path: root/talermerchantdemos/blog/articles/lt/free-software-even-more-important.html

<!--#set var="PO_FILE"
 value='<a href="/philosophy/po/free-software-even-more-important.lt.po">
 https://www.gnu.org/philosophy/po/free-software-even-more-important.lt.po</a>'
 --><!--#set var="ORIGINAL_FILE" value="/philosophy/free-software-even-more-important.html"
 --><!--#set var="DIFF_FILE" value="/philosophy/po/free-software-even-more-important.lt-diff.html"
 --><!--#set var="OUTDATED_SINCE" value="2017-01-06" -->

<!--#include virtual="/server/header.lt.html" -->
<!-- Parent-Version: 1.77 -->

<!-- This file is automatically generated by GNUnited Nations! -->
<title>Laisva programinė įranga dabar yra dar svarbesnė - GNU projektas - Laisvos
programinės įrangos fondas</title>

<!--#include virtual="/philosophy/po/free-software-even-more-important.translist" -->
<!--#include virtual="/server/banner.lt.html" -->
<!--#include virtual="/server/outdated.lt.html" -->
<h2>Laisva programinė įranga dabar yra dar svarbesnė</h2>

<p>pagal <a href="http://www.stallman.org/"><strong>Richard
Stallman</strong></a></p>

<blockquote>
<p>Žymiai suredaguota šio straipsnio versija buvo publikuota <a
href="http://www.wired.com/opinion/2013/09/why-free-software-is-more-important-now-than-ever-before">Wired</a>.</p>
<p>
<a href="/help">Siūlomi būdai, kuriais jūs galite padėti laisvos programinės
įrangos judėjimui</a>.
</p>
</blockquote>

<p>Nuo 1983&nbsp;m., Laisvos programinės įrangos judėjimas vykdė kampanijas už
kompiuterio naudotojų laisvę &ndash; kad naudotojai valdytų jų naudojamą
programinę įrangą, o ne atvirkščiai.  Kai programa gerbia naudotojų laisvę
ir bendruomenę, mes ją vadiname &bdquo;laisva programine įranga&ldquo;.</p>

<p>Kartais mes ją vadiname &bdquo;libre programine įranga&ldquo; taip pat,
siekiant pabrėžti, kad mes kalbame apie laisvę, o ne kainą.  Kai kurios
nuosavybinės (nelaisvos) programos, tokia kaip Photoshop, yra labai
brangios; kitos, tokia kaip Flash Player, yra prieinamos nemokamai &ndash;
bet tai mažmožis.  Bet kuriuo atveju, jos programos autoriui suteikia galią
naudotojais, galią, kurios niekas neturėtų turėti.</p>

<p>Tos dvi programos turi kai ką daugiau bendro: jos abi yra <em>kenkėjiškos
programos</em>.  Tai yra, abi turi funkcionalumus, suprojektuotus
nuskriausti naudotoją.  Nuosavybinė programinė įranga šiomis dienomis dažnai
yra kenkėjiška, nes <a href="/proprietary/proprietary.html">autorių galia
juos korumpuoja</a>.</p>

<p>Su laisva programine įranga, naudotojai valdo programą, ir individualiai, ir
kolektyviai.  Taip jie kontroliuoja ką daro jų kompiuteriai (laikant, kad
tie kompiuteriai yra <a href="/philosophy/loyal-computers.html">lojalūs</a>
ir daro tai, ką naudotojų programos jiems liepia).</p>

<p>Su nuosavybine programine įranga, programa valdo naudotojus ir kuris nors
kitas asmuo (jos autorius arba &bdquo;savininkas&ldquo;) valdo tą programą.
Taip nuosavybinė programa savo autoriui suteikia galią savo naudotojais.
Tai savaime neteisinga ir autorių vilioja naudotojus skriausti kitais
būdais.</p>

<p>Laisvė reiškia valdyti savo paties gyvenimą.  Jei jūs naudojate programą
užsiimdami savo gyvenimo veikla, jūsų laisvė priklauso nuo to ar turite tos
programos kontrolę.  Jūs nusipelnote turėti savo naudojamų programų
kontrolę, ir tuo labiau, kai naudojate jas kažkam jūsų gyvenime svarbiam.</p>

<p>Naudotojams kontroliuoti programą reikia keturių <a
href="/philosophy/free-sw.html">esminių laisvių</a>.
</p>

<p>(0) Laisvė leisti tą programą taip, kaip norite, bet kokiu tikslu.</p>

<p>(1) Laisvė išstudijuoti tos programos &bdquo;šaltinio kodą&ldquo; ir jį
pakeisti taip, kad ta programa atliktų jūsų skaičiavimus pagal jūsų
pageidavimą.  Programuotojai rašo programas programavimo kalba &ndash; kaip
anglų kartu su algebra &ndash; ir ta programos forma yra &bdquo;šaltinio
kodas&ldquo;.  Bet kuris, mokantis programuoti, ir turintis programą
šaltinio kodo forma, gali perskaityti tą šaltinio kodą, suprasti jo veikimą
ir jį pakeisti irgi.  Kai viskas ką jūs gaunate yra vykdomoji forma, skaičių
sekos, kurias efektyviai leidžia kompiuteris, bet be galo sunku suprasti
žmogui, programos tokioje formoje supratimas ir pakeitimas yra neleistinai
sunkus.</p>

<p>(2) Laisvė padaryti ir platinti tikslias kopijas tada, kada pageidaujate.
(Tai nėra privaloma; šito darymas yra jūsų pasirinkimas.  Jei programa yra
laisva, tai nereiškia, kad kažkas privalo pasiūlyti jums kopiją arba, kad
jūs privalote pasiūlyti jam kopiją.  Programos be laisvės platinimas
naudotojams juos skriaudžia; tačiau, pasirinkimas programos neplatinti
&ndash; privatus jos naudojimas &ndash; neskriaudžia nei vieno.)</p> 

<p>(3) Laisvė padaryti ir platinti jūsų modifikuotų versijų kopijas, kada jūs
pageidaujate.</p>

<p>Pirmos dvi laisvės reiškia, kad kiekvienas naudotojas gali vykdyti asmeninę
tos programos kontrolę.  Su kitomis dvejomis laisvėmis, bet kuri naudotojų
grupė gali kartu vykdyti tos programos <em>kolektyvinę kontrolę</em>.  Su
visomis keturiomis laisvėmis, naudotojai visiškai kontroliuoja programą.
Jei nors vienos iš jų trūksta arba yra neadekvati, ta programa yra
nuosavybinė (nelaisva) ir neteisinga.</p>

<p>Kitų tipų darbai taip pat yra naudojami praktinėms veikloms, įskaitant
maisto ruošimo receptus, edukacinius darbus, tokius kaip vadovėliai,
pasirėmimo darbus, tokius kaip žodynai ir enciklopedijos, šriftus tekstų
paragrafų vaizdavimui, techninės įrangos grandinių diagramas žmonėms
pasidaryti ir šablonus naudingų (ne tik dekoratyvinių) objektų padarymui su
3D spausdintuvu.  Kadangi šie nėra programinė įranga, tiesą sakant laisvos
programinės įrangos judėjimas jų neaprėpia; bet tas pats mąstymas yra
taikomas ir veda prie tos pačios išvados: šie darbai turėtų nešti tas
keturias laisves.</p>

<p>Laisva programa jums leidžia su ja pasikrapštyti, kad ji darytų tai, ko jūs
norite (arba nustotų daryti tai, kas jums nepatinka).  Krapštimasis su
programine įranga gali skambėti absurdiškai jei jūs esate pripratę prie
nuosavybinės programinės įrangos kaip prie sandarios dėžutės, bet Laisvame
pasaulyje šitą daryti yra įprasta ir geras būdas išmokti programuoti.  Net
tradicinis amerikoniškas hobis krapštytis prie automobilių yra apsunkintas,
nes dabar automobiliai turi nelaisvą programinę įrangą.</p>

<h3>Nuosavybiškumo neteisingumas</h3>

<p>Jei naudotojai nevaldo programos, programa valdo juos.  Su nuosavybine
programine įranga, visada yra kuris nors asmuo, programos autorius arba
&bdquo;savininkas&ldquo;, kuris valdo tą programą &ndash; ir per ją, vykdo
galią savo naudotojais.  Nelaisva programa yra masalas, neteisingos galios
instrumentas.</p>

<p>Pasibjaurėtinais atvejais (nors šis pasibjaurėjimas tapo gan įprastu) <a
href="/proprietary/proprietary.html">nuosavybinės programos projektuojamos
sekti savo naudotojus, juos apriboti, juos cenzūruoti ir juos
išnaudoti</a>.  Pavyzdžiui, Apple iThings operacinė sistema atlieka visą
tai, taip pat ir Windows mobiliuose įrenginiuose su ARM mikroschemomis.
Windows, mobilaus telefono įmontuotoji programinė įranga ir Windows skirta
Google Chrome turi universalias galines duris, kurios kažkokiai kompanijai
leidžia pakeisti programą per atstumą neprašant leidimo. Amazon Kindle turi
galines duris, per kurias gali ištrinti knygas.</p>

<p>Nelaisvos programinės įrangos naudojimas &bdquo;daiktų internete&ldquo; jį
paverstų į <a
href="http://ieet.org/index.php/IEET/more/rinesi20150806">&bdquo;televizinių
pardavėjų internetą&ldquo;</a> taipogi į &bdquo;šniukštinėtojų
internetą&ldquo;.</p>

<p>Su tikslu nutraukti nelaisvos programinės įrangos neteisingumą, laisvos
programinės įrangos judėjimas vysto laisvas programas, kad naudotojai galėtų
save pačius išlaisvinti.  Mes pradėjome 1984&nbsp;m. vystydami laisvą
operacinę sistemą <a href="/gnu/the-gnu-project.html">GNU</a>. Šiandien, GNU
leidžia milijonai kompiuterių, pagrinde <a
href="/gnu/gnu-linux-faq.html">GNU/Linux kombinacija</a>.</p>

<p>Programos be laisvės platinimas naudotojams juos skriaudžia; tačiau,
sprendimas neplatinti tos programos neskriaudžia nei vieno.  Jei jūs
parašote programą ir naudojate ją privačiai, tai nieko blogo kitiems
nedaro.  (Jūs praleidžiate galimybę padaryti gerą, bet tai nėra tapatu blogo
padarymui.)  Todėl, kai mes sakome, kad visa programinė įranga turi būti
laisva, mes turime mintyje, kad kiekviena kopija turi būti su tomis
keturiomis laisvėmis, bet mes neturime mintyje, kad kažkas privalo jums
pasiūlyti kopiją.</p>

<h3>Nelaisva programinė įranga ir SaaSS<sup><a href="#TransNote1">1</a></sup></h3>

<p>Nelaisva programinė įranga kompanijoms buvo pirmas būdas perimti žmonių
kompiuterinių skaičiavimų kontrolę.  Šiomis dienomis, yra dar vienas būdas,
pavadintas Paslauga kaip programinės įrangos pakaitalas, arba SaaSS.  Tai
reiškia kažkieno kito serveriui leidimą atlikti jūsų kompiuterinio
skaičiavimo užduotis.</p>

<p>SaaSS nereiškia, kad serveryje esančios programos yra nelaisvos (nors dažnai
taip ir yra).  Veikiau, SaaSS naudojimas sukelia tuos pačius neteisingumus,
kaip ir nelaisvos programos naudojimas: jie yra du takai į tą pačią blogą
vietą.  Štai, kad ir SaaSS vertimo paslaugos pavyzdys: naudotojas siunčia
tekstą į serverį ir serveris jį išverčia (tarkim, iš anglų į ispanų), ir
siunčia tą vertimą atgal tam naudotojui.  Dabar vertimo darbas yra valdomas
serverio operatoriaus, o ne naudotojo.</p>

<p>Jei jūs naudojate SaaSS, serverio operatorius kontroliuoja jūsų
kompiuterinius skaičiavimus.  Šitam reikia patikėti visus susijusius
duomenis serverio operatoriui, kuris bus priverstas juos taip pat parodyti
ir valstybei &ndash; <a
href="/philosophy/who-does-that-server-really-serve.html">kam tas serveris
tarnauja, galų gale?</a></p>

<h3>Pirminis ir antrinis neteisingumai</h3>

<p>Kai jūs naudojate nuosavybines programas arba SaaSS, pirmiausia jūs kenkiate
sau, nes taip kažkokiam asmeniui suteikiama neteisinga galia jumis.  Jūsų
pačių labui, jūs turėtumėte pabėgti.  Ji taip pat padaro blogą kitiems jei
jūs pasižadate nesidalinti.  Laikytis tokio pažado yra blogis ir sulaužyti
jį yra mažesnis blogis; kad iš tikrųjų būti teisingiems, jūs neturėtumėte
taip prisižadėti aplamai.</p>

<p>Yra atvejai, kai nelaisvos programinės įrangos naudojimas tiesiogiai
spaudžia kitus elgtis panašiai.  Skype yra aiškus pavyzdys: kai vienas asmuo
naudoja nelaisvą Skype klientinę programinę įrangą, tai iš kito asmens
reikalauja naudoti tą programinę įrangą irgi &ndash; todėl, abu atsisako
savo laisvės.  (Google Hangouts turi tą pačią problemą.)  Neteisinga net
pasiūlyti tokias programas naudoti.  Mes turėtume atsisakyti jas naudoti net
trumpai, net per kažkieno kito kompiuterį.</p>

<p>Dar viena nelaisvų programų ir SaaSS naudojimo žala yra ta, kad tai
apdovanoja kaltininką, skatinant tolimesnį tos programos arba
&bdquo;paslaugos&ldquo; vystymą, savo ruožtu vedant prie dar daugiau žmonių
pakliuvimo po tos kompanijos nykščiu.</p>

<p>Visos netiesioginės žalos formos yra sustiprintos, kai tas naudotojas yra
viešasis asmuo arba mokykla.</p>

<h3>Laisva programinė įranga ir valstybė</h3>

<p>Viešosios įstaigos egzistuoja žmonėms, o ne joms pačioms.  Kai jos atlieka
kompiuterinius skaičiavimus, jos juos atlieka žmonėms.  Jų pareiga palaikyti
visišką tų kompiuterinių skaičiavimų kontrolę taip, jog jos galėtų
užtikrinti, kad tai atliekama žmonėms tinkamai.  (Tai sudaro skaičiuojamąjį
valstybės suverenitetą.)  Jos privalo niekada neleisti valstybės
kompiuterinių skaičiavimų kontrolei patekti į privačias rankas.</p>

<p>Siekiant išlaikyti žmonių kompiuterinių skaičiavimų valdymą, viešosios
įstaigos privalo juos atlikti ne su nuosavybine programine įranga
(programinė įranga, kontroliuojama kito juridinio asmens, nei valstybės).
Ir jos privalo nepatikėti jų paslaugai, suprogramuotai ir leidžiamai kito
juridinio asmens, nei valstybės, kadangi tai būtų SaaSS.</p>

<p>Nuosavybinė programinė įranga neturi jokios apsaugos aplamai vienu kritiniu
atveju &ndash; nuo jos autoriaus.  Ir tas autorius gali padėti kitiems
surengti ataką.  <a
href="http://arstechnica.com/security/2013/06/nsa-gets-early-access-to-zero-day-data-from-microsoft-others/">Microsoft
parodo Windows klaidas NSA</a> (JAV vyriausybės skaitmeninė šnipinėjimo
agentūra) prieš jas ištaisydama.  Mes nežinome ar Apple panašiai elgiasi,
bet ją slegia tas pats, kaip ir Microsoft, vyriausybinis spaudimas.  Jei
kokios nors kitos valstybės vyriausybė naudoja tokią programinę įrangą, tai
kelia pavojų nacionaliniam saugumui.  Ar jūs norite, kad NSA įsilaužtų į
jūsų vyriausybės kompiuterius? Pamatykite mūsų <a
href="/philosophy/government-free-software.html">vyriausybėms siūlomą
politiką skatinti laisvą programinę įrangą</a>.</p>

<h3>Laisva programinė įranga ir švietimas</h3>

<p>Mokyklos (ir į tai įeina visos edukacinės veiklos), per tai, ko jos moko,
įtakoja visuomenės ateitį.  Jos turėtų išskirtinai mokyti tik laisvos
programinės įrangos, kad taip panaudotų savo įtaką geram.  Mokyti
nuosavybinės programos yra implantuoti priklausomybę, o tai priešinga
švietimo misijai.  Mokindamos naudoti laisvą programinę įrangą, mokyklos
nukreips visuomenės ateitį link laisvės ir padės talentingiems
programuotojams tapti šios profesijos meistrais.</p>

<p>Jos taip pat išmokys mokinius bendradarbiavimo, pagalbos kitiems žmonėms
įpročio.  Kiekviena klasė turėtų turėti šią taisyklę: &bdquo;Mokiniai, ši
klasė yra vieta, kurioje mes dalinamės mūsų žiniomis.  Jei į klasę
atsinešite programinę įrangą, negalėsite jos sau pasilaikyti.  Veikiau, jūs
turite pasidalinti kopijomis su likusia klase &ndash; įskaitant programos
šaltinio kodą, tam atvejui jei kas nors kitas nori išmokti.  Todėl,
nuosavybinės programinės įrangos atsinešimas į klasę nėra leidžiamas,
išskyrus jos atvirkštinei inžinerijai&ldquo;.</p>

<p>Nuosavybiniai autoriai norėtų, kad mes mokinius, kurie yra pakankamai
geraširdžiai, kad pasidalintų programine įranga, baustume ir trukdytume
tiems, kurie yra pakankamai susidomėję, kad norėtų ją pakeisti.  Tai reiškia
blogą švietimą.  Pamatykite <a
href="/education/">http://www.gnu.org/education/</a> daugiau laisvos
programinės įrangos naudojimo mokyklose diskusijos.</p>

<h3>Laisva programinė įranga: daugiau nei &bdquo;privalumai&ldquo;</h3>

<p>Manęs dažnai prašo apibūdinti laisvos programinės įrangos
&bdquo;privalumus&ldquo;.  Bet žodis &bdquo;privalumai&ldquo; yra per
silpnas, kai kalbama apie laisvę.  Gyvenimas be laisvės yra priespauda ir
tai taikytina kompiuteriniams skaičiavimams taip pat, kaip ir bet kuriai
kitai veiklai mūsų gyvenimuose.  Mes privalome atsisakyti atiduoti programų
autoriams arba kompiuterinių skaičiavimų paslaugoms mūsų kompiuterinių
skaičiavimų kontrolę.  Tai yra teisinga, dėl savanaudiškų priežasčių; bet ne
tik dėl savanaudiškų priežasčių.</p>

<p>Į laisvę įeina laisvė bendradarbiauti su kitais.  Tos laisvės iš žmonių
atėmimas reiškia jų susiskaldžiusių laikymą, o tai yra jų persekiojimo plano
pradžia.  Laisvos programinės įrangos bendruomenėje, mes labai suprantame
laisvės bendradarbiauti svarbą, nes mūsų darbą sudaro organizuotas
bendradarbiavimas.  Jei jūsų draugė ateina į svečius ir pamato jus
naudojančius programą, ji gali paprašyti kopijos.  Programa, kuri jums
neleidžia jos išplatinti arba sako, kad jūs &bdquo;neturėtumėte&ldquo;, yra
antisocialinė.</p>

<p>Kompiuteriniuose skaičiavimuose, į bendradarbiavimą įeina tikslių programos
kopijų išplatinimas kitiems naudotojams.  Į jį taip pat įeina jūsų pakeistų
versijų platinimas jiems.  Laisva programinė įranga skatina šias
bendradarbiavimo formas, kai nuosavybinė programinė įranga jas draudžia.  Ji
draudžia kopijų išplatinimą ir, neleisdama naudotojams gauti šaltinio kodą,
ji jiems blokuoja pakeitimų padarymą.  SaaSS paveikia lygiai taip pat: jei
jūsų kompiuteriniai skaičiavimai yra atliekami per tinklą kažkieno kito
serveryje, su kažkieno kito programos kopija, jūs negalite jos pamatyti arba
paliesti tos programinės įrangos, kuri atlieka jūsų kompiuterinius
skaičiavimus, taigi, jūs negalite jos išplatinti arba jos pakeisti.</p>

<h3>Išvada</h3>

<p>Mes nusipelnome turėti savo kompiuterinių skaičiavimų kontrolę; kaip mes
galime šią kontrolę laimėti? Atmesdami nelaisvą programinę įrangą mums
priklausančiuose arba reguliariai naudojamuose kompiuteriuose ir atmesdami
SaaSS.  <a href="/licenses/license-recommendations.html">Kurdami laisvą
programinę įrangą</a> (tiems iš mūsų, kurie yra
programuotojai). Atsisakydami vystyti arba skatinti nelaisvą programinę
įrangą arba SaaSS.  <a href="/help">Skleisdami šias idėjas kitiems</a>.</p>

<p>Mes ir tūkstančiai naudotojų šitą darėme nuo 1984&nbsp;m., štai taip mes
dabar turime laisvą GNU/Linux operacinę sistemą, kurią bet kas &ndash;
programuotojas arba ne &ndash; gali naudoti.  Prisijunkite prie mūsų reikalo
kaip programuotojas ar aktyvistas.  Išlaisvinkime visus kompiuterio
naudotojus.</p>


<div class="translators-notes">

<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't have notes.-->
<h3>Vertėjo pastabos</h3>
<ol>
<li id="TransNote1">Nuo čia ir toliau, akronimai originalo kalba
neverčiami.</li>
</ol></div>
</div>

<!-- for id="content", starts in the include above -->
<!--#include virtual="/server/footer.lt.html" -->
<div id="footer">
<div class="unprintable">

<p>Bendrus FSF ir GNU užklausimus prašome atsiųsti į <a
href="mailto:gnu@gnu.org">&lt;gnu@gnu.org&gt;</a>.  Taip pat, yra ir <a
href="/contact/">kiti būdai susisiekti</a> su FSF.  Neveikiančių nuorodų ir
kiti pataisymai arba pasiūlymai gali būti atsiųsti į <a
href="mailto:webmasters@gnu.org">&lt;webmasters@gnu.org&gt;</a>.</p>

<p>
<!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph,
        replace it with the translation of these two:

        We work hard and do our best to provide accurate, good quality
        translations.  However, we are not exempt from imperfection.
        Please send your comments and general suggestions in this regard
        to <a href="mailto:web-translators@gnu.org">

        &lt;web-translators@gnu.org&gt;</a>.</p>

        <p>For information on coordinating and submitting translations of
        our web pages, see <a
        href="/server/standards/README.translations.html">Translations
        README</a>. -->
Mes dirbame sunkiai ir labai stengiamės, kad pateiktume tikslius, geros
kokybės vertimus.  Tačiau mes nesame išimtys netobulumui.  Prašome siųskite
savo komentarus ir bendrus pasiūlymus šia prasme į <a
href="mailto:web-translators@gnu.org">&lt;web-translators@gnu.org&gt;</a>.</p>
<p>Mūsų tinklapių vertimų koordinavimo ir pateikimo informaciją pamatykite
<a href="/server/standards/README.translations.html">Vertimų
PERSKAITYKITEMANE</a>.</p>
</div>

<!-- Regarding copyright, in general, standalone pages (as opposed to
     files generated as part of manuals) on the GNU web server should
     be under CC BY-ND 4.0.  Please do NOT change or remove this
     without talking with the webmasters or licensing team first.
     Please make sure the copyright date is consistent with the
     document.  For web pages, it is ok to list just the latest year the
     document was modified, or published.
     
     If you wish to list earlier years, that is ok too.
     Either "2001, 2002, 2003" or "2001-2003" are ok for specifying
     years, as long as each year in the range is in fact a copyrightable
     year, i.e., a year in which the document was published (including
     being publicly visible on the web or in a revision control system).
     
     There is more detail about copyright years in the GNU Maintainers
     Information document, www.gnu.org/prep/maintain. -->
<p>Copyright &copy; 2015 Richard Stallman</p>

<p>Šiam puslapiui taikoma <a rel="license"
href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/4.0/deed.lt">Creative
Commons Priskyrimas - Jokių išvestinių darbų 4.0 Tarptautinė licencija</a>.</p>

<!--#include virtual="/server/bottom-notes.lt.html" -->
<div class="translators-credits">

<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't want credits.-->
 </div>

<p class="unprintable"><!-- timestamp start -->
Atnaujinta:

$Date: 2017/04/10 07:03:30 $

<!-- timestamp end -->
</p>
</div>
</div>
</body>
</html>