žinoma tik toje stotyje, iš kurios tas
daiktas buvo pasiskolintas.  Skolinimasis informuotų visas stotis, kad tas
daiktas yra &bdquo;išvykęs&ldquo;, taigi, kai naudotojas jį grąžina bet
kurioje stotyje (bendrai, kurioje nors kitoje), ta stotis žinos kur ir kada
tas daiktas buvo pasiskolintas.  Ji informuos tą kitą stotį, kad tas daiktas
nebėra &bdquo;išvykęs&ldquo;. Ji taip pat apskaičiuos naudotojui sąskaitą ir
išsiųs ją (palaukusi kokį nors atsitiktinį skaičių minučių) į būstinę per
stočių žiedą taip, kad ta būstinė neišsiaiškintų iš kurios stoties ta
sąskaita atkeliavo.  Kai šitai yra padaryta, grąžinimo stotis užmirštų viską
apie šią transakciją.  Jei daiktas per ilgai išlieka &bdquo;išvykęs&ldquo;,
stotis iš kurios jis buvo pasiskolintas gali būstinę informuoti; tuo atveju,
ji galėtų besiskolinančiojo tapatybę išsiųsti nedelsiant.</p>
</div>

<h3 class="subheader">Komunikacinių asmeninių įrašų ištaisymas</h3>

<div class="columns">
<p>Prieigos prie interneto tiekėjai ir telefoninio ryšio kompanijos laiko
išsamius savo naudotojų kontaktų duomenis (naršymas, telefoniniai skambučiai
ir t. t.).  Su mobiliaisiais telefonais, jie taip pat <a
href="http://www.zeit.de/digital/datenschutz/2011-03/data-protection-malte-spitz">įrašo
naudotojo fizinę buvimo vietą</a>.  Jie šiuos asmeninius įrašus laiko ilgą
laiką: AT&amp;T atveju, virš 30 metų.  Greitai jie net <a
href="http://www.wired.com/opinion/2013/10/the-trojan-horse-of-the-latest-iphone-with-the-m7-coprocessor-we-all-become-qs-activity-trackers/">įrašinės
naudotojo kūno procesus</a>.  Panašu, kad <a
href="https://www.aclu.org/blog/national-security-technology-and-liberty/it-sure-sounds-nsa-tracking-your-location">NSA
korinio ryšio telefonų vietos duomenis renka</a> masiškai.</p>

<p>Nestebima komunikacija, kur sistemos kuria tokius asmeninius įrašus, yra
neįmanoma.  Taigi, juos kurti ar laikyti turėtų būti nelegalu.  ISP ir
telefoninio ryšio kompanijoms turi būti neleidžiama labai ilgai laikyti šią
informaciją, nesant teismo sprendimo sekti tam tikrą pusę.</p>

<p>Šis sprendimas nėra visiškai patenkinantis, nes jis fiziškai nesustabdys
vyriausybės nuo visos informacijos, iškarto kai ji yra sugeneruojama,
rinkimo &ndash; tai, ką <a
href="http://www.guardian.co.uk/world/2013/jun/06/nsa-phone-records-verizon-court-order">JAV
daro su kai kuriomis arba visomis telefoninio ryšio kompanijomis</a>.  Mes
turėtume pasikliauti to įstatymišku uždraudimu.  Tačiau, tai būtų geriau,
nei dabartinė situacija, kai aktualus įstatymas (PATAPŠNOTO MAIŠTO<sup><a
href="#TransNote2">2</a></sup> aktas) šitos praktikos aiškiai neuždraudžia.
Papildomai, jei vyriausybė vėl pradėtų atlikti tokio tipo sekimą, ji negautų
duomenų apie kiekvieno telefoninius skambučius, atliktus iki to laiko.</p>

<p>Privatumui apie tai su kuo jūs susirašinėjate el. paštu, paprastas dalinis
sprendimas yra jums ir kitiems naudotis el. pašto paslaugomis valstybėje,
kuri niekada nebendradarbiautų su jūsų pačių vyriausybe ir kuriomis
tarpusavyje komunikuojama naudojant šifravimą.  Tačiau, Ladar Levison
(Lavabit pašto paslaugos, kurią JAV sekimas siekė visiškai korumpuoti,
savininkas) turi pažangesnę idėją šifravimo sistemos, per kurią jūsų
el. pašto paslauga žinotų tik, kad jūs išsiuntėte paštą kažkokiam mano
el. pašto paslaugos naudotojui ir mano el. pašto paslauga žinotų tik, kad aš
gavau paštą iš kažkokio jūsų el. pašto paslaugos naudotojo, bet būtų sunku
nustatyti, kad jūs man išsiuntėte paštą.</p>
</div>

<h3 class="subheader">Bet kažkiek sekimo yra būtina</h3>

<div class="columns">
<p>Siekiant, kad valstybė surastų nusikaltėlius, jai reikia galėti tirti
konkrečius nusikaltimus, arba konkrečius įtariama planuojamus nusikaltimus,
pagal teismo sprendimą.  Kartu su internetu, galia pasiklausyti telefoninių
pokalbių natūraliai būtų išplėsta iki galios prisijungti prie internetinių
jungčių.  Šia galia lengva piktnaudžiauti dėl politinių priežasčių, bet ji
taip pat yra būtina.  Laimei, tai nesukurs galimybės surasti informatorius
po fakto, jei prieš tokį faktą (kaip aš rekomendavau) mes neleisime
skaitmeninėms sistemoms masiškai kaupti asmeninius įrašus.</p>

<p>Individai, turintys specialią, valstybės suteiktą galią, tokie kaip
policija, netenka savo teisės į privatumą ir privalo būti stebimi.  (Iš
tikrųjų, policija turi savo pačios žargoninį priesaikos sulaužymo terminą
&ndash; &bdquo;<a
href="https://en.wikipedia.org/w/index.php?title=Police_perjury&amp;oldid=552608302">liudijimasmelavimas</a>&ldquo;,
kadangi ji šitą daro taip dažnai, ypatingai su protestuotojais ir <a
href="http://photographyisnotacrime.com/">fotografais</a>.)  Vienas
Kalifornijos miestas, kuriame policijai reikėjo visą laiką dėvėti video
kameras, atrado, kad <a
href="http://www.motherjones.com/kevin-drum/2013/08/ubiquitous-surveillance-police-edition">jos
jėgos panaudojimas sumažėjo 60&nbsp;%</a>.  ACLU šitam teikia pirmenybę.</p>

<p><a
href="http://action.citizen.org/p/dia/action3/common/public/?action_KEY=12266">Korporacijos
nėra žmonės ir žmogaus teisės netaikytinos</a>.  Teisėta iš įmonių
reikalauti paviešinti detales procesų, kurie gali sukelti cheminių,
biologinių, branduolinių, fiskalinių, skaičiuojamųjų (pvz., <a
href="http://DefectiveByDesign.org">DRM</a>) ar politinių (pvz., užkulisinė
veikla) pavojų visuomenei, iki bet kokio viešajai gerovei reikalingo lygio.
Šių operacijų pavojus (apsvarstykite BP naftos išliejimą, išsilydimus
Fukušimoje ir 2008&nbsp;m. fiskalinę krizę) pranoksta terorizmą.</p>

<p>Tačiau, žurnalistika privalo būti apsaugota nuo sekimo, net kai ji yra
vykdoma kaip verslo dalis.</p>
</div>
<div class="column-limit"></div>

<div class="reduced-width">
<p>Skaitmenine technologija milžiniškai padidintas mūsų judėjimų, veiksmų ir
komunikacijų sekimo lygis.  Tai yra gerokai daugiau, nei mes patyrėme
1990&ndash;2000&nbsp;m. laikotarpiu ir <a
href="https://hbr.org/2013/06/your-iphone-works-for-the-secret-police">gerokai
daugiau, nei žmonės už Geležinės uždangos patyrė</a>
1980&ndash;1990&nbsp;m. laikotarpiu, ir pasiūlytos teisinės tų sukauptų
duomenų valstybinio naudojimo ribos to nepakeistų.</p>

<p>Kompanijos projektuoja net daugiau privatumą pažeidžiančio sekimo.  Kai
kurie mato, kad prasiskverbiantis sekimas, prikabintas prie kompanijų, tokių
kaip Facebook, gali turėti didelę įtaką tam, <a
href="https://www.theguardian.com/technology/2015/aug/10/internet-of-things-predictable-people">kaip
žmonės galvoja</a>.  Tokios galimybės yra neišmatuojamos; bet grėsmė
demokratijai nėra spekuliacija.  Ji egzistuoja ir yra matoma šiandien.</p>

<p>Nebent jei mes tikime, kad mūsų laisvos valstybės anksčiau nukentėjo nuo
baisaus sekimo deficito ir turėtų būti labiau sekamos, nei buvo Sovietų
Sąjunga ir Rytų Vokietija, mes privalome šį padidėjimą nukreipti priešinga
linkme.  Tam reikalinga sustabdyti didelių duomenų apie žmones kaupimą.</p>
</div>
</div>

<div class="translators-notes">

<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't have notes.-->
<h3>Vertėjo pastabos</h3>
<ol>
<li id="TransNote1">Nuo čia ir toliau, akronimai originalo kalba
neverčiami.</li>
<li id="TransNote2">Autorius atskyrė akto pavadinimo žodį
&bdquo;PATRIOT&ldquo; &ndash; patriotas, į du žodžius: &bdquo;PAT&ldquo;
&ndash; patapšnoti, ir &bdquo;RIOT&ldquo; &ndash; maištas.</li>
</ol></div>
</div>

<!-- for id="content", starts in the include above -->
<!--#include virtual="/server/footer.lt.html" -->
<div id="footer">
<div class="unprintable">

<p>Bendrus FSF ir GNU užklausimus prašome atsiųsti į <a
href="mailto:gnu@gnu.org">&lt;gnu@gnu.org&gt;</a>.  Taip pat, yra ir <a
href="/contact/">kiti būdai susisiekti</a> su FSF.  Neveikiančių nuorodų ir
kiti pataisymai arba pasiūlymai gali būti atsiųsti į <a
href="mailto:webmasters@gnu.org">&lt;webmasters@gnu.org&gt;</a>.</p>

<p>
<!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph,
        replace it with the translation of these two:

        We work hard and do our best to provide accurate, good quality
        translations.  However, we are not exempt from imperfection.
        Please send your comments and general suggestions in this regard
        to <a href="mailto:web-translators@gnu.org">

        &lt;web-translators@gnu.org&gt;</a>.</p>

        <p>For information on coordinating and submitting translations of
        our web pages, see <a
        href="/server/standards/README.translations.html">Translations
        README</a>. -->
Mes dirbame sunkiai ir labai stengiamės, kad pateiktume tikslius, geros
kokybės vertimus.  Tačiau mes nesame išimtys netobulumui.  Prašome siųskite
savo komentarus ir bendrus pasiūlymus šia prasme į <a
href="mailto:web-translators@gnu.org">&lt;web-translators@gnu.org&gt;</a>.</p>
<p>Mūsų tinklapių vertimų koordinavimo ir pateikimo informaciją pamatykite
<a href="/server/standards/README.translations.html">Vertimų
PERSKAITYKITEMANE</a>.</p>
</div>

<!-- Regarding copyright, in general, standalone pages (as opposed to
     files generated as part of manuals) on the GNU web server should
     be under CC BY-ND 4.0.  Please do NOT change or remove this
     without talking with the webmasters or licensing team first.
     Please make sure the copyright date is consistent with the
     document.  For web pages, it is ok to list just the latest year the
     document was modified, or published.
     If you wish to list earlier years, that is ok too.
     Either "2001, 2002, 2003" or "2001-2003" are ok for specifying
     years, as long as each year in the range is in fact a copyrightable
     year, i.e., a year in which the document was published (including
     being publicly visible on the web or in a revision control system).
     There is more detail about copyright years in the GNU Maintainers
     Information document, www.gnu.org/prep/maintain. -->
<p>Copyright &copy; 2015 Richard Stallman</p>

<p>Šiam puslapiui taikoma <a rel="license"
href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/4.0/deed.lt">Creative
Commons Priskyrimas - Jokių išvestinių darbų 4.0 Tarptautinė licencija</a>.</p>

<!--#include virtual="/server/bottom-notes.lt.html" -->
<div class="translators-credits">

<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't want credits.-->
 </div>

<p class="unprintable"><!-- timestamp start -->
Atnaujinta:

$Date: 2017/04/06 17:20:53 $

<!-- timestamp end -->
</p>
</div>
</div>
</body>
</html>