path: root/talermerchantdemos/blog/articles/lt/linux-and-gnu.html

<!--#set var="PO_FILE"
 value='<a href="/gnu/po/linux-and-gnu.lt.po">
 https://www.gnu.org/gnu/po/linux-and-gnu.lt.po</a>'
 --><!--#set var="ORIGINAL_FILE" value="/gnu/linux-and-gnu.html"
 --><!--#set var="DIFF_FILE" value="/gnu/po/linux-and-gnu.lt-diff.html"
 --><!--#set var="OUTDATED_SINCE" value="2017-09-04" -->

<!--#include virtual="/server/header.lt.html" -->
<!-- Parent-Version: 1.79 -->

<!-- This file is automatically generated by GNUnited Nations! -->
<title>Linux ir GNU - GNU projektas - Laisvos programinės įrangos fondas</title>
<meta http-equiv="Keywords" content="GNU, FSF, Laisvos programinės įrangos fondas, Linux, Emacs, GCC, Unix,
Laisva programinė įranga, Operacinė sistema, GNU branduolys, HURD, GNU HURD,
Hurd" />
<meta http-equiv="Description" content="Laisvos Unix stiliaus operacinės sistemos GNU vystymas nuo 1983 m. taip, kad
kompiuterio naudotojai gali turėti laisvę dalintis ir pagerinti jų naudojamą
programinę įrangą." />

<!--#include virtual="/gnu/po/linux-and-gnu.translist" -->
<!--#include virtual="/server/banner.lt.html" -->
<!--#include virtual="/server/outdated.lt.html" -->
<h2>Linux ir GNU sistema</h2>

<p><strong>pagal <a href="http://www.stallman.org/">Richard
Stallman</a></strong></p>

<div class="announcement">
  <blockquote><p>Daugiau informacijos taip pat pamatykite <a
href="/gnu/gnu-linux-faq.html">GNU/Linux DUK</a> ir <a
href="/gnu/why-gnu-linux.html">Kodėl GNU/Linux?</a></p>
  </blockquote>
</div>

<p>
Daug kompiuterio naudotojų leidžia modifikuotą <a
href="/philosophy/categories.html#TheGNUsystem">GNU sistemos</a> versiją
kiekvieną dieną, šito nesuvokdami.  Dėl subtilaus įvykių susiklostymo, GNU
versija, kuri šiandien yra plačiai naudojama, dažnai yra vadinama
&bdquo;Linux&ldquo; ir daug jos naudotojų <a
href="/gnu/gnu-users-never-heard-of-gnu.html">nežino</a>, kad ji iš esmės
yra GNU sistema, <a href="/gnu/gnu-history.html">GNU projekto</a> išvystyta.</p>

<p>
Iš tikrųjų ten yra Linux ir šitie žmonės jį naudoja, bet jis yra tik jų
naudojamos sistemos dalis.  Linux yra branduolys: tos sistemos programa,
kuri skirsto mašinos resursus kitoms programoms, kurias jūs leidžiate.
Branduolys yra esminė operacinės sistemos dalis, bet vienas pats
nenaudingas; jis gali funkcionuoti tik išbaigtos operacinės sistemos
kontekste.  Linux įprastai yra naudojamas kartu su GNU operacine sistema:
visa ši sistema iš esmės yra GNU su pridėtu Linux arba GNU/Linux.  Visos
taip vadinamos &bdquo;Linux&ldquo; distribucijos iš tikrųjų yra GNU/Linux
distribucijos.</p>

<p>
Daug naudotojų nesupranta skirtumo tarp branduolio, kuris yra Linux, ir tos
visos sistemos, kurią jie irgi vadina &bdquo;Linux&ldquo;.  Dviprasmiškas
šio pavadinimo naudojimas žmonėms suprasti nepadeda.  Šie naudotojai dažnai
galvoja, kad Linus Torvalds, su trupučiu pagalbos, 1991&nbsp;m. išvystė tą
visą operacinę sistemą.</p>

<p>
Programuotojai bendrai žino, kad Linux yra branduolys.  Bet kadangi jie
bendrai girdėjo tą visą sistemą taip pat vadinant &bdquo;Linux&ldquo;, jie
dažnai įsivaizduoja istoriją, kuri pateisintų tos visos sistemos vadinimą
pagal tą branduolį.  Pavyzdžiui, daugelis tiki, kad kai Linus Torvalds
pabaigė rašyti Linux, branduolį, jo naudotojai jam aplinkui ieškojo kitos
laisvos programinės įrangos ir surado, kad (be jokios konkrečios
priežasties) beveik viskas būtina padaryti panašią į Unix sistemą jau buvo
prieinama.</p>

<p>
Ką jie surado nebuvo atsitiktinumas &ndash; tai buvo nevisai išbaigta GNU
sistema.  Prieinama <a href="/philosophy/free-sw.html">laisva programinė
įranga</a> susidėjo į išbaigtą sistemą, nes GNU projektas dirbo nuo
1984&nbsp;m. jos padarymui.  <a href="/gnu/manifesto.html">GNU manifeste</a>
mes užsibrėžėme tikslą išvystyti laisvą, panašią į Unix sistemą, pavadintą
GNU.  GNU projekto <a href="/gnu/initial-announcement.html">Pradinis
paskelbimas</a> taip pat apibrėžia kai kuriuos pradinius planus GNU
sistemai.  Kai Linux buvo pradėtas, GNU buvo beveik užbaigta.</p>

<p>
Dauguma laisvos programinės įrangos projektų turi tikslą išvystyti konkrečią
programą konkrečiam darbui.  Pavyzdžiui, Linus Torvalds užsibrėžė parašyti
panašų į Unix branduolį (Linux); Donald Knuth užsibrėžė parašyti teksto
formuotoją (TeX); Bob Scheifler užsibrėžė išvystyti lango sistemą (X Window
System).  Natūralu tokio tipo projekto prisidėjimą matuoti specifinėmis
programomis, kurios atkeliavo iš to projekto.</p>

<p>
Jei mes pabandytume išmatuoti GNU projekto prisidėjimą šiuo būdu, kokią
išvadą mes padarytume? Vieni CD-ROM pardavėjai išsiaiškino, kad jų
&bdquo;Linux distribucijoje&ldquo; <a
href="/philosophy/categories.html#GNUsoftware">GNU programinė įranga</a>
buvo didžiausias vienas kontingentas, apie 28&nbsp;% nuo viso šaltinio kodo,
ir į tai įėjo kai kurie esminiai, svarbiausi komponentai, be kurių negalėtų
būti sistemos.  Pats Linux buvo apie 3&nbsp;%.  (Tos proporcijos
2008&nbsp;m. yra panašios: &bdquo;pagrindinėje&ldquo; gNewSense saugykloje,
Linux yra 1,5&nbsp;% ir GNU paketai yra 15&nbsp;%.)  Taigi, jei jūs
ruoštumėtės parinkti pavadinimą sistemai, remdamiesi tuo, kas toje sistemoje
parašė programas, pats tinkamiausias, vienintelis pasirinkimas būtų
&bdquo;GNU&ldquo;.</p>

<p>
Bet tai nėra išsamiausias būdas apsvarstyti šį klausimą.  GNU projektas
nebuvo, nėra, projektas išvystyti konkrečius programinės įrangos paketus.
Jis nebuvo projektas <a href="/software/gcc/">išvystyti C kompiliatorių</a>,
nors mes tai padarėme.  Jis nebuvo projektas išvystyti teksto redaktorių,
nors mes vieną išvystėme.  GNU projektas užsibrėžė išvystyti <em>išbaigtą,
laisvą, panašią į Unix sistemą</em>: GNU.</p>

<p>
Daug žmonių padarė svarbių prisidėjimų prie laisvos programinės įrangos toje
sistemoje ir jie visi nusipelnė paminėjimo už jų programinę įrangą.  Bet jos
buvimo <em>integruota sistema</em> &ndash; o ne tik naudingų programų
rinkiniu &ndash; priežastis yra ta, kad GNU projektas užsibrėžė ją tokia
padaryti.  Mes padarėme reikalingų laisvai sistemai padaryti
<em>išbaigta</em> programų sąrašą ir mes sistemiškai suradome, parašėme arba
suradome žmones parašyti viską iš to sąrašo.  Mes parašėme esminius, bet
nesmagius<a href="#unexciting">(1)</a> komponentus, nes jūs negalite turėti
sistemą be jų.  Kai kurie mūsų sistemos komponentai, programavimo įrankiai,
patys tapo populiariais tarp programuotojų, bet mes parašėme daug
komponentų, kurie nėra įrankiai<a href="#nottools">(2)</a>.  Mes net
išvystėme šachmatų žaidimą &ndash; GNU šachmatai, nes išbaigtai sistemai
žaidimų reikia irgi.</p>

<p>
1990&ndash;2000&nbsp;m. laikotarpio pradžioje mes surinkome tą visą sistemą
išskyrus branduolį.  Mes taip pat pradėjome branduolį &ndash; <a
href="/software/hurd/hurd.html">GNU Hurd</a>, kuris leidžiamas Mach
viršuje.  Šio branduolio vystymas buvo gerokai sunkesnis, nei mes tikėjomės;
<a href="/software/hurd/hurd-and-linux.html">GNU Hurd pradėjo dirbti
patikimai 2001&nbsp;m.</a>, bet bendrai jis yra dar toli iki buvimo paruoštu
žmonėms naudoti.</p>

<p>
Laimei, mums nereikėjo laukti Hurd, dėl Linux.  Kai Torvalds išlaisvino
Linux 1992&nbsp;m., jis užpildė paskutinę didelę GNU sistemos spragą.
Žmonės tada galėjo <a
href="http://ftp.funet.fi/pub/linux/historical/kernel/old-versions/RELNOTES-0.01">apjungti
Linux su GNU sistema</a> išbaigtos laisvos sistemos &ndash; GNU sistemos
versijos, kuri taip pat turėjo Linux, padarymui.  Kitais žodžiais, GNU/Linux
sistema.</p>

<p>
Jų padarymas veikti gerai kartu nebuvo lengvas darbas.  Kai kuriuos GNU
komponentus<a href="#somecomponents">(3)</a> reikėjo reikšmingai pakeisti
veikimui su Linux.  Išbaigtos sistemos integravimas distribucija, kuri
veiktų &bdquo;išėmus iš dėžės&ldquo; buvo didelis darbas, irgi.  Jam reikėjo
nagrinėti problemą kaip tą sistemą įdiegti ir įkrauti &ndash; problema,
kurios mes nesprendėme, nes mes dar nepasiekėme to taško.  Todėl, žmonės,
kurie išvystė įvairias sistemos distribucijas atliko daug esminio darbo.
Bet tai buvo darbas, kurį, natūraliai, kažkas tikrai būtų atlikęs.</p>

<p>
GNU projektas palaiko GNU/Linux sistemas, taipogi <em>tą</em> GNU sistemą.
<a href="http://fsf.org/">FSF</a> finansavo su Linux susietų GNU C
bibliotekos plėtinių perrašymą taip, kad dabar jie yra gerai integruoti ir
naujausios GNU/Linux sistemos naudoja einamąjį bibliotekos išleidimą be
jokių pakeitimų.  FSF taip pat finansavo ankstyvą Debian GNU/Linux vystymo
stadiją.</p>

<p>
Šiandien yra daug skirtingų GNU/Linux sistemos variantų (dažnai vadinamų
&bdquo;distribucijomis&ldquo;<sup><a href="#TransNote1">1</a></sup>).
Dauguma jų įtraukia nelaisvą programinę įrangą &ndash; jų autoriai laikosi
filosofijos siejamos su Linux, bet ne tos su GNU.  Bet taip pat yra <a
href="/distros/">visiškai laisvos GNU/Linux distribucijos</a>.  FSF palaiko
<a href="http://gnewsense.org/">gNewSense</a> kompiuterinius įrenginius.</p>

<p>Laisvos GNU/Linux distribucijos padarymas nėra tik įvairių, nelaisvų
programų pašalinimo reikalas.  Šiomis dienomis, įprasta Linux versija turi
nelaisvas programas irgi.  Šias programas numatyta įkrauti į
įvesties/išvesties įrenginius kai sistema startuoja ir jos yra įtrauktos
kaip ilgos skaičių sekos, Linux &bdquo;šaltinio kode&ldquo;.  Todėl, laisvų
GNU/Linux distribucijų palaikymas dabar apima <a
href="http://directory.fsf.org/project/linux">laisvos Linux versijos</a>
palaikymą irgi.</p>

<p>Ar jūs naudojate GNU/Linux, ar ne, prašome nepainiokite publikos naudodami
pavadinimą &bdquo;Linux&ldquo; dviprasmiškai.  Linux yra branduolys, vienas
iš esminių, svarbiausių tos sistemos komponentų.  Ta sistema kaip visuma iš
esmės yra GNU sistema, su pridėtu Linux.  Kai jūs kalbate apie šią
kombinaciją, prašome ją vadinkite &bdquo;GNU/Linux&ldquo;.</p>

<p>
Jei jūs norite padaryti nuorodą apie &bdquo;GNU/Linux&ldquo; tolimesniam
nukreipimui, šis puslapis ir <a
href="/gnu/the-gnu-project.html">http://www.gnu.org/gnu/the-gnu-project.html</a>
yra geri pasirinkimai.  Jei jūs minite Linux, tą branduolį, ir norite
pridėti nuorodą tolimesniam nukreipimui, <a
href="http://foldoc.org/linux">http://foldoc.org/linux</a> yra geras URL
naudoti.</p>

<h3>Prierašai</h3>

<p>
Be GNU, vienas kitas projektas nepriklausomai pagamino laisvą, panašią į
Unix operacinę sistemą.  Ši sistema yra žinoma kaip BSD ir ji buvo išvystyta
UC Berkeley.  1980&ndash;1990&nbsp;m. laikotarpiu ji buvo nelaisva, bet tapo
laisva 1990&ndash;2000&nbsp;m. laikotarpio pradžioje.  Laisva operacinė
sistema, kuri egzistuoja šiandien<a href="#newersystems">(4)</a> beveik
užtikrintai yra arba GNU sistemos variantas, arba BSD sistemos tipas.</p>

<p>
Žmonės kartais klausia ar BSD irgi yra GNU versija, kaip GNU/Linux.  BSD
autoriai buvo įkvėpti jų kodą padaryti laisva programine įranga pagal GNU
projekto pavyzdį ir aiškūs GNU aktyvistų apeliavimai padėjo juos įtikinti,
bet tas kodas mažai persidengė su GNU.  BSD sistemos šiandien naudoja kai
kurias GNU programas, lygiai kaip ir GNU sistema ir jos variantai naudoja
kai kurias BSD programas; tačiau, kaip visumos, jos yra dvi skirtingos
sistemos, kurios evoliucionavo atskirai.  BSD autoriai neparašė branduolio
ir nepridėjo jo prie GNU sistemos, ir pavadinimas, toks kaip GNU/BSD, šiai
situacijai netiktų.<a href="#gnubsd">(5)</a></p>

<h3>Pastabos:</h3>
<ol>
<li>
<a id="unexciting"></a>Į šiuos nesmagius, bet esminius komponentus įeina GNU
surinkėjas (GAS) ir ryšių reguliavimo programa (GLD), abi dabar yra <a
href="/software/binutils/">GNU Binutils</a> paketo dalis, <a
href="/software/tar/">GNU tar</a> ir daug kitų.</li>

<li>
<a id="nottools"></a>Pavyzdžiui, Bourne Again SHell (BASH), PostScript
sąsaja <a href="/software/ghostscript/ghostscript.html">Ghostscript</a> ir
<a href="/software/libc/libc.html">GNU C biblioteka</a> nėra programavimo
įrankiai.  Kaip nėra GNUCash, GNOME ir GNU Chess.</li>

<li>
<a id="somecomponents"></a>Pavyzdžiui, <a
href="/software/libc/libc.html">GNU C biblioteką</a>.</li>

<li>
<a id="newersystems"></a>Nuo tada, kada tai buvo parašyta, buvo išvystyta
beveik visa laisva, panaši į Windows sistema, bet techniškai ji visiškai
nėra panaši į GNU ar Unix, taigi, ji realiai nepaveikia šio klausimo.
Dauguma Solaris branduolio buvo padaryta laisva, bet jei jūs norėtumėte iš
to padaryti laisvą sistemą, be tų branduoliui trūkstamų dalių pakeitimo,
jums taip pat reikėtų jį patalpinti į GNU arba BSD.</li>

<li>
<a id="gnubsd"></a>Kitą vertus, bėgant metams nuo šio straipsnio parašymo,
GNU C Library buvo perkelta į keletą BSD branduolio versijų, kas padarė
aiškiu GNU sistemos su tuo branduoliu apjungimą.  Kaip ir su GNU/Linux,
šitie iš tikro yra GNU variantai ir todėl yra vadinami, pavyzdžiui,
priklausomai nuo sistemos branduolio, GNU/kFreeBSD ir GNU/kNetBSD.  Paprasti
naudotojai tipiniuose darbastaliuose sunkiai gali atskirti tarp GNU/Linux ir
GNU/*BSD.</li>

</ol>

<div class="translators-notes">

<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't have notes.-->
<h3>Vertėjo pastabos</h3>
<ol>
<li id="TransNote1">Angliško žodžio  &bdquo;distributions&ldquo; trumpinys
&bdquo;distros&ldquo;; verstas nesutrumpintai.</li>
</ol></div>
</div>

<!-- for id="content", starts in the include above -->
<!--#include virtual="/server/footer.lt.html" -->
<div id="footer">
<div class="unprintable">

<p>Bendrus FSF ir GNU užklausimus prašome atsiųsti į <a
href="mailto:gnu@gnu.org">&lt;gnu@gnu.org&gt;</a>.  Taip pat, yra ir <a
href="/contact/">kiti būdai susisiekti</a> su FSF.  Neveikiančių nuorodų ir
kiti pataisymai arba pasiūlymai gali būti atsiųsti į <a
href="mailto:webmasters@gnu.org">&lt;webmasters@gnu.org&gt;</a>.</p>

<p>
<!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph,
        replace it with the translation of these two:

        We work hard and do our best to provide accurate, good quality
        translations.  However, we are not exempt from imperfection.
        Please send your comments and general suggestions in this regard
        to <a href="mailto:web-translators@gnu.org">

        &lt;web-translators@gnu.org&gt;</a>.</p>

        <p>For information on coordinating and submitting translations of
        our web pages, see <a
        href="/server/standards/README.translations.html">Translations
        README</a>. -->
Mes dirbame sunkiai ir labai stengiamės, kad pateiktume tikslius, geros
kokybės vertimus.  Tačiau mes nesame išimtys netobulumui.  Prašome siųskite
savo komentarus ir bendrus pasiūlymus šia prasme į <a
href="mailto:web-translators@gnu.org">&lt;web-translators@gnu.org&gt;</a>.</p>
<p>Mūsų tinklapių vertimų koordinavimo ir pateikimo informaciją pamatykite
<a href="/server/standards/README.translations.html">Vertimų
PERSKAITYKITEMANE</a>.</p>
</div>

<!-- Regarding copyright, in general, standalone pages (as opposed to
     files generated as part of manuals) on the GNU web server should
     be under CC BY-ND 4.0.  Please do NOT change or remove this
     without talking with the webmasters or licensing team first.
     Please make sure the copyright date is consistent with the
     document.  For web pages, it is ok to list just the latest year the
     document was modified, or published.
     
     If you wish to list earlier years, that is ok too.
     Either "2001, 2002, 2003" or "2001-2003" are ok for specifying
     years, as long as each year in the range is in fact a copyrightable
     year, i.e., a year in which the document was published (including
     being publicly visible on the web or in a revision control system).
     
     There is more detail about copyright years in the GNU Maintainers
     Information document, www.gnu.org/prep/maintain. -->
<p>Copyright &copy; 1997, 1998, 1999, 2000, 2001, 2002, 2007, 2014, 2015, 2016,
2017 Richard M. Stallman</p>

<p>Šiam puslapiui taikoma <a rel="license"
href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/4.0/deed.lt">Creative
Commons Priskyrimas - Jokių išvestinių darbų 4.0 Tarptautinė licencija</a>.</p>

<!--#include virtual="/server/bottom-notes.lt.html" -->
<div class="translators-credits">

<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't want credits.-->
 </div>

<p class="unprintable"><!-- timestamp start -->
Atnaujinta:

$Date: 2019/03/01 18:00:05 $

<!-- timestamp end -->
</p>
</div>
</div>
</body>
</html>