path: root/talermerchantdemos/blog/articles/lt/not-ipr.html

<!--#set var="PO_FILE"
 value='<a href="/philosophy/po/not-ipr.lt.po">
 https://www.gnu.org/philosophy/po/not-ipr.lt.po</a>'
 --><!--#set var="ORIGINAL_FILE" value="/philosophy/not-ipr.html"
 --><!--#set var="DIFF_FILE" value="/philosophy/po/not-ipr.lt-diff.html"
 --><!--#set var="OUTDATED_SINCE" value="2016-11-09" -->

<!--#include virtual="/server/header.lt.html" -->
<!-- Parent-Version: 1.79 -->

<!-- This file is automatically generated by GNUnited Nations! -->
<title>Ar jūs pasakėte &bdquo;Intelektinė nuosavybė&ldquo;? Tai gundantis miražas -
GNU projektas - Laisvos programinės įrangos fondas</title>

<!--#include virtual="/philosophy/po/not-ipr.translist" -->
<!--#include virtual="/server/banner.lt.html" -->
<!--#include virtual="/server/outdated.lt.html" -->
<h2>Ar jūs pasakėte &bdquo;Intelektinė nuosavybė&ldquo;? Tai gundantis miražas</h2>

<p>pagal <a href="http://www.stallman.org/">Richard M. Stallman</a></p>

<p>
Tapo madinga mėtytis autorių teisėmis, patentais ir prekės ženklais &ndash;
trys atskiri ir skirtingi dalykai, apimantys tris atskirus ir skirtingus
įstatymų rinkinius &ndash; priedo tuzinas kitų įstatymų viename kibire ir
visa tai pavadinta &bdquo;intelektinė nuosavybė&ldquo;.  Šis iškraipantis ir
sumišimą keliantis terminas netapo įprastu atsitiktinai.  Kompanijos, kurios
iš to sumišimo uždirba, jį skatino.  Švariausias kelias iš šito sumišimo yra
visiškas šio termino atmetimas.
</p>

<p>
Pagal profesorių Mark Lemley, dabar dirbančio Stanford Law School, platus
termino &bdquo;intelektinė nuosavybė&ldquo; vartojimas yra mada, kuri
atsirado po 1967&nbsp;m. įsteigtos Pasaulinės &bdquo;intelektinės
nuosavybės&ldquo; organizacijos (WIPO) ir tik pastaraisiais metais tapo
tikrai įprastu. (WIPO yra buvusi UN organizacija, bet iš tiesų atstovauja
autorių teisių, patentų ir prekės ženklų turėtojų interesus.) Platus
naudojimas datuojamas nuo <a
href="https://books.google.com/ngrams/graph?content=intellectual+property&amp;year_start=1800&amp;year_end=2008&amp;corpus=15&amp;smoothing=1&amp;share=&amp;direct_url=t1%3B%2Cintellectual%20property%3B%2Cc0">apytiksliai
1990&nbsp;m.</a> (<a href="/graphics/seductivemirage.png">Vietinio paveikslo
kopija</a>.)
</p>

<p>
Šitame termine yra šališkumas, kurį nesunku pamatyti: jame siūloma apie
autorių teises, patentus ir prekės ženklus galvoti pagal analogiją su
fizinių objektų nuosavybės teisėmis. (Ši analogija prieštarauja autorių
teisių įstatymo, patento įstatymo ir prekės ženklo įstatymo teisinėms
filosofijoms, bet tik specialistai tą žino.) Šie įstatymai iš tikrųjų nėra
labai panašūs į fizinės nuosavybės įstatymą, bet šio termino naudojimas
įstatymų leidėjus veda prie didesnio jų suvienodinimo.  Kadangi tokio
pokyčio pageidauja kompanijos, kurios vykdo autorių teisių, patento ir
prekės ženklo galias, terminu &bdquo;intelektinė nuosavybė&ldquo; sukurtas
šališkumas jas tenkina.
</p>

<p>
Toks šališkumas yra pakankamas, kad šį terminą atmesti ir žmonės dažnai
manęs prašydavo pasiūlyti tai visai kategorijai kokį nors kitą pavadinimą
&ndash; arba pasiūlydavo savo pačių alternatyvas (dažnai su humoru).  Į
pasiūlymus įeidavo IMP, pagal Sudarytos monopolijos privilegijos, ir GOLEM,
pagal Iš vyriausybės keldinamos teisiškai priverstinės monopolijos.  Kai
kurie kalba apie &bdquo;išskirtinių teisių režimus&ldquo;, bet mintyje
apribojimų laikymas &bdquo;teisėmis&ldquo; irgi yra dvigubas mąstymas.
</p>

<p>
Kai kurie iš šių alternatyvių pavadinimų būtų žingsnis į priekį, bet
klaidinga &bdquo;intelektinė nuosavybė&ldquo; sukeisti su bet kuriuo kitu
terminu.  Kitu pavadinimu nebus galima išskirti tame termine esančią gilesnę
problemą: perdėtą subendrinimą.  Nėra tokio suvienyto dalyko kaip
&bdquo;intelektinė nuosavybė&ldquo; &ndash; tai yra miražas.  Vienintelė
priežastis kodėl žmonės galvoja, kad tai turi prasmę kaip nuosekli
kategorija yra ta, jog platus šio termino naudojimas juos suklaidino apie
kokius įstatymus yra svarstoma.
</p>

<p>
Terminas &bdquo;intelektinė nuosavybė&ldquo; geriausiu atveju yra ertmė, į
kurią sugrūdami fundamentaliai skirtingi įstatymai.  Ne teisininkai, kurie
išgirsta vieną terminą, taikomą šiems įvairiems įstatymams, yra linkę
manyti, kad jie yra paremti bendru principu ir panašiai funkcionuoja.
</p>

<p>
Nieko toliau nuo šio atvejo negali būti.  Šie įstatymai kildinti atskirai,
skirtingai vystyti, dengia skirtingas veiklas, turi skirtingas taisykles ir
kelia skirtingas viešosios politikos problemas. 
</p>

<p>
Pavyzdžiui, autorių teisių įstatymas buvo suprojektuotas skatinti autorinius
kūrinius ir meną ir numato darbo išraiškos detales.  Patento įstatymu siekta
skatinti naudingų idėjų viešinimą, sumokant laikinos monopolijos idėjai
suteikimo, tam, kuris ją paviešina, kaina &ndash; kaina, kurią gali būti
verta sumokėti kai kuriose srityse, bet ne visose.
</p>

<p>
Prekės ženklo įstatymu, priešingai, nebuvo siekta skatinti kokį nors
konkretų veikimo būdą, bet paprasčiausiai įgalinti pirkėjus žinoti ką jie
perka.  Tačiau, įstatymų leidėjai, veikiami termino &bdquo;intelektinė
nuosavybė&ldquo;, pavertė jį į schemą, kuria suteikiamos paskatos
reklamuotis.  Ir šie yra tik trys iš daugelio įstatymų į kuriuos šis
terminas nukreipia.
</p>

<p>
Kadangi šitie įstatymai buvo išvystyti nepriklausomai, jie yra skirtingi
kiekviena detale, taip pat ir jų pagrindiniais tikslais ir metodais.  Todėl,
jei jūs sužinosite kokį nors faktą apie autorių teisių įstatymą, jūs būsite
išmintingas manydamas, kad patento įstatymas yra skirtingas.  Jūs retai kada
suklysite!
</p>

<p>
Praktikoje, beveik visi bendri pareiškimai su kuriais susidursite,
formuluojami naudojant &bdquo;intelektinė nuosavybė&ldquo;, bus neteisingi.
Pavyzdžiui, jums teks susidurti su teiginiais, kad &bdquo;jos&ldquo; tikslas
yra &bdquo;skatinti inovatyvumą&ldquo;, bet tai tinka tik patento įstatymui
ir galbūt sėja pramogų monopolijas.  Autorių teisių įstatymu nėra rūpinamasi
inovatyvumu; populiarios muzikos daina arba novelė yra saugoma autorių
teisėmis net jei ten nėra nieko inovatyvaus.  Prekės ženklo įstatymu nėra
rūpinamasi inovatyvumu; jei aš įkursiu arbatos parduotuvę ir pavadinsiu ją
&bdquo;rms arbata&ldquo;, tai būtų tvirtas prekės ženklas, net jei aš
parduodu tas pačias arbatas, tokiu pačiu būdu kaip ir visi kiti.  Prekybinės
paslapties įstatymu nėra rūpinamasi inovatyvumu, išskyrus prabėgomis; mano
arbatos klientų sąrašas būtų prekybinė paslaptis, niekuo nesusijusi su
inovatyvumu.</p>

<p>
Jums taip pat teks susidurti su pareiškimais, kad &bdquo;intelektine
nuosavybe&ldquo; rūpinamasi &bdquo;kūrybiškumu&ldquo;, bet iš tikro tai
tinka tik autorių teisių įstatymui.  Reikia daugiau, nei kūrybiškumo, kad
sukurti patentuotiną išradimą.  Prekės ženklo įstatymas ir prekybinės
paslapties įstatymas neturi nieko bendro su kūrybiškumu; pavadinimas
&bdquo;rms arbata&ldquo; nė trupučio nėra kūrybiškas ir mano slaptas arbatos
klientų sąrašas irgi.</p>

<p>
Žmonės dažnai sako &bdquo;intelektinė nuosavybė&ldquo;, kai jie iš tikrųjų
turi mintyje kokį nors didesnį ar mažesnį įstatymų rinkinį.  Pavyzdžiui,
turtingos valstybės neturtingoms valstybėms dažnai primeta neteisingus
įstatymus, kad iš jų išspaustų pinigų.  Kai kurie iš šių įstatymų yra tarp
taip vadinamų &bdquo;intelektinės nuosavybės&ldquo; įstatymų ir kiti nėra;
nepaisant šito, šios praktikos kritikai dažnai griebiasi tos etiketės, nes
ji jiems tapo pažįstama.  Ją naudodami, jie klaidingai pateikia problemos
natūrą.  Būtų geriau naudoti tikslų terminą, tokį kaip &bdquo;teisinė
kolonizacija&ldquo;, kuriuo perteikiama reikalo esmė.
</p>

<p>
Paprasti žmonės nėra vieninteliai, kuriems šis terminas kelia sumišimą.  Net
teisės profesoriai, kurie moko šių įstatymų, yra termino &bdquo;intelektinė
nuosavybė&ldquo; gundymu įvilioti ir išblaškyti ir daro bendrus pareiškimus,
kurie prieštarauja jiems žinomiems faktams.  Pavyzdžiui, vienas profesorius
2006&nbsp;m. parašė:
</p>

<blockquote><p>
Skirtingai nuo jų įpėdinių, kurie dabar dirba viename WIPO aukšte, JAV
konstitucijos formuotojai turėjo principinį, į konkurencingumą orientuotą
požiūrį į intelektinę nuosavybę.  Jie žinojo, kad gali būti reikalingos
teisės, bet… jie surišo kongresui rankas, keliais būdais apribodami jo
galią.
</p></blockquote>

<p>
Tame pareiškime minima JAV Konstitucijos 1 straipsnio, 8 skyriaus, 8 išlyga,
kuria įgaliojami autorių teisių įstatymas ir patento įstatymas.  Nors ta
išlyga neturi nieko bendro su prekės ženklo įstatymu, prekybinės paslapties
įstatymu ar įvairiais kitais.  Terminas &bdquo;intelektinė nuosavybė&ldquo;
privedė tą profesorių prie neteisingo apibendrinimo.
</p>

<p>
Terminas &bdquo;intelektinė nuosavybė&ldquo; taip pat veda prie
supaprastinto mąstymo.  Jis skatina žmones koncentruotis ties skurdžiu
bendrumu tokia forma, kokią šie fundamentaliai skirtingi įstatymai turi
&ndash; kad jie kai kurioms šalims kuria dirbtines privilegijas &ndash; ir
nepaisyti detalių, kurios sudaro jų sudėtį: konkretūs apribojimai, kuriuos
kiekvienas įstatymas visuomenei sukuria ir iš to kylančios pasekmės.  Šis
supaprastintas koncentravimasis ties forma skatina &bdquo;ekonomišką&ldquo;
požiūrį į visas šias problemas.
</p>

<p>
Čia veikia ekonomika, kaip dažnai atsitinka, kaip transporto priemonė
neišnagrinėtoms prielaidoms.  Į šias įeina prielaidos apie vertybes, tokias
kaip, kad svarbus yra produkcijos kiekis, kai laisvė ir gyvenimo būdas ne,
ir faktinės prielaidos, kurios yra didžiąja dalimi neteisingos, tokios kaip,
kad muzikos autorių teisės remia muzikantus, arba, kad vaistų patentai remia
gyvenimus gelbėjančius tyrimus.
</p>

<p>
Dar viena problema, plačiąja prasme termine &bdquo;intelektinė
nuosavybė&ldquo; tiesiogiai neišreikšta, yra ta, kad konkrečios problemos,
iškeltos tais įvairiais įstatymais, tampa beveik nematomomis.  Šios
problemos iškyla dėl kiekvieno įstatymo niuansų &ndash; konkrečiai ką
terminas &bdquo;intelektinė nuosavybė&ldquo; skatina žmones ignoruoti.
Pavyzdžiui, viena su autorių teisių įstatymu susijusi problema yra ta, ar
dalinimasis muzika turėtų būti leidžiamas; patento įstatymas čia yra ne prie
ko.  Patento įstatymu iškeliamos tokios problemos, kaip ar neturtingoms
valstybėms turėtų būti leidžiama gaminti gyvenimus gelbėjančius vaistus ir
juos parduoti pigiai, kad išgelbėti gyvenimus; autorių teisių įstatymas su
tokiais reikalais neturi nieko bendro.
</p>

<p>
Nei viena iš šių problemų savo natūra nėra tiktai ekonominė ir jų
neekonominiai aspektai yra labai skirtingi; naudoti lėkštą, ekonominį,
perdėtą subendrinimą kaip apie juos svarstymo pagrindą, reiškia ignoruoti
tuos skirtumus.  Tų dviejų įstatymų įdėjimas į &bdquo;intelektinės
nuosavybės&ldquo; kibirą užgožia aiškų mąstymą apie kiekvieną iš jų.
</p>

<p>
Todėl, bet kurios nuomonės apie &bdquo;intelektinės nuosavybės
problemą&ldquo; ir bet kurie subendrinimai apie šią neva kategoriją yra
beveik užtikrintai kvaili.  Jei jūs manote, kad visi tie įstatymai yra viena
problema, jūs būsite linkę parinkti savo nuomones iš eilės šluojančiai
perdėtų subendrinimų, nei vienas iš kurių nėra nors kiek geras.
</p>

<p>
Jei jūs norite apie patentų arba autorių teisių, arba prekės ženklų, arba
kokių nors kitų skirtingų įstatymų iškeltas problemas mąstyti aiškiai,
pirmas žingsnis yra užmiršti idėją jas sugrūsti kartu ir su jomis elgtis
kaip su atskiromis temomis.  Antras žingsnis yra atmesti terminu
&bdquo;intelektinė nuosavybė&ldquo; siūlomas siauras perspektyvas ir
supaprastintą vaizdą.  Svarstykite kiekvieną iš šių problemų atskirai,
visoje jos pilnumoje, ir jūs turite šansą gerai jas apsvarstyti.
</p>

<p>Ir kai prieinama prie WIPO reformavimo, čia yra <a
href="http://fsfe.org/projects/wipo/wiwo.en.html">vienas pasiūlymas dėl WIPO
pavadinimo ir sudėties pakeitimo</a>.
</p>

<hr />

<p>
Taip pat pamatykite <a href="/philosophy/komongistan.html">Neįprastą
Komongistan istoriją (Termino &bdquo;intelektinė nuosavybė&ldquo;
daužymą)</a>.
</p>

<p>
Šalys Afrikoje yra daug labiau panašios, nei šie įstatymai ir
&bdquo;Afrika&ldquo; yra nuosekli geografinė koncepcija; nepaisant to, <a
href="http://www.theguardian.com/world/2014/jan/24/africa-clinton">kalbėjimas
apie &bdquo;Afriką&ldquo; vietoje konkrečios valstybės sukelia daug
sumaišties</a>.
</p>

<p>
<a
href="http://torrentfreak.com/language-matters-framing-the-copyright-monopoly-so-we-can-keep-our-liberties-130714/">Rickard
Falkvinge palaiko šio termino atmetimą</a>.</p>

<div class="translators-notes">

<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't have notes.-->
 </div>
</div>

<!-- for id="content", starts in the include above -->
<!--#include virtual="/server/footer.lt.html" -->
<div id="footer">
<div class="unprintable">

<p>Bendrus FSF ir GNU užklausimus prašome atsiųsti į <a
href="mailto:gnu@gnu.org">&lt;gnu@gnu.org&gt;</a>.  Taip pat, yra ir <a
href="/contact/">kiti būdai susisiekti</a> su FSF.  Neveikiančių nuorodų ir
kiti pataisymai arba pasiūlymai gali būti atsiųsti į <a
href="mailto:webmasters@gnu.org">&lt;webmasters@gnu.org&gt;</a>.</p>

<p>
<!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph,
        replace it with the translation of these two:

        We work hard and do our best to provide accurate, good quality
        translations.  However, we are not exempt from imperfection.
        Please send your comments and general suggestions in this regard
        to <a href="mailto:web-translators@gnu.org">

        &lt;web-translators@gnu.org&gt;</a>.</p>

        <p>For information on coordinating and submitting translations of
        our web pages, see <a
        href="/server/standards/README.translations.html">Translations
        README</a>. -->
Mes dirbame sunkiai ir labai stengiamės, kad pateiktume tikslius, geros
kokybės vertimus.  Tačiau mes nesame išimtys netobulumui.  Prašome siųskite
savo komentarus ir bendrus pasiūlymus šia prasme į <a
href="mailto:web-translators@gnu.org">&lt;web-translators@gnu.org&gt;</a>.</p>
<p>Mūsų tinklapių vertimų koordinavimo ir pateikimo informaciją pamatykite
<a href="/server/standards/README.translations.html">Vertimų
PERSKAITYKITEMANE</a>.</p>
</div>

<!-- Regarding copyright, in general, standalone pages (as opposed to
     files generated as part of manuals) on the GNU web server should
     be under CC BY-ND 4.0.  Please do NOT change or remove this
     without talking with the webmasters or licensing team first.
     Please make sure the copyright date is consistent with the
     document.  For web pages, it is ok to list just the latest year the
     document was modified, or published.
     If you wish to list earlier years, that is ok too.
     Either "2001, 2002, 2003" or "2001-2003" are ok for specifying
     years, as long as each year in the range is in fact a copyrightable
     year, i.e., a year in which the document was published (including
     being publicly visible on the web or in a revision control system).
     There is more detail about copyright years in the GNU Maintainers
     Information document, www.gnu.org/prep/maintain. -->
<p>Copyright &copy; 2004, 2006, 2010, 2013, 2015 Richard M. Stallman</p>

<p>Šiam puslapiui taikoma <a rel="license"
href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/4.0/deed.lt">Creative
Commons Priskyrimas - Jokių išvestinių darbų 4.0 Tarptautinė licencija</a>.</p>

<!--#include virtual="/server/bottom-notes.lt.html" -->
<div class="translators-credits">

<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't want credits.-->
 </div>

<p class="unprintable"><!-- timestamp start -->
Atnaujinta:

$Date: 2017/04/06 17:20:53 $

<!-- timestamp end -->
</p>
</div>
</div>
</body>
</html>