path: root/talermerchantdemos/blog/articles/lt/open-source-misses-the-point.html

<!--#set var="PO_FILE"
 value='<a href="/philosophy/po/open-source-misses-the-point.lt.po">
 https://www.gnu.org/philosophy/po/open-source-misses-the-point.lt.po</a>'
 --><!--#set var="ORIGINAL_FILE" value="/philosophy/open-source-misses-the-point.html"
 --><!--#set var="DIFF_FILE" value="/philosophy/po/open-source-misses-the-point.lt-diff.html"
 --><!--#set var="OUTDATED_SINCE" value="2016-05-02" -->

<!--#include virtual="/server/header.lt.html" -->
<!-- Parent-Version: 1.79 -->

<!-- This file is automatically generated by GNUnited Nations! -->
<title>Kodėl Atviras šaltinis praleidžia Laisvos programinės įrangos esmę - GNU
projektas - Laisvos programinės įrangos fondas</title>

<!--#include virtual="/philosophy/po/open-source-misses-the-point.translist" -->
<!--#include virtual="/server/banner.lt.html" -->
<!--#include virtual="/server/outdated.lt.html" -->
<h2>Kodėl Atviras šaltinis praleidžia Laisvos programinės įrangos esmę</h2>

<p>pagal <strong>Richard Stallman</strong></p>

<p>Kai mes programinę įrangą vadiname &bdquo;laisva&ldquo;, mes turime mintyje,
kad ji gerbia <a href="/philosophy/free-sw.html">naudotojų esmines
laisves</a>: laisvę ją leisti, ją išstudijuoti ir pakeisti ir išplatinti
jos, pakeistos arba ne, kopijas.  Tai laisvės reikalas, ne kainos, taigi,
mąstykite apie &bdquo;kalbos laisvę&ldquo;, o ne &bdquo;nemokamą alų&ldquo;.</p>

<p>Šios laisvės yra gyvybiškai svarbios.  Jos yra esminės, ne tik atskiro
naudotojo labui, bet visuomenei kaip visumai, nes jomis skatinamas
socialinis solidarumas &ndash; tai yra, dalinimasis ir bendradarbiavimas.
Jos tampa dar svarbesnėmis, kai mūsų kultūros ir gyvenimo veiklos vis labiau
skaitmeninės. Skaitmeninių garsų, paveikslų ir žodžių pasaulyje laisva
programinė įranga bendrai tampa vis labiau esmine laisvei.</p>

<p>Dešimtys milijonų žmonių visame pasaulyje dabar naudoja laisvą programinę
įrangą; kai kurių Indijos ir Ispanijos regionų viešosios mokyklos dabar
visus mokinius mokina naudoti laisvą <a
href="/gnu/linux-and-gnu.html">GNU/Linux operacinę sistemą</a>.  Tačiau,
dauguma šių naudotojų niekada negirdėjo apie etines priežastis dėl kurių mes
sukūrėme šią sistemą ir surinkome laisvos programinės įrangos bendruomenę,
nes šiomis dienomis apie šią sistemą ir bendruomenę dažniau kalbama kaip
apie &bdquo;atvirą šaltinį&ldquo;, juos priskiriant prie skirtingos
filosofijos, kurioje šios laisvės yra beveik neminimos.</p>

<p>Laisvos programinės įrangos judėjimas nuo 1983&nbsp;m. vykdo kampaniją už
kompiuterio naudotojų laisvę.  Mes 1984&nbsp;m. pradėjome laisvos operacinės
sistemos GNU kūrimą, kad mes taip galėtume išvengti nelaisvų operacinių
sistemų, kurios atima iš savo naudotojų laisvę.
1980&ndash;1990&nbsp;m. laikotarpiu, mes sukūrėme didžiąją daugumą esminių
tos sistemos komponentų ir suprojektavome <a href="/licenses/gpl.html">GNU
bendrąją viešąją licenciją</a> (GNU GPL<sup><a
href="#TransNote1">1</a></sup>), kad juos išleisti pagal ją &ndash;
licenciją, konkrečiai suprojektuotą apsaugoti visų programos naudotojų
laisvę.</p>

<p>Ne visi laisvos programinės įrangos naudotojai ir autoriai pritarė laisvos
programinės įrangos judėjimo tikslams.  1998&nbsp;m., dalis laisvos
programinės įrangos bendruomenės atsiskyrė ir pradėjo vykdyti &bdquo;atviro
šaltinio&ldquo; kampaniją.  Šis terminas iš pradžių buvo pasiūlytas siekiant
išvengti galimo nesusipratimo su terminu &bdquo;laisva programinė
įranga&ldquo;, bet greitai tapo siejamas su filosofinėmis pažiūromis, kurios
yra pakankamai skirtingos nuo tų, kurias turi laisvos programinės įrangos
judėjimas.</p>

<p>Kai kurie atviro šaltinio palaikytojai manė, kad tas terminas yra
&bdquo;marketingo kampanija už laisvą programinę įrangą&ldquo;, o tai
patiktų verslininkams, pabrėžiant tos programinės įrangos praktines naudas,
tuo pačiu neiškeliant teisingumo ir neteisingumo problemų, kurių jie galbūt
nenorėtų išgirsti.  Kiti palaikytojai tiesiog atmetė laisvos programinės
įrangos judėjimo etines ir socialines vertybes.  Kokie bebūtų jų požiūriai,
kampanijų už atvirą šaltinį metu, jie nei citavo, nei gynė tas vertybes.
Terminas &bdquo;atviras šaltinis&ldquo; greitai tapo siejamas su idėjomis ir
argumentais, paremtais tiktais praktinėmis vertybėmis, tokiomis kaip
galingos, patikimos programinės įrangos kūrimas arba turėjimas.  Dauguma tų
atviro šaltinio palaikytojų atsirado nuo tada ir jie susidaro tas pačias
asociacijas.</p>

<p>Šie du terminai apibūdina beveik tą pačią programinės įrangos kategoriją,
bet jie atstovauja požiūrius, paremtus fundamentaliai skirtingomis
vertybėmis.  Atviras šaltinis yra vystymo metodologija; laisva programinė
įranga yra socialinis judėjimas.  Laisvos programinės įrangos judėjimui,
laisva programinė įranga yra etinis imperatyvas, esminė pagarba naudotojų
laisvei.  Priešingai, atviro šaltino filosofija nagrinėja problemas
kategorijomis kaip programinę įrangą padaryti &bdquo;geresne&ldquo; &ndash;
tik praktine prasme.  Ji sako, kad nelaisva programinė įranga yra prastesnis
sprendimas turimai praktinei problemai.  Didžiąja dalimi &bdquo;atviro
šaltinio&ldquo; diskusijų neteikiama jokio dėmesio teisingumui ir
neteisingumui, tik populiarumui ir sėkmei; štai <a
href="http://www.linuxinsider.com/story/Open-Source-Is-Woven-Into-the-Latest-Hottest-Trends-78937.html">tipinis
pavyzdys</a>.</p>

<p>Tačiau, laisvos programinės įrangos judėjimui nelaisva programinė įranga yra
socialinė problema ir sprendimas yra nustoti ją naudoti ir pereiti prie
laisvos programinės įrangos.</p>

<p>&bdquo;Laisva programinė įranga.&ldquo; &bdquo;Atviras šaltinis.&ldquo; Jei
tai yra ta pati programinė įranga (<a
href="/philosophy/free-open-overlap.html">arba beveik tokia</a>) ar yra
skirtumas kurį pavadinimą jūs naudojate? Taip, nes skirtingi žodžiai
perteikia skirtingas idėjas.  Kai laisva programa kokiu nors kitu pavadinimu
jums šiandien suteiktų tokią pačią laisvę, ilgalaikės laisvės įkūrimas
pirmiausia priklauso nuo žmonių mokymo vertinti laisvę.  Jei jūs norite
padėti tai padaryti, yra esminga kalbėti apie &bdquo;laisvą programinę
įrangą.&ldquo;</p>

<p>Mes, esantys laisvos programinės įrangos judėjime, negalvojame apie atviro
šaltinio stovyklą kaip apie priešą; priešas yra nuosavybinė (nelaisva)
programinė įranga.  Bet mes norime, jog žmonės žinotų, kad mes stovime už
laisvę, taigi mums nepriimtina kai klaidingai klijuojama atviro šaltinio
palaikytojų etiketė.</p>

<h3>Praktiniai skirtumai tarp laisvos programinės įrangos ir atviro šaltinio</h3>

<p>Praktikoje, atviras šaltinis atstovauja šiek tiek palaidesnius kriterijus,
nei tie laisvos programinės įrangos.  Kiek mes žinome, visos
egzistuojančios, išleistos laisvos programinės įrangos šaltinio kodas būtų
kvalifikuojamas kaip atviras šaltinis.  Beveik visa atviro šaltinio
programinė įranga yra laisva programinė įranga, bet yra išimčių.  Pirma, kai
kurios atviro šaltinio licencijos yra per daug apribojančios tiek, kad jos
nėra kvalifikuojamos kaip laisvos licencijos.  Pavyzdžiui, &bdquo;Open
Watcom&ldquo; yra nelaisva, nes jos licencija neleidžiama padaryti
modifikuotą versiją ir ją naudoti privačiai.  Laimei, kelios programos
naudoja tokias licencijas.</p>

<p>Antra, ir labiau svarbu praktikoje, daug produktų, turinčių kompiuterius,
tikrina savo vykdomųjų programų parašus, kad naudotojus užblokuotų nuo kitų
vykdomųjų failų įdiegimo; tik viena privilegijuota kompanija gali sukurti
vykdomuosius failus, kurie gali būti tame įrenginyje leidžiami arba gali
prieiti prie visų jo galimybių.  Mes tokius įrenginius vadiname
&bdquo;tironais&ldquo;, o ši praktika, pagal vieną produktą (Tivo), kuriame
mes šitą pirmą kartą pastebėjome, vadinama &bdquo;tivonizacija&ldquo;.  Net
jei vykdomasis failas yra padarytas iš laisvo šaltinio kodo, naudotojai
negali leisti modifikuotų jo versijų, taigi tas vykdomasis failas yra
nelaisvas.</p>

<p>Kriterijai atviram šaltiniui šitos problemos neatpažįsta; jais rūpinamasi
tik šaltinio kodo licencijavimu.  Todėl, šie nemodifikuojami vykdomieji
failai, kai yra padaromi iš tokio šaltinio kodo, kaip Linux, kuris yra
atviras šaltinis ir laisvas, yra atviro šaltinio, bet ne laisvi.  Daug
Android produktų turi nelaisvus tivonizuotus Linux vykdomuosius failus.</p>

<h3>Dažni &bdquo;Laisvos programinės įrangos&ldquo; ir &bdquo;Atviro
šaltinio&ldquo; nesusipratimai</h3>

<p>Terminas &bdquo;laisva programinė įranga&ldquo; yra linkęs būti neteisingai
interpretuojamas: nesiekta reikšmė &ndash; &bdquo;programinė įranga, kurią
galite gauti už nulinę kainą&ldquo;, tinka šiam terminui lygiai tiek pat,
kiek ir siekta reikšmė &ndash; &bdquo;programinė įranga, kuri savo
naudotojui suteikia tam tikras laisves&ldquo;. Mes šią problemą sprendžiame
paviešindami laisvos programinės įrangos apibrėžimą ir sakydami
&bdquo;Galvokite apie &bdquo;kalbos laisvę&ldquo;, o ne &bdquo;nemokamą
alų&ldquo;&ldquo;. Tai nėra idealus sprendimas; juo negalima visiškai
panaikinti šią problemą. Nedviprasmiškas ir teisingas terminas, jei jis
nesukeltų kitų problemų, būtų geresnis.</p>

<p>Deja, visos kitos anglų kalbos alternatyvos turi savo pačių problemas.  Mes
peržiūrėjome daugelį, kurias žmonės siūlė, bet nei viena yra tiek aiškiai
&bdquo;teisinga&ldquo;, kad perėjimas prie jos būtų gera idėja.
(Pavyzdžiui, pagal kai kuriuos kontekstus prancūziškas ir ispaniškas žodis
&bdquo;libre&ldquo; veikia gerai, bet žmonės Indijoje visiškai jo
neatpažįsta.)  Kiekvienas pasiūlytas &bdquo;laisvos programinės
įrangos&ldquo; pakaitalas turi kokio nors tipo semantinę problemą &ndash;
įskaitant ir &bdquo;atviro šaltinio programinė įranga&ldquo;.</p>

<p><a href="https://opensource.org/osd">Oficialus &bdquo;atviro šaltinio
programinė įranga&ldquo; apibrėžimas</a> (kurį paviešino Atviro šaltinio
iniciatyva ir yra per ilgas, kad būtų čia įkeltas) buvo netiesiogiai
išvestas pagal mūsų laisvos programinės įrangos kriterijus.  Jie nėra tokie
patys; kai kuriais aspektais jie yra šiek tiek laisvesni.  Nepaisant šito,
jų apibrėžimas dauguma atvejų sutinka su mūsų apibrėžimu.</p>

<p>Tačiau, akivaizdi išsireiškimo &bdquo;atviro šaltinio programinė
įranga&ldquo; reikšmė &ndash; ir tokia, kokią dauguma žmonių mano, kad jis
reiškia &ndash; yra &bdquo;Jūs galite pažiūrėti į šaltinio kodą&ldquo;. Tas
kriterijus yra daug silpnesnis, nei laisvos programinės įrangos apibrėžimas,
taip pat daug silpnesnis, nei oficialus atviro šaltinio apibrėžimas.  Jis
apima daug programų, kurios nėra nei laisvos, nei atviro šaltinio.</p>

<p>Kadangi akivaizdi &bdquo;atviras šaltinis&ldquo; reikšmė nėra ta, kurią
siekia perteikti jos gynėjai, išdava yra tokia, kad dauguma žmonių šį
terminą supranta klaidingai.  Pagal rašytoją Neal Stephenson: &bdquo;Linux
yra &bdquo;atviro šaltinio&ldquo; programinė įranga, o tai reiškia,
paprasčiausiai, kad kiekvienas gali gauti jo šaltinio kodo failų
kopijas.&ldquo; Nemanau jis specialiai siekė atmesti arba suabejoti
oficialiu apibrėžimu. Manau jis paprasčiausiai pritaikė anglų kalbos
normatyvines taisykles, kad gautų to termino reikšmę.  <a
href="https://web.archive.org/web/20001011193422/http://da.state.ks.us/ITEC/TechArchPt6ver80.pdf">Kansas
valstija</a> paviešino panašų apibrėžimą: &bdquo;Naudokite atviro šaltinio
programinę įrangą (OSS).  OSS yra programinė įranga, kuriai šaltinio kodas
yra laisvai ir viešai prieinamas, nors konkretūs licencijavimo susitarimai
skiriasi tuo, kas asmeniui yra leidžiama daryti su tuo kodu.&ldquo;</p>

<p><i>New York Times</i> <a
href="http://www.nytimes.com/external/gigaom/2009/02/07/07gigaom-the-brave-new-world-of-open-source-game-design-37415.html">išleido
straipsnį, kuriame to termino reikšmė ištempta</a> iki naudotojo atliekamo
beta testavimo &ndash; leidimas keliems naudotojams išbandyti ankstyvą
versiją ir suteikti konfidencialų atgalinį ryšį &ndash; ką nuosavybinės
programinės įrangos autoriai praktikavo dešimtmečiais.</p>

<p>Tas terminas buvo net ištemptas apimti įrangos dizainus, kurie yra <a
href="http://www.theguardian.com/sustainable-business/2015/aug/27/texas-teenager-water-purifier-toxic-e-waste-pollution">paviešinti
be patento</a>.  Patento neturinčios įrangos dizainai gali būti aukštinami
prisidėjimai prie visuomenės, bet terminas &bdquo;šaltinio kodas&ldquo; su
jais nėra susijęs.</p>

<p>Atviro šaltinio palaikytojai bando su šituo susidoroti rodydami į jų
oficialų apibrėžimą, bet tas pataisomasis požiūris yra mažiau efektyvus
jiems, nei jis yra mums.  Terminas &bdquo;laisva programinė įranga&ldquo;
turi dvi natūralias reikšmes, viena iš kurių yra siektoji reikšmė, taigi,
asmuo, kuris suvokė &bdquo;kalbos laisvės, o ne nemokamo alaus&ldquo; idėją,
jos daugiau klaidingai nesupras.  Bet terminas &bdquo;atviras
šaltinis&ldquo; turi tik vieną natūralią reikšmę, kuri yra skirtinga, nei
reikšmė, kurią turi mintyje jo palaikytojai.  Taigi, nėra glausto būdo
paaiškinti ir pateisinti jo oficialų apibrėžimą.  Tai sukelia dar blogesnę
sumaištį.</p>

<p>Kitas &bdquo;atviro šaltinio&ldquo; nesusipratimas yra idėja, kad jis
reiškia &bdquo;nenaudojamą GNU GPL&ldquo;. Tai krypsta prie dar vieno
gretutinio nesusipratimo, kad &bdquo;laisva programinė įranga&ldquo; reiškia
&bdquo;GPL padengta programinė įranga&ldquo;. Abu atvejai yra klaidingi,
kadangi GNU GPL kvalifikuojama kaip atviro šaltinio licencija ir dauguma
atviro šaltinio licencijų kvalifikuojamos kaip laisvos programinės įrangos
licencijos.  Be GNU GPL yra <a href="/licenses/license-list.html">daug
laisvos programinės įrangos licencijų</a>.</p>

<p>Terminas &bdquo;atviras šaltinis&ldquo; buvo dar toliau ištemptas jį
panaudojant kitose veiklose, tokiose kaip vyriausybinėse, švietimo ir
mokslo, kur nėra tokio dalyko, kaip šaltinio kodas ir kur programinės
įrangos licencijavimo kriterijai paprasčiausiai nėra tinkami.  Vienintelis
bendras dalykas, kurį šios veiklos turi, yra tas, kad jos kažkaip prikviečia
žmones dalyvauti.  Jie ištempia šį terminą taip toli, kad jis reiškia tik
&bdquo;dalyvaujantį&ldquo; arba &bdquo;skaidrų&ldquo;, arba dar mažiau nei
tie.  Blogiausia, jis <a
href="http://www.nytimes.com/2013/03/17/opinion/sunday/morozov-open-and-closed.html">tapo
beprotišku skambiu žodeliu</a>.</p>

<h3>Skirtingos vertybės gali privesti prie panašių išvadų… bet ne visada</h3>

<p>1960&ndash;1970&nbsp;m. laikotarpiu, radikalios grupės turėjo frakcionalizmo
reputaciją: kai kurios organizacijos skilo dėl nesutarimų apie strategijos
detales ir dvi dukterinės grupės viena su kita elgėsi kaip su priešais,
nepaisant panašių pagrindinių tikslų ir vertybių.  Dešinysis sparnas padarė
didžiąją šito dalį ir panaudojo ją visos kairės kritikavimui.</p>

<p>Kai kurie bando paniekinti laisvos programinės įrangos judėjimą lygindami
mūsų nesutarimą su atviru šaltiniu su tų radikalių grupių nesutarimais.  Jie
suvokia šitą atvirkščiai.  Mes nesutariame su atviro šaltinio stovykla dėl
pagrindinių tikslų ir vertybių, bet jų požiūriai ir mūsų dauguma atvejų veda
prie tokio paties praktinio elgesio &ndash; tokio kaip laisvos programinės
įrangos vystymas.</p>

<p>Išdavoje, žmonės iš laisvos programinės įrangos judėjimo ir atviro šaltinio
stovyklos dažnai dirba ties praktiniais projektais, tokiais kaip programinės
įrangos vystymas, kartu.  Kelia nuostabą, kad tokios skirtingos filosofinės
pažiūros gali taip dažnai motyvuoti skirtingus žmones dalyvauti tuose
pačiuose projektuose.  Nepaisant šito, būna situacijų, kuriose šios
fundamentaliai skirtingos pažiūros veda prie labai skirtingų veiksmų.</p>

<p>Atviro šaltinio idėja yra ta, kad leidžiant naudotojams pakeisti ir
išplatinti programinę įrangą, padarys ją galingesne ir patikimesne.  Tačiau
šitai nėra garantuota.  Nuosavybinės programinės įrangos autoriai nebūtinai
yra nekompetentingi.  Kartais jie pagamina programą, kuri yra galinga ir
patikima, nors ji ir negerbia naudotojų laisvės.  Laisvos programinės
įrangos aktyvistai ir atviro šaltinio entuziastai į tą reaguos labai
skirtingai.</p>

<p>Grynas atviro šaltinio entuziastas, tas, kuris visiškai nėra įtakotas
laisvos programinės įrangos idealais, sakys: &bdquo;Aš esu nustebęs, jog
jums pavyko pasiekti, kad programa taip gerai veiktų nesinaudojant mūsų
vystymo modeliu, bet jums pavyko.  Kaip aš galėčiau gauti kopiją?&ldquo;
Toks požiūris apdovanos schemas, kuriomis atimama mūsų laisvė, vedant prie
jos praradimo.</p>

<p>Laisvos programinės įrangos aktyvistas sakys: &bdquo;Jūsų programa yra labai
patraukli, bet aš labiau vertinu savo laisvę.  Taigi, aš atmetu jūsų
programą.  Savo darbą padarysiu kokiu nors kitu būdu ir palaikysiu projektą
sukurti laisvą pakaitalą.&ldquo; Jei mes vertiname savo laisvę, mes galime
veikti, kad ją išlaikytume ir apsaugotume.</p>

<h3>Galinga, patikima programinė įranga gali būti blogai</h3>

<p>Idėja, kad mes norime galingos ir patikimos programinės įrangos kyla iš
spėjimo, kad tokia programinė įranga yra sukurta aptarnauti savo
naudotojus.  Jei ji yra galinga ir patikima, tai reiškia, kad ji juos
aptarnauja geriau.</p>

<p>Bet pasakyti, kad programinė įranga aptarnauja savo naudotojus galima tik
jei ji gerbia jų laisvę.  Kas jeigu ta programinė įranga yra suprojektuota
savo naudotojus supančioti grandinėmis? Tada galingumas reiškia, kad tos
grandinės yra labiau supančiojančios ir patikimumas, kad jas sunkiau
nuimti.  Kenksmingos ypatybės, tokios kaip naudotojų šnipinėjimas, naudotojų
apribojimas, galinės durys ir primestiniai atnaujinimai yra įprasti
nuosavybinei programinei įrangai ir kai kurie atviro šaltinio palaikytojai
nori jas įgyvendinti atviro šaltinio programose.</p>

<p>Spaudžiant filmų ir įrašų kompanijoms, programinė įranga skirta individams
naudoti vis labiau yra projektuojama konkrečiai jų suvaržymui.  Ši
kenksminga ypatybė yra žinoma kaip Skaitmeninių suvaržymų valdymas (DRM)
(pamatykite <a
href="http://defectivebydesign.org/">DefectiveByDesign.org</a>) ir yra
laisvės, kurią laisva programine įranga siekiama suteikti, dvasios
antitezė.  Ir ne tik dvasia: kadangi DRM tikslas yra sugniuždyti jūsų
laisvę, DRM autoriai bando padaryti, kad būtų sunku, neįmanoma ar net
neteisėta jums pakeisti tą programinę įrangą, kuri įgyvendina DRM.</p>

<p>Tuo pačiu, kai kurie atviro šaltinio palaikytojai pasiūlė &bdquo;atviro
šaltinio DRM&ldquo; programinę įrangą.  Jų idėja yra tokia, kad paviešindami
programų, suprojektuotų apriboti jūsų prieigą prie užšifruotos terpės,
šaltinio kodą ir kitiems leidžiant jį pakeisti, jie pagamins galingesnę ir
patikimesnę programinę įrangą tokių naudotojų kaip jūs apribojimui.  Ta
programinė įranga tada būtų pristatyta jums įrenginiuose, kurie jums
neleidžia jos pakeisti.</p>

<p>Ši programinė įranga gali būti atviras šaltinis ir naudoti atviro šaltinio
vystymo modelį, bet ji nebus laisva programinė įranga, kadangi ji negerbs
naudotojų, būtent tų, kurie ją leis, laisvės.  Jei atviro šaltinio vystymo
modeliui pasiseks šią programinę įrangą padaryti galingesne ir patikimesne
jus apribojant, tai ją padarys net dar blogesne.</p>

<h3>Laisvės baimė</h3>

<p>Pagrindinė pradinė motyvacija tų, kurie nuo laisvos programinės įrangos
judėjimo atskyrė atviro šaltinio stovyklą buvo ta, kad etinės &bdquo;laisvos
programinės įrangos&ldquo; idėjos kai kuriuos žmones vertė jaustis
nepatogiai.  Tai yra tiesa: etinių problemų, tokių kaip laisvė, iškėlimas,
kalbėjimas apie atsakomybes ir apie patogumą taipogi, yra žmonių prašymas
mąstyti apie dalykus, tokius kaip ar jų elgesys yra etiškas, kuriuos jie
galbūt būtų linkę ignoruoti.  Tai gali sukelti diskomfortą ir kai kurie
žmonės gali paprasčiausiai nuo to atsiriboti.  Tai nereiškia, kad mes
turėtume nustoti apie šias problemas kalbėti.</p>

<p>Tačiau, tai yra tai, ką atviro šaltinio lyderiai nusprendė padaryti.  Jie
sumąstė, kad išlaikydami tylą apie etiką ir laisvę ir kalbėdami tik apie
greitas praktines tam tikros laisvos programinės įrangos naudas, jie galbūt
galėtų efektyviau &bdquo;parduoti&ldquo; tą programinę įrangą tam tikriems
naudotojams, ypatingai verslui.</p>

<p>Toks požiūris pasiteisino kaip, jo paties nuostatomis, efektyvus.  Atviro
šaltinio retorika daugelį verslų ir individų įtikino naudoti, ir net
vystyti, laisvą programinę įrangą, o tai išplėtė mūsų bendruomenę &ndash;
bet tiktais paviršutinišku, praktiniu lygiu.  Atviro šaltinio filosofija,
kartu su jos grynai praktinėmis vertybėmis, užkardo laisvos programinės
įrangos gilesnių idėjų supratimą; ji atveda daug žmonių į mūsų bendruomenę,
bet nemoko jų jos apginti.  Tai yra gerai, kiek siekia, bet nėra pakankama
laisvę padaryti saugia.  Naudotojų pritraukimas prie laisvos programinės
įrangos juos nuveda tik dalį kelio tapti savo pačių laisvės gynėjais.</p>

<p>Anksčiau ar vėliau šie naudotojai bus pakviesti, dėl kokio nors praktinio
privalumo, pereiti atgal prie nuosavybinės programinės įrangos.
Nesuskaičiuojamai daug kompanijų siekia pasiūlyti tokią pagundą, kai kurie
net siūlo kopijas už dyką.  Kodėl naudotojai turėtų atsisakyti? Tiktais
jeigu jie išmoko vertinti laisvos programinės įrangos suteiktą laisvę,
vertinti pačią laisvę, o ne konkrečios laisvos programinės įrangos techninį
ir praktinį patogumą.  Šiai idėjai skleisti, mes turime kalbėti apie
laisvę.  Tam tikras &bdquo;nutylėkime&ldquo; požiūrio į verslą kiekis gali
būti bendruomenei naudingas, bet yra pavojinga jei jis taps tokiu įprastu,
kad meilė laisvei atrodys kaip ekscentriškumas.</p>

<p>Ta pavojinga situacija yra būtent tai ką mes turime.  Dauguma žmonių
užsiimančių laisva programine įranga, ypatingai jos platintojai, nedaug te
pasako apie laisvę &ndash; nes jie įprastai siekia būti &bdquo;labiau
priimtinais verslui&ldquo;. Beveik visos GNU/Linux operacinės sistemos
distribucijos prie bazinės laisvos sistemos prideda nuosavybinių paketų ir
jos kviečia naudotojus laikyti tai privalumu, o ne trūkumu.</p>

<p>Nuosavybinių priedų programinė įranga ir dalinai nelaisvos GNU/Linux
distribucijos randa derlingą žemę, nes dauguma mūsų bendruomenės
nereikalauja laisvės kartu su jų programine įranga.  Tai nėra sutapimas.
Dauguma GNU/Linux naudotojų su šia sistema buvo supažindinti per
&bdquo;atviro šaltinio&ldquo; diskutavimą, kuris nepasako, kad tikslas yra
laisvė.  Praktika, kuria neišsaugoma laisvė ir žodžiai, kuriais nekalbama
apie laisvę eina kartu, kiekvienas skatindamas kitą.  Siekiant įveikti šią
tendenciją, mums reikia daugiau, o ne mažiau, kalbėti apie laisvę.</p>

<h3>&bdquo;FLOSS&ldquo; ir &bdquo;FOSS&ldquo;</h3>

<p> Terminai &bdquo;FLOSS&ldquo; ir &bdquo;FOSS&ldquo; buvo <a
href="/philosophy/floss-and-foss.html">neutralūs tarp laisvos programinės
įrangos ir atviro šaltinio</a>.  Jei jūsų tikslas yra neutralumas,
&ldquo;FLOSS&rdquo; yra iš tų dviejų geresnis, nes jis iš tikrųjų yra
neutralus.  Bet jei jūs norite pastovėti už laisvę, neutralaus termino
naudojimas nėra tas kelias.  Stovėjimas už laisvę apima jūsų paramos laisvei
parodymą žmonėms.</p>

<h3>Konkurentai dalijant protus</h3>

<p>&bdquo;Laisva&ldquo; ir &bdquo;atviras&ldquo; yra konkurentai dalijant
protus.  &bdquo;Laisva programinė įranga&ldquo; ir &bdquo;atviras
šaltinis&ldquo; yra skirtingos idėjos, bet, pagal daugelio žmonių
programinės įrangos matymą, jos rungiasi dėl tos pačios koncepcinės nišos.
Kai žmonės pripranta sakyti ir mąstyti &bdquo;atviru šaltiniu&ldquo;, tai
jiems yra kliūtis suprasti laisvos programinės įrangos judėjimo filosofiją
ir apie ją mąstyti.  Jei jie jau sieja mus ir mūsų programinę įrangą su
žodžiu &bdquo;atviras&ldquo;, mums gali reikėti juos intelektualiai sukrėsti
prieš tai, kai jie atpažins, kad mes stovime už kažką <em>kitką</em>.  Bet
kokia veikla, kuri skatina žodį &bdquo;atviras&ldquo; yra linkusi prailginti
užuolaidą, kuri slepia laisvos programinės įrangos judėjimo idėjas.</p>

<p>Todėl, laisvos programinės įrangos aktyvistams yra gerai patarta atsisakyti
dirbti veikloje, kuri save vadina &bdquo;laisva&ldquo;. Net jei ta veikla
yra savaime gera, kiekvienas jūsų padarytas indėlis šalimais padaro šiek
tiek žalos.  Pilna kitų gerų veiklų, kurios save vadina
&bdquo;laisvomis&ldquo; ar &bdquo;libre&ldquo;. Kiekvienas prisidėjimas prie
tų projektų šalimais padaro šiek tiek papildomo gerumo.  Iš tokios gausybės
naudingų projektų, kuriuos galima pasirinkti, kodėl gi nepasirinkus tokio,
kuris padaro šiek tiek papildomo gerumo?</p>

<h3>Išvada</h3>

<p>Kol atviro šaltinio gynėjai pritraukia naujų naudotojų į mūsų bendruomenę,
mes, laisvos programinės įrangos aktyvistai, privalome petys į petį vykdyti
užduotį laisvės problemą pristatyti jų dėmesiui.  Mes turime sakyti:
&bdquo;Tai yra laisva programinė įranga ir ji jums suteikia laisvę!&ldquo;
&ndash; daugiau ir garsiau nei bet kada anksčiau.  Kiekvieną kartą kai jūs
sakote &bdquo;laisva programinė įranga&ldquo;, o ne &bdquo;atviras
šaltinis&ldquo;, jūs padedate mūsų reikalui.</p>

<h4>Pastabos</h4>

<!-- The article is incomplete (#793776) as of 21st January 2013.
<p>

Joe Barr's article, 
<a href="http://www.itworld.com/LWD010523vcontrol4">&ldquo;Live and
let license,&rdquo;</a> gives his perspective on this issue.</p>
-->
<p>
Lakhani ir Wolf <a
href="http://ocw.mit.edu/courses/sloan-school-of-management/15-352-managing-innovation-emerging-trends-spring-2005/readings/lakhaniwolf.pdf">straipsnyje
apie laisvos programinės įrangos autorių motyvaciją</a> įvardinta, kad
reikšminga dalis yra motyvuota požiūriu, kad programinė įranga turėtų būti
laisva. Taip yra nepaisant fakto, jog jie apklausė autorius, esančius
SourceForge, svetainėje, kuri nepalaiko požiūrio, kad tai yra etinė
problema.</p>

<div class="translators-notes">

<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't have notes.-->
<h3>Vertėjo pastabos</h3>
<ol>
<li id="TransNote1">Nuo čia ir toliau, akronimai originalo kalba
neverčiami.</li>
</ol></div>
</div>

<!-- for id="content", starts in the include above -->
<!--#include virtual="/server/footer.lt.html" -->
<div id="footer">
<div class="unprintable">

<p>Bendrus FSF ir GNU užklausimus prašome atsiųsti į <a
href="mailto:gnu@gnu.org">&lt;gnu@gnu.org&gt;</a>.  Taip pat, yra ir <a
href="/contact/">kiti būdai susisiekti</a> su FSF.  Neveikiančių nuorodų ir
kiti pataisymai arba pasiūlymai gali būti atsiųsti į <a
href="mailto:webmasters@gnu.org">&lt;webmasters@gnu.org&gt;</a>.</p>

<p>

<!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph,
        replace it with the translation of these two:

        We work hard and do our best to provide accurate, good quality
        translations.  However, we are not exempt from imperfection.
        Please send your comments and general suggestions in this regard
        to <a href="mailto:web-translators@gnu.org">

        &lt;web-translators@gnu.org&gt;</a>.</p>

        <p>For information on coordinating and submitting translations of
        our web pages, see <a
        href="/server/standards/README.translations.html">Translations
        README</a>. -->
Mes dirbame sunkiai ir labai stengiamės, kad pateiktume tikslius, geros
kokybės vertimus.  Tačiau mes nesame išimtys netobulumui.  Prašome siųskite
savo komentarus ir bendrus pasiūlymus šia prasme į <a
href="mailto:web-translators@gnu.org">&lt;web-translators@gnu.org&gt;</a>.</p>
<p>Mūsų tinklapių vertimų koordinavimo ir pateikimo informaciją pamatykite
<a href="/server/standards/README.translations.html">Vertimų
PERSKAITYKITEMANE</a>.</p>
</div>

<p>Copyright &copy; 2007, 2010, 2012, 2015, 2016 Richard Stallman</p>

<p>Šiam puslapiui taikoma <a rel="license"
href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/4.0/deed.lt">Creative
Commons Priskyrimas - Jokių išvestinių darbų 4.0 Tarptautinė licencija</a>.</p>

<!--#include virtual="/server/bottom-notes.lt.html" -->
<div class="translators-credits">

<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't want credits.-->
 </div>

<p class="unprintable"><!-- timestamp start -->
Atnaujinta:

$Date: 2017/04/06 17:20:53 $

<!-- timestamp end -->
</p>
</div>
</div>
</body>
</html>