diff options
Diffstat (limited to 'talermerchantdemos/blog/articles/lt')
15 files changed, 6796 insertions, 0 deletions
diff --git a/talermerchantdemos/blog/articles/lt/compromise.html b/talermerchantdemos/blog/articles/lt/compromise.html new file mode 100644 index 0000000..718d6b4 --- /dev/null +++ b/talermerchantdemos/blog/articles/lt/compromise.html @@ -0,0 +1,311 @@ +<!--#set var="PO_FILE" + value='<a href="/philosophy/po/compromise.lt.po"> + https://www.gnu.org/philosophy/po/compromise.lt.po</a>' + --><!--#set var="ORIGINAL_FILE" value="/philosophy/compromise.html" + --><!--#set var="DIFF_FILE" value="/philosophy/po/compromise.lt-diff.html" + --><!--#set var="OUTDATED_SINCE" value="2018-03-31" --> + +<!--#include virtual="/server/header.lt.html" --> +<!-- Parent-Version: 1.86 --> + +<!-- This file is automatically generated by GNUnited Nations! --> +<title>Išvengiant griaunančių kompromisų - GNU projektas - Laisvos programinės +įrangos fondas</title> +<style type="text/css" media="print,screen"> +<!-- + .quote { + font-size: 90%; + max-width: 30em; + padding: .5em 1.5em; + background-color: #ececec; + border-radius: 1em; + -moz-border-radius: 1em; + -khtml-border-radius: 1em; + -webkit-border-radius: 1em; + -opera-border-radius: 1em; + } + .quote.imgright { margin: .3em 1em 1em 1em; } + .quote { + font-style: italic; + } + .quote b { + font-style: normal; + font-weight: normal; + } + .imgleft { + width: 18em; + max-width: 100%; + } + +@media (max-width:50em) { + .imgleft, .imgright { + float: none; + display: block; + margin: auto; + } + .quote { + max-width: none; width: auto; + margin: 1em 10%; + } +} +@media (min-width:50em) { + .quote { max-width: 40%; } +} +--> + +</style> + +<!--#include virtual="/philosophy/po/compromise.translist" --> +<!--#include virtual="/server/banner.lt.html" --> +<!--#include virtual="/server/outdated.lt.html" --> +<h2>Išvengiant griaunančių kompromisų</h2> + +<p class="byline">pagal Richard Stallman</p> + +<blockquote class="quote imgright"><p>„Prieš dvidešimt penkis metus, <a +href="/gnu/initial-announcement.html">1983 m. rugsėjo 27 d., aš +paskelbiau apie planą</a> sukurti visiškai laisvą operacinę sistemą +pavadinta GNU – nuo „GNU yra Ne Unix“. Kaip 25-tų GNU +sistemos metinių dalį, aš parašiau šį straipsnį apie tai, kaip mūsų +bendruomenė gali išvengti griaunančių kompromisų. Papildomai prie tokių +kompromisų išvengimo, yra daug būdų kaip jūs galite <a +href="/help/help.html">padėti GNU</a> ir laisvai programinei įrangai. +Vienas pagrindinis būdas yra <a +href="https://www.fsf.org/associate/support_freedom/join_fsf?referrer=4052">prisijungti +prie Laisvos programinės įrangos fondo</a> Asocijuotu nariu.“ – +<b>Richard Stallman</b></p></blockquote> + +<p>Laisvos programinės įrangos judėjimas siekia socialinio pokyčio: <a +href="/philosophy/free-sw.html">visą programinę įrangą padaryti laisva</a>, +kad visi programinės įrangos naudotojai būtų laisvi ir galėtų būti +bendradarbiaujančios bendruomenės dalimi. Kiekviena nelaisva programa savo +autoriui suteikia neteisingą galią naudotojais. Mūsų tikslas yra nutraukti +tą neteisingumą.</p> + +<p>Kelias į laisvę yra <a +href="http://www.fsf.org/bulletin/2008/spring/the-last-mile-is-always-the-hardest/">ilgas +kelias</a>. Prireiks daugelio žingsnių ir daug metų, kad būtų pasiektas +pasaulis, kuriame yra normalu programinės įrangos naudotojams turėti +laisvę. Kai kurie iš šių žingsnių yra sunkūs ir jiems reikia pasiaukojimo. +Kai kurie iš jų tampa lengvesniais jei mes einame į kompromisus su žmonėmis, +kurie turi skirtingus tikslus.</p> + +<p>Todėl, <a href="http://www.fsf.org/">Laisvos programinės įrangos fondas</a> +eina į kompromisus – netgi didelius. Pavyzdžiui, priėmėme kompromisus +<a href="/licenses/gpl.html">GNU bendrosios viešosios licencijos</a> (GNU +GPL) 3 versijos patentų nuostatose, kad didelės kompanijos galėtų prisidėti +prie ir platinti GPLv3 padengtą programinę įrangą ir taip paveiktų kai +kuriuos patentus šiomis nuostatomis. </p> + +<img src="/graphics/gplv3-large.png" alt="[GPLv3 logotipas]" class="imgleft" /> + +<p><a href="/licenses/lgpl.html">Mažiau GPL</a> tikslas yra kompromisas: mes ją +naudojame tam tikroms pasirinktoms laisvoms bibliotekoms, leidžiant jų +naudojimą nelaisvose programose, nes mes galvojame, kad teisinis šito +draudimas tik pastūmėtų autorius prie nuosavybinių bibliotekų. Mes priimame +ir įdiegiame kodą GNU programose, kad jos veiktų kartu su įprastomis +nelaisvomis programomis, ir mes šitą dokumentuojame ir paviešiname tokiais +būdais, kuriais pastarųjų naudotojus skatiname įdiegti ankstesniąsias, bet +ne atvirkščiai. Mes palaikome konkrečias kampanijas su kuriomis sutinkame, +net kai mes pilnai nesutinkame su grupėmis už jų.</p> + +<p>Tačiau kai kuriuos kompromisus atmetame, nors dauguma kitų mūsų +bendruomenėje noriai juos priimtų. Pavyzdžiui, mes <a +href="/distros/free-system-distribution-guidelines.html">skatiname tik +GNU/Linux distribucijas</a>, kurios laikosi politikos neįtraukti nelaisvos +programinės įrangos ar nenurodytų naudotojams kaip ją įdiegti. Nelaisvų +distribucijų paskatinimas būtų <abbr title="griaunantis; papildinys +1. Sukeliantis arba galintis sukelti griuvimą; destruktyvus. 2. Virstantis +griuvėsiais; apleistas arba perpūvęs.">griaunantis</abbr> kompromisas.</p> + +<p>Kompromisai yra griaunantys jei jie veiktų prieš mūsų tikslus ilgiuoju +periodu. Kurie gali veikti arba idėjų lygyje, arba veiksmų lygyje.</p> + +<p>Idėjų lygyje, griaunantys kompromisai yra tie, kurie sustiprina prielaidas, +kurias mes siekiame pakeisti. Mūsų tikslas yra pasaulis, kuriame +programinės įrangos naudotojai yra laisvi, bet kol kas dauguma kompiuterio +naudotojų net neatpažįsta laisvės kaip problemos. Jie prisiėmė +„vartotojiškas“ vertybes, o tai reiškia, kad jie apie bet kurią +programą sprendžia tik iš praktinių savybių, tokių kaip kaina ir patogumas.</p> + +<p>Dale Carnegie klasikinė savi-pagalbos knyga, <cite>Kaip laimėti draugus ir +įtakoti žmones</cite>, pataria, kad pats efektyviausias būdas ką nors +įtikinti ką nors padaryti yra pateikti argumentus, kurie apeliuoja į jo +vertybes. Yra būdai, kuriais mes galime apeliuoti į vartotojiškas vertybes, +tipiškas mūsų visuomenėje. Pavyzdžiui, laisva programinė įranga įgyta +nemokamai gali naudotojui sutaupyti pinigų. Daug laisvų programų taip pat +yra patogios ir patikimos. Cituojant tas praktines naudas daugumą naudotojų +padėjo įtikinti priimti įvairias laisvas programas, kai kurios iš jų dabar +yra gan sėkmingos.</p> + +<p>Jei pasiekti, kad kuo daugiau žmonių naudotų kurias nors laisvas programas +yra tik tiek, kiek siekiate, jūs galite nuspręsti nutylėti apie laisvės +koncepciją ir orientuotis tik į praktinius privalumus, kurie turi +vartotojiškų vertybių prasmę. Štai šitą ir daro terminas „atviras +šaltinis“ ir su juo siejama retorika.</p> + +<p>Tas požiūris gali mus nuvesti tik dalį kelio iki laisvės tikslo. Žmonės, +kurie laisvą programinę įrangą naudoja tik dėl patogumo, liks prie jos tol, +kol ji bus patogi. Ir jiems nekils jokių priežasčių kartu su ja nenaudoti +patogių nuosavybinių programų.</p> + +<p>Atviro šaltinio filosofija daro prielaidą ir apeliuoja į vartotojiškas +vertybes ir tai juos patvirtina ir sutvirtina. Štai kodėl mes <a +href="/philosophy/open-source-misses-the-point.html">nepalaikome atviro +šaltinio.</a></p> + +<img src="/graphics/gnulaptop.png" + alt="[Kybanti Gnu su nešiojamuoju kompiuteriu]" class="imgright" /> + +<p>Laisvos bendruomenės pilnam ir ilgalaikiam įsteigimui, mums reikia padaryti +daugiau, nei pasiekti, kad žmonės naudotų kokią nors laisvą programinę +įrangą. Mums reikia skleisti idėją, kad apie programinę įrangą (ir kitus +dalykus) reikia spręsti pagal „pilietiškas vertybes“, paremtas +tuo ar ji gerbia naudotojų laisvę ir bendruomenę, o ne tik remtis patogumu. +Tada žmonės, pritraukti patrauklios, patogios ypatybės, nepaklius į +nuosavybinės programos spąstus.</p> + +<p>Siekiant paskatinti pilietiškas vertybes, mes turime apie jas kalbėti ir +parodyti kaip jos yra mūsų veiksmų pagrindas. Mes privalome atmesti Dale +Carnegie kompromisą, kuris jų veiksmus įtakotų skatindamas jų vartotojiškas +vertybes.</p> + +<p>Tai nereiškia, kad visiškai negalime cituoti praktinio privalumo – mes +galime ir mes darome. Tai tampa problema tik tada, kada tas praktinis +privalumas užgožia vaizdą ir laisvę nustumia į užkulisius. Todėl, kai mes +cituojame praktinius laisvos programinės įrangos privalumus, mes dažnai +kartojame, kad anie yra tik <em>papildomos, antrinės</em> priežastys jai +teikti pirmenybę.</p> + +<p>Nepakanka, kad mūsų žodžiai derėtų su mūsų idealais; mūsų veiksmai taip pat +turi derėti su jais. Taigi, mes taip pat privalome išvengti kompromisų, +kuriais daromi arba legalizuojami dalykai, kuriuos mes siekiame išnaikinti.</p> + +<p>Pavyzdžiui, patirtis rodo, kad jūs galite pritraukti kai kuriuos naudotojus +prie <a href="/gnu/why-gnu-linux.html">GNU/Linux</a> jei jūs įtraukiate kai +kurias nelaisvas programas. Tai galėtų reikšti kokią mielą nelaisvą +aplikaciją, kuri įkris kokiam nors naudotojui į akį arba nelaisvą +programavimo platformą, tokią kaip <a +href="/philosophy/java-trap.html">Java</a> (anksčiau), arba Flash vykdymo +aplinką (vis dar), arba nelaisvą įrenginio tvarkyklę, kuri įgalina tam tikrų +techninės įrangos modelių palaikymą.</p> + +<p>Šie kompromisai yra viliojantys, bet jie kenkia tam tikslui. Jei jūs +platinate nelaisvą programinę įrangą arba prie jos nukreipiate žmones, jūs +suvoksite, kad sunku pasakyti: „Nelaisva programinė įranga yra +neteisingumas, socialinė problema ir mes privalome ją sustabdyti.“ Ir +net jei jūs tęsite sakyti tuos žodžius, jūsų veiksmai jiems pakenks.</p> + +<p>Problema čia yra ne tai ar žmonės turėtų <em>galėti</em> arba jiems būtų +<em>leista</em> įdiegti nelaisvą programinę įrangą; bendros paskirties +sistema naudotojus įgalina ir leidžia daryti ką tik jie pageidauja. +Problema yra tame ar mes nukreipiame naudotojus prie nelaisvos programinės +įrangos. Ką jie daro savo pačių iniciatyva yra jų atsakomybė; ką mes darome +dėl jų, ir kur link mes juos nukreipiame, yra mūsų. Mes privalome +nenukreipti tų naudotojų prie nuosavybinės programinės įrangos tarsi ji būtų +sprendimas, nes pati nuosavybinė programinė įranga būtent ir yra ta +problema.</p> + +<p>Griaunantis kompromisas yra ne tik bloga įtaka kitiems. Per kognityvinį +disonansą jis gali iškreipti ir jūsų pačių vertybes. Jei jūs turite tam +tikras vertybes, bet jūsų veiksmai rodo ką kitą – prieštaringos +vertybės, tikėtina, kad jūs pakeisite savo vertybes arba savo veiksmus, kad +išspręstumėte šį prieštaravimą. Todėl, projektai besiremiantys tik +praktinių privalumų argumentacija arba žmones nukreipiantys prie kokios nors +nelaisvos programinės įrangos, beveik visada susigėsta net +<em>užsiminti</em>, kad nelaisva programinė įranga yra neetiška. Savo +pasekėjuose, taip pat ir visuomenėje, jie sutvirtina vartotojiškas +vertybes. Mes privalome atmesti šituos kompromisus jei pageidaujame +išlaikyti savo vertybes tokias, kokios jos yra.</p> + +<p>Jei jūs pageidaujate pereiti prie laisvos programinės įrangos +nesukompromituodami laisvės tikslo, pamatykite <a +href="http://www.fsf.org/resources">FSF išteklių sritį</a>. Joje +pateikiamas sąrašas techninės įrangos ir mašinų konfigūracijų, kurios veikia +su laisva programine įranga, <a href="/distros/distros.html">visiškai +laisvos GNU/Linux distribucijos</a> įdiegimui ir <a +href="http://directory.fsf.org/">tūkstančiai laisvos programinės įrangos +paketų</a>, kurie veikia 100 procentinėje laisvos programinės įrangos +aplinkoje. Jei norite padėti šiai bendruomenei išlikti kelyje į laisvę, +vienas svarbus būdas yra viešai palaikyti pilietiškas vertybes. Kai žmonės +aptarinėja kas yra gerai ar blogai, ar ką daryti, cituokite laisvės ir +bendruomenės vertybes ir jomis argumentuokite.</p> + +<p>Kelias, kuris jums leidžia judėti greičiau, nėra geresnis jei jis veda į ne +tą vietą. Siekiant ambicingo tikslo kompromisas yra būtinas, bet būkite +atsargūs dėl kompromisų, kurie veda toliau nuo to tikslo.</p> + +<hr class="column-limit"/> + +<p> +Panašiam atvejui kitoje gyvenimo srityje, pamatykite <a +href="http://www.guardian.co.uk/commentisfree/2011/jul/19/nudge-is-not-enough-behaviour-change">„Bakstelėjimo“ +nepakanka</a>. +</p> + +<div class="translators-notes"> + +<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't have notes.--> + </div> +</div> + +<!-- for id="content", starts in the include above --> +<!--#include virtual="/server/footer.lt.html" --> +<div id="footer"> +<div class="unprintable"> + +<p>Bendrus FSF ir GNU užklausimus prašome atsiųsti į <a +href="mailto:gnu@gnu.org"><gnu@gnu.org></a>. Taip pat, yra ir <a +href="/contact/">kiti būdai susisiekti</a> su FSF. Neveikiančių nuorodų ir +kiti pataisymai arba pasiūlymai gali būti atsiųsti į <a +href="mailto:webmasters@gnu.org"><webmasters@gnu.org></a>.</p> + +<p> +<!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph, + replace it with the translation of these two: + + We work hard and do our best to provide accurate, good quality + translations. However, we are not exempt from imperfection. + Please send your comments and general suggestions in this regard + to <a href="mailto:web-translators@gnu.org"> + + <web-translators@gnu.org></a>.</p> + + <p>For information on coordinating and submitting translations of + our web pages, see <a + href="/server/standards/README.translations.html">Translations + README</a>. --> +Mes dirbame sunkiai ir labai stengiamės, kad pateiktume tikslius, geros +kokybės vertimus. Tačiau mes nesame išimtys netobulumui. Prašome siųskite +savo komentarus ir bendrus pasiūlymus šia prasme į <a +href="mailto:web-translators@gnu.org"><web-translators@gnu.org></a>.</p> +<p>Mūsų tinklapių vertimų koordinavimo ir pateikimo informaciją pamatykite +<a href="/server/standards/README.translations.html">Vertimų +PERSKAITYKITEMANE</a>.</p> +</div> + +<p>Copyright © 2008, 2009, 2014, 2015, 2017 <a +href="http://www.stallman.org/">Richard Stallman</a>.</p> + +<p>Šiam puslapiui taikoma <a rel="license" +href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/4.0/deed.lt">Creative +Commons Priskyrimas - Jokių išvestinių darbų 4.0 Tarptautinė licencija</a>.</p> + +<!--#include virtual="/server/bottom-notes.lt.html" --> +<div class="translators-credits"> + +<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't want credits.--> + </div> + +<p class="unprintable"><!-- timestamp start --> +Atnaujinta: + +$Date: 2020/07/05 14:09:48 $ + +<!-- timestamp end --> +</p> +</div> +</div> +<!-- for class="inner", starts in the banner include --> +</body> +</html> diff --git a/talermerchantdemos/blog/articles/lt/free-doc.html b/talermerchantdemos/blog/articles/lt/free-doc.html new file mode 100644 index 0000000..677d731 --- /dev/null +++ b/talermerchantdemos/blog/articles/lt/free-doc.html @@ -0,0 +1,236 @@ +<!--#set var="PO_FILE" + value='<a href="/philosophy/po/free-doc.lt.po"> + https://www.gnu.org/philosophy/po/free-doc.lt.po</a>' + --><!--#set var="ORIGINAL_FILE" value="/philosophy/free-doc.html" + --><!--#set var="DIFF_FILE" value="/philosophy/po/free-doc.lt-diff.html" + --><!--#set var="OUTDATED_SINCE" value="2019-12-27" --><!--#set var="ENGLISH_PAGE" value="/philosophy/free-doc.en.html" --> + +<!--#include virtual="/server/header.lt.html" --> +<!-- Parent-Version: 1.79 --> + +<!-- This file is automatically generated by GNUnited Nations! --> +<title>Kodėl Laisvai programinei įrangai reikia Laisvos dokumentacijos - GNU +projektas - Laisvos programinės įrangos fondas</title> + +<!--#include virtual="/philosophy/po/free-doc.translist" --> +<!--#include virtual="/server/banner.lt.html" --> +<!--#include virtual="/server/outdated.lt.html" --> +<h2>Kodėl Laisvai programinei įrangai reikia Laisvos dokumentacijos</h2> + +<blockquote class="announcement"><p> +<a href="http://defectivebydesign.org/ebooks.html">Prisijunkite prie mūsų +laiškų siuntimo apie e-knygų pavojus sąrašo</a>. +</p></blockquote> + +<ul> +<li><a href="/copyleft/fdl.html">GNU laisvos dokumentacijos licencija</a></li> +</ul> + +<p> +Didžiausias trūkumas laisvose operacinėse sistemose nėra programinėje +įrangoje – jis yra gerų laisvų vadovėlių, kuriuos mes galime į šias +sistemas įtraukti, trūkumas. Daug iš mūsų svarbiausių programų neturi pilnų +vadovėlių. Dokumentacija yra esminė bet kurio programinės įrangos paketo +dalis; kai svarbus laisvos programinės įrangos paketas neturi laisvo +vadovėlio, tai yra didelė spraga. Mes šiandien turime daug tokių spragų.</p> + +<p> +Kartą, daug metų atgal, aš sumaniau išmokti Perl. Aš gavau laisvo vadovėlio +kopiją, bet jį skaityti man pasirodė sunku. Kai aš Perl naudotojų +paklausiau apie alternatyvas, jie man pasakė, kad yra geresnių įvadinių +vadovėlių – bet tie nebuvo laisvi.</p> + +<p> +Kodėl taip buvo? Gerų vadovėlių autoriai juos parašė O'Reilly Associates, +kuri juos išleido su suvaržančiomis sąlygomis – jokio kopijavimo, +jokio modifikavimo, šaltinio failai neprieinami – kurios atkerta juos +nuo laisvos programinės įrangos bendruomenės.</p> + +<p> +Tai nebuvo pirmas kartas, kai toks įvykis atsitiko ir (mūsų bendruomenės +didžiam praradimui) toli gražu nepaskutinis. Nuosavybinių vadovėlių +leidėjai nuo tada labai daug autorių įtikino suvaržyti jų vadovėlius. Daug +kartų man teko girdėti GNU naudotoją atkakliai man pasakojantį apie +vadovėlį, kurį jis rašo, su kuriuo jis tikisi padėti GNU projektui – +ir tada mano viltis sudaužiusį, kai jis pratęsdavo aiškindamas, kad jis su +leidėju pasirašė kontraktą, kuris jį suvaržys taip, kad mes jo negalėsime +naudoti.</p> + +<p> +Žinant, kad rašymas gera anglų kalba yra retas įgūdis tarp programuotojų, +mes negalime leisti prarasti vadovėlius tokiu būdu.</p> + +<p> +Laisva dokumentacija, kaip ir laisva programinė įranga, yra laisvės +reikalas, ne kainos. Problema su šiais vadovėliais buvo ne ta, kad O'Reilly +Associates taikė kainą už spausdintas kopijas – viskas su šituo yra +tvarkoje. (Laisvos programinės įrangos fondas <a +href="http://shop.fsf.org/category/books/">parduoda spausdintas kopijas</a> +laisvų <a href="/doc/doc.html">GNU vadovėlių</a>, irgi.) Bet GNU vadovėliai +yra prieinami šaltinio kodo forma, kai šie vadovėliai yra prieinami tik ant +popieriaus. GNU vadovėliai turi leidimą kopijuoti ir modifikuoti; Perl +vadovėliai ne. Problemos yra šie suvaržymai.</p> + +<p> +Kriterijus laisvam vadovėliui yra maždaug toks pat, kaip ir laisvai +programinei įrangai: tai yra visiems naudotojams tam tikrų laisvių suteikimo +reikalas. Išplatinimas (įskaitant komercinį išplatinimą) privalo būti +leidžiamas taip, kad vadovėlį turėtų kiekviena programos kopija, prisijungus +ar ant popieriaus. Leidimas modifikuoti yra kritinis irgi.</p> + +<p> +Kaip bendra taisykle, aš netikiu, kad žmonėms yra esminga turėti leidimą +modifikuoti įvairiausių rūšių straipsnius ir knygas. Problemos raštams +nebūtinai yra tokios pačios, kaip tos programinei įrangai. Pavyzdžiui, aš +nemanau jūs arba aš privalome suteikti leidimą modifikuoti straipsnius, kaip +šitas, kurie apibūdina mūsų veiksmus ir mūsų požiūrius.</p> + +<p> +Bet yra konkreti priežastis, kodėl laisvė modifikuoti yra laisvos +programinės įrangos dokumentacijai kritinė. Kai žmonės naudojasi savo teise +modifikuoti programinę įrangą ir prideda ar pakeičia jos ypatybes, jei jie +yra kruopštūs, jie pakeis vadovėlį irgi – kad jie galėtų pateikti +tikslią ir panaudotiną dokumentaciją su modifikuota programa. Vadovėlis, +kuris programuotojams draudžia būti kruopščiais ir užbaigti darbą, arba +konkrečiau – iš jų reikalauja parašyti naują vadovėlį nuo pradžių jei +jie pakeičia programą, mūsų bendruomenės poreikių neišpildo.</p> + +<p> +Kai visiškas modifikavimo uždraudimas yra nepriimtinas, kai kurių tipų +apribojimai modifikavimo metodui nekelia problemos. Pavyzdžiui, +reikalavimai išsaugoti pirmojo autoriaus autorių teisių pastabą, platinimo +sąlygas ar autorių sąrašą, yra priimtini. Taip pat nėra problemos +reikalauti modifikuotose versijose įtraukti pastabą, jog jos buvo +modifikuotos, net turėti ištisus skyrius, kurių negalima ištrinti ar +pakeisti tol, kol šie skyriai nagrinėja netechnines temas. (Kai kurie GNU +vadovėliai juos turi.)</p> + +<p> +Šių tipų suvaržymai nėra problema, nes, kaip praktinis reikalas, jie +kruopštaus programuotojo nestabdo nuo vadovėlio pritaikymo atitikti +modifikuotą programą. Kitais žodžiais, jie neblokuoja laisvos programinės +įrangos bendruomenės nuo vadovėlio visiško panaudojimo.</p> + +<p> +Tačiau, turi būti įmanoma modifikuoti vadovėlio visą <em>techninį</em> +turinį ir tada rezultatą platinti per visas įprastas terpes, per visus +įprastus kanalus; kitaip, suvaržymai blokuoja bendruomenę, vadovėlis nėra +laisvas ir, taigi, mums reikia dar vieno vadovėlio.</p> + +<p> +Deja, dažnai yra sunku kažką surasti dar vieno vadovėlio parašymui, kai +egzistuoja nuosavybinis vadovėlis. Kliūtis yra ta, jog daug naudotojų +galvoja, kad nuosavybinis vadovėlis yra pakankamai gerai – taigi, jie +nemato poreikio parašyti laisvą vadovėlį. Jie nemato, kad laisva operacinė +sistema turi spragą, kurią reikia užpildyti.</p> + +<p> +Kodėl naudotojai galvoja, kad nuosavybiniai vadovėliai yra pakankamai gerai? +Kai kurie neapsvarstė šios problemos. Aš tikiuosi šis straipsnis ką nors +padarys, kad tą pakeisti.</p> + +<p> +Kiti naudotojai nuosavybinius vadovėlius laiko priimtinais dėl tos pačios +priežasties tiek daug žmonių nuosavybinę programinę įrangą laiko priimtina: +jie sprendžia grynai iš praktinių sąlygų, laisvės kaip kriterijaus +nenaudodami. Šių žmonių teisė turėti savo nuomones, bet kadangi tos +nuomonės atsiranda iš vertybių, į kurias neįeina laisvė, jos nėra +vedančiosios tiems iš mūsų, kurie vertina laisvę.</p> + +<p> +Prašome plėskite kalbą apie šią problemą. Mes toliau prarandame vadovėlius +nuosavybinei leidybai. Jei mes skleisime šią kalbą, kad nuosavybiniai +vadovėliai nėra pakankama, galbūt kitas asmuo, kuris nori padėti GNU +rašydamas dokumentaciją, susivoks, kol tai yra dar nevėlu, kad jis privalo +pirmiau visko ją padaryti laisva.</p> + +<p> +Mes taip pat galime paskatinti komercinius leidėjus parduoti laisvus, +copyleft vadovėlius vietoje nuosavybinių. Vienas būdas, kuriuo jūs galite +šitam padėti yra patikrinti vadovėlio platinimo sąlygas prieš tai, kai jūs +jį nuperkate ir teikite pirmenybę copyleft vadovėliams vietoje ne copyleft.</p> +<p> +[Pastaba: mes palaikome <a href="/doc/other-free-books.html">puslapį, +kuriame išvardintos iš kitų leidėjų prieinamos laisvos knygos</a>].</p> + +<div class="translators-notes"> + +<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't have notes.--> + </div> +</div> + +<!-- for id="content", starts in the include above --> +<!--#include virtual="/server/footer.lt.html" --> +<div id="footer"> +<div class="unprintable"> + +<p>Bendrus FSF ir GNU užklausimus prašome atsiųsti į <a +href="mailto:gnu@gnu.org"><gnu@gnu.org></a>. Taip pat, yra ir <a +href="/contact/">kiti būdai susisiekti</a> su FSF. Neveikiančių nuorodų ir +kiti pataisymai arba pasiūlymai gali būti atsiųsti į <a +href="mailto:webmasters@gnu.org"><webmasters@gnu.org></a>.</p> + +<p> +<!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph, + replace it with the translation of these two: + + We work hard and do our best to provide accurate, good quality + translations. However, we are not exempt from imperfection. + Please send your comments and general suggestions in this regard + to <a href="mailto:web-translators@gnu.org"> + + <web-translators@gnu.org></a>.</p> + + <p>For information on coordinating and submitting translations of + our web pages, see <a + href="/server/standards/README.translations.html">Translations + README</a>. --> +Mes dirbame sunkiai ir labai stengiamės, kad pateiktume tikslius, geros +kokybės vertimus. Tačiau mes nesame išimtys netobulumui. Prašome siųskite +savo komentarus ir bendrus pasiūlymus šia prasme į <a +href="mailto:web-translators@gnu.org"><web-translators@gnu.org></a>.</p> +<p>Mūsų tinklapių vertimų koordinavimo ir pateikimo informaciją pamatykite +<a href="/server/standards/README.translations.html">Vertimų +PERSKAITYKITEMANE</a>.</p> +</div> + +<!-- Regarding copyright, in general, standalone pages (as opposed to + files generated as part of manuals) on the GNU web server should + be under CC BY-ND 4.0. Please do NOT change or remove this + without talking with the webmasters or licensing team first. + Please make sure the copyright date is consistent with the + document. For web pages, it is ok to list just the latest year the + document was modified, or published. + + If you wish to list earlier years, that is ok too. + Either "2001, 2002, 2003" or "2001-2003" are ok for specifying + years, as long as each year in the range is in fact a copyrightable + year, i.e., a year in which the document was published (including + being publicly visible on the web or in a revision control system). + + There is more detail about copyright years in the GNU Maintainers + Information document, www.gnu.org/prep/maintain. --> +<p>Copyright © 1996, 1997, 1998, 1999, 2000, 2001, 2002, 2003, 2004, 2005, +2006, 2007, 2009, 2015, 2016 Laisvos programinės įrangos fondas, korporacija</p> + +<p>Šiam puslapiui taikoma <a rel="license" +href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/4.0/deed.lt">Creative +Commons Priskyrimas - Jokių išvestinių darbų 4.0 Tarptautinė licencija</a>.</p> + +<!--#include virtual="/server/bottom-notes.lt.html" --> +<div class="translators-credits"> + +<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't want credits.--> + </div> + +<p class="unprintable"><!-- timestamp start --> +Atnaujinta: + +$Date: 2020/02/25 23:00:03 $ + +<!-- timestamp end --> +</p> +</div> +</div> +</body> +</html> diff --git a/talermerchantdemos/blog/articles/lt/free-software-even-more-important.html b/talermerchantdemos/blog/articles/lt/free-software-even-more-important.html new file mode 100644 index 0000000..47ccc1e --- /dev/null +++ b/talermerchantdemos/blog/articles/lt/free-software-even-more-important.html @@ -0,0 +1,391 @@ +<!--#set var="PO_FILE" + value='<a href="/philosophy/po/free-software-even-more-important.lt.po"> + https://www.gnu.org/philosophy/po/free-software-even-more-important.lt.po</a>' + --><!--#set var="ORIGINAL_FILE" value="/philosophy/free-software-even-more-important.html" + --><!--#set var="DIFF_FILE" value="/philosophy/po/free-software-even-more-important.lt-diff.html" + --><!--#set var="OUTDATED_SINCE" value="2017-01-06" --> + +<!--#include virtual="/server/header.lt.html" --> +<!-- Parent-Version: 1.77 --> + +<!-- This file is automatically generated by GNUnited Nations! --> +<title>Laisva programinė įranga dabar yra dar svarbesnė - GNU projektas - Laisvos +programinės įrangos fondas</title> + +<!--#include virtual="/philosophy/po/free-software-even-more-important.translist" --> +<!--#include virtual="/server/banner.lt.html" --> +<!--#include virtual="/server/outdated.lt.html" --> +<h2>Laisva programinė įranga dabar yra dar svarbesnė</h2> + +<p>pagal <a href="http://www.stallman.org/"><strong>Richard +Stallman</strong></a></p> + +<blockquote> +<p>Žymiai suredaguota šio straipsnio versija buvo publikuota <a +href="http://www.wired.com/opinion/2013/09/why-free-software-is-more-important-now-than-ever-before">Wired</a>.</p> +<p> +<a href="/help">Siūlomi būdai, kuriais jūs galite padėti laisvos programinės +įrangos judėjimui</a>. +</p> +</blockquote> + +<p>Nuo 1983 m., Laisvos programinės įrangos judėjimas vykdė kampanijas už +kompiuterio naudotojų laisvę – kad naudotojai valdytų jų naudojamą +programinę įrangą, o ne atvirkščiai. Kai programa gerbia naudotojų laisvę +ir bendruomenę, mes ją vadiname „laisva programine įranga“.</p> + +<p>Kartais mes ją vadiname „libre programine įranga“ taip pat, +siekiant pabrėžti, kad mes kalbame apie laisvę, o ne kainą. Kai kurios +nuosavybinės (nelaisvos) programos, tokia kaip Photoshop, yra labai +brangios; kitos, tokia kaip Flash Player, yra prieinamos nemokamai – +bet tai mažmožis. Bet kuriuo atveju, jos programos autoriui suteikia galią +naudotojais, galią, kurios niekas neturėtų turėti.</p> + +<p>Tos dvi programos turi kai ką daugiau bendro: jos abi yra <em>kenkėjiškos +programos</em>. Tai yra, abi turi funkcionalumus, suprojektuotus +nuskriausti naudotoją. Nuosavybinė programinė įranga šiomis dienomis dažnai +yra kenkėjiška, nes <a href="/proprietary/proprietary.html">autorių galia +juos korumpuoja</a>.</p> + +<p>Su laisva programine įranga, naudotojai valdo programą, ir individualiai, ir +kolektyviai. Taip jie kontroliuoja ką daro jų kompiuteriai (laikant, kad +tie kompiuteriai yra <a href="/philosophy/loyal-computers.html">lojalūs</a> +ir daro tai, ką naudotojų programos jiems liepia).</p> + +<p>Su nuosavybine programine įranga, programa valdo naudotojus ir kuris nors +kitas asmuo (jos autorius arba „savininkas“) valdo tą programą. +Taip nuosavybinė programa savo autoriui suteikia galią savo naudotojais. +Tai savaime neteisinga ir autorių vilioja naudotojus skriausti kitais +būdais.</p> + +<p>Laisvė reiškia valdyti savo paties gyvenimą. Jei jūs naudojate programą +užsiimdami savo gyvenimo veikla, jūsų laisvė priklauso nuo to ar turite tos +programos kontrolę. Jūs nusipelnote turėti savo naudojamų programų +kontrolę, ir tuo labiau, kai naudojate jas kažkam jūsų gyvenime svarbiam.</p> + +<p>Naudotojams kontroliuoti programą reikia keturių <a +href="/philosophy/free-sw.html">esminių laisvių</a>. +</p> + +<p>(0) Laisvė leisti tą programą taip, kaip norite, bet kokiu tikslu.</p> + +<p>(1) Laisvė išstudijuoti tos programos „šaltinio kodą“ ir jį +pakeisti taip, kad ta programa atliktų jūsų skaičiavimus pagal jūsų +pageidavimą. Programuotojai rašo programas programavimo kalba – kaip +anglų kartu su algebra – ir ta programos forma yra „šaltinio +kodas“. Bet kuris, mokantis programuoti, ir turintis programą +šaltinio kodo forma, gali perskaityti tą šaltinio kodą, suprasti jo veikimą +ir jį pakeisti irgi. Kai viskas ką jūs gaunate yra vykdomoji forma, skaičių +sekos, kurias efektyviai leidžia kompiuteris, bet be galo sunku suprasti +žmogui, programos tokioje formoje supratimas ir pakeitimas yra neleistinai +sunkus.</p> + +<p>(2) Laisvė padaryti ir platinti tikslias kopijas tada, kada pageidaujate. +(Tai nėra privaloma; šito darymas yra jūsų pasirinkimas. Jei programa yra +laisva, tai nereiškia, kad kažkas privalo pasiūlyti jums kopiją arba, kad +jūs privalote pasiūlyti jam kopiją. Programos be laisvės platinimas +naudotojams juos skriaudžia; tačiau, pasirinkimas programos neplatinti +– privatus jos naudojimas – neskriaudžia nei vieno.)</p> + +<p>(3) Laisvė padaryti ir platinti jūsų modifikuotų versijų kopijas, kada jūs +pageidaujate.</p> + +<p>Pirmos dvi laisvės reiškia, kad kiekvienas naudotojas gali vykdyti asmeninę +tos programos kontrolę. Su kitomis dvejomis laisvėmis, bet kuri naudotojų +grupė gali kartu vykdyti tos programos <em>kolektyvinę kontrolę</em>. Su +visomis keturiomis laisvėmis, naudotojai visiškai kontroliuoja programą. +Jei nors vienos iš jų trūksta arba yra neadekvati, ta programa yra +nuosavybinė (nelaisva) ir neteisinga.</p> + +<p>Kitų tipų darbai taip pat yra naudojami praktinėms veikloms, įskaitant +maisto ruošimo receptus, edukacinius darbus, tokius kaip vadovėliai, +pasirėmimo darbus, tokius kaip žodynai ir enciklopedijos, šriftus tekstų +paragrafų vaizdavimui, techninės įrangos grandinių diagramas žmonėms +pasidaryti ir šablonus naudingų (ne tik dekoratyvinių) objektų padarymui su +3D spausdintuvu. Kadangi šie nėra programinė įranga, tiesą sakant laisvos +programinės įrangos judėjimas jų neaprėpia; bet tas pats mąstymas yra +taikomas ir veda prie tos pačios išvados: šie darbai turėtų nešti tas +keturias laisves.</p> + +<p>Laisva programa jums leidžia su ja pasikrapštyti, kad ji darytų tai, ko jūs +norite (arba nustotų daryti tai, kas jums nepatinka). Krapštimasis su +programine įranga gali skambėti absurdiškai jei jūs esate pripratę prie +nuosavybinės programinės įrangos kaip prie sandarios dėžutės, bet Laisvame +pasaulyje šitą daryti yra įprasta ir geras būdas išmokti programuoti. Net +tradicinis amerikoniškas hobis krapštytis prie automobilių yra apsunkintas, +nes dabar automobiliai turi nelaisvą programinę įrangą.</p> + +<h3>Nuosavybiškumo neteisingumas</h3> + +<p>Jei naudotojai nevaldo programos, programa valdo juos. Su nuosavybine +programine įranga, visada yra kuris nors asmuo, programos autorius arba +„savininkas“, kuris valdo tą programą – ir per ją, vykdo +galią savo naudotojais. Nelaisva programa yra masalas, neteisingos galios +instrumentas.</p> + +<p>Pasibjaurėtinais atvejais (nors šis pasibjaurėjimas tapo gan įprastu) <a +href="/proprietary/proprietary.html">nuosavybinės programos projektuojamos +sekti savo naudotojus, juos apriboti, juos cenzūruoti ir juos +išnaudoti</a>. Pavyzdžiui, Apple iThings operacinė sistema atlieka visą +tai, taip pat ir Windows mobiliuose įrenginiuose su ARM mikroschemomis. +Windows, mobilaus telefono įmontuotoji programinė įranga ir Windows skirta +Google Chrome turi universalias galines duris, kurios kažkokiai kompanijai +leidžia pakeisti programą per atstumą neprašant leidimo. Amazon Kindle turi +galines duris, per kurias gali ištrinti knygas.</p> + +<p>Nelaisvos programinės įrangos naudojimas „daiktų internete“ jį +paverstų į <a +href="http://ieet.org/index.php/IEET/more/rinesi20150806">„televizinių +pardavėjų internetą“</a> taipogi į „šniukštinėtojų +internetą“.</p> + +<p>Su tikslu nutraukti nelaisvos programinės įrangos neteisingumą, laisvos +programinės įrangos judėjimas vysto laisvas programas, kad naudotojai galėtų +save pačius išlaisvinti. Mes pradėjome 1984 m. vystydami laisvą +operacinę sistemą <a href="/gnu/the-gnu-project.html">GNU</a>. Šiandien, GNU +leidžia milijonai kompiuterių, pagrinde <a +href="/gnu/gnu-linux-faq.html">GNU/Linux kombinacija</a>.</p> + +<p>Programos be laisvės platinimas naudotojams juos skriaudžia; tačiau, +sprendimas neplatinti tos programos neskriaudžia nei vieno. Jei jūs +parašote programą ir naudojate ją privačiai, tai nieko blogo kitiems +nedaro. (Jūs praleidžiate galimybę padaryti gerą, bet tai nėra tapatu blogo +padarymui.) Todėl, kai mes sakome, kad visa programinė įranga turi būti +laisva, mes turime mintyje, kad kiekviena kopija turi būti su tomis +keturiomis laisvėmis, bet mes neturime mintyje, kad kažkas privalo jums +pasiūlyti kopiją.</p> + +<h3>Nelaisva programinė įranga ir SaaSS<sup><a href="#TransNote1">1</a></sup></h3> + +<p>Nelaisva programinė įranga kompanijoms buvo pirmas būdas perimti žmonių +kompiuterinių skaičiavimų kontrolę. Šiomis dienomis, yra dar vienas būdas, +pavadintas Paslauga kaip programinės įrangos pakaitalas, arba SaaSS. Tai +reiškia kažkieno kito serveriui leidimą atlikti jūsų kompiuterinio +skaičiavimo užduotis.</p> + +<p>SaaSS nereiškia, kad serveryje esančios programos yra nelaisvos (nors dažnai +taip ir yra). Veikiau, SaaSS naudojimas sukelia tuos pačius neteisingumus, +kaip ir nelaisvos programos naudojimas: jie yra du takai į tą pačią blogą +vietą. Štai, kad ir SaaSS vertimo paslaugos pavyzdys: naudotojas siunčia +tekstą į serverį ir serveris jį išverčia (tarkim, iš anglų į ispanų), ir +siunčia tą vertimą atgal tam naudotojui. Dabar vertimo darbas yra valdomas +serverio operatoriaus, o ne naudotojo.</p> + +<p>Jei jūs naudojate SaaSS, serverio operatorius kontroliuoja jūsų +kompiuterinius skaičiavimus. Šitam reikia patikėti visus susijusius +duomenis serverio operatoriui, kuris bus priverstas juos taip pat parodyti +ir valstybei – <a +href="/philosophy/who-does-that-server-really-serve.html">kam tas serveris +tarnauja, galų gale?</a></p> + +<h3>Pirminis ir antrinis neteisingumai</h3> + +<p>Kai jūs naudojate nuosavybines programas arba SaaSS, pirmiausia jūs kenkiate +sau, nes taip kažkokiam asmeniui suteikiama neteisinga galia jumis. Jūsų +pačių labui, jūs turėtumėte pabėgti. Ji taip pat padaro blogą kitiems jei +jūs pasižadate nesidalinti. Laikytis tokio pažado yra blogis ir sulaužyti +jį yra mažesnis blogis; kad iš tikrųjų būti teisingiems, jūs neturėtumėte +taip prisižadėti aplamai.</p> + +<p>Yra atvejai, kai nelaisvos programinės įrangos naudojimas tiesiogiai +spaudžia kitus elgtis panašiai. Skype yra aiškus pavyzdys: kai vienas asmuo +naudoja nelaisvą Skype klientinę programinę įrangą, tai iš kito asmens +reikalauja naudoti tą programinę įrangą irgi – todėl, abu atsisako +savo laisvės. (Google Hangouts turi tą pačią problemą.) Neteisinga net +pasiūlyti tokias programas naudoti. Mes turėtume atsisakyti jas naudoti net +trumpai, net per kažkieno kito kompiuterį.</p> + +<p>Dar viena nelaisvų programų ir SaaSS naudojimo žala yra ta, kad tai +apdovanoja kaltininką, skatinant tolimesnį tos programos arba +„paslaugos“ vystymą, savo ruožtu vedant prie dar daugiau žmonių +pakliuvimo po tos kompanijos nykščiu.</p> + +<p>Visos netiesioginės žalos formos yra sustiprintos, kai tas naudotojas yra +viešasis asmuo arba mokykla.</p> + +<h3>Laisva programinė įranga ir valstybė</h3> + +<p>Viešosios įstaigos egzistuoja žmonėms, o ne joms pačioms. Kai jos atlieka +kompiuterinius skaičiavimus, jos juos atlieka žmonėms. Jų pareiga palaikyti +visišką tų kompiuterinių skaičiavimų kontrolę taip, jog jos galėtų +užtikrinti, kad tai atliekama žmonėms tinkamai. (Tai sudaro skaičiuojamąjį +valstybės suverenitetą.) Jos privalo niekada neleisti valstybės +kompiuterinių skaičiavimų kontrolei patekti į privačias rankas.</p> + +<p>Siekiant išlaikyti žmonių kompiuterinių skaičiavimų valdymą, viešosios +įstaigos privalo juos atlikti ne su nuosavybine programine įranga +(programinė įranga, kontroliuojama kito juridinio asmens, nei valstybės). +Ir jos privalo nepatikėti jų paslaugai, suprogramuotai ir leidžiamai kito +juridinio asmens, nei valstybės, kadangi tai būtų SaaSS.</p> + +<p>Nuosavybinė programinė įranga neturi jokios apsaugos aplamai vienu kritiniu +atveju – nuo jos autoriaus. Ir tas autorius gali padėti kitiems +surengti ataką. <a +href="http://arstechnica.com/security/2013/06/nsa-gets-early-access-to-zero-day-data-from-microsoft-others/">Microsoft +parodo Windows klaidas NSA</a> (JAV vyriausybės skaitmeninė šnipinėjimo +agentūra) prieš jas ištaisydama. Mes nežinome ar Apple panašiai elgiasi, +bet ją slegia tas pats, kaip ir Microsoft, vyriausybinis spaudimas. Jei +kokios nors kitos valstybės vyriausybė naudoja tokią programinę įrangą, tai +kelia pavojų nacionaliniam saugumui. Ar jūs norite, kad NSA įsilaužtų į +jūsų vyriausybės kompiuterius? Pamatykite mūsų <a +href="/philosophy/government-free-software.html">vyriausybėms siūlomą +politiką skatinti laisvą programinę įrangą</a>.</p> + +<h3>Laisva programinė įranga ir švietimas</h3> + +<p>Mokyklos (ir į tai įeina visos edukacinės veiklos), per tai, ko jos moko, +įtakoja visuomenės ateitį. Jos turėtų išskirtinai mokyti tik laisvos +programinės įrangos, kad taip panaudotų savo įtaką geram. Mokyti +nuosavybinės programos yra implantuoti priklausomybę, o tai priešinga +švietimo misijai. Mokindamos naudoti laisvą programinę įrangą, mokyklos +nukreips visuomenės ateitį link laisvės ir padės talentingiems +programuotojams tapti šios profesijos meistrais.</p> + +<p>Jos taip pat išmokys mokinius bendradarbiavimo, pagalbos kitiems žmonėms +įpročio. Kiekviena klasė turėtų turėti šią taisyklę: „Mokiniai, ši +klasė yra vieta, kurioje mes dalinamės mūsų žiniomis. Jei į klasę +atsinešite programinę įrangą, negalėsite jos sau pasilaikyti. Veikiau, jūs +turite pasidalinti kopijomis su likusia klase – įskaitant programos +šaltinio kodą, tam atvejui jei kas nors kitas nori išmokti. Todėl, +nuosavybinės programinės įrangos atsinešimas į klasę nėra leidžiamas, +išskyrus jos atvirkštinei inžinerijai“.</p> + +<p>Nuosavybiniai autoriai norėtų, kad mes mokinius, kurie yra pakankamai +geraširdžiai, kad pasidalintų programine įranga, baustume ir trukdytume +tiems, kurie yra pakankamai susidomėję, kad norėtų ją pakeisti. Tai reiškia +blogą švietimą. Pamatykite <a +href="/education/">http://www.gnu.org/education/</a> daugiau laisvos +programinės įrangos naudojimo mokyklose diskusijos.</p> + +<h3>Laisva programinė įranga: daugiau nei „privalumai“</h3> + +<p>Manęs dažnai prašo apibūdinti laisvos programinės įrangos +„privalumus“. Bet žodis „privalumai“ yra per +silpnas, kai kalbama apie laisvę. Gyvenimas be laisvės yra priespauda ir +tai taikytina kompiuteriniams skaičiavimams taip pat, kaip ir bet kuriai +kitai veiklai mūsų gyvenimuose. Mes privalome atsisakyti atiduoti programų +autoriams arba kompiuterinių skaičiavimų paslaugoms mūsų kompiuterinių +skaičiavimų kontrolę. Tai yra teisinga, dėl savanaudiškų priežasčių; bet ne +tik dėl savanaudiškų priežasčių.</p> + +<p>Į laisvę įeina laisvė bendradarbiauti su kitais. Tos laisvės iš žmonių +atėmimas reiškia jų susiskaldžiusių laikymą, o tai yra jų persekiojimo plano +pradžia. Laisvos programinės įrangos bendruomenėje, mes labai suprantame +laisvės bendradarbiauti svarbą, nes mūsų darbą sudaro organizuotas +bendradarbiavimas. Jei jūsų draugė ateina į svečius ir pamato jus +naudojančius programą, ji gali paprašyti kopijos. Programa, kuri jums +neleidžia jos išplatinti arba sako, kad jūs „neturėtumėte“, yra +antisocialinė.</p> + +<p>Kompiuteriniuose skaičiavimuose, į bendradarbiavimą įeina tikslių programos +kopijų išplatinimas kitiems naudotojams. Į jį taip pat įeina jūsų pakeistų +versijų platinimas jiems. Laisva programinė įranga skatina šias +bendradarbiavimo formas, kai nuosavybinė programinė įranga jas draudžia. Ji +draudžia kopijų išplatinimą ir, neleisdama naudotojams gauti šaltinio kodą, +ji jiems blokuoja pakeitimų padarymą. SaaSS paveikia lygiai taip pat: jei +jūsų kompiuteriniai skaičiavimai yra atliekami per tinklą kažkieno kito +serveryje, su kažkieno kito programos kopija, jūs negalite jos pamatyti arba +paliesti tos programinės įrangos, kuri atlieka jūsų kompiuterinius +skaičiavimus, taigi, jūs negalite jos išplatinti arba jos pakeisti.</p> + +<h3>Išvada</h3> + +<p>Mes nusipelnome turėti savo kompiuterinių skaičiavimų kontrolę; kaip mes +galime šią kontrolę laimėti? Atmesdami nelaisvą programinę įrangą mums +priklausančiuose arba reguliariai naudojamuose kompiuteriuose ir atmesdami +SaaSS. <a href="/licenses/license-recommendations.html">Kurdami laisvą +programinę įrangą</a> (tiems iš mūsų, kurie yra +programuotojai). Atsisakydami vystyti arba skatinti nelaisvą programinę +įrangą arba SaaSS. <a href="/help">Skleisdami šias idėjas kitiems</a>.</p> + +<p>Mes ir tūkstančiai naudotojų šitą darėme nuo 1984 m., štai taip mes +dabar turime laisvą GNU/Linux operacinę sistemą, kurią bet kas – +programuotojas arba ne – gali naudoti. Prisijunkite prie mūsų reikalo +kaip programuotojas ar aktyvistas. Išlaisvinkime visus kompiuterio +naudotojus.</p> + + +<div class="translators-notes"> + +<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't have notes.--> +<h3>Vertėjo pastabos</h3> +<ol> +<li id="TransNote1">Nuo čia ir toliau, akronimai originalo kalba +neverčiami.</li> +</ol></div> +</div> + +<!-- for id="content", starts in the include above --> +<!--#include virtual="/server/footer.lt.html" --> +<div id="footer"> +<div class="unprintable"> + +<p>Bendrus FSF ir GNU užklausimus prašome atsiųsti į <a +href="mailto:gnu@gnu.org"><gnu@gnu.org></a>. Taip pat, yra ir <a +href="/contact/">kiti būdai susisiekti</a> su FSF. Neveikiančių nuorodų ir +kiti pataisymai arba pasiūlymai gali būti atsiųsti į <a +href="mailto:webmasters@gnu.org"><webmasters@gnu.org></a>.</p> + +<p> +<!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph, + replace it with the translation of these two: + + We work hard and do our best to provide accurate, good quality + translations. However, we are not exempt from imperfection. + Please send your comments and general suggestions in this regard + to <a href="mailto:web-translators@gnu.org"> + + <web-translators@gnu.org></a>.</p> + + <p>For information on coordinating and submitting translations of + our web pages, see <a + href="/server/standards/README.translations.html">Translations + README</a>. --> +Mes dirbame sunkiai ir labai stengiamės, kad pateiktume tikslius, geros +kokybės vertimus. Tačiau mes nesame išimtys netobulumui. Prašome siųskite +savo komentarus ir bendrus pasiūlymus šia prasme į <a +href="mailto:web-translators@gnu.org"><web-translators@gnu.org></a>.</p> +<p>Mūsų tinklapių vertimų koordinavimo ir pateikimo informaciją pamatykite +<a href="/server/standards/README.translations.html">Vertimų +PERSKAITYKITEMANE</a>.</p> +</div> + +<!-- Regarding copyright, in general, standalone pages (as opposed to + files generated as part of manuals) on the GNU web server should + be under CC BY-ND 4.0. Please do NOT change or remove this + without talking with the webmasters or licensing team first. + Please make sure the copyright date is consistent with the + document. For web pages, it is ok to list just the latest year the + document was modified, or published. + + If you wish to list earlier years, that is ok too. + Either "2001, 2002, 2003" or "2001-2003" are ok for specifying + years, as long as each year in the range is in fact a copyrightable + year, i.e., a year in which the document was published (including + being publicly visible on the web or in a revision control system). + + There is more detail about copyright years in the GNU Maintainers + Information document, www.gnu.org/prep/maintain. --> +<p>Copyright © 2015 Richard Stallman</p> + +<p>Šiam puslapiui taikoma <a rel="license" +href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/4.0/deed.lt">Creative +Commons Priskyrimas - Jokių išvestinių darbų 4.0 Tarptautinė licencija</a>.</p> + +<!--#include virtual="/server/bottom-notes.lt.html" --> +<div class="translators-credits"> + +<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't want credits.--> + </div> + +<p class="unprintable"><!-- timestamp start --> +Atnaujinta: + +$Date: 2017/04/10 07:03:30 $ + +<!-- timestamp end --> +</p> +</div> +</div> +</body> +</html> diff --git a/talermerchantdemos/blog/articles/lt/free-sw.html b/talermerchantdemos/blog/articles/lt/free-sw.html new file mode 100644 index 0000000..2effbbd --- /dev/null +++ b/talermerchantdemos/blog/articles/lt/free-sw.html @@ -0,0 +1,671 @@ +<!--#set var="PO_FILE" + value='<a href="/philosophy/po/free-sw.lt.po"> + https://www.gnu.org/philosophy/po/free-sw.lt.po</a>' + --><!--#set var="ORIGINAL_FILE" value="/philosophy/free-sw.html" + --><!--#set var="DIFF_FILE" value="/philosophy/po/free-sw.lt-diff.html" + --><!--#set var="OUTDATED_SINCE" value="2016-08-20" --> + +<!--#include virtual="/server/header.lt.html" --> +<!-- Parent-Version: 1.77 --> + +<!-- This file is automatically generated by GNUnited Nations! --> +<title>Kas yra laisva programinė įranga? - GNU projektas - Laisvos programinės +įrangos fondas</title> + +<meta http-equiv="Keywords" content="GNU, FSF, Laisvos programinės įrangos fondas, Linux, Emacs, GCC, Unix, +Laisva programinė įranga, Operacinė sistema, GNU branduolys, HURD, GNU HURD, +Hurd" /> +<meta http-equiv="Description" content="Laisvos Unix tipo operacinės sistemos GNU kūrimas nuo 1983 m., kad +kompiuterių naudotojai turėtų laisvę jų naudojama programine įranga dalintis +ir ją tobulinti." /> + +<!--#include virtual="/philosophy/po/free-sw.translist" --> +<!--#include virtual="/server/banner.lt.html" --> +<!--#include virtual="/server/outdated.lt.html" --> +<h2>Kas yra laisva programinė įranga?</h2> + +<blockquote class="note" id="fsf-licensing"><p style="font-size: 80%"> +Turite klausimą į kurį čia neatsakyta? Patikrinkite kuriuos nors iš mūsų +kitų <a href="http://www.fsf.org/licensing">licencijavimo resursų</a> arba +susisiekite su atitikimo laboratorija <a +href="mailto:licensing@fsf.org">licensing@fsf.org</a>.</p> +</blockquote> + +<h3>Laisvos programinės įrangos apibrėžimas</h3> + +<blockquote> +<p> +Laisvos programinės įrangos apibrėžimu pateikiami kriterijai, kuriais +remiantis nustatoma ar konkreti programinės įrangos programa gali būti +kvalifikuojama kaip laisva programinė įranga. Laikas nuo laiko, mes +peržiūrim šį apibrėžimą, siekdami didesnio jo aiškumo arba atsakyti į +subtilių problemų klausimus. Pakeitimų, kurie įtakoja laisvos programinės +įrangos apibrėžimą, sąrašą pamatykite toliau pateiktame <a +href="#History">Istorijos skyriuje</a>. +</p> +</blockquote> + +<p> +„Laisva programinė įranga“ reiškia programinę įrangą, kuria +gerbiama naudotojų laisvė ir bendruomenė. Apytiksliai, tai reiškia, kad +<b>tie naudotojai turi laisvę leisti</b><sup><a +href="#TransNote1">1</a></sup><b>, kopijuoti, platinti, studijuoti, pakeisti +ir patobulinti tokią programinę įrangą</b>. Vadinasi, „laisva +programinė įranga“ yra laisvės, o ne kainos reikalas. Šios +koncepcijos suvokimui, jums reiktų mąstyti „laisva“ kaip +„kalbos laisvė“, o ne kaip „nemokamas alus“. +Kartais mes ją vadiname „libre<sup><a href="#TransNote2">2</a></sup> +programinė įranga“ siekdami parodyti, kad mes mintyje neturime jos +kainos nebuvimo. +</p> + +<p> +Mes agituojame už šias laisves, nes visi jų yra verti. Su šiomis laisvėmis, +naudotojai (ir individualiai, ir kolektyviai) valdo programą ir ką ji dėl jų +daro. Kai naudotojai nevaldo programos, mes ją vadiname +„nelaisva“ arba „nuosavybine“ programa. Nelaisva +programa valdo naudotojus, o jos autorius<sup><a +href="#TransNote3">3</a></sup> valdo tą programą; tai tokią programą +paverčia <a +href="/philosophy/free-software-even-more-important.html">neteisingos galios +instrumentu</a>. +</p> + +<p> +Programa yra laisva programinė įranga, jeigu tos programos naudotojai turi +keturias esmines laisves. +</p> + +<ul> + <li>Laisvė leisti tą programą kaip jūs norite, bet kokiu tikslu (laisvė Nr. 0).</li> + <li>Laisvė studijuoti kaip ta programa veikia ir pakeisti ją taip, kad ji jūsų +kompiuteriją atlieka pagal jūsų pageidavimą (laisvė Nr. 1). Prieiga prie +šaltinio kodo<sup><a href="#TransNote4">4</a></sup> šiai yra išankstinė +sąlyga. + </li> + <li>Laisvė išplatinti kopijas, kad jūs galėtumėte padėti savo kaimynui (laisvė +Nr. 2). + </li> + <li>Laisvė platinti kitiems jūsų modifikuotų versijų kopijas (laisvė Nr. 3). +Taip elgdamiesi, jūs visai bendruomenei galite suteikti galimybę patirti +jūsų pakeitimų naudą. Prieiga prie šaltinio kodo šiai yra išankstinė +sąlyga. + </li> +</ul> + +<p> +Programa yra laisva programinė įranga, jei ja naudotojams adekvačiai +suteikiamos visos šios laisvės. Kitu atveju, ji yra nelaisva. Nors mes +galime atskirti įvairias nelaisvas platinimo schemas pagal tai, kiek daug +joms trūksta iki laisvų, mes jas visas laikome vienodai neetiškomis.</p> + +<p>Bet kuriuo turimu scenarijumi, šios laisvės privalo priklausyti bet kokiam +mūsų planuojamam naudoti, arba nukreipti kitus pasinaudoti, kodui. +Pavyzdžiui, apsvarstykite programą A, kuri susitvarkymui su kai kuriais +atvejais automatiškai paleidžia programą B. Jei mes planuojame platinti A +tokią, kokia ji yra, tuo priimama, kad naudotojams reikės B, taigi, mums +reikia nuspręsti ar abi A ir B yra laisvos. Tačiau, jei mes planuojame +modifikuoti A taip, jog ji nenaudotų B, reikia, kad tik A būtų laisva; B mes +galime ignoruoti.</p> + +<p>Toliau šiame puslapyje<sup><a href="#TransNote5">5</a></sup> paaiškinami tam +tikri aspektai apie tai, kas konkrečias laisves paverčia adekvačiomis arba +ne.</p> + +<p>Laisvė platinti (laisvės Nr. 2 ir 3) reiškia, kad jūs galite laisvai +išplatinti kopijas, modifikuotas arba ne, už ačiū arba už platinimo mokestį, +<a href="#exportcontrol">bet kam, bet kur</a>. Turint laisvę tai atlikti +reiškia (tame tarpe ir kitus dalykus), kad jūs neturite atsiklausti arba +sumokėti už leidimą tai atlikti. +</p> + +<p> +Jūs taip pat turėtumėte turėti laisvę padaryti modifikacijas ir naudoti jas +privačiai, savo paties darbui arba žaidimui, net neužsimenant, kad jos +egzistuoja. Jei jūs paviešinsite savo pakeitimus, iš jūsų neturėtų būti +reikalaujama konkrečiai kam nors pranešti arba kokiu nors konkrečiu būdu. +</p> + +<p> +Laisvė leisti programą reiškia laisvę bet kuriam asmeniui arba organizacijai +ją naudoti su bet kokia kompiuterine sistema, bet kokiam visapusiškam darbui +ir tikslui, nereikalaujant bendrauti apie tai su jos autoriumi arba su bet +kuriuo kitu konkrečiu asmeniu. Šia laisve svarbus yra jos +<em>naudotojo</em> tikslas, o ne jos <em>autoriaus</em> tikslas; jūs, kaip +naudotojas, esate laisvas leisti tą programą savo tikslais ir jeigu jūs +platinate ją kažkam kitam, tas asmuo irgi yra laisvas leisti ją savo +tikslais, bet jums nesuteikiama teisė to asmens apriboti jūsų tikslais. +</p> + +<p> +Laisvė leisti programą taip, kaip norite, reiškia, kad jums nėra uždrausta +arba trukdoma taip padaryti. Tai nesusiję su programos funkcionalumu, nei +su jos naudingumu tam, ką jūs norite atlikti.</p> + +<p> +Laisvė išplatinti kopijas turi apimti dvejetainę arba vykdomąją programos +formas, taip pat ir abiejų versijų, modifikuotos ir nemodifikuotos, šaltinio +kodus. (Vykdomosios formos programų platinimas yra būtinas patogiai +įdiegiamoms laisvoms operacinėms sistemoms.) Jei nėra jokių būdų tam tikrai +programai sukurti dvejetainę arba vykdomąją formą (nes kai kurios +kalbos<sup><a href="#TransNote6">6</a></sup> nepalaiko reikiamos ypatybės), +gerai, bet jūs turite turėti laisvę tokias formas išplatinti, jei +surastumėte arba sukurtumėte būdą jas sukurti. +</p> + +<p> +Siekiant, kad laisvės Nr. 1 ir 3 (laisvė padaryti pakeitimus ir laisvė +pakeistas versijas paviešinti) būtų prasmingos, jūs turite turėti prieigą +prie programos šaltinio kodo. Todėl, šaltinio kodo prieinamumas laisvai +programinei įrangai yra būtina sąlyga. Užslėptas<sup><a +href="#TransNote7">7</a></sup> „šaltinio kodas“ nėra tikras +šaltinio kodas ir nesiskaito šaltinio kodu. +</p> + +<p> +Laisvė Nr. 1 apima laisvę jūsų pakeistą versiją naudoti vietoje +originalios. Jei programa pristatyta su produktu, suprojektuotu leisti +kažkieno kito modifikuotas versijas, bet neleidžia jūsų – praktika, +žinoma kaip „tivoizacija“<sup><a href="#TransNote8">8</a></sup> +arba „įkalinimas“, arba (pagal jų praktikantų iškreiptą +terminologiją) kaip „saugus užkrovimas“ – laisvė Nr. 1 +tampa tuščiu apsimetinėjimu, o ne praktiška realybe. Šie dvejetainiai nėra +laisva programinė įranga, net jei jų šaltinio kodai, kuriuos kompiliuojant +jie sukurti, yra laisvi. +</p> + +<p> +Vienas svarbus programos modifikavimo būdas yra prieinamų laisvų programinių +žingsnių sekų rinkinių ir modulių apjungimas. Jei programos licencijoje +įvardinta, kad jūs negalite tinkamai licencijuoto egzistuojančio modulio +apjungti – pvz., jei ja reikalaujama, kad būtumėte autorių teisių bet +kokiam jumis pridedamam kodui turėtoju – tada tokia licencija yra +pernelyg suvaržanti, kad ją būtų galima kvalifikuoti laisva. +</p> + +<p> +Laisvė Nr. 3 apima laisvę jūsų modifikuotas versijas išleisti laisva +programine įranga. Laisva licencija gali taip pat būti leidžiami kiti jų +išleidimo būdai; kitais žodžiais, ji neturi būti <a +href="/copyleft/copyleft.html">copyleft</a> licencija. Tačiau, licencija +kuria reikalaujama, kad modifikuotos versijos būtų nelaisvos, +nekvalifikuojama laisva licencija. +</p> + +<p> +Siekiant, kad šios laisvės būtų tikros, jos turi būti nuolatinės ir +neatšaukiamos tol, kol jūs nedarote nieko blogo; jei programinės įrangos +autorius turi galią atšaukti licenciją, arba prie jos nuostatų pridėti +apribojimų retrospektyviai, be jokio jūsų blogo elgesio, kuris galėtų būti +palaikytas priežastimi tokiems pokyčiams, tokia programinė įranga nėra +laisva. +</p> + +<p> +Tačiau, tam tikrų rūšių laisvos programinės įrangos platinimo pobūdžio +taisyklės yra priimtinos, kai jos nesikerta su pagrindinėmis laisvėmis. +Pavyzdžiui, <a href="/copyleft/copyleft.html">copyleft</a> (labai paprastai +išsireiškiant) yra taisyklė, kuria, kai išplatinama programa, jūs negalite +pridėti suvaržymų, kuriais kitiems žmonėms būtų paneigiamos pagrindinės +laisvės. Ši taisyklė nesikerta su pagrindinėmis laisvėmis; ji jas apsaugo. +</p> + +<p> +GNU projekte, mes naudojame copyleft, siekdami minėtas keturias laisves +apsaugoti juridiškai, kad visi jomis galėtų pasinaudoti. Mes tikime, kad +yra svarbios priežastys, dėl kurių <a href="/philosophy/pragmatic.html">yra +geriau naudoti copyleft</a>. Tačiau, <a +href="/philosophy/categories.html#Non-CopyleftedFreeSoftware">ne copyleft +laisva programinė įranga</a> yra taip pat etiška. Pamatykite <a +href="/philosophy/categories.html">Laisvos programinės įrangos +kategorijas</a> apibrėžimui kaip „laisva programinė įranga“, +„copyleft programinė įranga“ ir kitos programinės įrangos +kategorijos yra tarpusavyje susijusios. +</p> + +<p> +„Laisva programinė įranga“ nereiškia „nekomercinė“. +Laisvą programą turi būti galima naudoti komercijai, komerciniam kūrimui ir +komerciniam platinimui. Komercinis laisvos programinės įrangos kūrimas +nebėra neįprastas; tokia laisva komercinė programinė įranga yra labai +svarbi. Galbūt jūs sumokėjote pinigais, kad gautumėte laisvos programinės +įrangos kopijas arba jūs kopijas gavote nemokamai. Nepaisant būdo kaip jūs +gavote savo kopijas, jūs visada turite laisvę kopijuoti ir pakeisti tokią +programinę įrangą, net <a href="/philosophy/selling.html">kopijas +parduoti</a>. +</p> + +<p> +Ar pakeitimas prilygsta patobulinimui yra subjektyvus reikalas. Jei jūsų +teisė modifikuoti programą yra ribota, iš esmės, tik leidžiant pakeitimus, +kuriuos kažkas kitas laiko patobulinimais, ta programa nėra laisva. +</p> + +<p> +Tačiau, taisyklės apie tai, kaip supakuoti<sup><a +href="#TransNote9">9</a></sup> modifikuotą versiją yra priimtinos, jei jos +ženkliai neapriboja jūsų laisvės išleisti modifikuotas versijas arba jūsų +teisės padaryti modifikuotas versijas ir naudoti privačiai. Vadinasi, yra +priimtina, kad licencija būtų iš jūsų reikalaujama pakeisti modifikuotos +versijos pavadinimą, pašalinti logotipą arba pažymėti modifikacijas, kad jos +yra jūsų. Kol šie reikalavimai nėra per daug apsunkinantys, kad jūs +atgrasytų nuo jūsų pakeitimų išleidimo, jie yra priimtini; jūs jau atliekate +kitus programos pakeitimus, tad kelių papildomų pakeitimų padarymas nesukels +problemų. +</p> + +<p> +Taisyklės, kad „jei jūs savo versiją padarote prieinamą tokiu būdu, +jūs turite padaryti ją prieinamą ir tokiu būdu“ gali būti taip pat +priimtinos, su tokia pačia sąlyga. Tokios priimtinos taisyklės pavyzdys: +jeigu jūs išplatinote modifikuotą versiją ir ankstesnis autorius prašo jos +kopijos, jūs turite vieną nusiųsti. (Pastebėkite, kad tokia taisyklė vis +tiek jums palieka pasirinkimą ar aplamai platinti jūsų versiją.) Taisyklės, +kuriomis reikalaujama pateikti jūsų paviešintų naudotojams versijų šaltinio +kodus, taip pat yra priimtinos. +</p> + +<p> +Specifinė problema atsiranda, kai licencija reikalaujama pakeisti +pavadinimą, kuriuo programa bus iškviečiama kitomis programomis. Tai +efektyviai apsunkina jūsų pakeistos versijos, kuri gali pakeisti originalią, +kai iškviečiama tomis kitomis programomis, išleidimą. Tokio tipo +reikalavimas yra priimtinas tik tada, jeigu yra tinkamas pseudonimų sukūrimo +sprendimas, kuris jums sudaro galimybę nurodyti originalios programos +pavadinimą, kaip modifikuotos versijos pseudonimą.</p> + +<p> +Kartais vyriausybė <a id="exportcontrol">eksportuoja valdymo reglamentus</a> +ir prekybos sankcijos gali apriboti jūsų laisvę tarptautiniu mastu platinti +programų kopijas. Programinės įrangos autoriai neturi galios panaikinti +arba apeiti šių suvaržymų, bet ką jie gali ir turi daryti, tai atsisakyti jų +pritaikymo programos naudojimo sąlygoms. Tokiu būdu, tie suvaržymai +nepaveiks veiklų ir žmonių už tų vyriausybių jurisdikcijų ribų. Vadinasi, +kaip būtina sąlyga bet kurios iš esminių laisvių naudojimui, laisvos +programinės įrangos licencijomis neturi būti reikalaujama vadovautis bet +kokiais nemažareikšmiais eksporto reglamentais. +</p> + +<p> +Vien tik paminint eksporto reglamentų egzistavimą, neįrašant jų pačios +licencijos sąlyga, yra priimtina, nes tai naudotojų nesuvaržo. Jei eksporto +reglamentas laisvai programinei įrangai yra faktiškai mažareikšmis, tada jo +sąlyginis reikalavimas nėra aktuali problema; tačiau, yra potenciali +problema, nes vėlesnis eksporto teisės pakeitimas galėtų padaryti tą +reikalavimą nemažareikšmiu ir, vadinasi, paversti programinę įrangą +nelaisva. +</p> + +<p> +Laisva licencija galima nereikalauti atitikimo nelaisvai programos +licencijai. Vadinasi, pavyzdžiui, jei licencija reikalaujama, kad jūs +vadovautumėtės „visų jūsų naudojamų programų“ licencijomis, tuo +atveju, kai naudotojas leidžia nelaisvas programas, jau reikėtų atitikimo tų +nelaisvų programų licencijoms; tai padaro tokią licenciją nelaisva. +</p> + +<p> +Laisva licencija yra priimtina nurodyti kurios jurisdikcijos teisė taikoma +arba kur turi būti teisiamasi, arba abu. +</p> + +<p> +Dauguma laisvos programinės įrangos licencijų yra paremtos autorių teisėmis +ir egzistuoja ribos, kokių tipų reikalavimus autorių teisėmis galima +sudaryti. Jei autorių teisėmis paremta licencija gerbiama laisvė anksčiau +įvardintais būdais, mažai tikėtina, kad iškils kokio nors kitokio pobūdžio +problema, kurios mes niekada nesitikėjome (nors taip kartais atsitinka). +Tačiau, kai kurios laisvos programinės įrangos licencijos yra paremtos +sutartimis, o sutartimis galima sudaryti įmanomų suvaržymų, kurie būtų daug +didesnės apimties. Tai reiškia, kad egzistuoja daug įmanomų būdų, kuriais +tokia licencija gali būti nepriimtinai suvaržanti ir nelaisva. +</p> + +<p> +Mes negalime išvardinti visų būdų, kuriais taip galėtų atsitikti. Jei +sutartimi paremta licencija naudotojas suvaržomas neįprastu būdu, kuriuo +autorių teisėmis paremtos licencijos negali suvaržyti, ir kuri čia nėra +paminėta legalia, mes turėsime apie tai pagalvoti ir greičiausiai prieisime +prie išvados, kad ji yra nelaisva. +</p> + +<p> +Kai kalbama apie laisvą programinę įrangą, geriausia vengti tokių terminų +kaip „atiduodama“ arba „nemokamai“ vartojimo, nes +tie terminai netiesiogiai reiškia, kad problema yra pinigai, o ne laisvė. +Kai kurie plačiai vartojami terminai, pavyzdžiui, „piratavimas“, +yra sudėtinės dalys nuomonių, kurių mes tikimės jūs neparemsite. Pamatykite +diskusiją <a href="/philosophy/words-to-avoid.html">Klaidinantys žodžiai ir +frazės, kurių verta vengti</a> apie šiuos terminus. Mes taip pat turime +sąrašą tinkamų <a href="/philosophy/fs-translations.html">„laisva +programinė įranga“ vertimų</a> į įvairias kalbas. +</p> + +<p> +Pabaigai, pastebėkite, kad kriterijus, tokius kaip pateikti šiame laisvos +programinės įrangos apibrėžime, reikia interpretuoti atsargiai apmąstant. +Siekiant nuspręsti ar konkreti programinės įrangos licencija gali būti +kvalifikuojama kaip laisvos programinės įrangos licencija, mes ją vertiname +remdamiesi šiais kriterijais, siekdami nustatyti ar ji atitinka jų dvasią ir +kokie tiksliai yra žodžiai. Jei į licenciją įtraukti nesąžiningi +suvaržymai, mes ją atmetame, net jei šiuose kriterijuose mes nenumatėme +tokios problemos. Kartais licencijos reikalavimu iškeliama problema, kuriai +būtinas platus apmąstymas, įskaitant diskusijas su teisininku, prieš tai, +kai mes galėsime nuspręsti ar tas reikalavimas yra priimtinas. Kai mes +prieiname prie išvados dėl naujos problemos, mes dažnai atnaujiname šiuos +kriterijus, kad būtų galima lengviau įžvelgti kodėl tam tikros licencijos +kvalifikuojamos arba ne. +</p> + +<p> +Jei jums įdomu ar kuri nors konkreti licencija kvalifikuojama kaip laisvos +programinės įrangos licencija, pamatykite mūsų <a +href="/licenses/license-list.html">licencijų sąrašą</a>. Jei jums rūpima +licencija nėra ten pateikta, jūs galite mūsų apie ją paklausti mums +atsiųsdami el. laišką į <a +href="mailto:licensing@gnu.org"><licensing@gnu.org></a>. +</p> + +<p> +Jei jūs svarstote parašyti naują licenciją, prašome pirmiausia susisiekite +su Laisvos programinės įrangos fondu parašydami tuo adresu. Skirtingų +laisvos programinės įrangos licencijų paplitimas reiškia daugiau darbo +naudotojams, kad suprastų tas licencijas; mes galbūt galime jums padėti +surasti egzistuojančią laisvos programinės įrangos licenciją, kuri atitinka +jūsų poreikius. +</p> + +<p> +Jei tai neįmanoma, jei jums tikrai reikia naujos licencijos, su mūsų pagalba +jūs galite užsitikrinti, kad ši licencija iš tikrųjų yra laisvos programinės +įrangos licencija ir išvengti įvairių praktinių problemų. +</p> + +<h3 id="beyond-software">Už programinės įrangos</h3> + +<p> +<a href="/philosophy/free-doc.html">Programinės įrangos vadovėliai turi būti +laisvi</a>, dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių programinė įranga turi būti +laisva ir todėl, kad vadovėliai, iš esmės, yra tos programinės įrangos +dalis. +</p> + +<p> +Tie patys argumentai taip pat logiškai tinka ir kitų tipų praktinio +naudojimo darbams – t. y. darbams, kurie sudaro naudingas žinias, +tokie kaip edukaciniai darbai ir cituojamieji darbai. <a +href="http://wikipedia.org">Vikipedija</a> yra žinomiausias pavyzdys. +</p> + +<p> +Bet kokio tipo darbas <em>gali</em> būti laisvas ir šis laisvos programinės +įrangos apibrėžimas buvo išplėstas būti <a +href="http://freedomdefined.org/">laisvų kultūrinių darbų</a> apibrėžimu, +taikytinu bet kokio tipo darbams. +</p> + +<h3 id="open-source">Atviras šaltinis?</h3> + +<p> +Kita grupė naudoja terminą „atviras šaltinis“, reiškiantį kažką +artimo (bet ne identišką) „laisva programinė įranga“. Mes +teikiame pirmenybę terminui „laisva programinė įranga“, nes, kai +vieną kartą jūs išgirdote, kad jis siejasi su laisve, o ne su kaina, juo +kviečiama mąstyti apie laisvę. Žodis „atviras“ <a +href="/philosophy/open-source-misses-the-point.html">niekada nesiejamas su +laisve</a>. +</p> + +<h3 id="History">Istorija</h3> + +<p>Laikas nuo laiko, mes peržiūrime šį Laisvos programinės įrangos apibrėžimą. +Toliau pateikiami esminiai pakeitimai, kartu su nuorodomis, kuriomis +tiksliai parodoma kas buvo pakeista.</p> + +<ul> + +<li><a +href="http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewvc/www/philosophy/free-sw.html?root=www&r1=1.140&r2=1.141">Versija +1.141</a>: paaiškinti kuris kodas reikia, kad būtų laisvas.</li> + +<li><a +href="http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewvc/www/philosophy/free-sw.html?root=www&r1=1.134&r2=1.135">Versija +1.135</a>: kiekvieną kartą įvardinti, kad laisvė Nr. 0 yra laisvė leisti +programą taip, kaip jūs pageidaujate.</li> + +<li><a +href="http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewvc/www/philosophy/free-sw.html?root=www&r1=1.133&r2=1.134">Versija +1.134</a>: laisvė Nr. 0 nėra programos funkcionalumo reikalas.</li> + +<li><a +href="http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewvc/www/philosophy/free-sw.html?root=www&r1=1.130&r2=1.131">Versija +1.131</a>: laisva licencija gali būti nereikalaujama atitikimo kitos +programos nelaisvai licencijai.</li> + +<li><a +href="http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewvc/www/philosophy/free-sw.html?root=www&r1=1.128&r2=1.129">Versija +1.129</a>: aiškiai išsireikšti, kad teisės pasirinkimas ir forumo +specifikacijų pasirinkimas yra leidžiami. (Mūsų politika visada buvo +tokia.)</li> + +<li><a +href="http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewvc/www/philosophy/free-sw.html?root=www&r1=1.121&r2=1.122">Versija +1.122</a>: eksporto valdymo reikalavimas, jei šis reikalavimas nėra +mažareikšmis, yra tikra problema; kitu atveju, tai tik potenciali problema.</li> + +<li><a +href="http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewvc/www/philosophy/free-sw.html?root=www&r1=1.117&r2=1.118">Versija +1.118</a>: paaiškinimas: problema yra jūsų teisės modifikuoti ribos, o ne +kokias modifikacijas jūs padarėte. Modifikacijos taip pat nėra apribotos +„patobulinimais“.</li> + +<li><a +href="http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewvc/www/philosophy/free-sw.html?root=www&r1=1.110&r2=1.111">Versija +1.111</a>: paaiškinti 1.77 įvardinant, kad tik retrospektyvūs +<em>suvaržymai</em> yra nepriimtini. Autorių teisių turėtojai visada gali +suteikti papildomą <em>leidimą</em> darbo naudojimui, tą darbą tuo pačiu +metu išleisdami kitu būdu.</li> + +<li><a +href="http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewvc/www/philosophy/free-sw.html?root=www&r1=1.104&r2=1.105">Versija +1.105</a>: paminėti, trumpame laisvės Nr. 1 teiginyje, akcentą (jau +pateiktas versijoje 1.80), kad ji apima jūsų modifikuotos versijos realų +naudojimą jūsų kompiuterijai.</li> + +<li><a +href="http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewvc/www/philosophy/free-sw.html?root=www&r1=1.91&r2=1.92">Versija +1.92</a>: paaiškinti, kad užslėptas kodas nėra kvalifikuojamas šaltinio +kodu.</li> + +<li><a +href="http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewvc/www/philosophy/free-sw.html?root=www&r1=1.89&r2=1.90">Versija +1.90</a>: paaiškinti, kad laisvė Nr. 3 reiškia teisę platinti jūsų paties +modifikuotos arba patobulintos versijos kopijas, o ne teisę dalyvauti +kažkieno kito kūrimo projekte.</li> + +<li><a +href="http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewvc/www/philosophy/free-sw.html?root=www&r1=1.88&r2=1.89">Versija +1.89</a>: laisvė Nr. 3 apima teisę modifikuotas versijas išleisti laisva +programine įranga.</li> + +<li><a +href="http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewvc/www/philosophy/free-sw.html?root=www&r1=1.79&r2=1.80">Versija +1.80</a>: laisvė Nr. 1 turi būti praktiška, o ne tik teorine; t. y., jokios +tivoizacijos.</li> + +<li><a +href="http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewvc/www/philosophy/free-sw.html?root=www&r1=1.76&r2=1.77">Versija +1.77</a>: paaiškinti, kad visi retrospektyvūs licencijos pakeitimai yra +nepriimtini, net jei tai nėra apibrėžta išbaigtu pakeitimu.</li> + +<li><a +href="http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewvc/www/philosophy/free-sw.html?root=www&r1=1.73&r2=1.74">Versija +1.74</a>: keturi akcentų paaiškinimai nėra pakankamai konkretūs arba yra +išreikšti tam tikrose vietose, tačiau nėra paminėti visur. +<ul> +<li>"Patobulinimai" nereiškia, kad licencija gali būti reikšmingai ribojama +kokių tipų modifikuotas versijas jūs galite išleisti. Laisvė Nr. 3 apima +modifikuotų versijų platinimą, o ne tik pakeitimus.</li> +<li>Teise apjungti egzistuojančius modulius turimi mintyje tie, kurie yra +tinkamai licencijuoti.</li> +<li>Aiškiai įvardinti akcento apie eksporto valdymą išvadą.</li> +<li>Licencijos pakeitimo sudarymas prilygsta senos licencijos atšaukimui.</li> +</ul> +</li> + +<li><a +href="http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewvc/www/philosophy/free-sw.html?root=www&r1=1.56&r2=1.57">Versija +1.57</a>: pridėti „Už programinės įrangos“ skyrių.</li> + +<li><a +href="http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewvc/www/philosophy/free-sw.html?root=www&r1=1.45&r2=1.46">Versija +1.46</a>: paaiškinti kieno tikslas, laisve leisti programą bet kokiu tikslu, +yra svarbus.</li> + +<li><a +href="http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewvc/www/philosophy/free-sw.html?root=www&r1=1.40&r2=1.41">Versija +1.41</a>: paaiškinti įvardijimą apie sutartimi paremtas licencijas.</li> + +<li><a +href="http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewvc/www/philosophy/free-sw.html?root=www&r1=1.39&r2=1.40">Versija +1.40</a>: paaiškinti, kad laisva licencija jums turi būti leidžiama savo +modifikacijų sukūrimui naudotis kita prieinama laisva programine įranga.</li> + +<li><a +href="http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewvc/www/philosophy/free-sw.html?root=www&r1=1.38&r2=1.39">Versija +1.39</a>: pastebėti priimtinumą, kad licencija būtų iš jūsų reikalaujama +pateikti programinės įrangos versijų, kurias jūs padedate viešam naudojimui, +šaltinius.</li> + +<li><a +href="http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewvc/www/philosophy/free-sw.html?root=www&r1=1.30&r2=1.31">Versija +1.31</a>: pastebėti priimtinumą, kad licencija būtų iš jūsų reikalaujama +save įvardinti modifikacijų autoriumi. Kiti nežymūs paaiškinimai visame +tekste.</li> + +<li><a +href="http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewvc/www/philosophy/free-sw.html?root=www&r1=1.22&r2=1.23">Versija +1.23</a>: panagrinėti potencialias problemas, susijusias su sutartimi +paremtomis licencijomis.</li> + +<li><a +href="http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewvc/www/philosophy/free-sw.html?root=www&r1=1.15&r2=1.16">Versija +1.16</a>: paaiškinti kodėl dvejetainių platinimas yra svarbus.</li> + +<li><a +href="http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewvc/www/philosophy/free-sw.html?root=www&r1=1.10&r2=1.11">Versija +1.11</a>: pastebėti, kad laisva licencija galima iš jūsų reikalauti atsiųsti +jūsų platinamų versijų kopijas autoriui.</li> + +</ul> + +<p>Anksčiau paminėtų versijų numeriuose yra tarpų, nes šiame puslapyje yra kitų +pakeitimų, kurie neįtakoja apibrėžimo arba jo interpretacijų. Pavyzdžiui, į +tą sąrašą neįtraukti nukrypimų nuo temos, formatavimo, gramatikos, skyrybos +arba kitų puslapio dalių pakeitimai. Jūs galite peržiūrėti visą šio +puslapio pakeitimų sąrašą per <a +href="http://web.cvs.savannah.gnu.org/viewvc/www/philosophy/free-sw.html?root=www&view=log">cvsweb +sąsają</a>.</p> + + +<div class="translators-notes"> + +<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't have notes.--> +<h3>Vertėjo pastabos</h3> +<ol> +<li id="TransNote1">Programa leidžiama, kai ja yra naudojamasi, t. y., kai +ji paleidžiama kompiuteriu ir jis vykdo jos kodą.</li> +<li id="TransNote2">„Libre“ yra ispaniškas žodis reiškiantis +laisvę ir, šiuo atveju, anglų kalboje naudojamas vietoje žodžio +„free“, kad išvengti pastarojo laisvės ir kainos +dviprasmybės.</li> +<li id="TransNote3">Autoriumi mintyje turimas programuotojas.</li> +<li id="TransNote4">Šaltinio kodas yra programos tekstas, parašytas +programavimo kalba.</li> +<li id="TransNote5">Puslapiu mintyje turimas tinklapis.</li> +<li id="TransNote6">Kalba mintyje turima programavimo kalba.</li> +<li id="TransNote7">Užslėptas šaltinio kodas yra toks, kuriuo neįmanoma arba +labai sudėtinga suprasti kaip veikia programa.</li> +<li id="TransNote8">Tivoizacija (anglų k.: tivoization) yra praktika, kai +įrenginyje įdiegtą laisvą programinę įrangą gali pakeisti tik vienas +gamintojas.</li> +<li id="TransNote9">Supakavimu mintyje turimas programos komplektavimas +įdiegimui.</li> +</ol></div> +</div> + +<!-- for id="content", starts in the include above --> +<!--#include virtual="/server/footer.lt.html" --> +<div id="footer"> +<div class="unprintable"> + +<p>Bendrus FSF ir GNU užklausimus prašome atsiųsti į <a +href="mailto:gnu@gnu.org"><gnu@gnu.org></a>. Taip pat, yra ir <a +href="/contact/">kiti būdai susisiekti</a> su FSF. Neveikiančių nuorodų ir +kiti pataisymai arba pasiūlymai gali būti atsiųsti į <a +href="mailto:webmasters@gnu.org"><webmasters@gnu.org></a>.</p> + +<p> +<!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph, + replace it with the translation of these two: + + We work hard and do our best to provide accurate, good quality + translations. However, we are not exempt from imperfection. + Please send your comments and general suggestions in this regard + to <a href="mailto:web-translators@gnu.org"> + + <web-translators@gnu.org></a>.</p> + + <p>For information on coordinating and submitting translations of + our web pages, see <a + href="/server/standards/README.translations.html">Translations + README</a>. --> +Mes dirbame sunkiai ir labai stengiamės, kad pateiktume tikslius, geros +kokybės vertimus. Tačiau mes nesame išimtys netobulumui. Prašome siųskite +savo komentarus ir bendrus pasiūlymus šia prasme į <a +href="mailto:web-translators@gnu.org"><web-translators@gnu.org></a>.</p> +<p>Mūsų tinklapių vertimų koordinavimo ir pateikimo informaciją pamatykite +<a href="/server/standards/README.translations.html">Vertimų +PERSKAITYKITEMANE</a>.</p> +</div> + +<!-- Regarding copyright, in general, standalone pages (as opposed to + files generated as part of manuals) on the GNU web server should + be under CC BY-ND 4.0. Please do NOT change or remove this + without talking with the webmasters or licensing team first. + Please make sure the copyright date is consistent with the + document. For web pages, it is ok to list just the latest year the + document was modified, or published. + + If you wish to list earlier years, that is ok too. + Either "2001, 2002, 2003" or "2001-2003" are ok for specifying + years, as long as each year in the range is in fact a copyrightable + year, i.e., a year in which the document was published (including + being publicly visible on the web or in a revision control system). + + There is more detail about copyright years in the GNU Maintainers + Information document, www.gnu.org/prep/maintain. --> +<p>Copyright © 1996, 2002, 2004-2007, 2009-2016 Laisvos programinės +įrangos fondas, korporacija</p> + +<p>Šiam puslapiui taikoma <a rel="license" +href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/4.0/deed.lt">Creative +Commons Priskyrimas - Jokių išvestinių darbų 4.0 Tarptautinė licencija</a>.</p> + +<!--#include virtual="/server/bottom-notes.lt.html" --> +<div class="translators-credits"> + +<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't want credits.--> + </div> + +<p class="unprintable"><!-- timestamp start --> +Atnaujinta: + +$Date: 2017/05/02 14:12:10 $ + +<!-- timestamp end --> +</p> +</div> +</div> +</body> +</html> diff --git a/talermerchantdemos/blog/articles/lt/javascript-trap.html b/talermerchantdemos/blog/articles/lt/javascript-trap.html new file mode 100644 index 0000000..e53dbb9 --- /dev/null +++ b/talermerchantdemos/blog/articles/lt/javascript-trap.html @@ -0,0 +1,349 @@ +<!--#set var="PO_FILE" + value='<a href="/philosophy/po/javascript-trap.lt.po"> + https://www.gnu.org/philosophy/po/javascript-trap.lt.po</a>' + --><!--#set var="ORIGINAL_FILE" value="/philosophy/javascript-trap.html" + --><!--#set var="DIFF_FILE" value="/philosophy/po/javascript-trap.lt-diff.html" + --><!--#set var="OUTDATED_SINCE" value="2016-03-27" --> + +<!--#include virtual="/server/header.lt.html" --> +<!-- Parent-Version: 1.77 --> + +<!-- This file is automatically generated by GNUnited Nations! --> +<title>JavaScript spąstai</title> + +<!--#include virtual="/philosophy/po/javascript-trap.translist" --> +<!--#include virtual="/server/banner.lt.html" --> +<!--#include virtual="/server/outdated.lt.html" --> +<h2>JavaScript spąstai</h2> + +<p>Pagal <a href="http://www.stallman.org/">Richard Stallman</a></p> + +<p><strong>Jūs galbūt šito nesuvokdami kiekvieną dieną savo kompiuteryje +leidžiate nelaisvas programas – per savo tinklo naršyklę.</strong></p> + +<p>Laisvos programinės įrangos bendruomenėje, idėja, kad nelaisvos programos +išnaudoja jų naudotojus yra žinoma. Kai kurie iš mūsų visiškai atsisakome +įdiegti nuosavybinę programinę įrangą ir daug kitų nelaisvę laiko smūgiu +prieš tą programą. Daug naudotojų žino, kad ši problema taikoma +programiniams priedams, kuriuos naršyklės siūlo įdiegti, kadangi jie gali +būti laisvi arba nelaisvi.</p> + +<p>Bet naršyklės leidžia kitas nelaisvas programas, apie kurias jos jūsų +neatsiklausia ar jums net neužsimena – programos, kurias turi, ar +nurodo į, tinklapiai. Šios programos dažniausiai yra parašytos JavaScript, +nors kitos kalbos taip pat yra naudojamos.</p> + +<p>JavaScript (oficialiai vadinama ECMAScript, bet mažuma naudoja tą +pavadinimą) kažkada buvo naudojama mažiems tinklapių padekoravimams, tokiems +kaip miela, bet neesminė navigacija ir vaizdavimo ypatybės. Šiuos buvo +priimtina laikyti paprastais HTML žymėjimo išplėtimais, o ne kaip tikrą +programinę įrangą; jie reikšmingos problemos nesudarė.</p> + +<p>Daug svetainių vis dar naudoja JavaScript tokiu būdu, bet kai kurios ją +naudoja svarbioms programoms, kurios atlieka didelius darbus. Pavyzdžiui, +Google Docs į jūsų mašiną bando atsiųsti JavaScript programą, kuri apima +pusę megabaito, kompaktiška forma, kurią mes galėtume pavadinti +Užslėpt-scenarijumi, nes joje nėra jokių komentarų ir vos keli tarpai, ir +metodų pavadinimai yra vienos raidės ilgio. Programos šaltinio kodas yra +pageidautina forma jos modifikavimui; kompaktiškas kodas nėra šaltinio kodas +ir tikrasis šitos programos šaltinio kodas naudotojui nėra prieinamas.</p> + +<p>Naršyklės įprastai jums nepraneša kada jos įkrauna JavaScript programas. +Kai kurios naršyklės turi būdą JavaScript išjungti visiškai, bet net jei +jums ši problema yra žinoma, jums kiltų daug problemų identifikuoti tas +nepaprastas, nelaisvas programas ir jas užblokuoti. Tačiau, net laisvos +programinės įrangos bendruomenėje dauguma naudotojų nežino apie šią +problemą; naršyklių tyla linksta ją nuslėpti.</p> + +<p>Yra įmanoma JavaScript programą išleisti laisva programine įranga, šaltinio +kodą platinant pagal laisvos programinės įrangos licenciją. Jei ta programa +yra savarankiška – jei jos funkcionavimas ir paskirtis yra +nepriklausomi nuo puslapio, kuriame ji patalpinta – tai yra gerai; jūs +ją galite nukopijuoti į failą savo mašinoje, jį modifikuoti ir atverti tą +failą su naršykle jo leidimui. Bet tai yra neįprastas atvejis.</p> + +<p>Įprastu atveju, JavaScript programos yra numatytos veikti su konkrečiu +puslapiu ar svetaine ir to puslapio ar svetainės funkcionavimas priklauso +nuo jų. Tada iškyla dar viena problema: net jei programos šaltinis yra +prieinamas, naršyklės nesiūlo būdo leisti jūsų modifikuotą versiją vietoje +originalios, kai lankomasi tame puslapyje ar svetainėje. Šis efektas yra +palyginamas su tivoizacija<sup><a href="#TransNote1">1</a></sup>, nors iš +principo ir ne tiek sunkus įveikti.</p> + +<p>JavaScript nėra vienintelė tinklo svetainių naudojama kalba naudotojui +atsiųstoms programoms. Flash palaiko programavimą per išplėstos JavaScript +variantą; jei mes kada nors turėsime pakankamai išbaigtą, laisvą Flash +grotuvą, mums reikės spręsti nelaisvų Flash programų problemą. Silverlight +atrodo tikėtina sukurs problemą panašią į Flash, tik blogesnę, kadangi +Microsoft ją naudoja kaip platformą nelaisvai kodavimo ir dekodavimo +programinei įrangai. Laisvas Silverlight pakaitalas neatlieka darbo laisvam +pasauliui, nebent jis įprastai pristatomas su pakaitine laisva kodavimo ir +dekodavimo programine įranga.</p> + +<p>Java programėlės taip pat leidžiamos naršyklėje ir kelia panašias +problemas. Bendrai, bet kokio tipo programėlės sistema kelia šio tipo +problemą. Laisvos vykdymo aplinkos programėlei turėjimas mus priartina tik +tiek, kad susidurtume su ta problema.</p> + +<p>Teoriškai yra įmanoma programuoti su HTML ir CSS, bet praktikoje šis +gebėjimas yra ribotas ir nepatogus; net kažkokio mažmožio padarymas yra +įspūdingas įkirtis. Tokios programos turėtų būti laisvos, bet CSS nėra +rimta problema naudotojų laisvei 2016 m.</p> + +<p>Išsivystė stiprus judėjimas, kuris tinklo svetaines kviečia komunikuoti tik +per formatus ir protokolus, kurie yra laisvi (kai kurie sako +„atviri“); taip sakant, kurių dokumentacija yra paviešinta ir +kuriuos bet kas yra laisvas įgyvendinti. Su programų tinklapiuose buvimu, +tas kriterijus yra būtinas, bet nepakankamas. Pati JavaScript, kaip +formatas, yra laisva ir JavaScript naudojimas tinklo svetainėje nebūtinai +yra blogai. Tačiau, kaip mes pamatėme anksčiau, jis taip pat nebūtinai yra +gerai. Kai svetainė naudotojui persiunčia programą, nėra pakankama tai +programai būti parašyta dokumentuota ir aiškia kalba; ta programa turi būti +laisva, irgi. „Tik laisvos programos persiųstos naudotojui“ +privalo tapti to kriterijaus dalimi tinkamam tinklo svetainių elgesiui.</p> + +<p>Tyliai įkraunant ir leidžiant nelaisvas programas yra viena iš keleto +problemų, iškeltų „tinklo aplikacijomis“. Terminas +„tinklo aplikacija“ buvo suprojektuotas nepaisyti fundamentalaus +skirtumo tarp programinės įrangos pristatytos naudotojams ir programinės +įrangos leidžiamos serveryje. Jis gali reikšti naršyklėje leidžiamą +specializuotą klientinę programą; jis gali reikšti specializuotą serverinę +programinę įrangą; jis gali reikšti specializuotą klientinę programą, kuri +iš vien veikia su specializuota serverine programine įranga. Kliento ir +serverio pusės kelia skirtingas etines problemas, net jei jos yra taip +glaudžiai integruotos, kad jos argumentuotai sudaro vienos programos dalis. +Šis straipsnis nagrinėja tik kliento pusės programinės įrangos problemą. +Mes nagrinėjame serverio problemą atskirai.</p> + +<p>Praktiniais terminais, kaip mes galime elgtis su nelaisvų JavaScript +programų tinklo svetainėse problema? Pirmas žingsnis yra išvengti jos +leidimo.</p> + +<p>Ką mes turime mintyje „nepaprastomis“? Tai yra laipsnio +reikalas, taigi, tai yra paprasto kriterijaus, kuris duoda gerus rezultatus, +projektavimo reikalas, o ne vieno teisingo atsakymo suradimas.</p> +<p> +Mūsų preliminari politika yra JavaScript programą laikyti nepaprasta jei:</p> + +<ul> + <li>ji atlieka AJAX užklausą ar yra įkraunama kartu su scenarijais, kurie +atlieka AJAX užklausą;</li> + + <li>ji įkrauna išorinius scenarijus dinamiškai ar yra įkrauta kartu su +scenarijais, kurie taip daro;</li> + + <li>ji apibrėžia funkcijas ar metodus ir arba įkrauna išorinį scenarijų (iš +html), arba yra įkrauta kaip toks;</li> + + <li>ji naudoja dinamines JavaScript konstrukcijas, kurias yra sunku analizuoti +neinterpretuojant tos programos ar yra įkrauta kartu su scenarijais, kurie +naudoja tokias konstrukcijas. Šios konstrukcijos yra: + <ul> + <li>eval funkcijos naudojimas;</li> + <li>metodų kvietimas su kvadratinių skliaustų žymėjimu;</li> + <li>naudojimas bet kokios kitos konstrukcijos, nei teksto grandinės raidinio, su +tam tikrais metodais (Obj.write, Obj.createElement, ...).</li> + </ul> + </li> +</ul> + +<p>Kaip mes galime atskirti, kad JavaScript kodas yra laisvas? Šio straipsnio +pabaigoje mes siūlome konvenciją, kuria nepaprasta JavaScript programa +tinklapyje gali nurodyti URL kur jos šaltinio kodas randasi ir gali nurodyti +jo licenciją irgi, naudojant stilizuotus komentarus.</p> + +<p>Pabaigai, mums reikia pakeisti laisvas naršykles tinklapiuose pastebėti ir +užblokuoti nepaprastą, nelaisvą JavaScript. <a +href="/software/librejs/">LibreJS</a> programa pastebi nelaisvą, nepaprastą +JavaScript jūsų lankomuose puslapiuose ir ją užblokuoja. LibreJS yra IceCat +ir IceWeasel (ir Firefox) priedas.</p> + +<p>Naršyklės naudotojams taip pat reikia patogios priemonės nurodyti JavaScript +kodą naudojimui <em>vietoje</em> JavaScript tam tikrame puslapyje. (Šis +nurodytas kodas gali būti visiškas pakaitalas ar modifikuota laisvos +JavaScript programos tame puslapyje versija.) Greasemonkey yra arti +galėjimo šitą padaryti, bet nevisai, kadangi ji negarantuoja JavaScript kodo +puslapyje modifikavimo prieš tos programos vykdymo pradžią. Vietinio +įgaliojimo naudojimas veikia, bet jis dabar yra per daug nepatogus būti +realiu sprendimu. Mums reikia sukonstruoti sprendimą, kuris yra patikimas +ir patogus, kaip ir svetainių dalinimuisi pakeitimais. GNU projektas norėtų +parekomenduoti svetaines, kurios yra dedikuotos tik laisviems pakeitimams.</p> + +<p>Šios ypatybės padarys įmanomu JavaScript programai įtrauktai į tinklapį būti +laisva realia ir praktine prasmėmis. JavaScript daugiau nebus konkreti +kliūtis mūsų laisvei – ne daugiau nei C ir Java dabar yra. Mes +galėsime atmesti ir net pakeisti nelaisvas, nepaprastas JavaScript +programas, lygiai taip, kaip mes atmetame ir pakeičiame nelaisvus paketus, +kurie yra siūlomi įdiegti įprastu būdu. Mūsų kampanija tinklo svetainėms +išlaisvinti jų JavaScript gali tada prasidėti.</p> + +<p>Tuo tarpu, yra vienas atvejis kai yra priimtina leisti nelaisvą JavaScript +programą: išsiųsti nusiskundimą tinklo svetainės operatoriams, sakantį jie +turėtų išlaisvinti arba pašalinti JavaScript kodą toje svetainėje. Prašome +nedvejokite laikinai aktyvuoti JavaScript to padarymui – bet +prisiminkite po to ją vėl išjungti.</p> + +<p><strong>Ačiū jums <a href="/people/people.html#mattlee">Matt Lee</a> ir <a +href="http://ejohn.org">John Resig</a> už jų pagalbą apibrėžiant mūsų +pasiūlytą kriterijų, ir David Parunakian už pagalbą man šią problemą +sužinoti.</strong></p> + +<h3 id="AppendixA">A priedas: konvencija laisvų JavaScript programų išleidimui</h3> + +<p>Nuorodoms į atitinkamą šaltinio kodą, mes rekomenduojame</p> +<pre dir="ltr"> + + // @source: + +</pre> + +<p>užbaigiant su URL. Tai patenkina GNU GPL reikalavimą platinti šaltinio +kodą. Jei tas šaltinis yra kitoje svetainėje, jūs privalote pasirūpinti <a +href="/licenses/gpl-faq.html#SourceAndBinaryOnDifferentSites">tinkamu to +sutvarkymu</a>. Šaltinio kodas programai būti laisva yra būtinas. +</p> + +<p>Įkelto į puslapį JavaScript kodo licencijos parodymui, mes rekomenduojame +tos licencijos pastabos patalpinimą tarp dviejų tokios formos pastabų:</p> +<pre dir="ltr"> +<!--TRANSLATORS: Do not translate these license notices. The <pre> + + elements have dir="ltr" explicitly set to cater for RTL languages.--> + + @licstart The following is the entire license notice for the + JavaScript code in this page. + ... + @licend The above is the entire license notice + for the JavaScript code in this page. + +</pre> +<p>Žinoma, visa tai turėtų būti patalpinta keleto eilučių komentare.</p> + +<p><a href="/licenses/gpl.html">GNU GPL</a>, kaip daug kitų laisvos programinės +įrangos licencijų, reikalauja licencijos kopijos platinimo su abejomis +– šaltinio ir dvejetaine, programos formomis. Tačiau, GNU GPL yra +pakankamai ilga, jog jos įtraukimas puslapyje su JavaScript programa gali +būti nepatogus. Jūs galite tą reikalavimą pašalinti, kodui, kuriam jūs +turite autorių teises, su licencijos pastaba, kaip ši:</p> +<pre dir="ltr"> + + Copyright (C) YYYY Developer + + The JavaScript code in this page is free software: you can + redistribute it and/or modify it under the terms of the GNU + General Public License (GNU GPL) as published by the Free Software + Foundation, either version 3 of the License, or (at your option) + any later version. The code is distributed WITHOUT ANY WARRANTY; + without even the implied warranty of MERCHANTABILITY or FITNESS + FOR A PARTICULAR PURPOSE. See the GNU GPL for more details. + + As additional permission under GNU GPL version 3 section 7, you + may distribute non-source (e.g., minimized or compacted) forms of + that code without the copy of the GNU GPL normally required by + section 4, provided you include this license notice and a URL + through which recipients can access the Corresponding Source. + +</pre> + +<p>Aš dėkoju Jaffar Rumith už mano dėmesio atkreipimą į šią problemą.</p> + +<h3 id="AppendixB">B priedas: laisvų JavaScript programų viešinimas esant žiniatinklio +administratoriumi</h3> + +<p>Jei jūs esate žiniatinklio administratorius savo svetainėje dislokuojantis +laisvą JavaScript programinę įrangą, viešinant informaciją apie tų failų +licencijas ir šaltinio kodą aiškiai ir pastoviai jūsų lankytojams padeda +užsitikrinti, kad jie leidžia laisvą programinę įrangą, ir jums padeda +atitikti licencijos sąlygas.</p> + +<p>Vienas metodas nurodyti licencijas yra tas vienas apibūdintas anksčiau <a +href="#AppendixA">A priede</a>. Antras metodas – <a +href="/licenses/javascript-labels.html">JavaScript licencijos tinklo +etiketės</a>, gali būti labiau patogus sumažintoms JavaScript kodo +bibliotekoms, ypatingai kai jūs jų neparašėte.</p> + +<div class="translators-notes"> + +<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't have notes.--> +<h3>Vertėjo pastabos</h3> +<ol> +<li id="TransNote1">Tivoizacija (anglų k.: tivoization) yra praktika, kai +įrenginyje įdiegtą laisvą programinę įrangą gali pakeisti tik vienas +gamintojas.</li> +</ol></div> +</div> + +<!-- for id="content", starts in the include above --> +<!--#include virtual="/server/footer.lt.html" --> +<div id="footer"> +<div class="unprintable"> + +<p>Bendrus FSF ir GNU užklausimus prašome atsiųsti į <a +href="mailto:gnu@gnu.org"><gnu@gnu.org></a>. Taip pat, yra ir <a +href="/contact/">kiti būdai susisiekti</a> su FSF. Neveikiančių nuorodų ir +kiti pataisymai arba pasiūlymai gali būti atsiųsti į <a +href="mailto:webmasters@gnu.org"><webmasters@gnu.org></a>.</p> + +<p> +<!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph, + replace it with the translation of these two: + + We work hard and do our best to provide accurate, good quality + translations. However, we are not exempt from imperfection. + Please send your comments and general suggestions in this regard + to <a href="mailto:web-translators@gnu.org"> + + <web-translators@gnu.org></a>.</p> + + <p>For information on coordinating and submitting translations of + our web pages, see <a + href="/server/standards/README.translations.html">Translations + README</a>. --> +Mes dirbame sunkiai ir labai stengiamės, kad pateiktume tikslius, geros +kokybės vertimus. Tačiau mes nesame išimtys netobulumui. Prašome siųskite +savo komentarus ir bendrus pasiūlymus šia prasme į <a +href="mailto:web-translators@gnu.org"><web-translators@gnu.org></a>.</p> +<p>Mūsų tinklapių vertimų koordinavimo ir pateikimo informaciją pamatykite +<a href="/server/standards/README.translations.html">Vertimų +PERSKAITYKITEMANE</a>.</p> +</div> + +<!-- Regarding copyright, in general, standalone pages (as opposed to + files generated as part of manuals) on the GNU web server should + be under CC BY-ND 4.0. Please do NOT change or remove this + without talking with the webmasters or licensing team first. + Please make sure the copyright date is consistent with the + document. For web pages, it is ok to list just the latest year the + document was modified, or published. + + If you wish to list earlier years, that is ok too. + Either "2001, 2002, 2003" or "2001-2003" are ok for specifying + years, as long as each year in the range is in fact a copyrightable + year, i.e., a year in which the document was published (including + being publicly visible on the web or in a revision control system). + + There is more detail about copyright years in the GNU Maintainers + Information document, www.gnu.org/prep/maintain. --> +<p>Copyright © 2009-2013, 2016 Richard Stallman</p> + +<p>Šiam puslapiui taikoma <a rel="license" +href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/4.0/deed.lt">Creative +Commons Priskyrimas - Jokių išvestinių darbų 4.0 Tarptautinė licencija</a>.</p> + +<!--#include virtual="/server/bottom-notes.lt.html" --> +<div class="translators-credits"> + +<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't want credits.--> + </div> + +<p class="unprintable"><!-- timestamp start --> +Atnaujinta: + +$Date: 2016/11/18 07:32:45 $ + +<!-- timestamp end --> +</p> +</div> +</div> +</body> +</html> diff --git a/talermerchantdemos/blog/articles/lt/linux-and-gnu.html b/talermerchantdemos/blog/articles/lt/linux-and-gnu.html new file mode 100644 index 0000000..38994a4 --- /dev/null +++ b/talermerchantdemos/blog/articles/lt/linux-and-gnu.html @@ -0,0 +1,337 @@ +<!--#set var="PO_FILE" + value='<a href="/gnu/po/linux-and-gnu.lt.po"> + https://www.gnu.org/gnu/po/linux-and-gnu.lt.po</a>' + --><!--#set var="ORIGINAL_FILE" value="/gnu/linux-and-gnu.html" + --><!--#set var="DIFF_FILE" value="/gnu/po/linux-and-gnu.lt-diff.html" + --><!--#set var="OUTDATED_SINCE" value="2017-09-04" --> + +<!--#include virtual="/server/header.lt.html" --> +<!-- Parent-Version: 1.79 --> + +<!-- This file is automatically generated by GNUnited Nations! --> +<title>Linux ir GNU - GNU projektas - Laisvos programinės įrangos fondas</title> +<meta http-equiv="Keywords" content="GNU, FSF, Laisvos programinės įrangos fondas, Linux, Emacs, GCC, Unix, +Laisva programinė įranga, Operacinė sistema, GNU branduolys, HURD, GNU HURD, +Hurd" /> +<meta http-equiv="Description" content="Laisvos Unix stiliaus operacinės sistemos GNU vystymas nuo 1983 m. taip, kad +kompiuterio naudotojai gali turėti laisvę dalintis ir pagerinti jų naudojamą +programinę įrangą." /> + +<!--#include virtual="/gnu/po/linux-and-gnu.translist" --> +<!--#include virtual="/server/banner.lt.html" --> +<!--#include virtual="/server/outdated.lt.html" --> +<h2>Linux ir GNU sistema</h2> + +<p><strong>pagal <a href="http://www.stallman.org/">Richard +Stallman</a></strong></p> + +<div class="announcement"> + <blockquote><p>Daugiau informacijos taip pat pamatykite <a +href="/gnu/gnu-linux-faq.html">GNU/Linux DUK</a> ir <a +href="/gnu/why-gnu-linux.html">Kodėl GNU/Linux?</a></p> + </blockquote> +</div> + +<p> +Daug kompiuterio naudotojų leidžia modifikuotą <a +href="/philosophy/categories.html#TheGNUsystem">GNU sistemos</a> versiją +kiekvieną dieną, šito nesuvokdami. Dėl subtilaus įvykių susiklostymo, GNU +versija, kuri šiandien yra plačiai naudojama, dažnai yra vadinama +„Linux“ ir daug jos naudotojų <a +href="/gnu/gnu-users-never-heard-of-gnu.html">nežino</a>, kad ji iš esmės +yra GNU sistema, <a href="/gnu/gnu-history.html">GNU projekto</a> išvystyta.</p> + +<p> +Iš tikrųjų ten yra Linux ir šitie žmonės jį naudoja, bet jis yra tik jų +naudojamos sistemos dalis. Linux yra branduolys: tos sistemos programa, +kuri skirsto mašinos resursus kitoms programoms, kurias jūs leidžiate. +Branduolys yra esminė operacinės sistemos dalis, bet vienas pats +nenaudingas; jis gali funkcionuoti tik išbaigtos operacinės sistemos +kontekste. Linux įprastai yra naudojamas kartu su GNU operacine sistema: +visa ši sistema iš esmės yra GNU su pridėtu Linux arba GNU/Linux. Visos +taip vadinamos „Linux“ distribucijos iš tikrųjų yra GNU/Linux +distribucijos.</p> + +<p> +Daug naudotojų nesupranta skirtumo tarp branduolio, kuris yra Linux, ir tos +visos sistemos, kurią jie irgi vadina „Linux“. Dviprasmiškas +šio pavadinimo naudojimas žmonėms suprasti nepadeda. Šie naudotojai dažnai +galvoja, kad Linus Torvalds, su trupučiu pagalbos, 1991 m. išvystė tą +visą operacinę sistemą.</p> + +<p> +Programuotojai bendrai žino, kad Linux yra branduolys. Bet kadangi jie +bendrai girdėjo tą visą sistemą taip pat vadinant „Linux“, jie +dažnai įsivaizduoja istoriją, kuri pateisintų tos visos sistemos vadinimą +pagal tą branduolį. Pavyzdžiui, daugelis tiki, kad kai Linus Torvalds +pabaigė rašyti Linux, branduolį, jo naudotojai jam aplinkui ieškojo kitos +laisvos programinės įrangos ir surado, kad (be jokios konkrečios +priežasties) beveik viskas būtina padaryti panašią į Unix sistemą jau buvo +prieinama.</p> + +<p> +Ką jie surado nebuvo atsitiktinumas – tai buvo nevisai išbaigta GNU +sistema. Prieinama <a href="/philosophy/free-sw.html">laisva programinė +įranga</a> susidėjo į išbaigtą sistemą, nes GNU projektas dirbo nuo +1984 m. jos padarymui. <a href="/gnu/manifesto.html">GNU manifeste</a> +mes užsibrėžėme tikslą išvystyti laisvą, panašią į Unix sistemą, pavadintą +GNU. GNU projekto <a href="/gnu/initial-announcement.html">Pradinis +paskelbimas</a> taip pat apibrėžia kai kuriuos pradinius planus GNU +sistemai. Kai Linux buvo pradėtas, GNU buvo beveik užbaigta.</p> + +<p> +Dauguma laisvos programinės įrangos projektų turi tikslą išvystyti konkrečią +programą konkrečiam darbui. Pavyzdžiui, Linus Torvalds užsibrėžė parašyti +panašų į Unix branduolį (Linux); Donald Knuth užsibrėžė parašyti teksto +formuotoją (TeX); Bob Scheifler užsibrėžė išvystyti lango sistemą (X Window +System). Natūralu tokio tipo projekto prisidėjimą matuoti specifinėmis +programomis, kurios atkeliavo iš to projekto.</p> + +<p> +Jei mes pabandytume išmatuoti GNU projekto prisidėjimą šiuo būdu, kokią +išvadą mes padarytume? Vieni CD-ROM pardavėjai išsiaiškino, kad jų +„Linux distribucijoje“ <a +href="/philosophy/categories.html#GNUsoftware">GNU programinė įranga</a> +buvo didžiausias vienas kontingentas, apie 28 % nuo viso šaltinio kodo, +ir į tai įėjo kai kurie esminiai, svarbiausi komponentai, be kurių negalėtų +būti sistemos. Pats Linux buvo apie 3 %. (Tos proporcijos +2008 m. yra panašios: „pagrindinėje“ gNewSense saugykloje, +Linux yra 1,5 % ir GNU paketai yra 15 %.) Taigi, jei jūs +ruoštumėtės parinkti pavadinimą sistemai, remdamiesi tuo, kas toje sistemoje +parašė programas, pats tinkamiausias, vienintelis pasirinkimas būtų +„GNU“.</p> + +<p> +Bet tai nėra išsamiausias būdas apsvarstyti šį klausimą. GNU projektas +nebuvo, nėra, projektas išvystyti konkrečius programinės įrangos paketus. +Jis nebuvo projektas <a href="/software/gcc/">išvystyti C kompiliatorių</a>, +nors mes tai padarėme. Jis nebuvo projektas išvystyti teksto redaktorių, +nors mes vieną išvystėme. GNU projektas užsibrėžė išvystyti <em>išbaigtą, +laisvą, panašią į Unix sistemą</em>: GNU.</p> + +<p> +Daug žmonių padarė svarbių prisidėjimų prie laisvos programinės įrangos toje +sistemoje ir jie visi nusipelnė paminėjimo už jų programinę įrangą. Bet jos +buvimo <em>integruota sistema</em> – o ne tik naudingų programų +rinkiniu – priežastis yra ta, kad GNU projektas užsibrėžė ją tokia +padaryti. Mes padarėme reikalingų laisvai sistemai padaryti +<em>išbaigta</em> programų sąrašą ir mes sistemiškai suradome, parašėme arba +suradome žmones parašyti viską iš to sąrašo. Mes parašėme esminius, bet +nesmagius<a href="#unexciting">(1)</a> komponentus, nes jūs negalite turėti +sistemą be jų. Kai kurie mūsų sistemos komponentai, programavimo įrankiai, +patys tapo populiariais tarp programuotojų, bet mes parašėme daug +komponentų, kurie nėra įrankiai<a href="#nottools">(2)</a>. Mes net +išvystėme šachmatų žaidimą – GNU šachmatai, nes išbaigtai sistemai +žaidimų reikia irgi.</p> + +<p> +1990–2000 m. laikotarpio pradžioje mes surinkome tą visą sistemą +išskyrus branduolį. Mes taip pat pradėjome branduolį – <a +href="/software/hurd/hurd.html">GNU Hurd</a>, kuris leidžiamas Mach +viršuje. Šio branduolio vystymas buvo gerokai sunkesnis, nei mes tikėjomės; +<a href="/software/hurd/hurd-and-linux.html">GNU Hurd pradėjo dirbti +patikimai 2001 m.</a>, bet bendrai jis yra dar toli iki buvimo paruoštu +žmonėms naudoti.</p> + +<p> +Laimei, mums nereikėjo laukti Hurd, dėl Linux. Kai Torvalds išlaisvino +Linux 1992 m., jis užpildė paskutinę didelę GNU sistemos spragą. +Žmonės tada galėjo <a +href="http://ftp.funet.fi/pub/linux/historical/kernel/old-versions/RELNOTES-0.01">apjungti +Linux su GNU sistema</a> išbaigtos laisvos sistemos – GNU sistemos +versijos, kuri taip pat turėjo Linux, padarymui. Kitais žodžiais, GNU/Linux +sistema.</p> + +<p> +Jų padarymas veikti gerai kartu nebuvo lengvas darbas. Kai kuriuos GNU +komponentus<a href="#somecomponents">(3)</a> reikėjo reikšmingai pakeisti +veikimui su Linux. Išbaigtos sistemos integravimas distribucija, kuri +veiktų „išėmus iš dėžės“ buvo didelis darbas, irgi. Jam reikėjo +nagrinėti problemą kaip tą sistemą įdiegti ir įkrauti – problema, +kurios mes nesprendėme, nes mes dar nepasiekėme to taško. Todėl, žmonės, +kurie išvystė įvairias sistemos distribucijas atliko daug esminio darbo. +Bet tai buvo darbas, kurį, natūraliai, kažkas tikrai būtų atlikęs.</p> + +<p> +GNU projektas palaiko GNU/Linux sistemas, taipogi <em>tą</em> GNU sistemą. +<a href="http://fsf.org/">FSF</a> finansavo su Linux susietų GNU C +bibliotekos plėtinių perrašymą taip, kad dabar jie yra gerai integruoti ir +naujausios GNU/Linux sistemos naudoja einamąjį bibliotekos išleidimą be +jokių pakeitimų. FSF taip pat finansavo ankstyvą Debian GNU/Linux vystymo +stadiją.</p> + +<p> +Šiandien yra daug skirtingų GNU/Linux sistemos variantų (dažnai vadinamų +„distribucijomis“<sup><a href="#TransNote1">1</a></sup>). +Dauguma jų įtraukia nelaisvą programinę įrangą – jų autoriai laikosi +filosofijos siejamos su Linux, bet ne tos su GNU. Bet taip pat yra <a +href="/distros/">visiškai laisvos GNU/Linux distribucijos</a>. FSF palaiko +<a href="http://gnewsense.org/">gNewSense</a> kompiuterinius įrenginius.</p> + +<p>Laisvos GNU/Linux distribucijos padarymas nėra tik įvairių, nelaisvų +programų pašalinimo reikalas. Šiomis dienomis, įprasta Linux versija turi +nelaisvas programas irgi. Šias programas numatyta įkrauti į +įvesties/išvesties įrenginius kai sistema startuoja ir jos yra įtrauktos +kaip ilgos skaičių sekos, Linux „šaltinio kode“. Todėl, laisvų +GNU/Linux distribucijų palaikymas dabar apima <a +href="http://directory.fsf.org/project/linux">laisvos Linux versijos</a> +palaikymą irgi.</p> + +<p>Ar jūs naudojate GNU/Linux, ar ne, prašome nepainiokite publikos naudodami +pavadinimą „Linux“ dviprasmiškai. Linux yra branduolys, vienas +iš esminių, svarbiausių tos sistemos komponentų. Ta sistema kaip visuma iš +esmės yra GNU sistema, su pridėtu Linux. Kai jūs kalbate apie šią +kombinaciją, prašome ją vadinkite „GNU/Linux“.</p> + +<p> +Jei jūs norite padaryti nuorodą apie „GNU/Linux“ tolimesniam +nukreipimui, šis puslapis ir <a +href="/gnu/the-gnu-project.html">http://www.gnu.org/gnu/the-gnu-project.html</a> +yra geri pasirinkimai. Jei jūs minite Linux, tą branduolį, ir norite +pridėti nuorodą tolimesniam nukreipimui, <a +href="http://foldoc.org/linux">http://foldoc.org/linux</a> yra geras URL +naudoti.</p> + +<h3>Prierašai</h3> + +<p> +Be GNU, vienas kitas projektas nepriklausomai pagamino laisvą, panašią į +Unix operacinę sistemą. Ši sistema yra žinoma kaip BSD ir ji buvo išvystyta +UC Berkeley. 1980–1990 m. laikotarpiu ji buvo nelaisva, bet tapo +laisva 1990–2000 m. laikotarpio pradžioje. Laisva operacinė +sistema, kuri egzistuoja šiandien<a href="#newersystems">(4)</a> beveik +užtikrintai yra arba GNU sistemos variantas, arba BSD sistemos tipas.</p> + +<p> +Žmonės kartais klausia ar BSD irgi yra GNU versija, kaip GNU/Linux. BSD +autoriai buvo įkvėpti jų kodą padaryti laisva programine įranga pagal GNU +projekto pavyzdį ir aiškūs GNU aktyvistų apeliavimai padėjo juos įtikinti, +bet tas kodas mažai persidengė su GNU. BSD sistemos šiandien naudoja kai +kurias GNU programas, lygiai kaip ir GNU sistema ir jos variantai naudoja +kai kurias BSD programas; tačiau, kaip visumos, jos yra dvi skirtingos +sistemos, kurios evoliucionavo atskirai. BSD autoriai neparašė branduolio +ir nepridėjo jo prie GNU sistemos, ir pavadinimas, toks kaip GNU/BSD, šiai +situacijai netiktų.<a href="#gnubsd">(5)</a></p> + +<h3>Pastabos:</h3> +<ol> +<li> +<a id="unexciting"></a>Į šiuos nesmagius, bet esminius komponentus įeina GNU +surinkėjas (GAS) ir ryšių reguliavimo programa (GLD), abi dabar yra <a +href="/software/binutils/">GNU Binutils</a> paketo dalis, <a +href="/software/tar/">GNU tar</a> ir daug kitų.</li> + +<li> +<a id="nottools"></a>Pavyzdžiui, Bourne Again SHell (BASH), PostScript +sąsaja <a href="/software/ghostscript/ghostscript.html">Ghostscript</a> ir +<a href="/software/libc/libc.html">GNU C biblioteka</a> nėra programavimo +įrankiai. Kaip nėra GNUCash, GNOME ir GNU Chess.</li> + +<li> +<a id="somecomponents"></a>Pavyzdžiui, <a +href="/software/libc/libc.html">GNU C biblioteką</a>.</li> + +<li> +<a id="newersystems"></a>Nuo tada, kada tai buvo parašyta, buvo išvystyta +beveik visa laisva, panaši į Windows sistema, bet techniškai ji visiškai +nėra panaši į GNU ar Unix, taigi, ji realiai nepaveikia šio klausimo. +Dauguma Solaris branduolio buvo padaryta laisva, bet jei jūs norėtumėte iš +to padaryti laisvą sistemą, be tų branduoliui trūkstamų dalių pakeitimo, +jums taip pat reikėtų jį patalpinti į GNU arba BSD.</li> + +<li> +<a id="gnubsd"></a>Kitą vertus, bėgant metams nuo šio straipsnio parašymo, +GNU C Library buvo perkelta į keletą BSD branduolio versijų, kas padarė +aiškiu GNU sistemos su tuo branduoliu apjungimą. Kaip ir su GNU/Linux, +šitie iš tikro yra GNU variantai ir todėl yra vadinami, pavyzdžiui, +priklausomai nuo sistemos branduolio, GNU/kFreeBSD ir GNU/kNetBSD. Paprasti +naudotojai tipiniuose darbastaliuose sunkiai gali atskirti tarp GNU/Linux ir +GNU/*BSD.</li> + +</ol> + +<div class="translators-notes"> + +<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't have notes.--> +<h3>Vertėjo pastabos</h3> +<ol> +<li id="TransNote1">Angliško žodžio „distributions“ trumpinys +„distros“; verstas nesutrumpintai.</li> +</ol></div> +</div> + +<!-- for id="content", starts in the include above --> +<!--#include virtual="/server/footer.lt.html" --> +<div id="footer"> +<div class="unprintable"> + +<p>Bendrus FSF ir GNU užklausimus prašome atsiųsti į <a +href="mailto:gnu@gnu.org"><gnu@gnu.org></a>. Taip pat, yra ir <a +href="/contact/">kiti būdai susisiekti</a> su FSF. Neveikiančių nuorodų ir +kiti pataisymai arba pasiūlymai gali būti atsiųsti į <a +href="mailto:webmasters@gnu.org"><webmasters@gnu.org></a>.</p> + +<p> +<!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph, + replace it with the translation of these two: + + We work hard and do our best to provide accurate, good quality + translations. However, we are not exempt from imperfection. + Please send your comments and general suggestions in this regard + to <a href="mailto:web-translators@gnu.org"> + + <web-translators@gnu.org></a>.</p> + + <p>For information on coordinating and submitting translations of + our web pages, see <a + href="/server/standards/README.translations.html">Translations + README</a>. --> +Mes dirbame sunkiai ir labai stengiamės, kad pateiktume tikslius, geros +kokybės vertimus. Tačiau mes nesame išimtys netobulumui. Prašome siųskite +savo komentarus ir bendrus pasiūlymus šia prasme į <a +href="mailto:web-translators@gnu.org"><web-translators@gnu.org></a>.</p> +<p>Mūsų tinklapių vertimų koordinavimo ir pateikimo informaciją pamatykite +<a href="/server/standards/README.translations.html">Vertimų +PERSKAITYKITEMANE</a>.</p> +</div> + +<!-- Regarding copyright, in general, standalone pages (as opposed to + files generated as part of manuals) on the GNU web server should + be under CC BY-ND 4.0. Please do NOT change or remove this + without talking with the webmasters or licensing team first. + Please make sure the copyright date is consistent with the + document. For web pages, it is ok to list just the latest year the + document was modified, or published. + + If you wish to list earlier years, that is ok too. + Either "2001, 2002, 2003" or "2001-2003" are ok for specifying + years, as long as each year in the range is in fact a copyrightable + year, i.e., a year in which the document was published (including + being publicly visible on the web or in a revision control system). + + There is more detail about copyright years in the GNU Maintainers + Information document, www.gnu.org/prep/maintain. --> +<p>Copyright © 1997, 1998, 1999, 2000, 2001, 2002, 2007, 2014, 2015, 2016, +2017 Richard M. Stallman</p> + +<p>Šiam puslapiui taikoma <a rel="license" +href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/4.0/deed.lt">Creative +Commons Priskyrimas - Jokių išvestinių darbų 4.0 Tarptautinė licencija</a>.</p> + +<!--#include virtual="/server/bottom-notes.lt.html" --> +<div class="translators-credits"> + +<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't want credits.--> + </div> + +<p class="unprintable"><!-- timestamp start --> +Atnaujinta: + +$Date: 2019/03/01 18:00:05 $ + +<!-- timestamp end --> +</p> +</div> +</div> +</body> +</html> diff --git a/talermerchantdemos/blog/articles/lt/not-ipr.html b/talermerchantdemos/blog/articles/lt/not-ipr.html new file mode 100644 index 0000000..cf3ea43 --- /dev/null +++ b/talermerchantdemos/blog/articles/lt/not-ipr.html @@ -0,0 +1,340 @@ +<!--#set var="PO_FILE" + value='<a href="/philosophy/po/not-ipr.lt.po"> + https://www.gnu.org/philosophy/po/not-ipr.lt.po</a>' + --><!--#set var="ORIGINAL_FILE" value="/philosophy/not-ipr.html" + --><!--#set var="DIFF_FILE" value="/philosophy/po/not-ipr.lt-diff.html" + --><!--#set var="OUTDATED_SINCE" value="2016-11-09" --> + +<!--#include virtual="/server/header.lt.html" --> +<!-- Parent-Version: 1.79 --> + +<!-- This file is automatically generated by GNUnited Nations! --> +<title>Ar jūs pasakėte „Intelektinė nuosavybė“? Tai gundantis miražas - +GNU projektas - Laisvos programinės įrangos fondas</title> + +<!--#include virtual="/philosophy/po/not-ipr.translist" --> +<!--#include virtual="/server/banner.lt.html" --> +<!--#include virtual="/server/outdated.lt.html" --> +<h2>Ar jūs pasakėte „Intelektinė nuosavybė“? Tai gundantis miražas</h2> + +<p>pagal <a href="http://www.stallman.org/">Richard M. Stallman</a></p> + +<p> +Tapo madinga mėtytis autorių teisėmis, patentais ir prekės ženklais – +trys atskiri ir skirtingi dalykai, apimantys tris atskirus ir skirtingus +įstatymų rinkinius – priedo tuzinas kitų įstatymų viename kibire ir +visa tai pavadinta „intelektinė nuosavybė“. Šis iškraipantis ir +sumišimą keliantis terminas netapo įprastu atsitiktinai. Kompanijos, kurios +iš to sumišimo uždirba, jį skatino. Švariausias kelias iš šito sumišimo yra +visiškas šio termino atmetimas. +</p> + +<p> +Pagal profesorių Mark Lemley, dabar dirbančio Stanford Law School, platus +termino „intelektinė nuosavybė“ vartojimas yra mada, kuri +atsirado po 1967 m. įsteigtos Pasaulinės „intelektinės +nuosavybės“ organizacijos (WIPO) ir tik pastaraisiais metais tapo +tikrai įprastu. (WIPO yra buvusi UN organizacija, bet iš tiesų atstovauja +autorių teisių, patentų ir prekės ženklų turėtojų interesus.) Platus +naudojimas datuojamas nuo <a +href="https://books.google.com/ngrams/graph?content=intellectual+property&year_start=1800&year_end=2008&corpus=15&smoothing=1&share=&direct_url=t1%3B%2Cintellectual%20property%3B%2Cc0">apytiksliai +1990 m.</a> (<a href="/graphics/seductivemirage.png">Vietinio paveikslo +kopija</a>.) +</p> + +<p> +Šitame termine yra šališkumas, kurį nesunku pamatyti: jame siūloma apie +autorių teises, patentus ir prekės ženklus galvoti pagal analogiją su +fizinių objektų nuosavybės teisėmis. (Ši analogija prieštarauja autorių +teisių įstatymo, patento įstatymo ir prekės ženklo įstatymo teisinėms +filosofijoms, bet tik specialistai tą žino.) Šie įstatymai iš tikrųjų nėra +labai panašūs į fizinės nuosavybės įstatymą, bet šio termino naudojimas +įstatymų leidėjus veda prie didesnio jų suvienodinimo. Kadangi tokio +pokyčio pageidauja kompanijos, kurios vykdo autorių teisių, patento ir +prekės ženklo galias, terminu „intelektinė nuosavybė“ sukurtas +šališkumas jas tenkina. +</p> + +<p> +Toks šališkumas yra pakankamas, kad šį terminą atmesti ir žmonės dažnai +manęs prašydavo pasiūlyti tai visai kategorijai kokį nors kitą pavadinimą +– arba pasiūlydavo savo pačių alternatyvas (dažnai su humoru). Į +pasiūlymus įeidavo IMP, pagal Sudarytos monopolijos privilegijos, ir GOLEM, +pagal Iš vyriausybės keldinamos teisiškai priverstinės monopolijos. Kai +kurie kalba apie „išskirtinių teisių režimus“, bet mintyje +apribojimų laikymas „teisėmis“ irgi yra dvigubas mąstymas. +</p> + +<p> +Kai kurie iš šių alternatyvių pavadinimų būtų žingsnis į priekį, bet +klaidinga „intelektinė nuosavybė“ sukeisti su bet kuriuo kitu +terminu. Kitu pavadinimu nebus galima išskirti tame termine esančią gilesnę +problemą: perdėtą subendrinimą. Nėra tokio suvienyto dalyko kaip +„intelektinė nuosavybė“ – tai yra miražas. Vienintelė +priežastis kodėl žmonės galvoja, kad tai turi prasmę kaip nuosekli +kategorija yra ta, jog platus šio termino naudojimas juos suklaidino apie +kokius įstatymus yra svarstoma. +</p> + +<p> +Terminas „intelektinė nuosavybė“ geriausiu atveju yra ertmė, į +kurią sugrūdami fundamentaliai skirtingi įstatymai. Ne teisininkai, kurie +išgirsta vieną terminą, taikomą šiems įvairiems įstatymams, yra linkę +manyti, kad jie yra paremti bendru principu ir panašiai funkcionuoja. +</p> + +<p> +Nieko toliau nuo šio atvejo negali būti. Šie įstatymai kildinti atskirai, +skirtingai vystyti, dengia skirtingas veiklas, turi skirtingas taisykles ir +kelia skirtingas viešosios politikos problemas. +</p> + +<p> +Pavyzdžiui, autorių teisių įstatymas buvo suprojektuotas skatinti autorinius +kūrinius ir meną ir numato darbo išraiškos detales. Patento įstatymu siekta +skatinti naudingų idėjų viešinimą, sumokant laikinos monopolijos idėjai +suteikimo, tam, kuris ją paviešina, kaina – kaina, kurią gali būti +verta sumokėti kai kuriose srityse, bet ne visose. +</p> + +<p> +Prekės ženklo įstatymu, priešingai, nebuvo siekta skatinti kokį nors +konkretų veikimo būdą, bet paprasčiausiai įgalinti pirkėjus žinoti ką jie +perka. Tačiau, įstatymų leidėjai, veikiami termino „intelektinė +nuosavybė“, pavertė jį į schemą, kuria suteikiamos paskatos +reklamuotis. Ir šie yra tik trys iš daugelio įstatymų į kuriuos šis +terminas nukreipia. +</p> + +<p> +Kadangi šitie įstatymai buvo išvystyti nepriklausomai, jie yra skirtingi +kiekviena detale, taip pat ir jų pagrindiniais tikslais ir metodais. Todėl, +jei jūs sužinosite kokį nors faktą apie autorių teisių įstatymą, jūs būsite +išmintingas manydamas, kad patento įstatymas yra skirtingas. Jūs retai kada +suklysite! +</p> + +<p> +Praktikoje, beveik visi bendri pareiškimai su kuriais susidursite, +formuluojami naudojant „intelektinė nuosavybė“, bus neteisingi. +Pavyzdžiui, jums teks susidurti su teiginiais, kad „jos“ tikslas +yra „skatinti inovatyvumą“, bet tai tinka tik patento įstatymui +ir galbūt sėja pramogų monopolijas. Autorių teisių įstatymu nėra rūpinamasi +inovatyvumu; populiarios muzikos daina arba novelė yra saugoma autorių +teisėmis net jei ten nėra nieko inovatyvaus. Prekės ženklo įstatymu nėra +rūpinamasi inovatyvumu; jei aš įkursiu arbatos parduotuvę ir pavadinsiu ją +„rms arbata“, tai būtų tvirtas prekės ženklas, net jei aš +parduodu tas pačias arbatas, tokiu pačiu būdu kaip ir visi kiti. Prekybinės +paslapties įstatymu nėra rūpinamasi inovatyvumu, išskyrus prabėgomis; mano +arbatos klientų sąrašas būtų prekybinė paslaptis, niekuo nesusijusi su +inovatyvumu.</p> + +<p> +Jums taip pat teks susidurti su pareiškimais, kad „intelektine +nuosavybe“ rūpinamasi „kūrybiškumu“, bet iš tikro tai +tinka tik autorių teisių įstatymui. Reikia daugiau, nei kūrybiškumo, kad +sukurti patentuotiną išradimą. Prekės ženklo įstatymas ir prekybinės +paslapties įstatymas neturi nieko bendro su kūrybiškumu; pavadinimas +„rms arbata“ nė trupučio nėra kūrybiškas ir mano slaptas arbatos +klientų sąrašas irgi.</p> + +<p> +Žmonės dažnai sako „intelektinė nuosavybė“, kai jie iš tikrųjų +turi mintyje kokį nors didesnį ar mažesnį įstatymų rinkinį. Pavyzdžiui, +turtingos valstybės neturtingoms valstybėms dažnai primeta neteisingus +įstatymus, kad iš jų išspaustų pinigų. Kai kurie iš šių įstatymų yra tarp +taip vadinamų „intelektinės nuosavybės“ įstatymų ir kiti nėra; +nepaisant šito, šios praktikos kritikai dažnai griebiasi tos etiketės, nes +ji jiems tapo pažįstama. Ją naudodami, jie klaidingai pateikia problemos +natūrą. Būtų geriau naudoti tikslų terminą, tokį kaip „teisinė +kolonizacija“, kuriuo perteikiama reikalo esmė. +</p> + +<p> +Paprasti žmonės nėra vieninteliai, kuriems šis terminas kelia sumišimą. Net +teisės profesoriai, kurie moko šių įstatymų, yra termino „intelektinė +nuosavybė“ gundymu įvilioti ir išblaškyti ir daro bendrus pareiškimus, +kurie prieštarauja jiems žinomiems faktams. Pavyzdžiui, vienas profesorius +2006 m. parašė: +</p> + +<blockquote><p> +Skirtingai nuo jų įpėdinių, kurie dabar dirba viename WIPO aukšte, JAV +konstitucijos formuotojai turėjo principinį, į konkurencingumą orientuotą +požiūrį į intelektinę nuosavybę. Jie žinojo, kad gali būti reikalingos +teisės, bet… jie surišo kongresui rankas, keliais būdais apribodami jo +galią. +</p></blockquote> + +<p> +Tame pareiškime minima JAV Konstitucijos 1 straipsnio, 8 skyriaus, 8 išlyga, +kuria įgaliojami autorių teisių įstatymas ir patento įstatymas. Nors ta +išlyga neturi nieko bendro su prekės ženklo įstatymu, prekybinės paslapties +įstatymu ar įvairiais kitais. Terminas „intelektinė nuosavybė“ +privedė tą profesorių prie neteisingo apibendrinimo. +</p> + +<p> +Terminas „intelektinė nuosavybė“ taip pat veda prie +supaprastinto mąstymo. Jis skatina žmones koncentruotis ties skurdžiu +bendrumu tokia forma, kokią šie fundamentaliai skirtingi įstatymai turi +– kad jie kai kurioms šalims kuria dirbtines privilegijas – ir +nepaisyti detalių, kurios sudaro jų sudėtį: konkretūs apribojimai, kuriuos +kiekvienas įstatymas visuomenei sukuria ir iš to kylančios pasekmės. Šis +supaprastintas koncentravimasis ties forma skatina „ekonomišką“ +požiūrį į visas šias problemas. +</p> + +<p> +Čia veikia ekonomika, kaip dažnai atsitinka, kaip transporto priemonė +neišnagrinėtoms prielaidoms. Į šias įeina prielaidos apie vertybes, tokias +kaip, kad svarbus yra produkcijos kiekis, kai laisvė ir gyvenimo būdas ne, +ir faktinės prielaidos, kurios yra didžiąja dalimi neteisingos, tokios kaip, +kad muzikos autorių teisės remia muzikantus, arba, kad vaistų patentai remia +gyvenimus gelbėjančius tyrimus. +</p> + +<p> +Dar viena problema, plačiąja prasme termine „intelektinė +nuosavybė“ tiesiogiai neišreikšta, yra ta, kad konkrečios problemos, +iškeltos tais įvairiais įstatymais, tampa beveik nematomomis. Šios +problemos iškyla dėl kiekvieno įstatymo niuansų – konkrečiai ką +terminas „intelektinė nuosavybė“ skatina žmones ignoruoti. +Pavyzdžiui, viena su autorių teisių įstatymu susijusi problema yra ta, ar +dalinimasis muzika turėtų būti leidžiamas; patento įstatymas čia yra ne prie +ko. Patento įstatymu iškeliamos tokios problemos, kaip ar neturtingoms +valstybėms turėtų būti leidžiama gaminti gyvenimus gelbėjančius vaistus ir +juos parduoti pigiai, kad išgelbėti gyvenimus; autorių teisių įstatymas su +tokiais reikalais neturi nieko bendro. +</p> + +<p> +Nei viena iš šių problemų savo natūra nėra tiktai ekonominė ir jų +neekonominiai aspektai yra labai skirtingi; naudoti lėkštą, ekonominį, +perdėtą subendrinimą kaip apie juos svarstymo pagrindą, reiškia ignoruoti +tuos skirtumus. Tų dviejų įstatymų įdėjimas į „intelektinės +nuosavybės“ kibirą užgožia aiškų mąstymą apie kiekvieną iš jų. +</p> + +<p> +Todėl, bet kurios nuomonės apie „intelektinės nuosavybės +problemą“ ir bet kurie subendrinimai apie šią neva kategoriją yra +beveik užtikrintai kvaili. Jei jūs manote, kad visi tie įstatymai yra viena +problema, jūs būsite linkę parinkti savo nuomones iš eilės šluojančiai +perdėtų subendrinimų, nei vienas iš kurių nėra nors kiek geras. +</p> + +<p> +Jei jūs norite apie patentų arba autorių teisių, arba prekės ženklų, arba +kokių nors kitų skirtingų įstatymų iškeltas problemas mąstyti aiškiai, +pirmas žingsnis yra užmiršti idėją jas sugrūsti kartu ir su jomis elgtis +kaip su atskiromis temomis. Antras žingsnis yra atmesti terminu +„intelektinė nuosavybė“ siūlomas siauras perspektyvas ir +supaprastintą vaizdą. Svarstykite kiekvieną iš šių problemų atskirai, +visoje jos pilnumoje, ir jūs turite šansą gerai jas apsvarstyti. +</p> + +<p>Ir kai prieinama prie WIPO reformavimo, čia yra <a +href="http://fsfe.org/projects/wipo/wiwo.en.html">vienas pasiūlymas dėl WIPO +pavadinimo ir sudėties pakeitimo</a>. +</p> + +<hr /> + +<p> +Taip pat pamatykite <a href="/philosophy/komongistan.html">Neįprastą +Komongistan istoriją (Termino „intelektinė nuosavybė“ +daužymą)</a>. +</p> + +<p> +Šalys Afrikoje yra daug labiau panašios, nei šie įstatymai ir +„Afrika“ yra nuosekli geografinė koncepcija; nepaisant to, <a +href="http://www.theguardian.com/world/2014/jan/24/africa-clinton">kalbėjimas +apie „Afriką“ vietoje konkrečios valstybės sukelia daug +sumaišties</a>. +</p> + +<p> +<a +href="http://torrentfreak.com/language-matters-framing-the-copyright-monopoly-so-we-can-keep-our-liberties-130714/">Rickard +Falkvinge palaiko šio termino atmetimą</a>.</p> + +<div class="translators-notes"> + +<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't have notes.--> + </div> +</div> + +<!-- for id="content", starts in the include above --> +<!--#include virtual="/server/footer.lt.html" --> +<div id="footer"> +<div class="unprintable"> + +<p>Bendrus FSF ir GNU užklausimus prašome atsiųsti į <a +href="mailto:gnu@gnu.org"><gnu@gnu.org></a>. Taip pat, yra ir <a +href="/contact/">kiti būdai susisiekti</a> su FSF. Neveikiančių nuorodų ir +kiti pataisymai arba pasiūlymai gali būti atsiųsti į <a +href="mailto:webmasters@gnu.org"><webmasters@gnu.org></a>.</p> + +<p> +<!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph, + replace it with the translation of these two: + + We work hard and do our best to provide accurate, good quality + translations. However, we are not exempt from imperfection. + Please send your comments and general suggestions in this regard + to <a href="mailto:web-translators@gnu.org"> + + <web-translators@gnu.org></a>.</p> + + <p>For information on coordinating and submitting translations of + our web pages, see <a + href="/server/standards/README.translations.html">Translations + README</a>. --> +Mes dirbame sunkiai ir labai stengiamės, kad pateiktume tikslius, geros +kokybės vertimus. Tačiau mes nesame išimtys netobulumui. Prašome siųskite +savo komentarus ir bendrus pasiūlymus šia prasme į <a +href="mailto:web-translators@gnu.org"><web-translators@gnu.org></a>.</p> +<p>Mūsų tinklapių vertimų koordinavimo ir pateikimo informaciją pamatykite +<a href="/server/standards/README.translations.html">Vertimų +PERSKAITYKITEMANE</a>.</p> +</div> + +<!-- Regarding copyright, in general, standalone pages (as opposed to + files generated as part of manuals) on the GNU web server should + be under CC BY-ND 4.0. Please do NOT change or remove this + without talking with the webmasters or licensing team first. + Please make sure the copyright date is consistent with the + document. For web pages, it is ok to list just the latest year the + document was modified, or published. + If you wish to list earlier years, that is ok too. + Either "2001, 2002, 2003" or "2001-2003" are ok for specifying + years, as long as each year in the range is in fact a copyrightable + year, i.e., a year in which the document was published (including + being publicly visible on the web or in a revision control system). + There is more detail about copyright years in the GNU Maintainers + Information document, www.gnu.org/prep/maintain. --> +<p>Copyright © 2004, 2006, 2010, 2013, 2015 Richard M. Stallman</p> + +<p>Šiam puslapiui taikoma <a rel="license" +href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/4.0/deed.lt">Creative +Commons Priskyrimas - Jokių išvestinių darbų 4.0 Tarptautinė licencija</a>.</p> + +<!--#include virtual="/server/bottom-notes.lt.html" --> +<div class="translators-credits"> + +<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't want credits.--> + </div> + +<p class="unprintable"><!-- timestamp start --> +Atnaujinta: + +$Date: 2017/04/06 17:20:53 $ + +<!-- timestamp end --> +</p> +</div> +</div> +</body> +</html> diff --git a/talermerchantdemos/blog/articles/lt/open-source-misses-the-point.html b/talermerchantdemos/blog/articles/lt/open-source-misses-the-point.html new file mode 100644 index 0000000..f1144ce --- /dev/null +++ b/talermerchantdemos/blog/articles/lt/open-source-misses-the-point.html @@ -0,0 +1,504 @@ +<!--#set var="PO_FILE" + value='<a href="/philosophy/po/open-source-misses-the-point.lt.po"> + https://www.gnu.org/philosophy/po/open-source-misses-the-point.lt.po</a>' + --><!--#set var="ORIGINAL_FILE" value="/philosophy/open-source-misses-the-point.html" + --><!--#set var="DIFF_FILE" value="/philosophy/po/open-source-misses-the-point.lt-diff.html" + --><!--#set var="OUTDATED_SINCE" value="2016-05-02" --> + +<!--#include virtual="/server/header.lt.html" --> +<!-- Parent-Version: 1.79 --> + +<!-- This file is automatically generated by GNUnited Nations! --> +<title>Kodėl Atviras šaltinis praleidžia Laisvos programinės įrangos esmę - GNU +projektas - Laisvos programinės įrangos fondas</title> + +<!--#include virtual="/philosophy/po/open-source-misses-the-point.translist" --> +<!--#include virtual="/server/banner.lt.html" --> +<!--#include virtual="/server/outdated.lt.html" --> +<h2>Kodėl Atviras šaltinis praleidžia Laisvos programinės įrangos esmę</h2> + +<p>pagal <strong>Richard Stallman</strong></p> + +<p>Kai mes programinę įrangą vadiname „laisva“, mes turime mintyje, +kad ji gerbia <a href="/philosophy/free-sw.html">naudotojų esmines +laisves</a>: laisvę ją leisti, ją išstudijuoti ir pakeisti ir išplatinti +jos, pakeistos arba ne, kopijas. Tai laisvės reikalas, ne kainos, taigi, +mąstykite apie „kalbos laisvę“, o ne „nemokamą alų“.</p> + +<p>Šios laisvės yra gyvybiškai svarbios. Jos yra esminės, ne tik atskiro +naudotojo labui, bet visuomenei kaip visumai, nes jomis skatinamas +socialinis solidarumas – tai yra, dalinimasis ir bendradarbiavimas. +Jos tampa dar svarbesnėmis, kai mūsų kultūros ir gyvenimo veiklos vis labiau +skaitmeninės. Skaitmeninių garsų, paveikslų ir žodžių pasaulyje laisva +programinė įranga bendrai tampa vis labiau esmine laisvei.</p> + +<p>Dešimtys milijonų žmonių visame pasaulyje dabar naudoja laisvą programinę +įrangą; kai kurių Indijos ir Ispanijos regionų viešosios mokyklos dabar +visus mokinius mokina naudoti laisvą <a +href="/gnu/linux-and-gnu.html">GNU/Linux operacinę sistemą</a>. Tačiau, +dauguma šių naudotojų niekada negirdėjo apie etines priežastis dėl kurių mes +sukūrėme šią sistemą ir surinkome laisvos programinės įrangos bendruomenę, +nes šiomis dienomis apie šią sistemą ir bendruomenę dažniau kalbama kaip +apie „atvirą šaltinį“, juos priskiriant prie skirtingos +filosofijos, kurioje šios laisvės yra beveik neminimos.</p> + +<p>Laisvos programinės įrangos judėjimas nuo 1983 m. vykdo kampaniją už +kompiuterio naudotojų laisvę. Mes 1984 m. pradėjome laisvos operacinės +sistemos GNU kūrimą, kad mes taip galėtume išvengti nelaisvų operacinių +sistemų, kurios atima iš savo naudotojų laisvę. +1980–1990 m. laikotarpiu, mes sukūrėme didžiąją daugumą esminių +tos sistemos komponentų ir suprojektavome <a href="/licenses/gpl.html">GNU +bendrąją viešąją licenciją</a> (GNU GPL<sup><a +href="#TransNote1">1</a></sup>), kad juos išleisti pagal ją – +licenciją, konkrečiai suprojektuotą apsaugoti visų programos naudotojų +laisvę.</p> + +<p>Ne visi laisvos programinės įrangos naudotojai ir autoriai pritarė laisvos +programinės įrangos judėjimo tikslams. 1998 m., dalis laisvos +programinės įrangos bendruomenės atsiskyrė ir pradėjo vykdyti „atviro +šaltinio“ kampaniją. Šis terminas iš pradžių buvo pasiūlytas siekiant +išvengti galimo nesusipratimo su terminu „laisva programinė +įranga“, bet greitai tapo siejamas su filosofinėmis pažiūromis, kurios +yra pakankamai skirtingos nuo tų, kurias turi laisvos programinės įrangos +judėjimas.</p> + +<p>Kai kurie atviro šaltinio palaikytojai manė, kad tas terminas yra +„marketingo kampanija už laisvą programinę įrangą“, o tai +patiktų verslininkams, pabrėžiant tos programinės įrangos praktines naudas, +tuo pačiu neiškeliant teisingumo ir neteisingumo problemų, kurių jie galbūt +nenorėtų išgirsti. Kiti palaikytojai tiesiog atmetė laisvos programinės +įrangos judėjimo etines ir socialines vertybes. Kokie bebūtų jų požiūriai, +kampanijų už atvirą šaltinį metu, jie nei citavo, nei gynė tas vertybes. +Terminas „atviras šaltinis“ greitai tapo siejamas su idėjomis ir +argumentais, paremtais tiktais praktinėmis vertybėmis, tokiomis kaip +galingos, patikimos programinės įrangos kūrimas arba turėjimas. Dauguma tų +atviro šaltinio palaikytojų atsirado nuo tada ir jie susidaro tas pačias +asociacijas.</p> + +<p>Šie du terminai apibūdina beveik tą pačią programinės įrangos kategoriją, +bet jie atstovauja požiūrius, paremtus fundamentaliai skirtingomis +vertybėmis. Atviras šaltinis yra vystymo metodologija; laisva programinė +įranga yra socialinis judėjimas. Laisvos programinės įrangos judėjimui, +laisva programinė įranga yra etinis imperatyvas, esminė pagarba naudotojų +laisvei. Priešingai, atviro šaltino filosofija nagrinėja problemas +kategorijomis kaip programinę įrangą padaryti „geresne“ – +tik praktine prasme. Ji sako, kad nelaisva programinė įranga yra prastesnis +sprendimas turimai praktinei problemai. Didžiąja dalimi „atviro +šaltinio“ diskusijų neteikiama jokio dėmesio teisingumui ir +neteisingumui, tik populiarumui ir sėkmei; štai <a +href="http://www.linuxinsider.com/story/Open-Source-Is-Woven-Into-the-Latest-Hottest-Trends-78937.html">tipinis +pavyzdys</a>.</p> + +<p>Tačiau, laisvos programinės įrangos judėjimui nelaisva programinė įranga yra +socialinė problema ir sprendimas yra nustoti ją naudoti ir pereiti prie +laisvos programinės įrangos.</p> + +<p>„Laisva programinė įranga.“ „Atviras šaltinis.“ Jei +tai yra ta pati programinė įranga (<a +href="/philosophy/free-open-overlap.html">arba beveik tokia</a>) ar yra +skirtumas kurį pavadinimą jūs naudojate? Taip, nes skirtingi žodžiai +perteikia skirtingas idėjas. Kai laisva programa kokiu nors kitu pavadinimu +jums šiandien suteiktų tokią pačią laisvę, ilgalaikės laisvės įkūrimas +pirmiausia priklauso nuo žmonių mokymo vertinti laisvę. Jei jūs norite +padėti tai padaryti, yra esminga kalbėti apie „laisvą programinę +įrangą.“</p> + +<p>Mes, esantys laisvos programinės įrangos judėjime, negalvojame apie atviro +šaltinio stovyklą kaip apie priešą; priešas yra nuosavybinė (nelaisva) +programinė įranga. Bet mes norime, jog žmonės žinotų, kad mes stovime už +laisvę, taigi mums nepriimtina kai klaidingai klijuojama atviro šaltinio +palaikytojų etiketė.</p> + +<h3>Praktiniai skirtumai tarp laisvos programinės įrangos ir atviro šaltinio</h3> + +<p>Praktikoje, atviras šaltinis atstovauja šiek tiek palaidesnius kriterijus, +nei tie laisvos programinės įrangos. Kiek mes žinome, visos +egzistuojančios, išleistos laisvos programinės įrangos šaltinio kodas būtų +kvalifikuojamas kaip atviras šaltinis. Beveik visa atviro šaltinio +programinė įranga yra laisva programinė įranga, bet yra išimčių. Pirma, kai +kurios atviro šaltinio licencijos yra per daug apribojančios tiek, kad jos +nėra kvalifikuojamos kaip laisvos licencijos. Pavyzdžiui, „Open +Watcom“ yra nelaisva, nes jos licencija neleidžiama padaryti +modifikuotą versiją ir ją naudoti privačiai. Laimei, kelios programos +naudoja tokias licencijas.</p> + +<p>Antra, ir labiau svarbu praktikoje, daug produktų, turinčių kompiuterius, +tikrina savo vykdomųjų programų parašus, kad naudotojus užblokuotų nuo kitų +vykdomųjų failų įdiegimo; tik viena privilegijuota kompanija gali sukurti +vykdomuosius failus, kurie gali būti tame įrenginyje leidžiami arba gali +prieiti prie visų jo galimybių. Mes tokius įrenginius vadiname +„tironais“, o ši praktika, pagal vieną produktą (Tivo), kuriame +mes šitą pirmą kartą pastebėjome, vadinama „tivonizacija“. Net +jei vykdomasis failas yra padarytas iš laisvo šaltinio kodo, naudotojai +negali leisti modifikuotų jo versijų, taigi tas vykdomasis failas yra +nelaisvas.</p> + +<p>Kriterijai atviram šaltiniui šitos problemos neatpažįsta; jais rūpinamasi +tik šaltinio kodo licencijavimu. Todėl, šie nemodifikuojami vykdomieji +failai, kai yra padaromi iš tokio šaltinio kodo, kaip Linux, kuris yra +atviras šaltinis ir laisvas, yra atviro šaltinio, bet ne laisvi. Daug +Android produktų turi nelaisvus tivonizuotus Linux vykdomuosius failus.</p> + +<h3>Dažni „Laisvos programinės įrangos“ ir „Atviro +šaltinio“ nesusipratimai</h3> + +<p>Terminas „laisva programinė įranga“ yra linkęs būti neteisingai +interpretuojamas: nesiekta reikšmė – „programinė įranga, kurią +galite gauti už nulinę kainą“, tinka šiam terminui lygiai tiek pat, +kiek ir siekta reikšmė – „programinė įranga, kuri savo +naudotojui suteikia tam tikras laisves“. Mes šią problemą sprendžiame +paviešindami laisvos programinės įrangos apibrėžimą ir sakydami +„Galvokite apie „kalbos laisvę“, o ne „nemokamą +alų““. Tai nėra idealus sprendimas; juo negalima visiškai +panaikinti šią problemą. Nedviprasmiškas ir teisingas terminas, jei jis +nesukeltų kitų problemų, būtų geresnis.</p> + +<p>Deja, visos kitos anglų kalbos alternatyvos turi savo pačių problemas. Mes +peržiūrėjome daugelį, kurias žmonės siūlė, bet nei viena yra tiek aiškiai +„teisinga“, kad perėjimas prie jos būtų gera idėja. +(Pavyzdžiui, pagal kai kuriuos kontekstus prancūziškas ir ispaniškas žodis +„libre“ veikia gerai, bet žmonės Indijoje visiškai jo +neatpažįsta.) Kiekvienas pasiūlytas „laisvos programinės +įrangos“ pakaitalas turi kokio nors tipo semantinę problemą – +įskaitant ir „atviro šaltinio programinė įranga“.</p> + +<p><a href="https://opensource.org/osd">Oficialus „atviro šaltinio +programinė įranga“ apibrėžimas</a> (kurį paviešino Atviro šaltinio +iniciatyva ir yra per ilgas, kad būtų čia įkeltas) buvo netiesiogiai +išvestas pagal mūsų laisvos programinės įrangos kriterijus. Jie nėra tokie +patys; kai kuriais aspektais jie yra šiek tiek laisvesni. Nepaisant šito, +jų apibrėžimas dauguma atvejų sutinka su mūsų apibrėžimu.</p> + +<p>Tačiau, akivaizdi išsireiškimo „atviro šaltinio programinė +įranga“ reikšmė – ir tokia, kokią dauguma žmonių mano, kad jis +reiškia – yra „Jūs galite pažiūrėti į šaltinio kodą“. Tas +kriterijus yra daug silpnesnis, nei laisvos programinės įrangos apibrėžimas, +taip pat daug silpnesnis, nei oficialus atviro šaltinio apibrėžimas. Jis +apima daug programų, kurios nėra nei laisvos, nei atviro šaltinio.</p> + +<p>Kadangi akivaizdi „atviras šaltinis“ reikšmė nėra ta, kurią +siekia perteikti jos gynėjai, išdava yra tokia, kad dauguma žmonių šį +terminą supranta klaidingai. Pagal rašytoją Neal Stephenson: „Linux +yra „atviro šaltinio“ programinė įranga, o tai reiškia, +paprasčiausiai, kad kiekvienas gali gauti jo šaltinio kodo failų +kopijas.“ Nemanau jis specialiai siekė atmesti arba suabejoti +oficialiu apibrėžimu. Manau jis paprasčiausiai pritaikė anglų kalbos +normatyvines taisykles, kad gautų to termino reikšmę. <a +href="https://web.archive.org/web/20001011193422/http://da.state.ks.us/ITEC/TechArchPt6ver80.pdf">Kansas +valstija</a> paviešino panašų apibrėžimą: „Naudokite atviro šaltinio +programinę įrangą (OSS). OSS yra programinė įranga, kuriai šaltinio kodas +yra laisvai ir viešai prieinamas, nors konkretūs licencijavimo susitarimai +skiriasi tuo, kas asmeniui yra leidžiama daryti su tuo kodu.“</p> + +<p><i>New York Times</i> <a +href="http://www.nytimes.com/external/gigaom/2009/02/07/07gigaom-the-brave-new-world-of-open-source-game-design-37415.html">išleido +straipsnį, kuriame to termino reikšmė ištempta</a> iki naudotojo atliekamo +beta testavimo – leidimas keliems naudotojams išbandyti ankstyvą +versiją ir suteikti konfidencialų atgalinį ryšį – ką nuosavybinės +programinės įrangos autoriai praktikavo dešimtmečiais.</p> + +<p>Tas terminas buvo net ištemptas apimti įrangos dizainus, kurie yra <a +href="http://www.theguardian.com/sustainable-business/2015/aug/27/texas-teenager-water-purifier-toxic-e-waste-pollution">paviešinti +be patento</a>. Patento neturinčios įrangos dizainai gali būti aukštinami +prisidėjimai prie visuomenės, bet terminas „šaltinio kodas“ su +jais nėra susijęs.</p> + +<p>Atviro šaltinio palaikytojai bando su šituo susidoroti rodydami į jų +oficialų apibrėžimą, bet tas pataisomasis požiūris yra mažiau efektyvus +jiems, nei jis yra mums. Terminas „laisva programinė įranga“ +turi dvi natūralias reikšmes, viena iš kurių yra siektoji reikšmė, taigi, +asmuo, kuris suvokė „kalbos laisvės, o ne nemokamo alaus“ idėją, +jos daugiau klaidingai nesupras. Bet terminas „atviras +šaltinis“ turi tik vieną natūralią reikšmę, kuri yra skirtinga, nei +reikšmė, kurią turi mintyje jo palaikytojai. Taigi, nėra glausto būdo +paaiškinti ir pateisinti jo oficialų apibrėžimą. Tai sukelia dar blogesnę +sumaištį.</p> + +<p>Kitas „atviro šaltinio“ nesusipratimas yra idėja, kad jis +reiškia „nenaudojamą GNU GPL“. Tai krypsta prie dar vieno +gretutinio nesusipratimo, kad „laisva programinė įranga“ reiškia +„GPL padengta programinė įranga“. Abu atvejai yra klaidingi, +kadangi GNU GPL kvalifikuojama kaip atviro šaltinio licencija ir dauguma +atviro šaltinio licencijų kvalifikuojamos kaip laisvos programinės įrangos +licencijos. Be GNU GPL yra <a href="/licenses/license-list.html">daug +laisvos programinės įrangos licencijų</a>.</p> + +<p>Terminas „atviras šaltinis“ buvo dar toliau ištemptas jį +panaudojant kitose veiklose, tokiose kaip vyriausybinėse, švietimo ir +mokslo, kur nėra tokio dalyko, kaip šaltinio kodas ir kur programinės +įrangos licencijavimo kriterijai paprasčiausiai nėra tinkami. Vienintelis +bendras dalykas, kurį šios veiklos turi, yra tas, kad jos kažkaip prikviečia +žmones dalyvauti. Jie ištempia šį terminą taip toli, kad jis reiškia tik +„dalyvaujantį“ arba „skaidrų“, arba dar mažiau nei +tie. Blogiausia, jis <a +href="http://www.nytimes.com/2013/03/17/opinion/sunday/morozov-open-and-closed.html">tapo +beprotišku skambiu žodeliu</a>.</p> + +<h3>Skirtingos vertybės gali privesti prie panašių išvadų… bet ne visada</h3> + +<p>1960–1970 m. laikotarpiu, radikalios grupės turėjo frakcionalizmo +reputaciją: kai kurios organizacijos skilo dėl nesutarimų apie strategijos +detales ir dvi dukterinės grupės viena su kita elgėsi kaip su priešais, +nepaisant panašių pagrindinių tikslų ir vertybių. Dešinysis sparnas padarė +didžiąją šito dalį ir panaudojo ją visos kairės kritikavimui.</p> + +<p>Kai kurie bando paniekinti laisvos programinės įrangos judėjimą lygindami +mūsų nesutarimą su atviru šaltiniu su tų radikalių grupių nesutarimais. Jie +suvokia šitą atvirkščiai. Mes nesutariame su atviro šaltinio stovykla dėl +pagrindinių tikslų ir vertybių, bet jų požiūriai ir mūsų dauguma atvejų veda +prie tokio paties praktinio elgesio – tokio kaip laisvos programinės +įrangos vystymas.</p> + +<p>Išdavoje, žmonės iš laisvos programinės įrangos judėjimo ir atviro šaltinio +stovyklos dažnai dirba ties praktiniais projektais, tokiais kaip programinės +įrangos vystymas, kartu. Kelia nuostabą, kad tokios skirtingos filosofinės +pažiūros gali taip dažnai motyvuoti skirtingus žmones dalyvauti tuose +pačiuose projektuose. Nepaisant šito, būna situacijų, kuriose šios +fundamentaliai skirtingos pažiūros veda prie labai skirtingų veiksmų.</p> + +<p>Atviro šaltinio idėja yra ta, kad leidžiant naudotojams pakeisti ir +išplatinti programinę įrangą, padarys ją galingesne ir patikimesne. Tačiau +šitai nėra garantuota. Nuosavybinės programinės įrangos autoriai nebūtinai +yra nekompetentingi. Kartais jie pagamina programą, kuri yra galinga ir +patikima, nors ji ir negerbia naudotojų laisvės. Laisvos programinės +įrangos aktyvistai ir atviro šaltinio entuziastai į tą reaguos labai +skirtingai.</p> + +<p>Grynas atviro šaltinio entuziastas, tas, kuris visiškai nėra įtakotas +laisvos programinės įrangos idealais, sakys: „Aš esu nustebęs, jog +jums pavyko pasiekti, kad programa taip gerai veiktų nesinaudojant mūsų +vystymo modeliu, bet jums pavyko. Kaip aš galėčiau gauti kopiją?“ +Toks požiūris apdovanos schemas, kuriomis atimama mūsų laisvė, vedant prie +jos praradimo.</p> + +<p>Laisvos programinės įrangos aktyvistas sakys: „Jūsų programa yra labai +patraukli, bet aš labiau vertinu savo laisvę. Taigi, aš atmetu jūsų +programą. Savo darbą padarysiu kokiu nors kitu būdu ir palaikysiu projektą +sukurti laisvą pakaitalą.“ Jei mes vertiname savo laisvę, mes galime +veikti, kad ją išlaikytume ir apsaugotume.</p> + +<h3>Galinga, patikima programinė įranga gali būti blogai</h3> + +<p>Idėja, kad mes norime galingos ir patikimos programinės įrangos kyla iš +spėjimo, kad tokia programinė įranga yra sukurta aptarnauti savo +naudotojus. Jei ji yra galinga ir patikima, tai reiškia, kad ji juos +aptarnauja geriau.</p> + +<p>Bet pasakyti, kad programinė įranga aptarnauja savo naudotojus galima tik +jei ji gerbia jų laisvę. Kas jeigu ta programinė įranga yra suprojektuota +savo naudotojus supančioti grandinėmis? Tada galingumas reiškia, kad tos +grandinės yra labiau supančiojančios ir patikimumas, kad jas sunkiau +nuimti. Kenksmingos ypatybės, tokios kaip naudotojų šnipinėjimas, naudotojų +apribojimas, galinės durys ir primestiniai atnaujinimai yra įprasti +nuosavybinei programinei įrangai ir kai kurie atviro šaltinio palaikytojai +nori jas įgyvendinti atviro šaltinio programose.</p> + +<p>Spaudžiant filmų ir įrašų kompanijoms, programinė įranga skirta individams +naudoti vis labiau yra projektuojama konkrečiai jų suvaržymui. Ši +kenksminga ypatybė yra žinoma kaip Skaitmeninių suvaržymų valdymas (DRM) +(pamatykite <a +href="http://defectivebydesign.org/">DefectiveByDesign.org</a>) ir yra +laisvės, kurią laisva programine įranga siekiama suteikti, dvasios +antitezė. Ir ne tik dvasia: kadangi DRM tikslas yra sugniuždyti jūsų +laisvę, DRM autoriai bando padaryti, kad būtų sunku, neįmanoma ar net +neteisėta jums pakeisti tą programinę įrangą, kuri įgyvendina DRM.</p> + +<p>Tuo pačiu, kai kurie atviro šaltinio palaikytojai pasiūlė „atviro +šaltinio DRM“ programinę įrangą. Jų idėja yra tokia, kad paviešindami +programų, suprojektuotų apriboti jūsų prieigą prie užšifruotos terpės, +šaltinio kodą ir kitiems leidžiant jį pakeisti, jie pagamins galingesnę ir +patikimesnę programinę įrangą tokių naudotojų kaip jūs apribojimui. Ta +programinė įranga tada būtų pristatyta jums įrenginiuose, kurie jums +neleidžia jos pakeisti.</p> + +<p>Ši programinė įranga gali būti atviras šaltinis ir naudoti atviro šaltinio +vystymo modelį, bet ji nebus laisva programinė įranga, kadangi ji negerbs +naudotojų, būtent tų, kurie ją leis, laisvės. Jei atviro šaltinio vystymo +modeliui pasiseks šią programinę įrangą padaryti galingesne ir patikimesne +jus apribojant, tai ją padarys net dar blogesne.</p> + +<h3>Laisvės baimė</h3> + +<p>Pagrindinė pradinė motyvacija tų, kurie nuo laisvos programinės įrangos +judėjimo atskyrė atviro šaltinio stovyklą buvo ta, kad etinės „laisvos +programinės įrangos“ idėjos kai kuriuos žmones vertė jaustis +nepatogiai. Tai yra tiesa: etinių problemų, tokių kaip laisvė, iškėlimas, +kalbėjimas apie atsakomybes ir apie patogumą taipogi, yra žmonių prašymas +mąstyti apie dalykus, tokius kaip ar jų elgesys yra etiškas, kuriuos jie +galbūt būtų linkę ignoruoti. Tai gali sukelti diskomfortą ir kai kurie +žmonės gali paprasčiausiai nuo to atsiriboti. Tai nereiškia, kad mes +turėtume nustoti apie šias problemas kalbėti.</p> + +<p>Tačiau, tai yra tai, ką atviro šaltinio lyderiai nusprendė padaryti. Jie +sumąstė, kad išlaikydami tylą apie etiką ir laisvę ir kalbėdami tik apie +greitas praktines tam tikros laisvos programinės įrangos naudas, jie galbūt +galėtų efektyviau „parduoti“ tą programinę įrangą tam tikriems +naudotojams, ypatingai verslui.</p> + +<p>Toks požiūris pasiteisino kaip, jo paties nuostatomis, efektyvus. Atviro +šaltinio retorika daugelį verslų ir individų įtikino naudoti, ir net +vystyti, laisvą programinę įrangą, o tai išplėtė mūsų bendruomenę – +bet tiktais paviršutinišku, praktiniu lygiu. Atviro šaltinio filosofija, +kartu su jos grynai praktinėmis vertybėmis, užkardo laisvos programinės +įrangos gilesnių idėjų supratimą; ji atveda daug žmonių į mūsų bendruomenę, +bet nemoko jų jos apginti. Tai yra gerai, kiek siekia, bet nėra pakankama +laisvę padaryti saugia. Naudotojų pritraukimas prie laisvos programinės +įrangos juos nuveda tik dalį kelio tapti savo pačių laisvės gynėjais.</p> + +<p>Anksčiau ar vėliau šie naudotojai bus pakviesti, dėl kokio nors praktinio +privalumo, pereiti atgal prie nuosavybinės programinės įrangos. +Nesuskaičiuojamai daug kompanijų siekia pasiūlyti tokią pagundą, kai kurie +net siūlo kopijas už dyką. Kodėl naudotojai turėtų atsisakyti? Tiktais +jeigu jie išmoko vertinti laisvos programinės įrangos suteiktą laisvę, +vertinti pačią laisvę, o ne konkrečios laisvos programinės įrangos techninį +ir praktinį patogumą. Šiai idėjai skleisti, mes turime kalbėti apie +laisvę. Tam tikras „nutylėkime“ požiūrio į verslą kiekis gali +būti bendruomenei naudingas, bet yra pavojinga jei jis taps tokiu įprastu, +kad meilė laisvei atrodys kaip ekscentriškumas.</p> + +<p>Ta pavojinga situacija yra būtent tai ką mes turime. Dauguma žmonių +užsiimančių laisva programine įranga, ypatingai jos platintojai, nedaug te +pasako apie laisvę – nes jie įprastai siekia būti „labiau +priimtinais verslui“. Beveik visos GNU/Linux operacinės sistemos +distribucijos prie bazinės laisvos sistemos prideda nuosavybinių paketų ir +jos kviečia naudotojus laikyti tai privalumu, o ne trūkumu.</p> + +<p>Nuosavybinių priedų programinė įranga ir dalinai nelaisvos GNU/Linux +distribucijos randa derlingą žemę, nes dauguma mūsų bendruomenės +nereikalauja laisvės kartu su jų programine įranga. Tai nėra sutapimas. +Dauguma GNU/Linux naudotojų su šia sistema buvo supažindinti per +„atviro šaltinio“ diskutavimą, kuris nepasako, kad tikslas yra +laisvė. Praktika, kuria neišsaugoma laisvė ir žodžiai, kuriais nekalbama +apie laisvę eina kartu, kiekvienas skatindamas kitą. Siekiant įveikti šią +tendenciją, mums reikia daugiau, o ne mažiau, kalbėti apie laisvę.</p> + +<h3>„FLOSS“ ir „FOSS“</h3> + +<p> Terminai „FLOSS“ ir „FOSS“ buvo <a +href="/philosophy/floss-and-foss.html">neutralūs tarp laisvos programinės +įrangos ir atviro šaltinio</a>. Jei jūsų tikslas yra neutralumas, +“FLOSS” yra iš tų dviejų geresnis, nes jis iš tikrųjų yra +neutralus. Bet jei jūs norite pastovėti už laisvę, neutralaus termino +naudojimas nėra tas kelias. Stovėjimas už laisvę apima jūsų paramos laisvei +parodymą žmonėms.</p> + +<h3>Konkurentai dalijant protus</h3> + +<p>„Laisva“ ir „atviras“ yra konkurentai dalijant +protus. „Laisva programinė įranga“ ir „atviras +šaltinis“ yra skirtingos idėjos, bet, pagal daugelio žmonių +programinės įrangos matymą, jos rungiasi dėl tos pačios koncepcinės nišos. +Kai žmonės pripranta sakyti ir mąstyti „atviru šaltiniu“, tai +jiems yra kliūtis suprasti laisvos programinės įrangos judėjimo filosofiją +ir apie ją mąstyti. Jei jie jau sieja mus ir mūsų programinę įrangą su +žodžiu „atviras“, mums gali reikėti juos intelektualiai sukrėsti +prieš tai, kai jie atpažins, kad mes stovime už kažką <em>kitką</em>. Bet +kokia veikla, kuri skatina žodį „atviras“ yra linkusi prailginti +užuolaidą, kuri slepia laisvos programinės įrangos judėjimo idėjas.</p> + +<p>Todėl, laisvos programinės įrangos aktyvistams yra gerai patarta atsisakyti +dirbti veikloje, kuri save vadina „laisva“. Net jei ta veikla +yra savaime gera, kiekvienas jūsų padarytas indėlis šalimais padaro šiek +tiek žalos. Pilna kitų gerų veiklų, kurios save vadina +„laisvomis“ ar „libre“. Kiekvienas prisidėjimas prie +tų projektų šalimais padaro šiek tiek papildomo gerumo. Iš tokios gausybės +naudingų projektų, kuriuos galima pasirinkti, kodėl gi nepasirinkus tokio, +kuris padaro šiek tiek papildomo gerumo?</p> + +<h3>Išvada</h3> + +<p>Kol atviro šaltinio gynėjai pritraukia naujų naudotojų į mūsų bendruomenę, +mes, laisvos programinės įrangos aktyvistai, privalome petys į petį vykdyti +užduotį laisvės problemą pristatyti jų dėmesiui. Mes turime sakyti: +„Tai yra laisva programinė įranga ir ji jums suteikia laisvę!“ +– daugiau ir garsiau nei bet kada anksčiau. Kiekvieną kartą kai jūs +sakote „laisva programinė įranga“, o ne „atviras +šaltinis“, jūs padedate mūsų reikalui.</p> + +<h4>Pastabos</h4> + +<!-- The article is incomplete (#793776) as of 21st January 2013. +<p> + +Joe Barr's article, +<a href="http://www.itworld.com/LWD010523vcontrol4">“Live and +let license,”</a> gives his perspective on this issue.</p> +--> +<p> +Lakhani ir Wolf <a +href="http://ocw.mit.edu/courses/sloan-school-of-management/15-352-managing-innovation-emerging-trends-spring-2005/readings/lakhaniwolf.pdf">straipsnyje +apie laisvos programinės įrangos autorių motyvaciją</a> įvardinta, kad +reikšminga dalis yra motyvuota požiūriu, kad programinė įranga turėtų būti +laisva. Taip yra nepaisant fakto, jog jie apklausė autorius, esančius +SourceForge, svetainėje, kuri nepalaiko požiūrio, kad tai yra etinė +problema.</p> + +<div class="translators-notes"> + +<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't have notes.--> +<h3>Vertėjo pastabos</h3> +<ol> +<li id="TransNote1">Nuo čia ir toliau, akronimai originalo kalba +neverčiami.</li> +</ol></div> +</div> + +<!-- for id="content", starts in the include above --> +<!--#include virtual="/server/footer.lt.html" --> +<div id="footer"> +<div class="unprintable"> + +<p>Bendrus FSF ir GNU užklausimus prašome atsiųsti į <a +href="mailto:gnu@gnu.org"><gnu@gnu.org></a>. Taip pat, yra ir <a +href="/contact/">kiti būdai susisiekti</a> su FSF. Neveikiančių nuorodų ir +kiti pataisymai arba pasiūlymai gali būti atsiųsti į <a +href="mailto:webmasters@gnu.org"><webmasters@gnu.org></a>.</p> + +<p> + +<!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph, + replace it with the translation of these two: + + We work hard and do our best to provide accurate, good quality + translations. However, we are not exempt from imperfection. + Please send your comments and general suggestions in this regard + to <a href="mailto:web-translators@gnu.org"> + + <web-translators@gnu.org></a>.</p> + + <p>For information on coordinating and submitting translations of + our web pages, see <a + href="/server/standards/README.translations.html">Translations + README</a>. --> +Mes dirbame sunkiai ir labai stengiamės, kad pateiktume tikslius, geros +kokybės vertimus. Tačiau mes nesame išimtys netobulumui. Prašome siųskite +savo komentarus ir bendrus pasiūlymus šia prasme į <a +href="mailto:web-translators@gnu.org"><web-translators@gnu.org></a>.</p> +<p>Mūsų tinklapių vertimų koordinavimo ir pateikimo informaciją pamatykite +<a href="/server/standards/README.translations.html">Vertimų +PERSKAITYKITEMANE</a>.</p> +</div> + +<p>Copyright © 2007, 2010, 2012, 2015, 2016 Richard Stallman</p> + +<p>Šiam puslapiui taikoma <a rel="license" +href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/4.0/deed.lt">Creative +Commons Priskyrimas - Jokių išvestinių darbų 4.0 Tarptautinė licencija</a>.</p> + +<!--#include virtual="/server/bottom-notes.lt.html" --> +<div class="translators-credits"> + +<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't want credits.--> + </div> + +<p class="unprintable"><!-- timestamp start --> +Atnaujinta: + +$Date: 2017/04/06 17:20:53 $ + +<!-- timestamp end --> +</p> +</div> +</div> +</body> +</html> diff --git a/talermerchantdemos/blog/articles/lt/pragmatic.html b/talermerchantdemos/blog/articles/lt/pragmatic.html new file mode 100644 index 0000000..b0308b3 --- /dev/null +++ b/talermerchantdemos/blog/articles/lt/pragmatic.html @@ -0,0 +1,245 @@ +<!--#set var="ENGLISH_PAGE" value="/philosophy/pragmatic.en.html" --> + +<!--#include virtual="/server/header.lt.html" --> +<!-- Parent-Version: 1.77 --> + +<!-- This file is automatically generated by GNUnited Nations! --> +<title>Copyleft: pragmatiškas idealizmas - GNU projektas - Laisvos programinės +įrangos fondas</title> + +<!--#include virtual="/philosophy/po/pragmatic.translist" --> +<!--#include virtual="/server/banner.lt.html" --> +<h2>Copyleft: pragmatiškas idealizmas</h2> + +<p> +pagal <a href="http://www.stallman.org/"><strong>Richard +Stallman</strong></a></p> + +<p> +Kiekvienas sprendimas priimtas asmens kyla iš to asmens vertybių ir tikslų. +Žmonės gali turėti daug skirtingų tikslų ir vertybių; garbė, pelnas, meilė, +išgyvenimas, pramoga ir laisvė – yra tik keletas iš tikslų, kuriuos +geras žmogus gali turėti. Kai tikslas yra principo reikalas, mes tai +vadiname idealizmu.</p> + +<p> +Mano darbas ties laisva programine įranga yra motyvuotas idealistiniu +tikslu: laisvės ir bendradarbiavimo skleidimas. Aš noriu <a +href="/philosophy/why-copyleft.html">paskatinti laisvą programinę įrangą +sklisti</a>, pakeičiant nuosavybinę programinę įrangą, kuri uždraudžia +bendradarbiavimą ir taip mūsų visuomenę padaryti geresne.</p> +<p> +Tai pagrindinė priežastis kodėl GNU bendroji viešoji licencija yra parašyta +tuo būdu, kuriuo yra – kaip <a href="/copyleft">copyleft</a>. Visas +prie GPL padengtos programos pridedamas kodas privalo būti laisva programinė +įranga, net jei jis patalpintas atskirame faile. Aš savo kodą padarau +prieinamu naudojimui laisvoje programinėje įrangoje ir ne naudojimui +nuosavybinėje programinėje įrangoje, siekdamas kitus žmones, kurie rašo +programinę įrangą, paskatinti ją padaryti taip pat laisva. Aš manau, kad +kadangi nuosavybinės programinės įrangos autoriai naudoja autorių teises +sustabdyti mūsų dalinimąsi, mes bendradarbiaujantys galime naudoti autorių +teises kitiems bendradarbiaujantiems suteikti jų pačių privalumą: jie gali +naudoti mūsų kodą.</p> +<p> +Ne visi, kurie naudoja GNU GPL, turi šitą tikslą. Prieš daug metų, mano +draugo buvo paprašyta copyleft programą išleisti pagal ne copyleft sąlygas +ir jis atsakė panašiai šitaip:</p> +<blockquote><p> +„Kartais aš dirbu ties laisva programine įranga ir kartais aš dirbu +ties nuosavybine programine įranga – bet kai aš dirbu ties nuosavybine +programine įranga, aš tikiuosi <em>užmokesčio</em>.“ +</p></blockquote> + +<p> +Jis buvo nusiteikęs savo darbu pasidalinti su bendruomene, kuri dalinasi +programine įranga, bet nematė prasmės paduoti verslui, darančiam produktus, +kurie mūsų bendruomenei būtų už ribų. Jo tikslas skyrėsi nuo maniškio, bet +jis nusprendė, kad GNU GPL jo tikslui buvo naudinga irgi.</p> +<p> +Jei jūs norite ką nors pasaulyje pasiekti, idealizmo nepakanka – jums +reikia pasirinkti metodą, kuris veiksmingas tam tikslui pasiekti. Kitais +žodžiais, jums reikia būti „pragmatiškais“. Ar GPL yra +pragmatiška? Pasižiūrėkime į jos rezultatus.</p> +<p> +Apsvarstykite GNU C++. Kodėl mes turime laisvą C++ kompiliatorių? Tik dėl +to, kad GNU GPL sakė jis turi būti laisvas. GNU C++ buvo išvystytas +industrijos konsorciumo – MCC, pradedant nuo GNU C kompiliatoriaus. +MCC įprastai savo darbą padaro tiek nuosavybinį, kiek tik gali. Bet C++ +priekinę dalį jie padarė laisva programine įranga, nes GNU GPL sakė, kad tai +buvo vienintelis būdas, kuriuo jie ją galėjo išleisti. C++ priekinė dalis +įtraukė daug naujų failų, bet kadangi buvo numatyta juos susieti su GCC, +jiems buvo taikoma GPL. Nauda mūsų bendruomenei yra aiški.</p> +<p> +Apsvarstykite GNU objektinę C. NeXT iš pradžių norėjo šią priekinę dalį +padaryti nuosavybine; jie pasiūlė ją išleisti <samp>.o</samp> failais ir +naudotojams leisti juos susieti su likusiu GCC, galvodami tai gali būti +būdas apeiti GPL reikalavimus. Bet mūsų teisininkas pasakė, kad tai tų +reikalavimų neišvengtų, kad tai nebuvo leidžiama. Ir taip jie Objektinės C +priekinę dalį padarė laisva programine įranga.</p> +<p> +Tie pavyzdžiai įvyko praeities metais, bet GNU GPL tęsia daugiau laisvos +programinės įrangos mums atnešimą.</p> +<p> +Daug GNU bibliotekų yra padengtos GNU mažiau bendrąja viešąja licencija, bet +ne visos. Viena GNU biblioteka, kuri yra padengta įprasta GNU GPL yra +Readline, kuri įgyvendina komandinės eilutės redagavimą. Aš kartą +išsiaiškinau apie nelaisvą programą, kuri buvo suprojektuota naudoti +Readline ir autoriui pasakiau tai nebuvo leidžiama. Jis galėjo komandinės +eilutės redagavimą pašalinti iš tos programos, bet ką jis iš tikro padarė, +tai ją išleido pagal GPL. Dabar ji yra laisva programinė įranga.</p> +<p> +Programuotojai, kurie GCC (ar Emacs, ar Bash, ar Linux, ar bet kuriai GPL +padengtai programai) rašo pagerinimus, dažnai yra įdarbinti kompanijų ar +universitetų. Kai toks programuotojas nori savo pagerinimus grąžinti +bendruomenei ir savo kodą pamatyti kitame išleidime, bosas gali pasakyti: +„Palauk – tavo kodas priklauso mums! Mes juo pasidalinti +nenorime; mes nusprendėme tavo pagerintą versiją paversti į nuosavybinės +programinės įrangos produktą.“</p> +<p> +Čia GNU GPL ateina išgelbėjimui. Tas programuotojas tam bosui parodo, kad +šis nuosavybinės programinės įrangos produktas būtų autorių teisių +pažeidimas ir bosas susivokia, kad jis turi tik du pasirinkimus: tą naują +kodą išleisti kaip laisvą programinę įrangą arba neišleisti aplamai. Beveik +visada jis programuotojui leidžia padaryti kaip pastarasis numatė iš pradžių +ir tas kodas patenka į kitą išleidimą.</p> +<p> +GNU GPL nėra ponas geras vyrukas. Ji kai kuriems dalykams, kuriuos žmonės +kartais nori padaryti, pasako ne. Yra naudotojai, kurie sako, kad tai yra +blogas dalykas – kad GPL „atriboja“ kai kuriuos +nuosavybinės programinės įrangos autorius, kuriuos „reikia atvesti į +laisvos programinės įrangos bendruomenę“.</p> +<p> +Bet mes jų neatribojame nuo mūsų bendruomenės; jie pasirenka neįžengti. Jų +sprendimas programinę įrangą padaryti nuosavybine yra sprendimas pasilikti +už mūsų bendruomenės. Buvimas mūsų bendruomenėje reiškia prisijungimą +bendradarbiavimu su mumis; mes negalime „atvesti jų į mūsų +bendruomenę“ jei jie nenori prisijungti.</p> +<p> +Ką mes <em>galime</em> padaryti yra jiems pasiūlyti paskatinimą +prisijungti. GNU GPL yra suprojektuota paskatinti per mūsų egzistuojančią +programinę įrangą: „Jei jūs savo programinę įrangą padarysite laisva, +jūs galite naudoti šitą kodą.“ Žinoma, tai jų visų nelaimės, bet +kartais laimima.</p> +<p> +Nuosavybinės programinės įrangos vystymas prie mūsų bendruomenės +neprisideda, bet jos autoriai dažnai iš mūsų nori padavimų. Laisvos +programinės įrangos naudotojai gali laisvos programinės įrangos autoriams +pasiūlyti ego paglostymus – žinomumą ir dėkingumą – bet gali +būti labai patrauklu kai verslas jums sako: „Tik leisk mums tavo +paketą padėti į mūsų nuosavybinę programą ir tavo programą naudos daug +tūkstančių žmonių!“ Šis viliojimas gali būti galingas, bet ilguoju +periodu mums visiems geriau jei mes jam atsispirsime.</p> +<p> +Šį viliojimą ir spaudimą yra sunkiau atpažinti kai jie ateina netiesiogiai, +per laisvos programinės įrangos organizacijas, kurios priėmė nuosavybinės +programinės įrangos aptarnavimo politiką. X konsorciumas (ir jo įpėdinė +– Atvira grupė) siūlo pavyzdį: finansuojami kompanijų, kurios darė +nuosavybinę programinę įrangą, jie dešimtmetį siekė programuotojus įtikinti +nenaudoti copyleft. Kai Atvira grupė pabandė <a +href="/philosophy/x.html">X11R6.4 padaryti nelaisva programine įranga</a>, +tie iš mūsų, kurie atsilaikėme tam spaudimui, džiaugėmės, kad tai padarėme.</p> +<p> +1998 m. rugsėjį, keletas mėnesių po X11R6.4 išleidimo su nelaisvomis +platinimo sąlygomis, Atvira grupė apgręžė savo sprendimą ir ją išleido pagal +tą pačią ne copyleft laisvos programinės įrangos licenciją, kuri buvo +panaudota X11R6.3. Ačiū jums, Atvira grupe – bet šis paskesnis +apgręžimas nepaneigia mūsų padaromų išvadų remiantis faktu, kad tų suvaržymų +pridėjimas buvo <em>galimas</em>.</p> +<p> +Pragmatiškai kalbant, galvojimas apie didesnius ilgalaikius tikslus +sustiprins jūsų valią priešintis šiam spaudimui. Jei jūs savo protą +sukoncentruojate ties laisve ir bendruomene, kurią jūs galite statyti +išlikdami tvirti, jūs atrasite stiprybę tai padaryti. „Stovėkite už +kažką arba jūs krisite dėl bet ko.“</p> +<p> +Ir jei cinikai pajuokia laisvę, pajuokia bendruomenę… jei +„kietakakčiai realistai“ sako, kad pelnas yra vienintelis +idealas… tiesiog ignoruokite juos ir vis tiek naudokite copyleft.</p> + +<hr /> +<blockquote id="fsfs"><p class="big">Ši esė yra publikuota <a +href="http://shop.fsf.org/product/free-software-free-society/"><cite>Laisva +programinė įranga, laisva visuomenė: rinktinės Richard M. Stallman +esės</cite></a>.</p></blockquote> + +<div class="translators-notes"> + +<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't have notes.--> + </div> +</div> + +<!-- for id="content", starts in the include above --> +<!--#include virtual="/server/footer.lt.html" --> +<div id="footer"> +<div class="unprintable"> + +<p>Bendrus FSF ir GNU užklausimus prašome atsiųsti į <a +href="mailto:gnu@gnu.org"><gnu@gnu.org></a>. Taip pat, yra ir <a +href="/contact/">kiti būdai susisiekti</a> su FSF. Neveikiančių nuorodų ir +kiti pataisymai arba pasiūlymai gali būti atsiųsti į <a +href="mailto:webmasters@gnu.org"><webmasters@gnu.org></a>.</p> + +<p> +<!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph, + replace it with the translation of these two: + + We work hard and do our best to provide accurate, good quality + translations. However, we are not exempt from imperfection. + Please send your comments and general suggestions in this regard + to <a href="mailto:web-translators@gnu.org"> + + <web-translators@gnu.org></a>.</p> + + <p>For information on coordinating and submitting translations of + our web pages, see <a + href="/server/standards/README.translations.html">Translations + README</a>. --> +Mes dirbame sunkiai ir labai stengiamės, kad pateiktume tikslius, geros +kokybės vertimus. Tačiau mes nesame išimtys netobulumui. Prašome siųskite +savo komentarus ir bendrus pasiūlymus šia prasme į <a +href="mailto:web-translators@gnu.org"><web-translators@gnu.org></a>.</p> +<p>Mūsų tinklapių vertimų koordinavimo ir pateikimo informaciją pamatykite +<a href="/server/standards/README.translations.html">Vertimų +PERSKAITYKITEMANE</a>.</p> +</div> + +<!-- Regarding copyright, in general, standalone pages (as opposed to + files generated as part of manuals) on the GNU web server should + be under CC BY-ND 3.0 US. Please do NOT change or remove this + without talking with the webmasters or licensing team first. + Please make sure the copyright date is consistent with the + document. For web pages, it is ok to list just the latest year the + document was modified, or published. + + If you wish to list earlier years, that is ok too. + Either "2001, 2002, 2003" or "2001-2003" are ok for specifying + years, as long as each year in the range is in fact a copyrightable + year, i.e., a year in which the document was published (including + being publicly visible on the web or in a revision control system). + + There is more detail about copyright years in the GNU Maintainers + Information document, www.gnu.org/prep/maintain. --> +<p>Copyright © 1998, 2003 Laisvos programinės įrangos fondas, korporacija</p> + +<p>Šiam puslapiui taikoma <a rel="license" +href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/3.0/us/deed.lt">Creative +Commons Priskyrimas - Jokių išvestinių darbų 3.0 Jungtinės Valstijos +licencija</a>.</p> + +<!--#include virtual="/server/bottom-notes.lt.html" --> +<div class="translators-credits"> + +<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't want credits.--> + </div> + +<p class="unprintable"><!-- timestamp start --> +Atnaujinta: + +$Date: 2016/01/26 06:35:17 $ + +<!-- timestamp end --> +</p> +</div> +</div> +</body> +</html> diff --git a/talermerchantdemos/blog/articles/lt/right-to-read.html b/talermerchantdemos/blog/articles/lt/right-to-read.html new file mode 100644 index 0000000..27b417a --- /dev/null +++ b/talermerchantdemos/blog/articles/lt/right-to-read.html @@ -0,0 +1,550 @@ +<!--#set var="PO_FILE" + value='<a href="/philosophy/po/right-to-read.lt.po"> + https://www.gnu.org/philosophy/po/right-to-read.lt.po</a>' + --><!--#set var="ORIGINAL_FILE" value="/philosophy/right-to-read.html" + --><!--#set var="DIFF_FILE" value="/philosophy/po/right-to-read.lt-diff.html" + --><!--#set var="OUTDATED_SINCE" value="2016-03-26" --> + +<!--#include virtual="/server/header.lt.html" --> +<!-- Parent-Version: 1.79 --> + +<!-- This file is automatically generated by GNUnited Nations! --> +<title>Teisė skaityti - GNU projektas - Laisvos programinės įrangos fondas</title> +<style type="text/css" media="print,screen"><!-- +blockquote { + font-style: italic; + margin: 0 6%; +} +blockquote cite { + font-style: normal; +} +.announcement { + margin: 2em 0; +} +#AuthorsNote ul, #AuthorsNote li { + margin: 0; +} +#AuthorsNote li p { + margin-top: 1em; +} +#AuthorsNote li p.emph-box { + margin: .5em 3%; + background: #f7f7f7; + border-color: #e74c3c; +} +#References { + margin-bottom: 2em; +} +#References h3 { + font-size: 1.2em; +@media (min-width: 53em) { + .announcement { + text-align: center; + background: #f5f5f5; + border-left: .3em solid #fc7; + border-right: .3em solid #fc7; + } + #AuthorsNote .columns > + p:first-child, + #AuthorsNote li p.inline-block { + margin-top: 0; + } + #AuthorsNote .columns p.emph-box { + margin: .5em 6%; + } +} +--> +</style> + +<!--#include virtual="/philosophy/po/right-to-read.translist" --> +<!--#include virtual="/server/banner.lt.html" --> +<!--#include virtual="/server/outdated.lt.html" --> +<h2 class="center">Teisė skaityti</h2> + +<p class="byline center"> +pagal <a href="http://www.stallman.org/">Richard Stallman</a></p> +<p class="center"> +<em>Šis straipsnis pasirodė 1997 m. vasario <cite>Communications of the +ACM</cite> leidime (40 tomas, 2 numeris).</em></p> +<hr class="thin" /> + +<div class="article"> +<blockquote class="center"><p> + Iš <cite>The Road To Tycho</cite> – straipsnių apie Lunarian +revoliucijos protėvius rinkinys, išleistas 2096 m. Luna mieste. +</p></blockquote> + +<div class="columns"> +<p> +Dan Halbert kelias į Tycho prasidėjo koledže – kai Lissa Lenz paprašė +paskolinti jo kompiuterį. Jos sugedo ir, nebent jei ji galėtų pasiskolinti +kitą, ji neišlaikytų jos viduriniojo termino projekto. Ji nedrįso paprašyti +nieko kito, išskyrus Dan.</p> + +<p> +Tai Dan iškėlė dilemą. Jis turėjo jai padėti – bet jei jis jai +paskolintų savo kompiuterį, ji gali perskaityti jo knygas. Šalimais fakto, +kad jūs galite patekti į kalėjimą daugeliui metų už kažkam kitam leidimą +skaityti savo knygas, iš pradžių pati idėja jį sukrėtė. Kaip kiekvienas, +jis buvo mokomas nuo pagrindinės mokyklos, kad dalinimasis knygomis buvo +bjaurus ir neteisingas – kažkas tokio, ką darytų tik piratai.</p> + +<p> +Ir nebuvo daug tikimybės, kad SPA<sup><a href="#TransNote1">1</a></sup> +– Programinės įrangos apsaugos agentūra – jo nepavyks pagauti. +Savo programinės įrangos klasėje, Dan išmoko, kad kiekviena knyga turėjo +autorių teisių stebėtoją, kuris pranešdavo kada ir kur ji buvo skaityta, ir +kieno, Centriniam licencijavimui. (Jie šią informaciją naudojo pagauti +skaitymo piratus, bet taip pat mažmenininkams parduoti asmeninių interesų +profilius.) Kitą kartą kai jo kompiuteris būtų prijungtas prie tinklo, +Centrinis licencijavimas išsiaiškintų. Jis, kaip kompiuterio savininkas, +gautų griežčiausią bausmę – už kančių to nusikaltimo prevencijai +neprisiėmimą.</p> + +<p> +Žinoma, Lissa nebūtinai siekė paskaityti jo knygas. Ji to kompiuterio gali +norėti tik jos viduriniojo termino parašymui. Bet Dan žinojo, kad ji kilusi +iš viduriniosios klasės šeimos ir sunkiai apmokėdavo už mokslus, ką jau +bekalbėti apie jos skaitymo mokesčius. Jo knygų skaitymas gali būti +vienintelis būdas, kuriuo ji galėtų įgyti išsilavinimą. Jis šią situaciją +suprato; jis pats turėjo pasiskolinti užmokėjimui už visus jo skaitytus +tiriamuosius mokslinius straipsnius. (Dešimt procentų nuo tų mokesčių +atiteko tyrėjams, kurie parašė tuos mokslinius straipsnius; kadangi Dan +siekė akademinės karjeros, jis galėjo tikėtis, kad jo paties moksliniai +straipsniai, jei dažnai cituoti, atneštų pakankamai grąžinti šią paskolą.)</p> +</div> +<div class="column-limit"></div> + +<div class="columns"> +<p> +Vėliau, Dan sužinotų, kad buvo laikas, kai bet kas galėjo nueiti į +biblioteką ir skaityti žurnalo straipsnius, ir net knygas, neturėdamas +susimokėti. Buvo nepriklausomi mokslininkai, kurie be vyriausybės +bibliotekos leidimų skaitė tūkstančius puslapių. Bet +1990–2000 m. laikotarpiu, abiejų – komercinių ir nepelno, +žurnalų leidėjai pradėjo imti mokesčius už prieigą. 2047 m., +bibliotekos siūlančios laisvą, viešą prieigą prie mokslinės literatūros buvo +blanki atmintis.</p> + +<p> +Žinoma, buvo būdų apeiti SPA ir Centrinį licencijavimą. Jie patys buvo +nelegalūs. Dan turėjo programinės įrangos klasės draugą Frank Martucci, +kuris gavo nelegalų derinimo įrankį ir jį naudojo skaitant knygas apeiti tą +autorių teisių stebėtojo kodą. Bet jis apie tai pasakė per daug draugų ir +vienas iš jų už atlygį jį įdavė SPA (prasiskolinusius studentus buvo lengva +suvilioti išdavystei). 2047 m., Frank buvo kalėjime, ne už piratinį +skaitymą, bet už derintuvės turėjimą.</p> + +<p> +Dan vėliau sužinotų, kad buvo laikas, kai bet kas galėjo turėti derinimo +įrankius. Buvo net laisvų derinimo įrankių prieinamų CD ar parsisiunčiamų +per tinklą. Bet paprasti naudotojai pradėjo juos naudoti autorių teisių +stebėtojų apėjimui ir galiausiai teisėjas nusprendė, kad tai aktualioje +praktikoje tapo jų principiniu naudojimu. Tai reiškė jie buvo nelegalūs; +derintuvių autoriai buvo nusiųsti į kalėjimą.</p> + +<p> +Žinoma, programuotojams vis tiek reikėjo derinimo įrankių, bet derintuvės +pardavėjai 2047 m. platino tik sunumeruotas kopijas ir tik oficialiai +licencijuotiems ir prisirišusiems programuotojams. Dan programinės įrangos +klasėje naudota derintuvė buvo laikoma už specialios ugniasienės taip, kad +ją būtų galima naudoti tik klasės praktinėms užduotims.</p> + +<p> +Apeiti tuos autorių teisių stebėtojus taip pat buvo įmanoma įdiegiant +modifikuotą sistemos branduolį. Dan galiausiai išsiaiškintų apie laisvus +branduolius, net ištisas laisvas operacines sistemas, kurios egzistavo apie +amžiaus virsmą. Bet jos ne tik buvo nelegalios, kaip derintuvės – jūs +negalėjote vieną įdiegti jei vieną turėjote, nežinodami savo kompiuterio +šakninio slaptažodžio. Ir nei FBI, nei Microsoft Support jums tą pasakytų.</p> +</div> +<div class="column-limit"></div> + +<div class="columns"> +<p> +Dan padarė išvadą, kad jis negalėjo Lissa paprastai paskolinti savo +kompiuterį. Bet jis negalėjo atsisakyti jai padėti, nes jis ją mylėjo. +Kiekviena proga su ja pasišnekėti jį užpildydavo pasigėrėjimu. Ir, kad ji +pasirinko jį paprašyti pagalbos, tai galėjo reikšti ji jį irgi mylėjo.</p> + +<p> +Dan išsprendė šią dilemą padarydamas kai ką dar labiau neįtikėtiną – +jis paskolino jai tą kompiuterį ir jai pasakė savo slaptažodį. Tokiu būdu, +jei Lissa skaito jo knygas, Centrinis licencijavimas galvotų, kad jas skaito +jis. Vis tiek tai buvo nusikaltimas, bet SPA automatiškai apie tai +nesužinotų. Jie sužinotų tik jei Lissa jį įduotų.</p> + +<p> +Žinoma, jei mokykla kada nors išsiaiškintų, kad jis davė Lissa savo paties +slaptažodį, jiems abiems, kaip studentams, būtų parodytos durys, nepaisant +kam ji jį naudojo. Mokyklos politika buvo ta, kad bet koks trukdymas jų +studentų kompiuterių naudojimo stebėjimo priemonėms buvo pagrindas +disciplinuojančiam veiksmui. Nebuvo svarbu ar jūs padarėte ką nors žalingą +– tas nusižengimas buvo pasunkinimas administratoriams jus stebėti. +Jie priėmė, kad tai reiškė jūs darėte kažką kitką uždraustą ir jiems +nereikėjo žinoti kas tai buvo.</p> + +<p> +Studentų už tai įprastai nepašalindavo – ne tiesiogiai. Vietoje to, +jiems uždrausdavo tos mokyklos kompiuterines sistemas ir neišvengiamai +neišlaikytų visų jų dalykų.</p> + +<p> +Vėliau, Dan sužinotų, kad tokio tipo universiteto politika pradėta tik +1980–1990 m. laikotarpiu, kai universiteto studentai gausiai ėmė +naudoti kompiuterius. Prieš tai, universitetai palaikė skirtingą požiūrį į +studento discipliną; jie baudė veiklas, kurios buvo žalingos, ne tas, kurios +vos kėlė įtarimą.</p> +</div> +<div class="column-limit"></div> + +<div class="columns"> +<p> +Lissa neįdavė Dan SPA. Jo sprendimas jai padėti privedė prie jų vestuvių ir +taip pat juos privedė prie klausimo ko jie, kai buvo vaikai, buvo mokomi +apie piratavimą. Ši pora pradėjo skaityti apie autorių teisių istoriją, +apie Sovietų Sąjungą ir jos suvaržymus kopijavimui ir net originalią +Jungtinių Valstijų Konstituciją. Jie persikraustė į Luna, kur jie rado +kitus, kurie irgi traukėsi toliau nuo SPA ilgos rankos. Kai +2062 m. prasidėjo Tycho sukilimas, universali teisė skaityti greitai +tapo vienu iš jo svarbiausių tikslų.</p> +</div> + +<div class="reduced-width"> +<blockquote class="announcement"> +<p><a href="http://defectivebydesign.org/ebooks.html">Prisijunkite prie mūsų +laiškų apie e-knygų pavojus siuntimo sąrašo</a>.</p> +</blockquote> +</div> + +<div id="AuthorsNote"> +<h3>Autoriaus pastabos</h3> + +<ul class="no-bullet"> +<li> +<div class="reduced-width"> +<p>Ši istorija yra tariamai istorinis straipsnis, kuris bus ateityje parašytas +kažkieno kito, apibūdinantis Dan Halbert jaunystę represyvioje visuomenėje, +suformuotoje priešų, kurie naudoja „piratas“ kaip propagandą. +Taigi, jis naudoja tos visuomenės terminologiją. Aš pabandžiau ją +suprojektuoti iš šiandienos taip, kad skambėtų dar labiau tironiškai. +Pamatykite <a +href="/philosophy/words-to-avoid.html#Piracy">„Piratavimas“</a>. +</p> +</div> +<div class="column-limit"></div> +</li> +</ul> + +<blockquote class="center"> +<p>Pastaroji pastaba nuo pirmo šios istorijos publikavimo buvo keletą kartų +atnaujinta.</p> +</blockquote> + +<ul class="no-bullet"> +<li> +<div class="columns"> +<p> +Teisė skaityti yra kova kovojama šiandien. Nors gali užtrukti 50 metų kol +mūsų esamas gyvenimo būdas išblės tamsoje, dauguma specifinių įstatymų ir +praktikų apibūdintų anksčiau jau yra pasiūlytos; daug buvo priimtos į teisę +JAV ir kitur. JAV 1998 m. Skaitmeninio tūkstantmečio autorių teisių +aktas (DMCA<sup><a href="#TransNote2">2</a></sup>) įsteigė teisinę bazę +suvaržyti kompiuterizuotų knygų (ir kitų darbų taip pat) skaitymą ir +skolinimą. Europos Sąjunga įvedė panašius suvaržymus 2001 m. autorių +teisių direktyva.</p> + +<p> +2001 m., Disney finansuojamas senatorius Hollings pasiūlė įstatymo +projektą pavadintą SSSCA, kuriuo būtų reikalaujama kiekviename naujame +kompiuteryje turėti privalomas kopijavimo suvaržymo priemones, kurių +naudotojas negali apeiti. Po Clipper lusto ir panašių JAV vyriausybės +esminių-sąlyginių pasiūlymų, tai parodo ilgalaikę tendenciją: kompiuterinės +sistemos vis labiau sureguliuojamos nesantiems suteikti žmonių, iš tikrųjų +naudojančių kompiuterinę sistemą, įtakojimo kontrolę. SSSCA vėliau buvo +pervadintas į neištariamą CBDTPA<sup><a href="#TransNote3">3</a></sup>, +kuris buvo anotuotas kaip „Vartok, bet nebandyk programuoti +aktas“.</p> +<p> +JAV pradėjo bandyti naudoti pasiūlytą Amerikų „laisvos prekybos“ +zonos (FTAA<sup><a href="#TransNote4">4</a></sup>) susitarimą primesti tas +pačias taisykles visoms vakarinio pusrutulio valstybėms. FTAA yra vienas iš +taip vadinamų laisvos prekybos susitarimų, kurie iš tikrųjų yra +suprojektuoti <a +href="https://stallman.org/business-supremacy-treaties.html">verslui +suteikti padidintą galią demokratinėmis vyriausybėmis</a>; įstatymų kaip +DMCA primetimas yra tipinis šiai dvasiai. FTAA efektyviai sunaikino Lula +– Brazilijos prezidentas, kuris atmetė DMCA reikalavimą ir kitus.</p> + +<p> +Nuo tada, JAV sudarė panašius reikalavimus tokioms valstybėms, kaip +Australija ir Meksika, per abipusius „laisvos prekybos“ +susitarimus ir tokioms valstybėms, kaip Kosta Rika, per dar vieną susitarimą +– CAFTA. Ekvadoro prezidentas Correa atsisakė pasirašyti +„laisvos prekybos“ sutartį su JAV, bet aš girdėjau Ekvadoras +2003 m. priėmė kažką panašų į DMCA.</p> +</div> +<div class="column-limit"></div> +</li> + +<li> +<div class="columns"> +<p> +Viena iš idėjų toje istorijoje realybėje nebuvo pasiūlyta iki 2002 m. +Tai yra idėja, kad FBI ir Microsoft laikys jūsų asmeninių kompiuterių +šakninius slaptažodžius ir neleis jums jų turėti.</p> + +<p> +Šios schemos palaikytojai jai suteikė pavadinimus, tokius kaip +„patikima kompiuterija“ ir „Paladis“. Mes ją +vadiname <a href="/philosophy/can-you-trust.html">„išdavikiška +kompiuterija“</a>, nes tas efektas yra padaryti jūsų kompiuterį +paklūstantį kompanijoms, net iki nepaklusimo ir priešinimosi jums lygio. +Tai buvo įgyvendinta 2007 m. kaip <a +href="http://badvista.org/">Windows Vista</a> dalis; mes tikimės Apple +padarys kažką panašų. Šia schema, gamintojas yra tas, kuris laiko tą slaptą +kodą, bet FBI kiltų mažai keblumų jo gavimui.</p> + +<p> +Ką Microsoft laiko ne visai yra slaptažodis tradicine prasme; joks asmuo jo +niekada nerašo į terminalą. Veikiau, jis yra parašas ir šifravimo raktas, +kuris susietas su antru raktu, išsaugotu jūsų kompiuteryje. Tai įgalina +Microsoft, ir potencialiai bet kurias tinklo svetaines, kurios +bendradarbiauja su Microsoft, visiškai kontroliuoti tą, ką naudotojas gali +daryti jo paties kompiuteriu.</p> + +<p> +Vista Microsoft taip pat suteikia papildomas galias; pavyzdžiui, Microsoft +gali priverstinai įdiegti atnaujinimus ir ji gali visoms mašinoms, +leidžiančioms Vista, nurodyti atsisakyti leisti tam tikro įrenginio +tvarkyklę. Daug Vista suvaržymų pagrindinis tikslas yra sudaryti DRM<sup><a +href="#TransNote5">5</a></sup> (Skaitmeninių suvaržymų valdymas), kurio +naudotojai negali apeiti. DRM pavojus yra tai, dėl ko mes įsteigėme <a +href="http://DefectiveByDesign.org">Defective by Design</a> kampaniją.</p> +</div> +<div class="column-limit"></div> +</li> + +<li> +<div class="columns"> +<p> +Kai ši istorija buvo parašyta pirmą kartą, SPA grasino mažiems prieigos prie +interneto tiekėjams, reikalaudama iš jų leidimo SPA stebėti visus +naudotojus. Dauguma ISP prigrasinti pasidavė, nes jie negali sau leisti +pakovoti teisme. Vienas ISP – Community ConneXion, Oakland, +Kalifornija, atsisakė šio reikalavimo ir iš tikrųjų buvo paduotas į teismą. +SPA vėliau atsiėmė tą ieškinį, bet įgijo DMCA, kuris jiems suteikė galią, +kurios jie siekė.</p> + +<p> +SPA<sup><a href="#TransNote1">1</a></sup>, kuris iš tikro reiškia +Programinės įrangos leidėjų asociaciją, savo panašios į policiją role buvo +pakeista Verslo programinės įrangos sąjunga. Ši BSA<sup><a +href="#TransNote6">6</a></sup> nėra, šiandien, oficiali policinė jėga; +neoficialiai, ji elgiasi kaip tokia. Naudodama metodus primenančius +ankstesnius Sovietų Sąjungoje, ji žmones kviečia pranešti apie jų +bendradarbius ir draugus. BSA teroro kampanija Argentinoje +2001 m. padarė šiek tiek paslėptus grasinimus, kad žmonės +besidalinantys programine įranga būtų išprievartauti.</p> +</div> +<div class="column-limit"></div> +</li> + +<li> +<div class="reduced-width"> +<p> +Universiteto saugumo politika apibūdinta anksčiau nėra įsivaizduojama. +Pavyzdžiui, viename Čikagos srities universitete kompiuteris prisijungus +parodė šią žinutę:</p> + +<blockquote><p> +Šią sistemą gali naudoti tik autorizuoti naudotojai. Individai naudojantys +šią kompiuterio sistemą be autorizavimo arba viršydami jų autorizavimą yra +subjektai, kurių visas veiklas šioje sistemoje stebi ir įrašo sistemos +personalas. Netinkamai šią sistemą naudojančių individų stebėjimo metu arba +sistemos palaikymo metu, autorizuoto naudotojo veiklos taip pat gali būti +stebimos. Kiekvienas naudojantis šią sistemą sutinka būtent su tokiu +stebėjimu ir yra patartas, kad, jei toks stebėjimas atskleidžia galimą +nelegalios veiklos arba Universiteto taisyklių pažeidimo įrodymą, sistemos +personalas gali pateikti tą tokio stebėjimo įrodymą Universiteto +administratoriams ir (arba) teisėtvarkos pareigūnams. +</p></blockquote> + +<p> +Tai yra įdomus požiūris į Ketvirtą pataisą: beveik visus spausti sutikti, iš +anksto, atsisakyti jų teisių pagal ją.</p> +</div> +</li> +</ul> +<div class="column-limit"></div> +</div> +</div> + +<h3 id="BadNews">Blogos naujienos</h3> + +<p> +Kova už teisę skaityti jau yra pradėta, priešas yra organizuotas, o mes ne, +taigi, jis eina priešais mus. Štai yra straipsniai apie blogus dalykus, +kurie įvyko po pirmo šio straipsnio publikavimo. +</p> + +<ul> +<li><p>Šiandienos komercinės e-knygos <a +href="/philosophy/the-danger-of-ebooks.html">atsikrato skaitytojų tradicinių +laisvių</a>.</p></li> + +<li><p><a +href="https://web.archive.org/web/20160407062502/http://www.nature.com/nature_education/interactive_textbooks">„Biologijos +vadovėlis“ tinklo svetainė</a>, kurią jūs galite pasiekti tik +pasirašydami <a +href="https://web.archive.org/web/20151207062351/http://www.nature.com/principles/viewTermsOfUse">kontraktą +nepaskolinti jo niekam kitam</a>, kurį tas leidėjas gali bet kada atšaukti.</p></li> + +<li><p class="inline-block"><a +href="http://www.zdnet.com/article/seybold-opens-chapter-on-digital-books/">Elektroninė +leidyba:</a> straipsnis apie knygų platinimą elektronine forma ir autorių +teisių problemas paveikiančias teisę skaityti kopiją.</p></li> + +<li><p class="inline-block"><a +href="http://news.microsoft.com/1999/08/30/microsoft-announces-new-software-for-reading-on-screen">Knygos +kompiuteriuose:</a> programinė įranga kontroliavimui kas gali skaityti +knygas ir dokumentus PK.</p></li> +</ul> + +<p>Jei mes norime šitas blogas naujienas sustabdyti ir sukurti kažkiek gerų +naujienų, mums reikia organizuotis ir kovoti. FSF <a +href="http://defectivebydesign.org">Defektuoti pagal dizainą</a> kampanija +padarė pradžią; įsirašykite į tos kampanijos laiškų siuntimo sąrašą +prisidėjimui. Ir <a href="http://www.fsf.org/associate">prisijunkite prie +FSF</a> pagalbai finansuoti mūsų darbą. +</p> + +<div id="References"> +<h3>Nuorodos</h3> + +<ul> + <li>Administracijos „Baltoji ataskaita“: Informacijos +infrastruktūros užduoties grupė, Intelektinė nuosavybė [<a +href="/philosophy/not-ipr.html">tai jau taip</a>] ir Nacionalinė +informacijos infrastruktūra: Intelektinės nuosavybės [tai jau taip] teisių +darbo grupės ataskaita (1995 m.).</li> + + <li><a +href="http://www.wired.com/wired/archive/4.01/white.paper_pr.html">Baltosios +ataskaitos paaiškinimas: Autorių teisių sugriebimas</a>, Pamela Samuelson, +<cite>Wired</cite>, 1996 m. sausio 1 d.</li> + + <li><a href="http://www.law.duke.edu/boylesite/sold_out.htm">Parduota</a>, James +Boyle, <cite>New York Times</cite>, 1996 m. kovo 31 d.</li> + + <li><a +href="http://web.archive.org/web/20130508120533/http://www.interesting-people.org/archives/interesting-people/199611/msg00012.html">Vieši +duomenys ar privatūs duomenys</a>, Dave Farber, <cite>Washington +Post</cite>, 1996 m. lapkričio 4 d.</li> + <li><a +href="https://web.archive.org/web/20151113122141/http://public-domain.org/">Sąjunga +už viešą sritį</a> – organizacija, kuri siekia priešintis ir apgręžti +autorių teisių ir patento galių perdėtą išplėtimą.</li> +</ul> +</div> + +<hr class="thin" /> +<blockquote id="fsfs"><p class="big">Ši esė yra publikuota <a +href="http://shop.fsf.org/product/free-software-free-society/"><cite>Laisva +programinė įranga, laisva visuomenė: rinktinės Richard M. Stallman +esės</cite></a>.</p></blockquote> + +<div class="translators-notes"> + +<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't have notes.--> +<hr /><h3>Vertėjo pastabos</h3> +<ol> +<li id="TransNote1">Angliškų pavadinimų „Software Protection +Authority“ ir „Software Publishers Association“ +trumpinys.</li> +<li id="TransNote2">Angliško pavadinimo „Digital Millennium Copyright +Act“ trumpinys.</li> +<li id="TransNote3">Angliškos anotacijos „Consume But Don't Try +Programming Act“ trumpinys.</li> +<li id="TransNote4">Angliško pavadinimo „Free Trade Area of the +Americas“ trumpinys.</li> +<li id="TransNote5">Angliško pavadinimo „Digital Restrictions +Management“ trumpinys.</li> +<li id="TransNote6">Angliško pavadinimo „Business Software +Alliance“ trumpinys.</li> +</ol></div> +</div> + +<!-- for id="content", starts in the include above --> +<!--#include virtual="/server/footer.lt.html" --> +<div id="footer"> +<div class="unprintable"> + +<p>Bendrus FSF ir GNU užklausimus prašome atsiųsti į <a +href="mailto:gnu@gnu.org"><gnu@gnu.org></a>. Taip pat, yra ir <a +href="/contact/">kiti būdai susisiekti</a> su FSF. Neveikiančių nuorodų ir +kiti pataisymai arba pasiūlymai gali būti atsiųsti į <a +href="mailto:webmasters@gnu.org"><webmasters@gnu.org></a>.</p> + +<p> +<!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph, + replace it with the translation of these two: + + We work hard and do our best to provide accurate, good quality + translations. However, we are not exempt from imperfection. + Please send your comments and general suggestions in this regard + to <a href="mailto:web-translators@gnu.org"> + + <web-translators@gnu.org></a>.</p> + + <p>For information on coordinating and submitting translations of + our web pages, see <a + href="/server/standards/README.translations.html">Translations + README</a>. --> +Mes dirbame sunkiai ir labai stengiamės, kad pateiktume tikslius, geros +kokybės vertimus. Tačiau mes nesame išimtys netobulumui. Prašome siųskite +savo komentarus ir bendrus pasiūlymus šia prasme į <a +href="mailto:web-translators@gnu.org"><web-translators@gnu.org></a>.</p> +<p>Mūsų tinklapių vertimų koordinavimo ir pateikimo informaciją pamatykite +<a href="/server/standards/README.translations.html">Vertimų +PERSKAITYKITEMANE</a>.</p> +</div> + +<!-- Regarding copyright, in general, standalone pages (as opposed to + files generated as part of manuals) on the GNU web server should + be under CC BY-ND 4.0. Please do NOT change or remove this + without talking with the webmasters or licensing team first. + Please make sure the copyright date is consistent with the + document. For web pages, it is ok to list just the latest year the + document was modified, or published. + If you wish to list earlier years, that is ok too. + Either "2001, 2002, 2003" or "2001-2003" are ok for specifying + years, as long as each year in the range is in fact a copyrightable + year, i.e., a year in which the document was published (including + being publicly visible on the web or in a revision control system). + There is more detail about copyright years in the GNU Maintainers + Information document, www.gnu.org/prep/maintain. --> +<p>Copyright © 1996, 2002, 2007, 2009, 2010, 2014, 2015, 2016 Richard +Stallman</p> + +<p>Šiam puslapiui taikoma <a rel="license" +href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/4.0/deed.lt">Creative +Commons Priskyrimas - Jokių išvestinių darbų 4.0 Tarptautinė licencija</a>.</p> + +<!--#include virtual="/server/bottom-notes.lt.html" --> +<div class="translators-credits"> + +<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't want credits.--> + </div> + +<p class="unprintable"><!-- timestamp start --> +Atnaujinta: + +$Date: 2019/10/25 17:54:44 $ + +<!-- timestamp end --> +</p> +</div> +</div> +</body> +</html> diff --git a/talermerchantdemos/blog/articles/lt/selling.html b/talermerchantdemos/blog/articles/lt/selling.html new file mode 100644 index 0000000..be6f7cf --- /dev/null +++ b/talermerchantdemos/blog/articles/lt/selling.html @@ -0,0 +1,278 @@ +<!--#set var="PO_FILE" + value='<a href="/philosophy/po/selling.lt.po"> + https://www.gnu.org/philosophy/po/selling.lt.po</a>' + --><!--#set var="ORIGINAL_FILE" value="/philosophy/selling.html" + --><!--#set var="DIFF_FILE" value="/philosophy/po/selling.lt-diff.html" + --><!--#set var="OUTDATED_SINCE" value="2017-03-20" --> + +<!--#include virtual="/server/header.lt.html" --> +<!-- Parent-Version: 1.79 --> + +<!-- This file is automatically generated by GNUnited Nations! --> +<title>Laisvos programinės įrangos pardavimas - GNU projektas - Laisvos programinės +įrangos fondas</title> + +<!--#include virtual="/philosophy/po/selling.translist" --> +<!--#include virtual="/server/banner.lt.html" --> +<!--#include virtual="/server/outdated.lt.html" --> +<h2>Laisvos programinės įrangos pardavimas</h2> + +<p><em><a href="/philosophy/selling-exceptions.html">Kai kurie požiūriai apie +pardavimo išimčių laisvos programinės įrangos licencijoms, tokioms kaip GNU +GPL</a>, idėjas taip pat yra prieinami.</em></p> + +<p> +Daug žmonių tiki, jog GNU projekto dvasia yra tokia, kad jūs neturėtumėte +imti pinigų už programinės įrangos kopijų platinimą arba, kad jūs turėtumėte +imti kiek įmanoma mažiau – nedaugiau nei išlaidų padengimui. Tai yra +nesusipratimas.</p> + +<p> +Iš tikrųjų, mes žmones, kurie išplatina <a +href="/philosophy/free-sw.html">laisvą programinę įrangą</a>, skatiname imti +tiek, kiek jie nori ar gali. Jei licencija naudotojams neleidžia padaryti +kopijas ir jas parduoti, ji yra nelaisva licencija. Jei tai jums kelia +nuostabą, prašome skaitykite toliau.</p> + +<p> +Žodis „laisva“ turi dvi teisingas bendrines reikšmes; jis gali +reikšti arba laisvę, arba kainą. Kai mes kalbame apie „laisvą +programinę įrangą“, mes kalbame apie laisvę, ne kainą. (Galvokite +apie „kalbos laisvę“, ne apie „nemokamą alų“.) +Konkrečiai, jis reiškia, kad naudotojas yra laisvas programą leisti, +programą pakeisti ir programą išplatinti su arba be pakeitimų.</p> + +<p> +Laisvos programos yra kartais platinamos už dyką ir kartais už reikšmingą +kainą. Dažnai ta pati programa yra prieinama abiem būdais iš skirtingų +vietų. Ta programa yra laisva nepriklausomai nuo kainos, nes naudotojai +turi jos naudojimo laisvę.</p> + +<p> +<a href="/philosophy/categories.html#ProprietarySoftware">Nelaisvos +programos</a> įprastai yra parduodamos už didelę kainą, bet kartais +parduotuvė jums duos kopiją už nieką. Nors tai jos laisva programine įranga +nepadaro. Už mokestį ar nemokamai, ta programa yra nelaisva, nes iš jos +naudotojų atimta laisvė.</p> + +<p> +Kadangi laisva programinė įranga nėra kainos reikalas, maža kaina +programinės įrangos nepadaro laisva arba net artimesne laisvos. Taigi, jei +jūs išplatinate laisvos programinės įrangos kopijas, jūs be abejo galite +prašyti reikšmingo mokesčio ir <em>užsidirbti kažkiek pinigų</em>. Laisvos +programinės įrangos išplatinimas yra gera ir pagrįsta veikla; jei jūs tai +darote, jūs taip pat galite iš to pasipelnyti.</p> + +<p> +Laisva programinė įranga yra bendruomenės projektas ir kiekvienas nuo jos +priklausantis turėtų ieškoti būdų prisidėti prie tos bendruomenės statymo. +Platintojui, būdas šitą padaryti yra atiduodant dalį pelno laisvos +programinės įrangos vystymo projektams ar <a href="/fsf/fsf.html">Laisvos +programinės įrangos fondui</a>. Tokiu būdu jūs galite pastūmėti į priekį +laisvos programinės įrangos pasaulį.</p> + +<p> +<strong>Laisvos programinės įrangos platinimas yra galimybė surinkti fondų +vystymui. Nešvaistykite jos!</strong></p> + +<p> +Siekiant prisidėti fondais, jums reikia turėti šiek tiek pertekliaus. Jei +jūs prašote per mažo mokesčio, jūs neturėsite nieko atsidėjimui paremti +vystymą.</p> + + +<h3>Ar didesnė platinimo kaina nuskriaus kai kuriuos naudotojus?</h3> + +<p> +Žmonės kartais pergyvena, kad didelis platinimo mokestis nustums laisvą +programinę įrangą už ribos naudotojų, kurie neturi daug pinigų. Su <a +href="/philosophy/categories.html#ProprietarySoftware">nuosavybine +programine įranga</a>, didelė kaina atlieka būtent tą – bet laisva +programinė įranga yra skirtinga.</p> + +<p> +Skirtumas yra tas, kad laisva programinė įranga natūraliai linkusi išplisti +aplinkui ir yra daug būdų ją gauti.</p> + +<p> +Programinės įrangos kaupėjai verčiasi per galvas, kad jus sustabdytų nuo +nuosavybinės programos leidimo nesumokėjus standartinės kainos. Jei ši +kaina yra didelė, tai kai kuriems naudotojams sukelia sunkumų naudoti tą +programą.</p> + +<p> +Su laisva programine įranga, naudotojai <em>neturi</em> mokėti to platinimo +mokesčio siekdami tą programinę įrangą naudoti. Jie gali nusikopijuoti tą +programą iš draugo, kuris turi kopiją arba su pagalba draugo, kuris turi +prieigą prie tinklo. Arba keli naudotojai gali apsijungti, pasidalinti +vieno CD-ROM kainą, tada kiekvienas paeiliui gali tą programinę įrangą +įsidiegti. Didelė CD-ROM kaina nėra didelė kliūtis, kai ta programinė +įranga yra laisva.</p> + + +<h3>Ar didesnė platinimo kaina atgrasys nuo laisvos programinės įrangos +naudojimo?</h3> + +<p> +Dar vienas bendras susirūpinimas yra laisvos programinės įrangos +populiarumu. Žmonės galvoja, kad didelė platinimo kaina sumažintų naudotojų +skaičių ar, kad žema kaina naudotojus yra tikėtina paskatintų.</p> + +<p> +Tai yra tiesa nuosavybinei programinei įrangai – bet laisva programinė +įranga yra skirtinga. Su tiek daug būdų gauti kopijas, platinimo paslaugos +kaina turi mažesnį efektą populiarumui.</p> + +<p> +Ilgainiui, kiek daug žmonių naudoja laisvą programinę įrangą yra nuspręsta +pagrinde tuo, <em>kiek daug laisva programinė įranga gali padaryti</em> ir +kaip lengva yra ją naudoti. Daug naudotojų nepadaro laisvės jų prioritetu; +jie gali tęsti naudoti nuosavybinę programinę įrangą jei laisva programinė +įranga negali padaryti visų darbų, kurių jie nori, kad būtų padaryti. +Todėl, jei mes norime ilgainiui padidinti naudotojų skaičių, mes pirmiau +visko turėtume <em>vystyti daugiau laisvos programinės įrangos</em>.</p> + +<p> +Tiesiausias būdas šitą padaryti yra patiems rašant reikiamą <a +href="http://savannah.gnu.org/projects/tasklist">laisvą programinę +įrangą</a> ar <a href="/doc/doc.html">vadovėlius</a>. Bet jei jūs verčiau +platinate, nei rašote, geriausias būdas jūs galite padėti yra surenkant +fondus kitiems juos parašyti.</p> + + +<h3>Terminas „programinės įrangos pardavimas“ gali kelti sumaištį +irgi</h3> + +<p> +Tiesą sakant, „pardavimas“ reiškia gerybių apsikeitimą už +pinigus. Laisvos programos kopijos pardavimas yra pagrįstas ir mes jį +skatiname.</p> + +<p> +Tačiau, kai žmonės galvoja apie <a +href="/philosophy/words-to-avoid.html#SellSoftware">„programinės +įrangos pardavimą“</a>, jie įprastai įsivaizduoja šito darymą tokiu +būdu, kaip daro dauguma kompanijų: programinės įrangos padarymą nuosavybine, +o ne laisva.</p> + +<p> +Taigi, nebent jei jūs ruošiatės atsargiai užbrėžti atskirtis, tokiu būdu, +kaip daro šis straipsnis, mes siūlome geriau išvengti termino +„programinės įrangos pardavimas“ naudojimo ir vietoje jo +pasirinkti kurį nors kitą įvardijimą. Pavyzdžiui, jūs galėtumėte sakyti +„laisvos programinės įrangos platinimas už mokestį“ – tai +yra nedviprasmiška.</p> + + +<h3>Dideli ar maži mokesčiai ir GNU GPL</h3> + +<p> +Išskyrus vieną specialią situaciją, <a href="/copyleft/gpl.html">GNU +bendroji viešoji licencija</a> (GNU GPL) neturi reikalavimų apie tai, kiek +daug jūs galite prašyti už laisvos programinės įrangos kopijos platinimą. +Jūs galite nieko neprašyti, pensą, dolerį ar milijardą dolerių. Tai jūsų +reikalas, ir rinkos, taigi, nesiskųskite mums jei niekas nenori už kopiją +sumokėti milijardą dolerių.</p> + +<p> +Ta viena išimtis yra atvejis, kai dvejetainiai yra platinami be atitinkamo +išbaigto šaltinio kodo. Iš tų, kurie šitą daro, pagal GNU GPL yra +reikalaujama pateikti šaltinio kodą pagal paskesnį užklausimą. Neribojant +to mokesčio už šaltinio kodą, jie galėtų nustatyti per didelį mokestį bet +kuriam apmokėti – tokį kaip milijardas dolerių – ir taip +apsimesti išleidžiant šaltinio kodą, kai iš tiesų jį slepiant. Taigi, <a +href="/licenses/gpl.html#section6">šiuo atveju mes turime apriboti šį +mokestį</a> už šaltinį siekiant užtikrinti naudotojo laisvę. Tačiau, +įprastose situacijose nėra tokio pateisinimo platinimo mokesčių ribojimui, +taigi, mes jų neribojame.</p> + +<p> +Kartais kompanijos, kurių veiklos kerta liniją, nubrėžtą GNU GPL, maldauja +leidimo, sakydamos, kad jos „neprašys pinigų už GNU programinę +įrangą“ ar panašiai. Tai jų su mumis niekur nenuves. Laisva +programinė įranga yra apie laisvę ir GPL teisinis užtikrinimas yra laisvės +gynimas. Kai mes giname naudotojų laisvę, mūsų neišblaško šalutinės +problemos, tokios kaip kiek daug platinimo mokesčio yra prašoma. Laisvė yra +problema, visa problema ir vienintelė problema.</p> + +<div class="translators-notes"> + +<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't have notes.--> + </div> +</div> + +<!-- for id="content", starts in the include above --> +<!--#include virtual="/server/footer.lt.html" --> +<div id="footer"> +<div class="unprintable"> + +<p>Bendrus FSF ir GNU užklausimus prašome atsiųsti į <a +href="mailto:gnu@gnu.org"><gnu@gnu.org></a>. Taip pat, yra ir <a +href="/contact/">kiti būdai susisiekti</a> su FSF. Neveikiančių nuorodų ir +kiti pataisymai arba pasiūlymai gali būti atsiųsti į <a +href="mailto:webmasters@gnu.org"><webmasters@gnu.org></a>.</p> + +<p> +<!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph, + replace it with the translation of these two: + + We work hard and do our best to provide accurate, good quality + translations. However, we are not exempt from imperfection. + Please send your comments and general suggestions in this regard + to <a href="mailto:web-translators@gnu.org"> + + <web-translators@gnu.org></a>.</p> + + <p>For information on coordinating and submitting translations of + our web pages, see <a + href="/server/standards/README.translations.html">Translations + README</a>. --> +Mes dirbame sunkiai ir labai stengiamės, kad pateiktume tikslius, geros +kokybės vertimus. Tačiau mes nesame išimtys netobulumui. Prašome siųskite +savo komentarus ir bendrus pasiūlymus šia prasme į <a +href="mailto:web-translators@gnu.org"><web-translators@gnu.org></a>.</p> +<p>Mūsų tinklapių vertimų koordinavimo ir pateikimo informaciją pamatykite +<a href="/server/standards/README.translations.html">Vertimų +PERSKAITYKITEMANE</a>.</p> +</div> + +<!-- Regarding copyright, in general, standalone pages (as opposed to + files generated as part of manuals) on the GNU web server should + be under CC BY-ND 4.0. Please do NOT change or remove this + without talking with the webmasters or licensing team first. + Please make sure the copyright date is consistent with the + document. For web pages, it is ok to list just the latest year the + document was modified, or published. + + If you wish to list earlier years, that is ok too. + Either "2001, 2002, 2003" or "2001-2003" are ok for specifying + years, as long as each year in the range is in fact a copyrightable + year, i.e., a year in which the document was published (including + being publicly visible on the web or in a revision control system). + + There is more detail about copyright years in the GNU Maintainers + Information document, www.gnu.org/prep/maintain. --> +<p>Copyright © 1996, 1997, 1998, 2001, 2007, 2015, 2016 Laisvos +programinės įrangos fondas, korporacija</p> + +<p>Šiam puslapiui taikoma <a rel="license" +href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/4.0/deed.lt">Creative +Commons Priskyrimas - Jokių išvestinių darbų 4.0 Tarptautinė licencija</a>.</p> + +<!--#include virtual="/server/bottom-notes.lt.html" --> +<div class="translators-credits"> + +<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't want credits.--> + </div> + +<p class="unprintable"><!-- timestamp start --> +Atnaujinta: + +$Date: 2017/12/31 08:24:46 $ + +<!-- timestamp end --> +</p> +</div> +</div> +</body> +</html> diff --git a/talermerchantdemos/blog/articles/lt/surveillance-vs-democracy.html b/talermerchantdemos/blog/articles/lt/surveillance-vs-democracy.html new file mode 100644 index 0000000..edfdcd8 --- /dev/null +++ b/talermerchantdemos/blog/articles/lt/surveillance-vs-democracy.html @@ -0,0 +1,596 @@ +<!--#set var="PO_FILE" + value='<a href="/philosophy/po/surveillance-vs-democracy.lt.po"> + https://www.gnu.org/philosophy/po/surveillance-vs-democracy.lt.po</a>' + --><!--#set var="ORIGINAL_FILE" value="/philosophy/surveillance-vs-democracy.html" + --><!--#set var="DIFF_FILE" value="/philosophy/po/surveillance-vs-democracy.lt-diff.html" + --><!--#set var="OUTDATED_SINCE" value="2016-03-26" --> + +<!--#include virtual="/server/header.lt.html" --> +<!-- Parent-Version: 1.79 --> + +<!-- This file is automatically generated by GNUnited Nations! --> +<title>Kiek daug sekimo demokratija gali atlaikyti? - GNU projektas - Laisvos +programinės įrangos fondas</title> +<style type="text/css" media="print,screen"><!-- +#intro { margin: 1.5em auto; } +.pict.wide { width: 23em; } +.pict p { margin-top: .2em; } +@media (min-width: 55em) { + #intro { max-width: 55em; } + .pict.wide { margin-bottom: 0; } +} +--> +</style> + +<!-- GNUN: localize URL /graphics/dog.small.jpg --> +<!--#include virtual="/philosophy/po/surveillance-vs-democracy.translist" --> +<!--#include virtual="/server/banner.lt.html" --> +<!--#include virtual="/server/outdated.lt.html" --> +<h2 class="center">Kiek daug sekimo demokratija gali atlaikyti?</h2> + +<p class="byline center">pagal <a href="http://www.stallman.org/">Richard Stallman</a></p> + +<!-- rms: I deleted the link because of Wired's announced + anti-ad-block system --> +<blockquote class="center"><p>Šio straipsnio variantas 2013 m. spalį buvo pirma paviešintas Wired.</p></blockquote> + +<div class="article"> + +<div id="intro"> +<div class="pict wide"> +<a href="/graphics/dog.html"> +<img src="/graphics/dog.small.jpg" alt="Cartoon of a dog, wondering at the three ads that popped up on his computer screen..." /></a> + +</div> + +<p>Dėka Edward Snowden atskleidimų, mes žinome, kad dabartinis bendro +visuomenės sekimo lygis yra nesuderinamas su žmogaus teisėmis. +Pasikartojantis disidentų, šaltinių ir žurnalistų JAV ir kitur gąsdinimas ir +persekiojimas suteikia patvirtinimą. Mums reikia sumažinti šitą bendro +sekimo lygį, bet kiek? Koks tiksliai yra <em>maksimalus toleruotinas sekimo +lygis</em>, kurį mes privalome užtikrinti, kad nebūtų viršytas? Tai yra tas +lygis, už kurio sekimas pradeda kirstis su demokratijos funkcionavimu, su +kuriuo informatoriai (tokie kaip Snowden) yra tikėtina, kad bus pagauti.</p> +</div> +<div class="columns" style="clear:both"> +<p>Susidūrę su vyriausybės slaptumu, mes, žmonės, priklausome nuo informatorių +<a href="https://www.eff.org/deeplinks/2013/11/reddit-tpp-ama">pranešimų +mums apie tai, ką valstybė daro</a>. Tačiau, šiandieninis sekimas +potencialius informatorius gąsdina, o tai reiškia, kad šito yra per daug. +Mūsų demokratinės valstybės kontrolės atgavimui, mes privalome sumažinti +sekimą tiek, jog informatoriai žinotų, kad yra saugūs.</p> + +<p>Laisvos/libre programinės įrangos naudojimas, <a +href="/philosophy/free-software-even-more-important.html">kaip aš raginau 30 +metų</a>, yra pirmas žingsnis perimant mūsų skaitmeninių gyvenimų valdymą ir +į tai įeina sekimo prevencija. Mes negalime pasitikėti nelaisva programine +įranga; NSA <a +href="https://web.archive.org/web/20130622044225/http://blogs.computerworlduk.com/open-enterprise/2013/06/how-can-any-company-ever-trust-microsoft-again/index.htm">naudoja</a> +ir net <a +href="http://www.theguardian.com/world/2013/sep/05/nsa-gchq-encryption-codes-security">kuria</a> +saugumo nelaisvoje programinėje įrangoje silpnybes, kad įsibrautų į mūsų +pačių kompiuterius ir maršrutizatorius. Laisva programinė įranga mums +suteikia mūsų pačių kompiuterių kontrolę, bet <a +href="http://www.wired.com/opinion/2013/10/149481/">tai neapsaugos mūsų +privatumo, kai įžengiame į internetą</a>.</p> + +<p><a +href="http://www.theguardian.com/world/2013/oct/10/nsa-surveillance-patriot-act-author-bill">Dvipartinė +teisė „nutraukti vietinio sekimo galias“</a> JAV yra kuriama, +bet ji paremta mūsų virtualių asmeninių įrašų naudojimo apribojimu +vyriausybei. Šito neužteks apsaugoti informatorius jei +„informatoriaus pagavimas“ yra pakankamas pagrindas gauti +prieigą, pakankamą jį arba ją identifikuoti. Mums reikia žengti toliau.</p> +</div> + +<h3 class="subheader" style="clear: both">Viršutinė sekimo demokratijoje riba</h3> + +<div class="columns"> +<p>Jei informatoriai nedrįsta atskleisti nusikaltimų ir melų, mes prarandame +paskutinę mūsų vyriausybės ir institucijų efektyvios kontrolės skiautę. +Štai todėl sekimas, kuris valstybę įgalina išsiaiškinti kas kalbėjo su +žurnalistu yra per daug sekimo – per daug ištverti demokratijai.</p> + +<p>Neįvardintas JAV vyriausybės atstovas 2011 m. žurnalistams grėsmingai +pranešė, kad <a +href="http://www.rcfp.org/browse-media-law-resources/news-media-law/news-media-and-law-summer-2011/lessons-wye-river">JAV +nešauks į teismą žurnalistų, nes „Mes žinome su kuo jūs +šnekate.“</a> Kartais <a +href="http://www.theguardian.com/media/2013/sep/24/yemen-leak-sachtleben-guilty-associated-press">žurnalistų +telefoninių skambučių įrašai yra užprašomi</a>, kad šitą išsiaiškinti, bet +Snowden mums parodė, jog iš esmės jie užprašo kiekvieno, esančio JAV, visų +telefoninių skambučių įrašų, visą laiką, <a +href="https://web.archive.org/web/20131226044537/http://www.theguardian.com/world/interactive/2013/jun/06/verizon-telephone-data-court-order">iš +Verizon</a> ir <a +href="http://www.marketwatch.com/story/nsa-data-mining-digs-into-networks-beyond-verizon-2013-06-07">iš +kitų kompanijų irgi</a>.</p> + +<p>Opozicinėms ir disidentinėms veikloms reikia išsaugoti paslaptis nuo +valstybių, kurios linkusios su jais elgtis nešvariai. ACLU<sup><a +href="#TransNote1">1</a></sup> pademonstravo JAV vyriausybės <a +href="http://www.aclu.org/files/assets/Spyfiles_2_0.pdf">sistemingą +įsiterpimo į taikias disidentų grupes praktiką</a>, pagal pretekstą, kad +tarp jų gali būti teroristų. Riba, šalia kurios sekimo yra per daug, yra +riba, prie kurios valstybė gali sužinoti kas kalbėjo su žinomu žurnalistu +arba žinomu disidentu.</p> +</div> + +<h3 class="subheader">Informacija, surinkus, bus netinkamai panaudota</h3> + +<div class="columns"> +<p id="willbemisused">Kai žmonės atpažįsta, kad bendro sekimo lygis yra per didelis, pirmas +atsakas yra pasiūlyti prieigos prie sukauptų duomenų ribas. Tai skamba +maloniai, bet nesutvarkys tos problemos, net truputi, net priimant, kad +vyriausybė paklūsta taisyklėms. (NSA suklaidino FISA teismą, kuris pranešė, +kad <a +href="http://www.wired.com/threatlevel/2013/09/nsa-violations/">negalėjo +efektyviai priversti NSA būti atsakinga</a>.) Įtarimas nusikaltimu bus +pagrindas prieigai, taigi, kai informatorius yra apkaltinamas +„špionažu“, to „šnipo“ suradimas bus pasiteisinimas +prieigai prie sukauptos medžiagos.</p> + +<p>Papildomai, valstybės sekimo darbuotojai netinkamai panaudos tuos duomenis +asmeniniais tikslais. Kai kurie NSA agentai <a +href="http://www.theguardian.com/world/2013/aug/24/nsa-analysts-abused-surveillance-systems">naudojo +JAV sekimo sistemas stebėti savo mylimuosius</a> – buvusius, esamus ar +pageidaujamus – pagal vadinamą „MEILĖSŽVALGYBA“ +praktiką. NSA sako ji keletą kartų šitą pagavusi ir nubaudusi; mes nežinome +kiek buvo kitų atvejų, kurie nebuvo pagauti. Bet šie įvykiai mūsų neturėtų +stebinti, nes policija ilgai <a +href="https://web.archive.org/web/20160401102120/http://www.sweetliberty.org/issues/privacy/lein1.htm#.V_mKlYbb69I">naudojosi +savo prieiga prie vairuotojo licencijų įrašų siekiant surasti ką nors +simpatiško</a> – praktika, žinoma kaip „valstybinio numerio +paieška pasimatymui“. +</p> + +<p>Sekimo duomenys visada bus panaudoti ir kitais tikslais, net jei tai yra +uždrausta. Kai tik duomenys yra sukaupti ir valstybė turi galimybę prie jų +prieiti, ji tuos duomenis gali pasibaisėtinais būdais panaudoti netinkamai, +kaip demonstruoja pavyzdžiai iš <a +href="http://falkvinge.net/2012/03/17/collected-personal-data-will-always-be-used-against-the-citizens/">Europos</a> +ir <a +href="https://en.wikipedia.org/wiki/Japanese_American_internment">JAV</a>.</p> + +<p>Asmeninius duomenis, valstybės surinktus, taip pat tikėtina, kad įgys +išoriniai įsilaužėliai, kurie nulaužia serverių apsaugą, net <a +href="https://www.techdirt.com/articles/20150612/16334231330/second-opm-hack-revealed-even-worse-than-first.shtml">įsilaužėliai, +dirbantys priešiškoms valstybėms</a>.</p> + +<p>Vyriausybės gali lengvai naudoti masinio sekimo gebėjimą <a +href="http://www.nytimes.com/2015/06/22/world/europe/macedonia-government-is-blamed-for-wiretapping-scandal.html">nusmukdyti +demokratiją tiesiogiai</a>.</p> + +<p>Visiškas sekimas prieinamas valstybei įgalina valstybę pradėti masišką bet +kurio asmens žvejybos ekspediciją. Siekiant padaryti žurnalistiką ir +demokratiją saugiomis, mes privalome apriboti duomenų, kurie yra lengvai +prieinami valstybei, kaupimą.</p> +</div> + +<h3 class="subheader">Tvirta privatumo apsauga privalo būti technine</h3> + +<div class="columns"> +<p>Elektroninio pasienio fondas ir kitos organizacijos siūlo eilę teisinių +principų, suprojektuotų <a +href="https://en.necessaryandproportionate.org/text">išvengti masiško sekimo +išnaudojimų</a>. Į šiuos principus įeina, kritiškai, aiški teisinė +informatorių apsauga; kaip pasekmė, jie būtų adekvatūs demokratinių laisvių +apsaugai – jei bus visiškai priimti ir be išimčių privalomai +užtikrinti amžinai.</p> + +<p>Tačiau, tokios teisinės apsaugos yra nepatikimos: pagal neseną istoriją, jos +gali būti atšauktos (kaip pagal FISA pataisų aktą), atidėtos arba <a +href="http://www.nytimes.com/2009/04/16/us/16nsa.html">ignoruojamos</a>.</p> + +<p>Tuo pačiu metu, demagogai cituos įprastus pasiteisinimus, kaip pagrindus +visiškam sekimui; bet kokia teroristinė ataka, net kuria nužudoma tik +keletas žmonių, gali būti išpūsta pateikti progą.</p> + +<p>Jei prieigos prie duomenų apribojimai bus nustumti vėlesniam laikui, tai bus +tarsi jų niekada nebuvo: metų vertės asmeniniai įrašai staiga taptų +prieinami netinkamam valstybės ir jos agentų panaudojimui ir, jei kompanijų +surinkti, jų privačiam netinkamam panaudojimui taip pat. Tačiau, jei mes +sustabdysime asmeninių įrašų apie visus rinkimą, tie asmeniniai įrašai +neegzistuos ir nebus jokio būdo juos sudaryti atgaline tvarka. Naujas +neliberalus režimas turėtų sekimą įgyvendinti iš naujo ir jis pradėtų rinkti +duomenis tik nuo tada. Kas liečia atidėjimą arba laikiną šio įstatymo +ignoravimą, tokią idėją būtų sunku logiškai pagrįsti.</p> +</div> + +<h3 class="subheader">Pirma, nebūkite kvaili</h3> + +<div class="columns"> +<p>Privatumo turėjimui, jūs privalote jo neišmesti: pirmas, kuris turi jūsų +privatumą saugoti, esate jūs. Venkite save identifikuoti svetainėse, +junkitės prie jų per Tor ir naudokite naršykles, kurios blokuoja schemas, +kurias jos naudoja lankytojų stebėjimui. Naudokite GNU Privacy Guard savo +el. pašto turinio užšifravimui. Už pirkinius atsiskaitykite grynais.</p> + +<p>Patys turėkite savo duomenis; nelaikykite savo duomenų kokios nors +kompanijos „patogiame“ serveryje. Tačiau, yra saugu patikėti +atsarginę duomenų kopiją komercinei paslaugai, su sąlyga, kad jūs +patalpinsite failus į archyvą ir šitą visą archyvą, įskaitant failų +pavadinimus, prieš jį išsiųsdami, savo paties kompiuteryje užšifruosite su +laisva programine įranga.</p> + +<p>Privatumo labui, jūs privalote išvengti nelaisvos programinės įrangos, +kadangi, kaip jūsų kompiuterinių skaičiavimų kontrolės atidavimo kitiems +pasekmė, <a href="/philosophy/proprietary-surveillance.html">tikėtina, kad +ji jus seks</a>. Venkite <a +href="/philosophy/who-does-that-server-really-serve.html">paslaugos kaip +programinės įrangos pakaitalo</a>; priedo prie jūsų kompiuterinių +skaičiavimų kontrolės atidavimo kitiems, šitam iš jūsų reikia, kad +perduotumėte tam serveriui visus susijusius duomenis.</p> + +<p>Saugokite savo draugų ir kolegų privatumą taip pat. <a +href="http://bits.blogs.nytimes.com/2014/05/21/in-cybersecurity-sometimes-the-weakest-link-is-a-family-member/">Neatiduokite +jų asmeninės informacijos</a>, išskyrus kaip su jais susisiekti, ir niekada +jokiai svetainei neduokite savo el. pašto ar telefono kontaktų sąrašo. +Nesakykite kompanijai, tokiai kaip Facebook, apie savo draugus nieko tokio, +ko jie gali nenorėti paviešinti laikraštyje. Dar geriau, visiškai nebūkite +Facebook naudojami. Atmeskite komunikacijos sistemas, kurios iš naudotojų +reikalauja pateikti jų tikrus vardus, net jei jūs ketinate pateikti savąjį, +kadangi jos spaudžia kitus žmones atsisakyti savo privatumo.</p> + +<p>Savisauga yra esminė, bet net pati tvirčiausia savisauga nėra pakankama +apsaugoti jūsų privatumą sistemose, arba nuo jų, kurios jums nepriklauso. +Kai mes komunikuojame su kitais arba judame mieste, mūsų privatumas +priklauso nuo visuomenės praktikų. Kai kurių sistemų, kurios seka mūsų +komunikacijas ir judėjimą, mes galime išvengti, bet ne jų visų. Aišku, +geresnis sprendimas yra sustabdyti visas šitas sistemas nuo kitų žmonių, nei +tikri įtariamieji, sekimo.</p> +</div> + +<h3 class="subheader">Mes privalome kiekvieną sistemą projektuoti privatumui</h3> + +<div class="columns"> +<p>Jei mes nenorime visiškai sekamos visuomenės, mes privalome sekimą laikyti +tam tikro tipo socialiniu teršalu ir apriboti sekimo poveikį kiekvienai +naujai skaitmeninei sistemai lygiai taip pat, kaip mes apribojame gamtinės +aplinkos poveikį fizinėms konstrukcijoms.</p> + +<p>Pavyzdžiui: „protingi“ elektros matuokliai šlovinami už elektros +tiekimo kompanijai momentinių duomenų apie kiekvieno kliento elektros +vartojimą siuntimą, įskaitant kaip vartojimas sulyginamas su vartotojais +bendrai. Tai įgyvendinta pasiremiant bendru sekimu, bet joks sekimas nėra +reikalingas. Elektros tiekimo kompanijai būtų lengva apskaičiuoti vidutinį +gyvenamosios kaimynystės vartojimą padalinant visuminį suvartojimą iš +abonentų skaičiaus ir tą išsiųsti į tuos matuoklius. Kiekvieno kliento +matuoklis galėtų palyginti savo vartojimą, bet kuriuo pageidaujamu laiko +periodu, su vidutiniu vartojimo modeliu tam periodui. Tokia pati nauda, be +jokio sekimo!</p> + +<p>Mums reikia projektuoti tokį privatumą visose mūsų skaitmeninėse sistemose.</p> +</div> + +<h3 class="subheader">Duomenų rinkimo ištaisymas: palikti juos išbarstytus</h3> + +<div class="columns"> +<p>Vienas būdas padaryti stebėjimą saugiu privatumo atžvilgiu yra <a +name="dispersal">išlaikyti duomenis išbarstytus ir prieigai nepatogius</a>. +Seno stiliaus saugumo kameros nekėlė privatumui jokio pavojaus(<a +href="#privatespace">*</a>). Įrašas buvo saugomas valdoje ir laikytas +ilgiausiai kelias savaites. Dėl prieigos prie šių įrašų nepatogumo, tai +niekada nebuvo daroma masiškai; prie jų būdavo prieinama tik vietose, +kuriose kas nors pranešė apie nusikaltimą. Nebūtų įmanoma fiziškai surinkti +milijonus kasečių kiekvieną dieną ir jas peržiūrėti arba nukopijuoti.</p> + +<p>Šiomis dienomis, saugumo kameros tapo sekimo kameromis: jos yra prijungtos +prie interneto, taigi, įrašai gali būti surinkti į duomenų centrą ir +išsaugoti amžinai. Tai jau yra pavojinga, bet bus dar blogiau. Su veido +atpažinimo progresu galime sulaukti dienos, kada įtariamus žurnalistus, kad +pamatyti su kuo jie šneka, bus galima stebėti gatvėje visą laiką.</p> + +<p>Prie interneto prijungtos kameros dažnai pačios turi palaidą apsaugą, taigi, +<a +href="http://www.networkworld.com/community/blog/cia-wants-spy-you-through-your-appliances">bet +kas gali pažiūrėti ką mato kamera</a>. Privatumo atstatymui, mes turėtume +uždrausti prie interneto prijungtų kamerų, nukreiptų kur ir kada įleidžiama +visuomenė, naudojimą, išskyrus kai nešasi žmonės. Kiekvienas privalo būti +laisvas retkarčiais įkelti nuotraukas ir video įrašus, bet sistemiškas tokių +duomenų internete kaupimas privalo būti apribotas.</p> + +<p><a name="privatespace"><b>*</b></a>Aš čia darau prielaidą, kad saugumo +kamera nukreipta į parduotuvės vidų arba į gatvę. Bet kokia kamera, kurią +kas nors nukreipia į kieno nors privačią erdvę, pažeidžia privatumą, bet tai +yra kita problema.</p> +</div> + +<h3 id="digitalcash" class="subheader">Internetinės komercijos sekimo ištaisymas</h3> + +<div class="columns"> +<p>Didžiąją duomenų rinkimo dalį sudaro pačių žmonių skaitmeninės veiklos. +Įprastai duomenis pirmiausia renka kompanijos. Bet kai prieinama prie +pavojaus privatumui ir demokratijai, nėra jokio skirtumo ar sekimą +tiesiogiai atlieka valstybė, ar susitarta su verslu, nes tie duomenys, +kuriuos kompanijos renka, yra sistemiškai prieinami valstybei.</p> + +<p>NSA, per PRISM, <a +href="https://www.commondreams.org/headline/2013/08/23-2">pateko į daugelio +didelių interneto korporacijų duomenų bazes</a>. AT&T išsaugojo visus +per ją nuo 1987 m. atliktus telefoninių skambučių įrašus ir <a +href="http://www.nytimes.com/2013/09/02/us/drug-agents-use-vast-phone-trove-eclipsing-nsas.html?_r=0">padarė +juos prieinamus DEA</a> paieškai pagal užklausimą. Tiesą sakant, JAV +vyriausybė neturi tų duomenų, bet praktine prasme galima laikyti, kad ji +juos turi.</p> + +<p>Todėl, tikslui apsaugoti žurnalistiką ir demokratiją reikia, kad mes +sumažintume duomenis, bet kokios organizacijos surinktus apie žmones, o ne +tik valstybės. Mes privalome iš naujo suprojektuoti skaitmenines sistemas +taip, kad jos duomenų apie savo naudotojus nekauptų. Jei jiems reikia +skaitmeninių duomenų apie mūsų transakcijas, jiems neturėtų būti leidžiama +juos laikyti ilgiau, nei trumpą laiką, kuris neatskiriamai būtinas jų +reikalams su mumis.</p> + +<p>Vienas iš motyvų dabartiniam interneto sekimo lygiui yra tas, kad svetainės +yra finansuojamos per reklamavimąsi, paremtą naudotojų veiklų ir potraukių +stebėjimu. Tai paprastą įkyrumą – reklamavimą, kurį mes galime +išmokti ignoruoti – paverčia į sekimo sistemą, kuri mus žaloja +nepaisant to ar mes tai žinome, ar ne. Pirkimai internetu taip pat stebi +savo naudotojus. Ir mes visi žinome, kad „privatumo politika“ +yra labiau pasiteisinimai pažeisti privatumą, nei įsipareigojimai jį +išlaikyti.</p> + +<p>Mes galėtume pakoreguoti abi problemas priimdami anoniminių mokėjimų sistemą +– tai yra, anoniminė mokėtojui. (Mes nenorime, kad pardavėjas vengtų +mokesčių.) <a +href="http://www.wired.com/opinion/2013/05/lets-cut-through-the-bitcoin-hype/">Bitcoin +nėra anoniminis</a>, nors yra pastangų sukurti būdus mokėti su Bitcoin +anonimiškai. Tačiau, technologija <a +href="http://www.wired.com/wired/archive/2.12/emoney_pr.html">skaitmeniniams +gryniesiems pirma buvo sukurta 1980–1990 m. laikotarpyje</a>; +mums reikia tik tinkamų verslui planų ir, kad valstybė jiems nekliudytų.</p> + +<p>Dar vienas pavojus iš svetainių asmeninių duomenų rinkimo yra tas, kad +saugumo laužytojai gali patekti į vidų, juos pasiimti ir juos netinkamai +panaudoti. Į tai įeina klientų kreditinių kortelių detalės. Anoniminių +mokėjimų sistema šį pavojų užbaigtų: svetainės saugumo skylė negali jums +pakenkti jei ta svetainė apie jus nieko nežino.</p> +</div> + +<h3 class="subheader">Keliavimo sekimo ištaisymas</h3> + +<div class="columns"> +<p>Mes privalome skaitmeninės rinkliavos surinkimą paversti anoniminiu mokėjimu +(pavyzdžiui, naudojant skaitmeninius grynuosius). Valstybinių numerių +atpažinimo sistemos atpažįsta visus valstybinius numerius ir šie <a +href="http://news.bbc.co.uk/2/hi/programmes/whos_watching_you/8064333.stm">duomenys +gali būti laikomi neapibrėžtą laiką</a>; iš jų turėtų būti įstatymiškai +reikalaujama pastebėti ir įrašyti tik tuos valstybinius numerius, kurie yra +teismo sprendimais paieškomų automobilių sąraše. Mažiau saugi alternatyva +vietoje įrašytų visus automobilius, bet tik kelioms dienoms ir pilnų duomenų +nepadarytų prieinamais internetu; prieiga prie šių duomenų turėtų būti +apribota valstybinių numerių pagal teismo sprendimus sąrašo ieškojimu.</p> + +<p>JAV „neskraidymo“ sąrašo turi būti atsikratyta, nes tai yra <a +href="https://www.aclu.org/blog/national-security-technology-and-liberty-racial-justice/victory-federal-court-recognizes">bausmė +be teismo</a>.</p> + +<p>Priimtina turėti sąrašą žmonių, kurių asmuo ir bagažas bus apieškoti su +ypatingu atidumu ir su anoniminiais keleiviais, skrendančiais vidaus +reisais, galima būtų elgtis tarsi jie būtų šiame sąraše. Taip pat yra +priimtina neleisti užsieniečiams, jei jiems aplamai nėra leidžiama patekti į +valstybę, įlipti skrydžiams į tą valstybę. Šito turėtų pakakti visiems +teisėtiems tikslams.</p> + +<p>Daug didelio pralaidumo tranzito sistemų mokėjimams naudoja kažkokio tipo +protingas korteles arba RFID. Šios sistemos kaupia asmeninius duomenis: jei +jūs kartą padarysite klaidą sumokėdami kažkuo kitu, nei grynais, jie visam +laikui susieja tą kortelę su jūsų vardu. Dar daugiau, jie įrašo visas +keliones susietas su kiekviena kortele. Kartu jie prilygsta masiniam +sekimui. Šis duomenų rinkimas privalo būti sumažintas.</p> + +<p>Navigacijos paslaugos vykdo sekimą: naudotojo kompiuteris žemėlapių tarnybai +praneša to naudotojo vietą ir kur tas naudotojas nori keliauti; tada, tas +serveris nustato maršrutą ir siunčia jį atgal į to naudotojo kompiuterį, +kuris jį pavaizduoja. Šiomis dienomis, serveris tikėtina įrašo naudotojo +vietas, kadangi nėra nieko kas šito neleistų. Šis sekimas nėra +neatskiriamai būtinas ir projektuojant iš naujo būtų galima jo išvengti: +laisva/libre programinė įranga naudotojo kompiuteryje galėtų atsisiųsti +aktualių regionų (jei jie nebuvo atsisiųsti anksčiau) žemėlapio duomenis, +apskaičiuoti maršrutą ir jį pavaizduoti, niekam niekada nepranešant kur tas +naudotojas yra ar kur nori keliauti.</p> + +<p>Dviračių skolinimosi sistemos ir t. t., gali būti suprojektuotos taip, kad +besiskolinančiojo tapatybė yra žinoma tik toje stotyje, iš kurios tas +daiktas buvo pasiskolintas. Skolinimasis informuotų visas stotis, kad tas +daiktas yra „išvykęs“, taigi, kai naudotojas jį grąžina bet +kurioje stotyje (bendrai, kurioje nors kitoje), ta stotis žinos kur ir kada +tas daiktas buvo pasiskolintas. Ji informuos tą kitą stotį, kad tas daiktas +nebėra „išvykęs“. Ji taip pat apskaičiuos naudotojui sąskaitą ir +išsiųs ją (palaukusi kokį nors atsitiktinį skaičių minučių) į būstinę per +stočių žiedą taip, kad ta būstinė neišsiaiškintų iš kurios stoties ta +sąskaita atkeliavo. Kai šitai yra padaryta, grąžinimo stotis užmirštų viską +apie šią transakciją. Jei daiktas per ilgai išlieka „išvykęs“, +stotis iš kurios jis buvo pasiskolintas gali būstinę informuoti; tuo atveju, +ji galėtų besiskolinančiojo tapatybę išsiųsti nedelsiant.</p> +</div> + +<h3 class="subheader">Komunikacinių asmeninių įrašų ištaisymas</h3> + +<div class="columns"> +<p>Prieigos prie interneto tiekėjai ir telefoninio ryšio kompanijos laiko +išsamius savo naudotojų kontaktų duomenis (naršymas, telefoniniai skambučiai +ir t. t.). Su mobiliaisiais telefonais, jie taip pat <a +href="http://www.zeit.de/digital/datenschutz/2011-03/data-protection-malte-spitz">įrašo +naudotojo fizinę buvimo vietą</a>. Jie šiuos asmeninius įrašus laiko ilgą +laiką: AT&T atveju, virš 30 metų. Greitai jie net <a +href="http://www.wired.com/opinion/2013/10/the-trojan-horse-of-the-latest-iphone-with-the-m7-coprocessor-we-all-become-qs-activity-trackers/">įrašinės +naudotojo kūno procesus</a>. Panašu, kad <a +href="https://www.aclu.org/blog/national-security-technology-and-liberty/it-sure-sounds-nsa-tracking-your-location">NSA +korinio ryšio telefonų vietos duomenis renka</a> masiškai.</p> + +<p>Nestebima komunikacija, kur sistemos kuria tokius asmeninius įrašus, yra +neįmanoma. Taigi, juos kurti ar laikyti turėtų būti nelegalu. ISP ir +telefoninio ryšio kompanijoms turi būti neleidžiama labai ilgai laikyti šią +informaciją, nesant teismo sprendimo sekti tam tikrą pusę.</p> + +<p>Šis sprendimas nėra visiškai patenkinantis, nes jis fiziškai nesustabdys +vyriausybės nuo visos informacijos, iškarto kai ji yra sugeneruojama, +rinkimo – tai, ką <a +href="http://www.guardian.co.uk/world/2013/jun/06/nsa-phone-records-verizon-court-order">JAV +daro su kai kuriomis arba visomis telefoninio ryšio kompanijomis</a>. Mes +turėtume pasikliauti to įstatymišku uždraudimu. Tačiau, tai būtų geriau, +nei dabartinė situacija, kai aktualus įstatymas (PATAPŠNOTO MAIŠTO<sup><a +href="#TransNote2">2</a></sup> aktas) šitos praktikos aiškiai neuždraudžia. +Papildomai, jei vyriausybė vėl pradėtų atlikti tokio tipo sekimą, ji negautų +duomenų apie kiekvieno telefoninius skambučius, atliktus iki to laiko.</p> + +<p>Privatumui apie tai su kuo jūs susirašinėjate el. paštu, paprastas dalinis +sprendimas yra jums ir kitiems naudotis el. pašto paslaugomis valstybėje, +kuri niekada nebendradarbiautų su jūsų pačių vyriausybe ir kuriomis +tarpusavyje komunikuojama naudojant šifravimą. Tačiau, Ladar Levison +(Lavabit pašto paslaugos, kurią JAV sekimas siekė visiškai korumpuoti, +savininkas) turi pažangesnę idėją šifravimo sistemos, per kurią jūsų +el. pašto paslauga žinotų tik, kad jūs išsiuntėte paštą kažkokiam mano +el. pašto paslaugos naudotojui ir mano el. pašto paslauga žinotų tik, kad aš +gavau paštą iš kažkokio jūsų el. pašto paslaugos naudotojo, bet būtų sunku +nustatyti, kad jūs man išsiuntėte paštą.</p> +</div> + +<h3 class="subheader">Bet kažkiek sekimo yra būtina</h3> + +<div class="columns"> +<p>Siekiant, kad valstybė surastų nusikaltėlius, jai reikia galėti tirti +konkrečius nusikaltimus, arba konkrečius įtariama planuojamus nusikaltimus, +pagal teismo sprendimą. Kartu su internetu, galia pasiklausyti telefoninių +pokalbių natūraliai būtų išplėsta iki galios prisijungti prie internetinių +jungčių. Šia galia lengva piktnaudžiauti dėl politinių priežasčių, bet ji +taip pat yra būtina. Laimei, tai nesukurs galimybės surasti informatorius +po fakto, jei prieš tokį faktą (kaip aš rekomendavau) mes neleisime +skaitmeninėms sistemoms masiškai kaupti asmeninius įrašus.</p> + +<p>Individai, turintys specialią, valstybės suteiktą galią, tokie kaip +policija, netenka savo teisės į privatumą ir privalo būti stebimi. (Iš +tikrųjų, policija turi savo pačios žargoninį priesaikos sulaužymo terminą +– „<a +href="https://en.wikipedia.org/w/index.php?title=Police_perjury&oldid=552608302">liudijimasmelavimas</a>“, +kadangi ji šitą daro taip dažnai, ypatingai su protestuotojais ir <a +href="http://photographyisnotacrime.com/">fotografais</a>.) Vienas +Kalifornijos miestas, kuriame policijai reikėjo visą laiką dėvėti video +kameras, atrado, kad <a +href="http://www.motherjones.com/kevin-drum/2013/08/ubiquitous-surveillance-police-edition">jos +jėgos panaudojimas sumažėjo 60 %</a>. ACLU šitam teikia pirmenybę.</p> + +<p><a +href="http://action.citizen.org/p/dia/action3/common/public/?action_KEY=12266">Korporacijos +nėra žmonės ir žmogaus teisės netaikytinos</a>. Teisėta iš įmonių +reikalauti paviešinti detales procesų, kurie gali sukelti cheminių, +biologinių, branduolinių, fiskalinių, skaičiuojamųjų (pvz., <a +href="http://DefectiveByDesign.org">DRM</a>) ar politinių (pvz., užkulisinė +veikla) pavojų visuomenei, iki bet kokio viešajai gerovei reikalingo lygio. +Šių operacijų pavojus (apsvarstykite BP naftos išliejimą, išsilydimus +Fukušimoje ir 2008 m. fiskalinę krizę) pranoksta terorizmą.</p> + +<p>Tačiau, žurnalistika privalo būti apsaugota nuo sekimo, net kai ji yra +vykdoma kaip verslo dalis.</p> +</div> +<div class="column-limit"></div> + +<div class="reduced-width"> +<p>Skaitmenine technologija milžiniškai padidintas mūsų judėjimų, veiksmų ir +komunikacijų sekimo lygis. Tai yra gerokai daugiau, nei mes patyrėme +1990–2000 m. laikotarpiu ir <a +href="https://hbr.org/2013/06/your-iphone-works-for-the-secret-police">gerokai +daugiau, nei žmonės už Geležinės uždangos patyrė</a> +1980–1990 m. laikotarpiu, ir pasiūlytos teisinės tų sukauptų +duomenų valstybinio naudojimo ribos to nepakeistų.</p> + +<p>Kompanijos projektuoja net daugiau privatumą pažeidžiančio sekimo. Kai +kurie mato, kad prasiskverbiantis sekimas, prikabintas prie kompanijų, tokių +kaip Facebook, gali turėti didelę įtaką tam, <a +href="https://www.theguardian.com/technology/2015/aug/10/internet-of-things-predictable-people">kaip +žmonės galvoja</a>. Tokios galimybės yra neišmatuojamos; bet grėsmė +demokratijai nėra spekuliacija. Ji egzistuoja ir yra matoma šiandien.</p> + +<p>Nebent jei mes tikime, kad mūsų laisvos valstybės anksčiau nukentėjo nuo +baisaus sekimo deficito ir turėtų būti labiau sekamos, nei buvo Sovietų +Sąjunga ir Rytų Vokietija, mes privalome šį padidėjimą nukreipti priešinga +linkme. Tam reikalinga sustabdyti didelių duomenų apie žmones kaupimą.</p> +</div> +</div> + +<div class="translators-notes"> + +<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't have notes.--> +<h3>Vertėjo pastabos</h3> +<ol> +<li id="TransNote1">Nuo čia ir toliau, akronimai originalo kalba +neverčiami.</li> +<li id="TransNote2">Autorius atskyrė akto pavadinimo žodį +„PATRIOT“ – patriotas, į du žodžius: „PAT“ +– patapšnoti, ir „RIOT“ – maištas.</li> +</ol></div> +</div> + +<!-- for id="content", starts in the include above --> +<!--#include virtual="/server/footer.lt.html" --> +<div id="footer"> +<div class="unprintable"> + +<p>Bendrus FSF ir GNU užklausimus prašome atsiųsti į <a +href="mailto:gnu@gnu.org"><gnu@gnu.org></a>. Taip pat, yra ir <a +href="/contact/">kiti būdai susisiekti</a> su FSF. Neveikiančių nuorodų ir +kiti pataisymai arba pasiūlymai gali būti atsiųsti į <a +href="mailto:webmasters@gnu.org"><webmasters@gnu.org></a>.</p> + +<p> +<!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph, + replace it with the translation of these two: + + We work hard and do our best to provide accurate, good quality + translations. However, we are not exempt from imperfection. + Please send your comments and general suggestions in this regard + to <a href="mailto:web-translators@gnu.org"> + + <web-translators@gnu.org></a>.</p> + + <p>For information on coordinating and submitting translations of + our web pages, see <a + href="/server/standards/README.translations.html">Translations + README</a>. --> +Mes dirbame sunkiai ir labai stengiamės, kad pateiktume tikslius, geros +kokybės vertimus. Tačiau mes nesame išimtys netobulumui. Prašome siųskite +savo komentarus ir bendrus pasiūlymus šia prasme į <a +href="mailto:web-translators@gnu.org"><web-translators@gnu.org></a>.</p> +<p>Mūsų tinklapių vertimų koordinavimo ir pateikimo informaciją pamatykite +<a href="/server/standards/README.translations.html">Vertimų +PERSKAITYKITEMANE</a>.</p> +</div> + +<!-- Regarding copyright, in general, standalone pages (as opposed to + files generated as part of manuals) on the GNU web server should + be under CC BY-ND 4.0. Please do NOT change or remove this + without talking with the webmasters or licensing team first. + Please make sure the copyright date is consistent with the + document. For web pages, it is ok to list just the latest year the + document was modified, or published. + If you wish to list earlier years, that is ok too. + Either "2001, 2002, 2003" or "2001-2003" are ok for specifying + years, as long as each year in the range is in fact a copyrightable + year, i.e., a year in which the document was published (including + being publicly visible on the web or in a revision control system). + There is more detail about copyright years in the GNU Maintainers + Information document, www.gnu.org/prep/maintain. --> +<p>Copyright © 2015 Richard Stallman</p> + +<p>Šiam puslapiui taikoma <a rel="license" +href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/4.0/deed.lt">Creative +Commons Priskyrimas - Jokių išvestinių darbų 4.0 Tarptautinė licencija</a>.</p> + +<!--#include virtual="/server/bottom-notes.lt.html" --> +<div class="translators-credits"> + +<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't want credits.--> + </div> + +<p class="unprintable"><!-- timestamp start --> +Atnaujinta: + +$Date: 2017/04/06 17:20:53 $ + +<!-- timestamp end --> +</p> +</div> +</div> +</body> +</html> diff --git a/talermerchantdemos/blog/articles/lt/thegnuproject.html b/talermerchantdemos/blog/articles/lt/thegnuproject.html new file mode 100644 index 0000000..6f960af --- /dev/null +++ b/talermerchantdemos/blog/articles/lt/thegnuproject.html @@ -0,0 +1,1094 @@ +<!--#set var="PO_FILE" + value='<a href="/gnu/po/thegnuproject.lt.po"> + https://www.gnu.org/gnu/po/thegnuproject.lt.po</a>' + --><!--#set var="ORIGINAL_FILE" value="/gnu/thegnuproject.html" + --><!--#set var="DIFF_FILE" value="/gnu/po/thegnuproject.lt-diff.html" + --><!--#set var="OUTDATED_SINCE" value="2017-06-16" --> + +<!--#include virtual="/server/header.lt.html" --> +<!-- Parent-Version: 1.86 --> + +<!-- This file is automatically generated by GNUnited Nations! --> +<title>Apie GNU projektą - GNU projektas - Laisvos programinės įrangos fondas</title> +<meta http-equiv="Keywords" content="GNU, GNU projektas, FSF, Laisva programinė įranga, Laisvos programinės +įrangos fondas, Istorija" /> + +<!--#include virtual="/gnu/po/thegnuproject.translist" --> +<!--#include virtual="/server/banner.lt.html" --> +<!--#include virtual="/server/outdated.lt.html" --> +<h2>GNU projektas</h2> + +<p> +pagal <a href="http://www.stallman.org/"><strong>Richard +Stallman</strong></a></p> + +<blockquote> +<p> +Pirmiausia publikuota knygoje <em>Open Sources</em>. Richard Stallman <a +href="/philosophy/open-source-misses-the-point.html">niekada nepalaikė +„atviro šaltinio“</a>, bet prisidėjo šiuo straipsniu, kad +laisvos programinės įrangos judėjimo idėjos nebūtų visiškai paliktos +nuošalyje tos knygos. +</p> +<p> +Kodėl tai yra dar svarbiau, nei bet kada anksčiau <a +href="/philosophy/free-software-even-more-important.html">reikalauti, kad +mūsų naudojama programinė įranga būtų laisva</a>. +</p> +</blockquote> + +<h3>Pirmoji programine įranga besidalinanti bendruomenė</h3> +<p> +Kai aš 1971 m. pradėjau dirbti <abbr title="Massachusetts Institute of +Technology">MIT</abbr> Dirbtinio intelekto laboratorijoje, aš tapau dalimi +programine įranga besidalinančios bendruomenės, kuri egzistavo daugelį +metų. Dalinimasis programine įranga nebuvo kažkas tokio, ką darė konkrečiai +mūsų bendruomenė; tai yra tiek sena, kiek kompiuteriai, kaip ir dalinimasis +receptais yra tiek sena, kiek maisto ruošimas. Bet mes šitą darėme labiau +nei dauguma.</p> +<p> +Ta AI laboratorija naudojo laiko dalinimo operacinę sistemą, pavadintą <abbr +title="Incompatible Timesharing System">ITS</abbr> (Nesuderinamo laiko +dalinimo sistema), kurią laboratorijos darbuotojai hakeriai (1) suprojektavo +ir parašė Digital <abbr title="Programmed Data Processor">PDP</abbr>-10 +asemblerio kalba, vienam iš tos eros didžiulių kompiuterių. Kaip šios +bendruomenės nario, AI laboratorijos darbuotojo sistemos hakerio, mano +darbas buvo šitą sistemą pagerinti.</p> +<p> +Mes nepavadinome mūsų programinę įrangą „laisva programine +įranga“, nes tas terminas dar neegzistavo; bet tokia ji buvo. Kai tik +žmonės iš kito universiteto arba kompanijos norėjo perkelti ir naudoti kokią +nors programą, mes džiugiai jiems leisdavom. Jei jūs pamatydavote ką nors +naudojantį nežinomą ir įdomią programą, jūs visada galėdavote paprašyti +pamatyti šaltinio kodą, kad galėtumėte jį paskaityti, jį pakeisti ar +išplėšti iš jo dalis, kad padaryti naują programą.</p> +<p> +(1) „Hakeris“ naudojimas su reikšme „saugumo +laužytojas“ yra masinės žiniasklaidos sumaištis. Mes, hakeriai, +atsisakome tą reikšmę pripažinti ir tęsiame šio žodžio naudojimą su reikšme +kas nors, kuris mėgsta programuoti, kuris džiaugiasi žaismingu gudrumu arba +šių dviejų kombinacija. Pamatykite mano straipsnį <a +href="http://stallman.org/articles/on-hacking.html">Apie kapojimą</a>.</p> + +<h3>Bendruomenės subyrėjimas</h3> +<p> +Ankstyvame 1980–1990 m. laikotarpyje, kai Digital nutraukė PDP-10 +serijas, situacija pasikeitė drastiškai. Jo architektūra, elegantiška ir +galinga septyniasdešimtaisiais, negalėjo natūraliai išsiplėsti iki didesnių +adresų erdvių, kurios tapo vis labiau padaromos devyniasdešimtaisiais. Tai +reiškė, kad beveik visos ITS sudarančios programos tapo nebenaudojamos.</p> +<p> +AI laboratorijos hakerių bendruomenė jau buvo subyrėjusi, neilgai prieš +tai. 1981 m., dukterinė kompanija Symbolics pasamdė beveik visus AI +laboratorijos hakerius ir žmonių netekusi bendruomenė nebegalėjo savęs +išlaikyti. (Knyga Hackers, pagal Steve Levy, apibūdina šiuos įvykius, taip +pat ir suteikia aiškų šios bendruomenės jos viršūnėje vaizdą.) Kai +1982 m. AI laboratorija įsigijo naują PDP-10, jo administratoriai +nusprendė naudoti Digital nelaisvą laiko dalinimo sistemą vietoje ITS.</p> +<p> +Toje eroje modernūs kompiuteriai, tokie kaip VAX arba 68020, turėjo jų pačių +operacines sistemas, bet nei viena iš jų nebuvo laisva programinė įranga: +jums reikėdavo pasirašyti neatskleidimo sutartį net, kad gauti vykdomąją +kopiją.</p> +<p> +Tai reiškė, kad pirmas kompiuterio naudojimo žingsnis buvo pasižadėjimas +nepadėti savo kaimynui. Bendradarbiaujanti bendruomenė buvo uždrausta. +Taisyklė, kurią padarė nuosavybinės programinės įrangos savininkai, buvo: +„Jei jūs pasidalinsite su savo kaimynu, jūs esate piratas. Jei +pageidaujate kokių nors pakeitimų, maldaukite mūsų, kad juos +padarytume.“</p> +<p> +Idėja, kad nuosavybinės programinės įrangos socialinė sistema – +sistema, kuri sako, kad jums neleidžiama dalintis arba pakeisti programinę +įrangą – yra antisocialinė, kad ji yra neetiška, kad ji yra +paprasčiausiai neteisi, kai kuriems skaitytojams gali pasirodyti +stebinanti. Bet ką kitą mes galėtume pasakyti apie sistemą, paremtą +visuomenės skaldymu ir naudotojų laikymu bejėgiais? Skaitytojai, kurie ta +idėja stebisi, gali būti, kad nuosavybinės programinės įrangos socialinę +sistemą priėmė kaip duotybę arba apie ją sprendė pagal nuosavybinės +programinės įrangos verslų pasiūlytus terminus. Programinės įrangos +leidėjai dirbo ilgai ir sunkiai, jog žmones įtikintų, kad yra tik vienas +būdas žvelgti į šią problemą.</p> +<p> +Kai programinės įrangos leidėjai kalba apie „užtikrinimą“ jų +„teisių“ arba „<a +href="/philosophy/words-to-avoid.html#Piracy">piratavimo</a> +stabdymą“, ką jie iš tikrųjų <em>sako</em> nėra taip svarbu. Tikroji +šių pareiškimų žinia yra nepareikštose prielaidose, kurias jie laiko savaime +suprantamomis, kurias visuomenės prašoma priimti nenagrinėjant. Todėl +panagrinėkime jas.</p> +<p> +Viena prielaida yra ta, kad programinės įrangos kompanijos turi nesvarstomą +prigimtinę teisę būti programinės įrangos savininkėmis ir, vadinasi, turėti +galią visais savo naudotojais. (Jei tai būtų prigimtinė teisė, tada +nesvarbu kiek daug žalos visuomenei ji padaro, mes negalėtume prieštarauti.) +Įdomiai, JAV Konstitucija ir teisinė tradicija atmeta šį požiūrį; autorių +teisės nėra prigimtinė teisė, bet dirbtinė vyriausybės sudaryta monopolija, +kuri riboja naudotojų prigimtinę teisę kopijuoti.</p> +<p> +Dar viena nepareikšta prielaida yra ta, kad vienintelis svarbus dalykas apie +programinę įrangą yra kokius darbus ji jums leidžia atlikti – jog +mums, kompiuterio naudotojams, neturėtų rūpėti kokio tipo visuomenę mums +leidžiama turėti.</p> +<p> +Trečia prielaida yra ta, kad mes neturėtume jokios naudojimui tinkamos +programinės įrangos (arba niekada neturėtume programos atlikti šitą ar aną +konkretų darbą) jei mes kokiai nors kompanijai nepasiūlėme tos programos +galios naudotojais. Ši prielaida galbūt atrodė galima, prieš tai, kai +laisvos programinės įrangos judėjimas pademonstravo, kad mes galime padaryti +daug naudingos programinės įrangos ant jos neuždėdami grandinių.</p> +<p> +Jei mes atsisakome priimti šitas prielaidas ir apie šias problemas +sprendžiame remdamiesi paprastu sveiko proto morališkumu, tuo pačiu +naudotojus pastatydami į pirmą vietą, mes atkeliaujame prie labai skirtingų +išvadų. Kompiuterio naudotojai turėtų būti laisvi modifikuoti programas, +kad tiktų jų poreikiams ir laisvi dalintis programine įranga, nes padėjimas +kitiems žmonėms yra visuomenės pagrindas.</p> +<p> +Čia nėra vietos išsamiam šios išvados pagrindimo pareiškimui, taigi, aš +nukreipiu skaitytoją į šiuos tinklapius <a +href="/philosophy/why-free.html">http://www.gnu.org/philosophy/why-free.html</a> +ir <a +href="/philosophy/free-software-even-more-important.html">http://www.gnu.org/philosophy/free-software-even-more-important.html</a>. +</p> + +<h3>Grynai moralinis pasirinkimas</h3> +<p> +Dingus mano bendruomenei, tęsti kaip anksčiau buvo neįmanoma. Vietoje to, +aš susidūriau su grynai moraliniu pasirinkimu.</p> +<p> +Lengvasis pasirinkimas buvo prisijungti prie nuosavybinės programinės +įrangos pasaulio, pasirašant neatskleidimo sutartis ir pažadant nepadėti +savo bičiuliui hakeriui. Labai tikėtina aš vystyčiau programinę įrangą, +kuri būtų išleista pagal neatskleidimo sutartis, šitaip prisidėdamas prie +kitų žmonių spaudimo išduoti jų bičiulius irgi.</p> +<p> +Galėjau uždirbti pinigų tokiu būdu ir galbūt save palinksminti rašant kodą. +Bet aš žinojau, kad savo karjeros pabaigoje, aš prisiminčiau ankstesnius +metus statant sienas žmonių padalinimui ir aš jausčiau savo gyvenimą +praleidęs pasaulio padarymui blogesne vieta.</p> +<p> +Aš jau buvau patyręs ką reiškia būti neatskleidimo sutarties gaunančiąja +puse, kai kažkas atsisakė man ir MIT AI laboratorijai duoti mūsų +spausdintuvo valdymo programos šaltinio kodą. (Kai kurių ypatybių šioje +programoje trūkumas spausdintuvo naudojimą padarė labai varginančiu.) +Taigi, aš negalėjau sau pasakyti, kad neatskleidimo sutartys yra nekaltos. +Aš buvau labai supykęs, kai jis su mumis atsisakė pasidalinti; aš negalėjau +apsisukti ir visiems kitiems daryti tą patį.</p> +<p> +Dar vienas pasirinkimas, tiesioginis, bet nemalonus, buvo palikti +kompiuterijos sritį. Tuo būdu, mano gebėjimai nebūtų netinkamai panaudoti, +bet jie vis vien nueitų veltui. Aš nebūčiau kaltas dėl kompiuterio +naudotojų atskyrimo ir apribojimo, bet tai vis tiek įvyktų.</p> +<p> +Taigi, aš ieškojau būdo, kuriuo programuotojas galėtų padaryti kažką gero. +Aš savęs paklausiau, ar buvo programa arba programos, kurias aš galėčiau +parašyti, kad bendruomenė ir vėl būtų galima?</p> +<p> +Atsakymas buvo aiškus: ko reikėjo pirmiausia, tai operacinės sistemos. Tai +yra kritinė programinė įranga pradėti naudoti kompiuterį. Su operacine +sistema, jūs galite daryti daug dalykų; be jos, jūs visiškai negalite leisti +kompiuterio. Su laisva operacine sistema, mes ir vėl galėtume turėti +bendradarbiaujančių hakerių bendruomenę – ir bet ką pakviesti +prisijungti. Ir bet kas galėtų kompiuterį naudoti nepradėdamas ruoštis +atimti iš jo ar jos draugų.</p> +<p> +Kaip operacinės sistemos vystytojas, aš turėjau šiam darbui reikalingus +įgūdžius. Taigi, nors aš ir negalėjau būti užtikrintas sėkme, aš supratau, +kad aš buvau išrinktas atlikti šitą darbą. Aš pasirinkau šią sistemą +padaryti suderinama su Unix, kad ją būtų galima perkelti ir, kad Unix +naudotojai galėtų lengvai prie jos pereiti. Buvo pasirinktas pavadinimas +GNU, laikantis hakerių tradicijos, kaip rekursyvus akronimas „GNU Nėra +Unix“.</p> +<p> +Operacinė sistema nereiškia tik branduolio, kurio vos užtektų leisti kitas +programas. 1970–1980 m. laikotarpiu, kiekviena operacinė +sistema, kuri buvo verta šio vardo, turėjo komandų procesorius, asemblerius, +kompiliatorius, sąsajas, derintuves, teksto redaktorius, el. pašto programas +ir daug daugiau. ITS jas turėjo, Multics jas turėjo, VMS jas turėjo ir Unix +jas turėjo. GNU operacinė sistema jas irgi įtrauktų.</p> +<p> +Vėliau man teko išgirsti šiuos žodžius, priskirtus Hillel (1):</p> + +<blockquote><p> + Jei aš esu ne dėl savęs, kas bus už mane?<br /> + Jei aš esu tik dėl savęs, kas aš esu?<br /> + Jei ne dabar, kada? +</p></blockquote> +<p> +Sprendimas pradėti GNU projektą buvo paremtas panašia dvasia.</p> +<p> +(1) Kaip ateistas, aš jokių religinių lyderių neseku, bet aš kartais +pastebiu, kad aš geriuosi kai kuo, ką vienas iš jų pasakė.</p> + +<h3>Laisva kaip laisvė</h3> +<p> +Terminas „laisva programinė įranga“ kartais yra suprantamas +klaidingai – jis neturi nieko bendro su kaina. Jis yra apie laisvę. +Todėl, čia yra laisvos programinės įrangos apibrėžimas.</p> + +<p>Programa yra laisva programinė įranga, jums, konkrečiam naudotojui, jei:</p> + +<ul> + <li>jūs turite laisvę leisti tą programą taip, kaip norite, bet kokiu tikslu;</li> + + <li>jūs turite laisvę tą programą modifikuoti taip, kad ji atitiktų jūsų +poreikius. (Siekiant, kad ši laisvė būtų efektyvi praktiškai, jūs turite +turėti prieigą prie jos šaltinio kodo, kadangi programos pakeitimų darymas +neturint to šaltinio kodo yra be galo sunkus.);</li> + + <li>jūs turite laisvę išplatinti kopijas, arba už dyką, arba už mokestį;</li> + + <li>jūs turite laisvę platinti modifikuotas tos programos versijas taip, kad +bendruomenė iš jūsų pagerinimų gali gauti naudos.</li> +</ul> +<p> +Kadangi „laisva“ reiškia laisvę, ne kainą, nėra prieštaravimo +tarp kopijų pardavimo ir laisvos programinės įrangos. Iš tiesų, laisvė +kopijas parduoti yra kritinė: laisvos programinės įrangos rinkiniai +parduodami kompaktinėmis plokštelėmis yra svarbūs bendruomenei ir jų +pardavimas yra svarbus būdas surinkti fondų laisvos programinės įrangos +vystymui. Todėl, programa, kurios žmonėms neleidžiama įtraukti į šiuos +rinkinius yra ne laisva programinė įranga.</p> +<p> +Dėl „laisva“ dviprasmiškumo, žmonės ilgą laiką ieškojo +alternatyvų, bet niekas geresnio termino nerado. Anglų kalba turi daugiau +žodžių ir niuansų, nei bet kuri kita, bet jai trūksta paprasto, +nedviprasmiško žodžio, kuris reiškia „laisva“ kaip laisvė +– „nesupančiota“ yra žodis, kuris arčiausias savo prasme. +Tokios alternatyvos, kaip „išlaisvinta“, „laisvė“ ir +„atvira“ turi arba neteisingą reikšmę, arba kokį nors kitą +trūkumą.</p> + +<h3>GNU programinė įranga ir GNU sistema</h3> +<p> +Visos sistemos vystymas yra labai didelis projektas. Siekiant prie jo +priartėti, aš nusprendžiau adaptuoti ir naudoti egzistuojančios laisvos +programinės įrangos dalis, kur tik buvo įmanoma šitą padaryti. Pavyzdžiui, +aš iš pat pradžių nusprendžiau naudoti TeX kaip pagrindinį teksto +formuotoją; keletą metų vėliau, aš nusprendžiau naudoti X Window System, o +ne parašyti GNU dar vieną langų sistemą.</p> +<p> +Dėl šių sprendimų, ir dėl kitų, į juos panašių, GNU sistema nėra tapati +visam GNU programinės įrangos rinkiniui. Į GNU sistemą įtrauktos programos, +kurios nėra GNU programinė įranga, programos, kurios buvo išvystytos kitų +žmonių ir projektų jų pačių tikslams, bet kurias mes galime naudoti, nes jos +yra laisva programinė įranga.</p> + +<h3>Projekto pradėjimas</h3> +<p> +1984 m. sausį aš išėjau iš darbo MIT ir pradėjau rašyti GNU programinę +įrangą. MIT palikti buvo būtina tam, kad MIT negalėtų sutrukdyti GNU +platinti kaip laisvą programinę įrangą. Jei aš būčiau likęs darbuotoju, MIT +būtų galėję tvirtinti esantys to darbo savininkais ir galėjo sudaryti jų +pačių platinimo sąlygas, ar net paversti tą darbą nuosavybinės programinės +įrangos paketu. Aš neturėjau jokio siekio padaryti didžiąją dalį darbo tik +tam, kad pamatyti kaip jis tampa beverčiu juo siektam tikslui: naujos +programine įranga besidalinančios bendruomenės kūrimas.</p> +<p> +Tačiau, profesorius Winston, tuometinis MIT AI laboratorijos vedėjas, +maloniai man pasiūlė ir toliau naudoti laboratorijos priemones.</p> + +<h3>Pirmieji žingsniai</h3> +<p> +Neilgai iki GNU projekto pradžios, aš išgirdau apie Laisvo universiteto +kompiliatoriaus komplektą, dar žinomą kaip VUCK. (Olandiškas žodis +reiškiantis „laisva“ rašomas su <em>v</em>.) Tai buvo +kompiliatorius, suprojektuotas susitvarkyti su keliomis kalbomis, įskaitant +C ir Pascal, ir palaikyti kelias tikslines mašinas. Aš parašiau jos +autoriui klausdamas ar GNU galėtų jį panaudoti.</p> +<p> +Jis atsakė paniekinančiai, pareikšdamas, kad tas universitetas buvo laisvas, +o kompiliatorius nebuvo. Todėl, aš nusprendžiau, kad mano pirmoji programa +GNU projektui bus keliakalbis, keliaplatformis kompiliatorius.</p> +<p> +Tikėdamasis išvengti poreikio visą kompiliatorių parašyti pačiam, aš gavau +Pastel kompiliatoriaus šaltinio kodą, kuris buvo keliaplatformis +kompiliatorius, išvystytas Lawrence Livermore laboratorijoje. Jis palaikė, +ir buvo parašytas, išplėstą Pascal versiją, suprojektuotą būti sisteminio +programavimo kalba. Aš pridėjau C priekinę dalį ir pradėjau perkelti jį į +Motorola 68000 kompiuterį. Bet turėjau šitą apleisti, kai atradau, kad tam +kompiliatoriui reikėjo daug megabaitų šūsnies atminties ir prieinama 68000 +Unix sistema leistų tik 64k.</p> +<p> +Aš tada supratau, kad Pastel kompiliatorius funkcionavo išanalizuodamas visą +įvesties failą į sintaksinį medį, tą visą sintaksinį medį paversdamas į +„instrukcijų“ grandinę ir tada sugeneruodamas visą išvesties +failą, niekada neatlaisvindamas jokios atminties. Tuo metu, aš priėjau prie +išvados, kad aš turėsiu parašyti naują kompiliatorių nuo pat pradžių. Tas +naujas kompiliatorius dabar yra žinomas kaip <abbr title="GNU Compiler +Collection">GCC</abbr>; nieko iš Pastel kompiliatoriaus jame nėra panaudota, +bet man pavyko pritaikyti ir panaudoti C priekinę dalį, kurią buvau +parašęs. Bet tai buvo po kažkiek metų vėliau; pirmiausia, aš dirbau prie +GNU Emacs.</p> + +<h3>GNU Emacs</h3> +<p> +Darbą prie GNU Emacs pradėjau 1984 m. rugsėjį ir ankstyvais +1985 m. ji pradėjo būti tinkama naudojimui. Tai mane įgalino +redagavimo darbams pradėti naudoti Unix sistemas; nesuinteresuotas mokintis +naudoti vi arba ed, aš savo redagavimą iki to laiko atlikau su kitų tipų +mašinomis.</p> +<p> +Tuo metu, žmonės pradėjo pageidauti naudoti GNU Emacs, kas iškėlė klausimą +kaip ją platinti. Žinoma, aš ją patalpinau į anoniminį FTP serverį, esantį +MIT kompiuteryje, kurį aš naudojau. (Šis kompiuteris, prep.ai.mit.edu, taip +tapo pagrindine GNU FTP platinimo vieta; kai po kelerių metų vėliau jis buvo +nurašytas, mes perkėlėme tą vardą į mūsų naują FTP serverį.) Bet tuo metu, +daug susidomėjusių žmonių nebuvo internete ir negalėjo gauti kopijos per +FTP. Taigi, klausimas buvo, ką aš jiems pasakyčiau?</p> +<p> +Aš galėjau pasakyti „Susiraskite draugą, kuris yra tinkle ir kuris +jums padarys kopiją.“ Arba aš galėjau padaryti tai, ką padariau su +originalia PDP-10 Emacs: pasakyti jiems „Atsiųskite man paštu kasetę +ir <abbr title="Self-addressed Stamped Envelope">SASE</abbr>, ir aš atsiųsiu +ją su Emacs atgal.“ Bet aš neturėjau darbo ir aš ieškojau būdų +uždirbti pinigų iš laisvos programinės įrangos. Taigi, aš paskelbiau, kad +aš paštu atsiųsiu kasetę bet kam, kas tokios norėjo, už 150 JAV dolerių +mokestį. Tokiu būdu, aš pradėjau laisvos programinės įrangos platinimo +verslą, kompanijų, kurios šiandien platina ištisas GNU/Linux sistemos +distribucijas, pirmtaką.</p> + +<h3>Ar programa yra laisva kiekvienam naudotojui?</h3> +<p> +Jei programa yra laisva programinė įranga, kai ji palieka savo autoriaus +rankas, tai nebūtinai reiškia ji bus laisva programinė įranga visiems, kurie +turi jos kopiją. Pavyzdžiui, <a +href="/philosophy/categories.html#PublicDomainSoftware">viešosios srities +programinė įranga</a> (programinė įranga be autorių teisių) yra laisva +programinė įranga; bet bet kas gali padaryti nuosavybinę modifikuotą jos +versiją. Analogiškai, daug laisvų programų turi autorių teises, bet +platinamos pagal paprastas, daug ką leidžiančias licencijas, kurios leidžia +nuosavybines, modifikuotas versijas.</p> +<p> +Paradigminis šitos problemos pavyzdys yra X Window System. Išvystyta MIT ir +išleista kaip laisva programinė įranga su daug ką leidžiančia licencija, ją +greitai priėmė įvairios kompiuterių kompanijos. Jos prie savo nuosavybinių +Unix sistemų pridėjo X, tik dvejetaine forma, ir padengtą ta pačia +neatskleidimo sutartimi. Šios X kopijos buvo nedaugiau laisva programinė +įranga, nei buvo Unix.</p> +<p> +X Window System autoriai šito nelaikė problema – jie šito tikėjosi ir +siekė, kad įvyktų. Jų tikslas nebuvo laisvė, tik „sėkmė“, +apibūdinta kaip „daug naudotojų turėjimas“. Jiems nerūpėjo ar +šie naudotojai turėjo laisvę, tik, kad jų turėtų būti daug.</p> +<p> +Tai privedė prie paradoksalios situacijos, kai du skirtingi būdai skaičiuoti +laisvės kiekį suteikė skirtingus atsakymus į klausimą: „Ar ši programa +yra laisva?“ Jei jūs sprendėte pasiremdami laisve, suteikta pagal MIT +išleidimo platinimo sąlygas, jūs sakytumėte, kad X yra laisva programinė +įranga. Bet jei jūs matavote vidutinio X naudotojo laisvę, jūs turėtumėte +pasakyti ji buvo nuosavybinė programinė įranga. Dauguma X naudotojų leido +nuosavybines versijas, kurios atkeliavo kartu su Unix sistemomis, ne tą +laisvą versiją.</p> + +<h3>Copyleft ir GNU GPL</h3> +<p> +GNU tikslas buvo naudotojams suteikti laisvę, o ne tik būti populiaria. +Taigi, mums reikėjo naudoti platinimo sąlygas, kurios neleistų GNU +programinę įrangą paversti į nuosavybinę programinę įrangą. Metodas, kurį +mes naudojame, pavadintas „copyleft“. (1)</p> +<p> +Copyleft naudoja autorių teisių įstatymą, bet jį apverčia tenkinti +atvirkštinį, nei jo įprastinis tikslas: vietoje programą suvaržančių +priemonių, jis tampa priemonėmis tos programos išlaikymui laisva.</p> +<p> +Esminė copyleft idėja yra ta, kad mes visiems suteikiame leidimą leisti +programą, nukopijuoti programą, modifikuoti programą ir modifikuotas +versijas platinti – bet ne leidimą jiems pridėti savų suvaržymų. +Taip, kritinės laisvės, kuriomis apibrėžiama „laisva programinė +įranga“ yra garantuojamos kiekvienam, kuris turi kopiją; jos tampa +neatimamomis teisėmis.</p> +<p> +Efektingam copyleft, modifikuotos versijos taip pat turi būti laisvos. Tai +užtikrina, kad darbas, paremtas mūsiškiu, tampa prieinamas mūsų bendruomenei +jei jis yra paviešintas. Kai programuotojai, kurie dirba programuotojais, +savanoriauja pagerinti GNU programinę įrangą, būtent copyleft neleidžia jų +darbdaviams sakyti: „Jūs negalite tais pakeitimais pasidalinti, nes +mes juos ruošiamės naudoti mūsų nuosavybinės tos programos versijos +padarymui.“</p> +<p> +Reikalavimas, kad pakeitimai privalo būti laisvi yra esminis jei mes norime +užtikrinti laisvę kiekvienam programos naudotojui. Tos kompanijos, kurios +privatizavo X Window System, įprastai padarydavo kokius nors pakeitimus, kad +perkeltų ją į savo sistemas ir techninę įrangą. Šitie pakeitimai, palyginus +su didele X apimtimi, buvo maži, bet jie nebuvo nereikšmingi. Jei pakeitimų +padarymas buvo pasiteisinimas naudotojams nesuteikti laisvės, kiekvienam +būtų lengva pasinaudoti šituo pasiteisinimu.</p> +<p> +Susijusi problema apima laisvos programos ir nelaisvo kodo apjungimą. Tokia +kombinacija neišvengiamai būtų nelaisva; nesvarbu kurių laisvių trūktų +nelaisvai daliai, jų trūktų ir tai visumai taip pat. Tokių kombinacijų +leidimas atvertų tokią skylę, kurios pakaktų nuskandinti laivą. Todėl, +kritinis reikalavimas copyleft yra užkimšti šitą skylę: bet kas pridedamas +prie arba apjungiamas su copyleft programa privalo būti toks, kad didesnė +apjungta versija yra taip pat laisva ir su copyleft.</p> +<p> +Copyleft konkretus įgyvendinimas, kurį mes naudojame daugumai GNU +programinės įrangos yra GNU bendroji viešoji licencija, arba trumpai GNU +GPL. Mes turime kitokių tipų copyleft, kurie yra naudojami prie tam tikrų +aplinkybių. GNU vadovėliai irgi yra su copyleft, bet naudoja daug +paprastesnį copyleft tipą, nes GNU GPL sudėtingumas nėra vadovėliams +būtinas. (2)</p> +<p> +(1) 1984 m. ar 1985 m., Don Hopkins (labai kūrybiškas bičiulis) +paštu man atsiuntė laišką. Ant voko jis užrašė keletą linksmų posakių, +įskaitant šį: „Copyleft – visos teisės išvirkščios.“ Aš +panaudojau žodį „copyleft“ pavadinti platinimo koncepciją, kurią +tuo metu vysčiau.</p> + +<p> +(2) Mes dabar dokumentacijai naudojame <a href="/licenses/fdl.html">GNU +laisvos dokumentacijos licenciją</a>.</p> + +<h3>Laisvos programinės įrangos fondas</h3> + +<p>Kol interesas naudoti Emacs augo, kiti žmonės įsitraukė į GNU projektą ir +mes nusprendėme, kad buvo laikas ir vėl siekti finansavimo. Taigi, +1985 m. mes sukūrėme <a href="http://www.fsf.org/">Laisvos programinės +įrangos fondą</a> (FSF), nuo mokesčių atleistą labdarą laisvos programinės +įrangos vystymui. <abbr title="Free Software Foundation">FSF</abbr> taip +pat perėmė tą Emacs kasečių platinimo verslą; vėliau jis šitą išplėtė į +kasetę pridedant kitą laisvą programinę įrangą (abi GNU ir ne GNU) ir +parduodant laisvus vadovėlius taip pat.</p> + +<p>Didžioji FSF pajamų dalis ateidavo iš laisvos programinės įrangos kopijų ir +kitų susijusių paslaugų pardavimų (šaltinio kodo kompaktinių plokštelių, +kompaktinių plokštelių su dvejetainiais failais, gražiai išspausdintų +vadovėlių, visi su laisve išplatinti ir modifikuoti), ir Liukso distribucijų +(distribucijos, kurioms mes sukonstravome visą programinės įrangos rinkinį +pagal kliento pasirinktą platformą). Šiandien FSF vis dar <a +href="http://shop.fsf.org/">parduoda vadovėlius ir kitus daiktus</a>, bet +didžiąją dalį savo finansavimo gauna iš narių narystės mokesčių. Jūs galite +prisijungti prie FSF čia <a href="http://fsf.org/join">fsf.org</a>.</p> + +<p>Laisvos programinės įrangos fondo darbuotojai parašė ir palaikė eilę GNU +programinės įrangos paketų. Du išskirtiniai yra C biblioteka ir +kiautas<sup><a href="#TransNote1">1</a></sup>. GNU C biblioteka yra tai, ką +naudoja kiekviena programa, leidžiama GNU/Linux sistemoje, komunikacijai su +Linux. Ją išvystė Laisvos programinės įrangos fondo darbuotojų narys, +Roland McGrath. Tas kiautas, naudojamas daugumoje GNU/Linux sistemų, yra +<abbr title="Bourne Again Shell">BASH</abbr> – Bourne Again Shell (1), +kurį išvystė FSF darbuotojas Brian Fox.</p> + +<p>Mes finansavome šių programų vystymą, nes GNU projektas nebuvo tik apie +įrankius arba vystymo aplinką. Mūsų tikslas buvo išbaigta operacinė sistema +ir šios programos buvo reikalingos tam tikslui.</p> + +<p>(1) „Bourne Again Shell“ yra žodžių žaismas pavadinimu +„Bourne Shell“, kuris buvo įprastinis Unix kiautas.</p> + +<h3>Laisvos programinės įrangos palaikymas</h3> + +<p>Laisvos programinės įrangos filosofija atmeta konkrečią paplitusią verslo +praktiką, bet ji nėra prieš verslą. Kai verslai gerbia naudotojų laisvę, +mes jiems linkime sėkmės.</p> + +<p>Emacs kopijų pardavimas demonstruoja vieną laisvos programinės įrangos +verslo tipą. Kai FSF perėmė tą verslą, man reikėjo kito būdo užsidirbti +pragyvenimui. Aš jį radau parduodamas paslaugas, susietas su laisva +programine įranga, kurią aš išvysčiau. Į tai įėjo mokymas, tokiomis +temomis, kaip kaip suprogramuoti GNU Emacs ir kaip sureguliuoti GCC, ir +programinės įrangos vystymas, daugiausia GCC perkėlimas į naujas platformas.</p> + +<p>Šiandien kiekvieną iš šių laisvos programinės įrangos verslo tipų +praktikuoja eilė korporacijų. Kai kurios platina laisvos programinės +įrangos rinkinių kompaktines plokšteles; kitos parduoda palaikymą, lygiais +nuo atsakymų į naudotojo klausimus iki klaidų taisymo, iki didelių naujų +ypatybių pridėjimo. Mes pradedame matyti net laisvos programinės įrangos +kompanijas, paremtas naujų laisvos programinės įrangos produktų paleidimu.</p> + +<p>Nors būkite atsargūs – eilė kompanijų, kurios asocijuoja save su +terminu „atviras šaltinis“ iš tikrųjų savo biznį paremia +nelaisva programine įranga, kuri veikia kartu su laisva programine įranga. +Šios nėra laisvos programinės įrangos kompanijos, jos yra nuosavybinės +programinės įrangos kompanijos, kurių produktai naudotojus vilioja toliau +nuo laisvės. Jos šias programas vadina „pridėtinės vertės +paketais“, kas parodo vertybes, kurias jie pageidautų, kad mes +priimtume: patogumas pirmiau laisvės. Jei mes laisvę vertiname labiau, mes +turėtume jas vadinti „atimtos laisvės“ paketais.</p> + +<h3>Techniniai tikslai</h3> + +<p>Pagrindinis GNU tikslas yra būti laisva programine įranga. Net jei GNU +neturėtų jokio techninio privalumo už Unix, ji turėtų socialinį privalumą, +leidžiantį naudotojams bendradarbiauti ir etinį privalumą – naudotojo +laisvės gerbimą.</p> + +<p>Bet buvo natūralu pritaikyti žinomus geros praktikos standartus darbams +– pavyzdžiui, dinamiškai paskirti duomenų struktūras, kad išvengti +parinktų fiksuotos apimties ribų ir sutvarkyti visus galimus 8 bitų kodus, +kai tik tai turėjo prasmę.</p> + +<p>Papildomai, mes atmetėme Unix koncentravimąsi į mažą apimtį atmintyje, +nuspręsdami nepalaikyti 16 bitų mašinų (buvo aišku, kad 32 bitų mašinos taps +norma tuo metu, kai GNU sistema bus pabaigta) ir neskirti jokių pastangų +sumažinti atminties panaudojimą, nebent jis viršijo megabaitą. Programoms, +kurioms labai didelių failų tvarkymas nebuvo kritinis, mes skatinome +programuotojus nuskaityti visą įvesties failą į šerdį, tada skenuoti jo +turinį nepergyvenant dėl įvesties ir išvesties.</p> + +<p>Šie sprendimai daug GNU programų įgalino aplenkti savo Unix atitikmenis +patikimumu ir greičiu.</p> + +<h3>Paaukoti kompiuteriai</h3> + +<p>Kol augo GNU projekto reputacija, žmonės pradėjo siūlyti šiam projektui +paaukoti leidžiančias Unix mašinas. Jos buvo labai naudingos, nes +lengviausias būdas vystyti GNU komponentus buvo tai daryti pačioje Unix +sistemoje ir po vieną pakeisti tos sistemos komponentus. Bet jos iškėlė +etinę problemą: ar mums buvo teisinga aplamai turėti Unix kopiją.</p> + +<p>Unix buvo (ir yra) nuosavybinė programinė įranga ir GNU projekto filosofija +sakė, kad mes neturėtume naudoti nuosavybinės programinės įrangos. Bet, +taikant tą patį pagrindimą, kuris veda prie išvados, jog smurtas ginant save +yra pateisinamas, aš padariau išvadą, kad buvo pagrįsta naudoti nuosavybinį +paketą, kai tai buvo kritiška laisvo pakaitalo, kuris kitiems padėtų sustoti +naudoti tą nuosavybinį paketą, vystymui.</p> + +<p>Bet, net jei tai buvo pateisinamas blogis, vis tiek tai buvo blogis. +Šiandien mes nebeturime jokių Unix kopijų, nes mes jas pakeitėme laisvomis +operacinėmis sistemomis. Jei mes pakeisti mašinos operacinės sistemos į +laisvą negalėjome, vietoje to mes pakeitėme mašiną.</p> + +<h3>GNU užduočių sąrašas</h3> + +<p>GNU projektui judant į priekį ir vis daugiau sisteminių komponentų buvo +surasta arba išvystyta, pagaliau tapo naudinga sudaryti likusių tarpų +sąrašą. Mes jį naudojome samdyti autoriams parašyti trūkstamas dalis. Šis +sąrašas tapo žinomas kaip GNU užduočių sąrašas. Papildomai prie trūkstamų +Unix komponentų, mes išvardinome įvairią kitą naudingą programinę įrangą ir +dokumentacijos projektus, kuriuos, mes manėme, tikrai išbaigta sistema turi +turėti.</p> + +<p>Šiandien (1), vargu ar yra Unix komponentų, likusių GNU užduočių sąraše +– tie darbai buvo atlikti, šalimais kai kurių neesminių. Bet tas +sąrašas yra pilnas projektų, kuriuos kai kurie gali pavadinti +„aplikacijomis“. Bet kokia programa, kuri traukia daugiau, nei +siaurą naudotojų klasę, būtų naudingas dalykas pridėti prie operacinės +sistemos.</p> + +<p>Net žaidimai yra įtraukti į tą užduočių sąrašą – ir buvo nuo pat +pradžių. Unix įtraukė žaidimus, taigi, natūraliai, GNU turėtų irgi. Bet +suderinamumas žaidimais nebuvo problema, tad mes nesekėme žaidimų, kuriuos +turėjo Unix, sąrašo. Vietoje to, mes išvardinome skirtingų tipų žaidimų, +kurie gali patikti naudotojams, spektrą.</p> + +<p>(1) Anie buvo parašyti 1998 m. 2009 m. mes daugiau nepalaikome +ilgo užduočių sąrašo. Bendruomenė vysto laisvą programinę įrangą taip +greitai, kad mes net negalime visos jos stebėti. Vietoje to, mes turime +Aukšto prioriteto projektų sąrašą – daug trumpesnis projektų, kuriuos +mes tikrai norime paskatinti žmones parašyti, sąrašas.</p> + +<h3>GNU bibliotekos GPL</h3> + +<p>GNU C biblioteka naudoja specialaus tipo copyleft, pavadintą GNU bibliotekos +bendroji viešoji licencija (1), kuri suteikia leidimą susieti nuosavybinę +programinę įrangą su šia biblioteka. Kodėl padaryti šią išimtį?</p> + +<p>Tai nėra principo reikalas; nėra principo, kuris sako nuosavybinės +programinės įrangos produktams priklauso įtraukti mūsų kodą. (Kam prisidėti +prie projekto, kuris iš anksto aišku, kad atsisakys su mumis pasidalinti?) +LGPL naudojimas C bibliotekai, arba bet kokiai bibliotekai, yra strategijos +reikalas.</p> + +<p>Ta C biblioteka atlieka bendrinį darbą; kiekviena nuosavybinė sistema arba +kompiliatorius turi C biblioteką. Todėl, mūsų C biblioteką padaryti +prieinamą tik laisvai programinei įrangai nebūtų laisvai programinei įrangai +suteiktą jokio privalumo – tai tik būtų atbaidę nuo mūsų bibliotekos +naudojimo.</p> + +<p>Viena sistema šitam yra išimtis: GNU sistemoje (ir į tai įeina GNU/Linux), +GNU C biblioteka yra vienintelė C biblioteka. Taigi, GNU C bibliotekos +platinimo sąlygos apsprendžia ar yra įmanoma GNU sistemai sukompiliuoti +nuosavybinę programą. Nėra jokios etinės priežasties GNU sistemoje leisti +nuosavybines aplikacijas, bet strategiškai panašu, kad jų neleidimas labiau +atbaidytų nuo GNU sistemos naudojimo, nei paskatintų laisvų aplikacijų +vystymą. Štai todėl Bibliotekos GPL naudojimas yra gera strategija tai C +bibliotekai.</p> + +<p>Kitoms bibliotekoms, strateginis sprendimas turi būti apsvarstytas kiekvieno +atskiro atvejo pagrindu. Kai biblioteka atlieka specialų darbą, kuris gali +padėti parašyti tam tikrų tipų programas, tada, jos išleidimas pagal GPL, ją +apribojant tik laisvoms programoms, yra būdas padėti kitiems laisvos +programinės įrangos autoriams, jiems suteikiant privalumą prieš nuosavybinę +programinę įrangą.</p> + +<p>Apsvarstykite GNU Readline – biblioteką, kuri buvo išvystyta BASH +suteikti komandinės eilutės redagavimą. Readline yra išleista pagal įprastą +GNU GPL, ne Bibliotekos GPL. Tai tikėtina sumažina Readline naudojimą, bet +tai mums nėra praradimas. Tuo metu, bent viena naudinga aplikacija buvo +padaryta laisva programine įranga konkrečiai, kad ji galėtų naudoti Readline +ir tai yra bendruomenei tikras laimėjimas.</p> + +<p>Nuosavybinės programinės įrangos autoriai turi privalumus, kuriuos suteikia +pinigai; laisvos programinės įrangos autoriams reikia susikurti privalumus +vienas kitam. Aš tikiuosi, kad vieną dieną mes turėsime didelį rinkinį +bibliotekų, kurioms taikoma GPL, kurios neturi joms prilygstančių prieinamų +nuosavybinei programinei įrangai, suteikiančių naudingus modulius, +tarnaujančius sudedamosiomis dalimis naujai laisvai programinei įrangai, ir +prisidedančių prie didelio privalumo tolimesniam laisvos programinės įrangos +vystymui.</p> + +<p>(1) Ši licencija dabar pavadinta GNU mažiau bendroji viešoji licencija, jog +išvengti suteikti idėją, kad visos bibliotekos turi ją naudoti. Pamatykite +daugiau informacijos <a href="/philosophy/why-not-lgpl.html">Kodėl jūs savo +kitai bibliotekai neturėtumėte naudoti Mažiau GPL</a>.</p> + +<h3>Niežulio kasymas?</h3> +<p> +Eric Raymond sako, kad „Kiekvienas geras programinės įrangos darbas +pradedamas kasant autoriaus asmeninį niežulį.“ Galbūt taip kartais +atsitinka, bet daug esminių GNU programinės įrangos dalių buvo išvystytos +siekiant turėti išbaigtą laisvą operacinę sistemą. Jos ateina iš vizijos ir +plano, ne impulsyviai.</p> +<p> +Pavyzdžiui, mes išvystėme GNU C biblioteką, nes sistemai panašiai į Unix +reikia C bibliotekos, BASH, nes sistemai panašiai į Unix reikia kiauto ir +GNU tar, nes sistemai panašiai į Unix reikia tar programos. Tas pat yra +tiesa mano paties programoms – GNU C compiler, GNU Emacs, GDB ir GNU +Make.</p> +<p> +Kai kurios GNU programos buvo išvystytos susidoroti su konkrečiomis +grėsmėmis mūsų laisvei. Todėl, mes išvystėme gzip pakeisti Compress +programą, kurią bendruomenė prarado dėl <abbr +title="Lempel-Ziv-Welch">LZW</abbr> patentų. Mes suradome žmonių vystyti +LessTif ir nepersenai pradėjome <abbr title="GNU Network Object Model +Environment">GNOME</abbr> ir Harmony, kad spręstume problemas, sukeltas kai +kuriomis nuosavybinėmis bibliotekomis (pažiūrėkite toliau). Mes vystome GNU +Privacy Guard pakeisti populiarią nelaisvą šifravimo programinę įrangą, nes +naudotojai neturėtų rinktis tarp privatumo ir laisvės.</p> +<p> +Žinoma, šias programas rašantys žmonės tapo tuo darbu susidomėję ir daug +ypatybių prie jų pridėjo įvairūs žmonės savo pačių poreikių ir interesų +labui. Bet tai nėra tai kodėl tos programos egzistuoja.</p> + +<h3>Netikėtos plėtotės</h3> +<p> +GNU projekto pradžioje, aš įsivaizdavau, kad mes išvystysime visą GNU +sistemą, tada ją išleisime kaip visumą. Ne taip tai įvyko.</p> +<p> +Kadangi kiekvienas GNU sistemos komponentas buvo įgyvendintas Unix +sistemoje, kiekvienas komponentas galėjo būti leidžiamas Unix sistemose +anksti iki išbaigtos GNU sistemos egzistavimo. Kai kurios iš šių programų +tapo populiariomis ir naudotojai pradėjo jas išplėsti ir jas perkelti +– į įvairias nesuderinamas Unix versijas, ir kartais į kitas sistemas +taip pat.</p> +<p> +Šis procesas šias programas padarė daug galingesnėmis ir prie GNU projekto +pritraukė ir fondų, ir prisidedančių. Bet jis greičiausiai taip pat keletą +metų prailgino minimaliai veikiančios sistemos pabaigimą, nes GNU autorių +laikas buvo paskirtas šių perkėlimų palaikymui ir ypatybių prie +egzistuojančių komponentų pridėjimui, o ne tęsti rašyti vieną trūkstamą +komponentą po kito.</p> + +<h3>GNU Hurd</h3> +<p> +1990 m., GNU sistema buvo beveik pabaigta; vienintelis didelis +trūkstamas komponentas buvo branduolys. Mes nusprendėme mūsų branduolį +įgyvendinti kaip serverio procesų rinkinį, leidžiamą ant Mach. Mach yra +mikrobranduolys, išvystytas Carnegie Mellon universitete ir tada Utah +universitete; GNU Hurd yra serverių rinkinys (t. y. GNU banda), kuris +leidžiamas Mach viršuje ir atlieka įvairius Unix branduolio darbus. Vystymo +pradžia buvo atidėta, kol mes laukėme Mach išleidimo kaip laisva programinė +įranga, kaip buvo pažadėta.</p> +<p> +Viena priežastis šio dizaino pasirinkimui buvo išvengti to, kas atrodė yra +sunkiausia to darbo dalis: branduolio programos derinimas neturint šaltinio +lygio derintuvės tam padaryti. Ši darbo dalis jau buvo padaryta, su Mach, +ir mes tikėjomės suderinti Hurd serverius kaip naudotojo programas, su GDB. +Bet tą padaryti įmanomu užtruko ilgai ir daugiagijus serverius, kurie vienas +kitam siunčia žinutes, gavosi, kad yra labai sunku suderinti. Hurd +padarymas dirbti užtikrintai užsitęsė daugelį metų.</p> + +<h3>Alix</h3> +<p> +Iš pradžių GNU branduolys neturėjo būti pavadintas Hurd. Jo originalus +pavadinimas buvo Alix – pavadintas pagal moterį, kuri tuo metu buvo +mano mylimoji. Ji, Unix sistemos administratorė, pabrėžė kaip jos vardas +tiktų įprastam pavadinimų suteikimo Unix sistemos versijoms braižui; kaip +juoką, ji savo draugams pasakė: „Kažkas turėtų branduolį pavadinti +pagal mane.“ Aš nieko nepasakiau, bet nusprendžiau ją nustebinti su +branduoliu pavadintu Alix.</p> +<p> +Taip neišliko. Michael (dabar Thomas) Bushnell, pagrindinis to branduolio +autorius, pirmenybę teikė pavadinimui Hurd ir iš naujo apibrėžė Alix taikyti +į tam tikrą to branduolio dalį – dalis, kuri sistemos kvietimus +patalpintų į spąstus ir juos tvarkytų siųsdama žinutes Hurd serveriams.</p> +<p> +Vėliau, Alix ir aš išsiskyrėme ir ji pasikeitė savo vardą; nepriklausomai, +Hurd dizainas buvo pakeistas taip, kad C biblioteka siųstų žinutes +tiesiogiai serveriams ir tai Alix komponentą pašalino iš to dizaino.</p> +<p> +Bet prieš tai, kai šie dalykai įvyko, jos draugas Hurd šaltinio kode +pastebėjo Alix vardą ir jai šitą paminėjo. Taigi, ji turėjo progą atrasti +branduolį, pavadintą pagal ją.</p> + +<h3>Linux ir GNU/Linux</h3> +<p> +GNU Hurd nėra tinkamas gamybiniam naudojimui ir mes nežinome ar jis toks +kada nors bus. Gebėjimais paremtas dizainas turi problemų, kurios kyla +tiesiogiai iš tokio dizaino lankstumo ir nėra aišku ar sprendimai +egzistuoja.</p> + +<p> +Laimei, kitas branduolys yra prieinamas. 1991 m., Linus Torvalds +išvystė su Unix suderinamą branduolį ir pavadino jį Linux. Jis iš pradžių +buvo nuosavybinis, bet 1992 m. jis jį padarė laisva programine įranga; +Linux apjungimas su nevisai išbaigta GNU sistema virto išbaigta laisva +operacine sistema. (Žinoma, jų apjungimas buvo savaime reikšmingas darbas.) +Linux dėka mes galime šiandien iš tikrųjų leisti GNU sistemos versiją.</p> +<p> +Šią sistemos versiją mes vadiname <a +href="/gnu/linux-and-gnu.html">GNU/Linux</a>, kad išreikštume jos sudėtį +kaip GNU sistemos ir Linux, kaip branduolio, kombinaciją. Prašome +nepasiduokite praktikai visą tokią sistemą vadinti „Linux“, +kadangi tai reiškia mūsų darbo priskyrimą kažkam kitam. Prašome <a +href="/gnu/gnu-linux-faq.html">lygiaverčiai pamynėkite mus</a>.</p> + +<h3>Mūsų ateities iššūkiai</h3> +<p> +Mes įrodėme savo gebėjimą vystyti plataus spektro laisvą programinę įrangą. +Tai nereiškia mes esame nepažeidžiami ir nesustabdomi. Keletas iššūkių +laisvos programinės įrangos ateitį daro neužtikrinta; susitvarkymui su jais +reikės užtikrintų pastangų ir ištvermės, kartais užtrunkant metais. Tam +reikės tokio tipo apsisprendimo, kurį žmonės parodo, kai jie vertina savo +laisvę ir niekam neleis jos atimti.</p> +<p> +Toliau pateikti keturi skyriai aptaria šiuos iššūkius.</p> + +<h3>Slapta techninė įranga</h3> +<p> +Techninės įrangos gamintojai vis labiau linkę techninės įrangos +specifikacijas išlaikyti paslaptyje. Tai apsunkina laisvų tvarkyklių rašymą +taip, kad Linux ir XFree86 galėtų palaikyti naują techninę įrangą. Šiandien +mes turime išbaigtas laisvas sistemas, bet mes jų neturėsime rytoj jei mes +negalėsime palaikyti rytojaus kompiuterių.</p> +<p> +Yra du būdai tvarkytis su šia problema. Programuotojai gali atlikti +atgalinę inžineriją išsiaiškinti kaip tokią techninę įrangą palaikyti. +Likusi mūsų dalis gali pasirinkti tą techninę įrangą, kuri yra palaikoma +laisva programine įranga; kai tokių kaip mes skaičius išaugs, specifikacijų +slaptumas taps juos pačius nugalinčia politika.</p> +<p> +Atgalinė inžinerija yra didelis darbas; ar mes turėsime programuotojų su +pakankamu pasiryžimu jos imtis? Taip – jei mes įgijome stiprų jausmą, +kad laisva programinė įranga yra principo reikalas ir nelaisvos tvarkyklės +yra netoleruotinos. Ir ar daug iš mūsų papildomai išleis pinigų, ar net +skirs truputi papildomo laiko, kad mes galėtume naudoti laisvas tvarkykles? +Taip, jei tas pasiryžimas turėti laisvę yra plačiai paplitęs.</p> +<p> +(2008 m. pastaba: ši problema apima BIOS taip pat. Yra laisva BIOS +– <a href="http://www.libreboot.org/">LibreBoot</a> (coreboot +distribucija); problema yra specifikacijų mašinoms gavimas taip, kad +LibreBoot galėtų jas palaikyti be nelaisvų „blobs“<sup><a +href="#TransNote2">2</a></sup>.)</p> + +<h3>Nelaisvos bibliotekos</h3> +<p> +Nelaisva biblioteka, kuri leidžiama laisvose operacinėse sistemose, veikia +kaip spąstai laisvos programinės įrangos autoriams. Tokios bibliotekos +patrauklios ypatybės yra jaukas; jei jūs naudojate tokią biblioteką, jūs +patenkate į tuos spąstus, nes jūsų programa negali naudingai būti laisvos +operacinės sistemos dalimi. (Tiesą sakant, mes jūsų programą galėtume +įtraukti, bet ji <em>neveiks</em> be tos bibliotekos.) Net blogiau, jei +programa, kuri naudoja tą nuosavybinę biblioteką, tampa populiaria, ji gali +į tokius spąstus privilioti kitus nieko neįtariančius programuotojus.</p> +<p> +Pirmasis šios problemos atvejis buvo Motif įrankių komplektas, praėjusiais +aštuoniasdešimtaisiais. Nors dar nebuvo laisvų operacinių sistemų, buvo +aišku kokią problemą Motif vėliau joms sukels. GNU projektas atsakė dvejais +būdais: individualių laisvos programinės įrangos projektų prašydamas +palaikyti laisvus X Toolkit valdiklius kartu su Motif ir prašydamas, kad kas +nors parašytų laisvą Motif pakaitalą. Šiam darbui prireikė daug metų; +LessTif, Hungry Programmers išvystytas, tik 1997 m. tapo pakankamai +galingu palaikyti daugumai Motif aplikacijų.</p> +<p> +Tarp 1996 m. ir 1998 m., dar viena nelaisva <abbr title="Graphical +User Interface">GUI</abbr> įrankių komplekto biblioteka, pavadinta Qt, buvo +naudojama reikšmingame laisvos programinės įrangos rinkinyje – +darbastalyje <abbr title="K Desktop Environment">KDE</abbr>.</p> +<p> +Laisvos GNU/Linux sistemos negalėjo naudoti KDE, nes mes negalėjome naudoti +tos bibliotekos. Tačiau, kai kurie komerciniai GNU/Linux sistemų +platintojai, kurie nebuvo griežti dėl laisvos programinės įrangos laikymosi, +pridėjo KDE prie savo sistemų – pagamindami daugiau gebėjimų, bet +mažiau laisvės turinčią sistemą. KDE grupė aktyviai ragino daugiau +programuotojų naudoti Qt ir milijonai naujų „Linux naudotojų“ +niekada nebuvo susidūrę su idėja, kad šitai turėjo problemą. Situacija +atrodė gąsdinančiai.</p> +<p> +Laisvos programinės įrangos bendruomenė atsakė į šią problemą dviem būdais: +GNOME ir Harmony.</p> +<p> +GNOME – GNU tinklo objektinio modelio aplinka, yra GNU darbastalio +projektas. Pradėta 1997 m. Miguel de Icaza ir vystyta su Red Hat +Software palaikymu, GNOME buvo paruošta pateikti panašias darbastalio +priemones, bet naudojant išskirtinai laisvą programinę įrangą. Ji turi +techninių privalumų taip pat, tokių kaip įvairių kalbų palaikymas, ne tik +C++. Bet jos pagrindinis tikslas buvo laisvė: nereikalauti naudoti jokios +nelaisvos programinės įrangos.</p> +<p> +Harmony yra suderinama pakaitinė biblioteka, suprojektuota, kad būtų įmanoma +leisti KDE programinę įrangą nenaudojant Qt.</p> +<p> +1998 m. lapkritį, Qt autoriai paskelbė apie licencijos pakeitimą, +kuris, kai bus įvykdytas, turėtų Qt padaryti laisva programine įranga. Nėra +jokio būdo įsitikinti, bet aš manau, kad taip iš dalies atsitiko dėl +bendruomenės tvirto atsako į šią problemą, kurią Qt kėlė, kai ji buvo +nelaisva. (Ta nauja licencija yra nepatogi ir neadekvati, taigi, išlieka +pageidautina vengti Qt naudojimo.)</p> +<p> +[Vėlesnė pastaba: 2000 m. rugsėjį, Qt buvo išleista pagal GNU GPL, kas +iš esmės šią problemą išsprendė.]</p> +<p> +Kaip mes atsakysime kitai viliojančiai nelaisvai bibliotekai? Ar visa +bendruomenė supras poreikį išlikti už tų spąstų? Ar daug iš mūsų atsisakys +laisvės dėl patogumo ir sukurs didelę problemą? Mūsų ateitis priklauso nuo +mūsų filosofijos.</p> + +<h3>Programinės įrangos patentai</h3> +<p> +Didžiausia grėsmė su kuria mes susiduriame kyla iš programinės įrangos +patentų, kurie gali algoritmus ir ypatybes patalpinti už laisvos programinės +įrangos ribų iki 20 metų. LZW suglaudinimo algoritmo patentai pradėti +taikyti 1983 m. ir mes vis dar negalime išleisti laisvos programinės +įrangos pagaminti tinkamai suglaudintiems <abbr title="Graphics Interchange +Format">GIF</abbr>. [2009 m. jų galiojimas baigėsi.] 1998 m., +laisva programa pagaminti <abbr title="MPEG-1 Audio Layer 3">MP3</abbr> +suglaudintam audio buvo pašalinta iš distribucijos dėl patentinės bylos +grėsmės. +</p> +<p> +Yra būdų tvarkytis su patentais: mes galime ieškoti įrodymų, kad patentas +yra negaliojantis ir mes galime ieškoti alternatyvių būdų atlikti darbą. +Bet kiekvienas iš šių metodų suveikia tik kartais; kai abiems nepavyksta, +patentas gali priversti visą laisvą programinę įrangą turėti kokios nors +ypatybės, kurios nori naudotojai, trūkumą. Ką mes darysime, kai šitai +atsitiks?</p> +<p> +Tie iš mūsų, kurie vertina laisvą programinę įrangą dėl laisvės pasiliks su +laisva programine įranga bet kuriuo atveju. Mes sugebėsime atlikti darbą be +tų patentuotų ypatybių. Bet tie, kurie laisvą programinę įrangą vertina, +nes jie tikisi, jog ji yra techniškai geresnė, tikėtina, kad, kai patentas +ją sulaikys, šitą pavadins nesėkme. Taigi, kai yra naudinga kalbėti apie +“turgaus” vystymo modelio praktinį efektyvumą ir kokios nors +laisvos programinės įrangos patikimumą ir galią, mes ties tuo privalome +nesustoti. Mes privalome kalbėti apie laisvę ir principą.</p> + +<h3>Laisva dokumentacija</h3> +<p> +Didžiausias mūsų laisvų operacinių sistemų trūkumas nėra programinėje +įrangoje – tai yra gerų laisvų vadovėlių, kuriuos mes galime įtraukti +į mūsų sistemas, trūkumas. Dokumentacija yra bet kurio programinės įrangos +paketo esminė dalis; kai svarbus laisvos programinės įrangos paketas +nepristatomas kartu su geru laisvu vadovėliu, tai yra didelė spraga. +Šiandien mes turime daug tokių spragų.</p> +<p> +Laisva dokumentacija, kaip laisva programinė įranga, yra laisvės reikalas, +ne kainos. Kriterijus laisvam vadovėliui yra daug maž toks pat, kaip ir +laisvai programinei įrangai: tai yra visiems naudotojams tam tikrų laisvių +suteikimo reikalas. Išplatinimas (įskaitant komercinį pardavimą), +prisijungus ir popieriumi, turi būti leidžiamas taip, kad tą vadovėlį galima +būtų pridėti prie kiekvienos tos programos kopijos.</p> +<p> +Leidimas modifikuoti yra kritinis irgi. Kaip bendra taisyklė, aš netikiu, +kad žmonėms yra esminga turėti leidimą modifikuoti įvairiausių rūšių +straipsnius ir knygas. Pavyzdžiui, aš nemanau, kad jūs arba aš privalome +suteikti leidimą modifikuoti straipsnius, kaip šitas, kurie apibūdina mūsų +veiksmus ir mūsų požiūrius.</p> +<p> +Bet yra konkreti priežastis, kodėl laisvė modifikuoti yra laisvos +programinės įrangos dokumentacijai kritinė. Kai žmonės naudojasi savo teise +modifikuoti programinę įrangą ir prideda arba pakeičia jos ypatybes, jei jie +yra kruopštūs, jie pakeis vadovėlį irgi – kad jie galėtų pateikti +tikslią ir naudojimui su modifikuota programa tinkamą dokumentaciją. +Nelaisvas vadovėlis, kuris neleidžia programuotojams būti kruopščiais ir +užbaigti darbą, mūsų bendruomenės poreikių neišpildo.</p> +<p> +Tam tikrų tipų ribos tam, kaip yra atliekamos modifikacijos nekelia +problemų. Pavyzdžiui, reikalavimai išsaugoti pirmojo autoriaus autorių +teisių pastabą, platinimo sąlygas arba autorių sąrašą, yra priimtini. Taip +pat nėra problemos reikalauti modifikuotose versijose įtraukti pastabą, jog +jos buvo modifikuotos, net turėti ištisus skyrius, kurių negalima ištrinti +arba pakeisti tol, kol šie skyriai nagrinėja netechnines temas. Šių tipų +suvaržymai nėra problema, nes jais nestabdomas kruopštus programuotojas +vadovėlį pritaikyti atitikti modifikuotą programą. Kitais žodžiais, jie +neblokuoja laisvos programinės įrangos bendruomenės nuo visiško vadovėlio +panaudojimo.</p> +<p> +Tačiau, turi būti įmanoma modifikuoti visą <em>techninį</em> vadovėlio +turinį ir tada rezultatą platinti visomis įprastomis terpėmis, visais +įprastais kanalais; kitu atveju, suvaržymai trukdo bendruomenei, vadovėlis +nėra laisvas ir mums reikia dar vieno vadovėlio.</p> +<p> +Ar laisvos programinės įrangos autoriai turės supratimą ir pasiryžimą +pagaminti visą spektrą laisvų vadovėlių? Dar kartą, mūsų ateitis priklauso +nuo filosofijos.</p> + +<h3>Mes privalome kalbėti apie laisvę</h3> +<p> +Šiandien yra apskaičiuota, kad yra dešimt milijonų GNU/Linux sistemų, tokių +kaip Debian GNU/Linux ir Red Hat „Linux“, naudotojų. Laisva +programinė įranga išvystė tokius praktinius privalumus, kad naudotojai prie +jos buriuojasi grynai dėl praktinių priežasčių.</p> +<p> +Geros šito pasekmės yra akivaizdžios: didesnis susidomėjimas laisvos +programinės įrangos vystymu, daugiau klientų laisvos programinės įrangos +verslams ir didesnė galimybė kompanijas paskatinti vystyti komercinę laisvą +programinę įrangą, vietoje nuosavybinės programinės įrangos produktų.</p> +<p> +Bet susidomėjimas šia programine įranga auga sparčiau, nei filosofijos, +kuria ji yra paremta, supratimas ir tai veda prie problemos. Mūsų gebėjimas +susitvarkyti su anksčiau apibūdintais iššūkiais ir pavojais priklauso nuo +valios tvirtai stovėti už laisvę. Siekiant užtikrinti, kad mūsų bendruomenė +šią valią turi, mums reikia skleisti tą idėją naujiems naudotojams, kai jie +ateina į šią bendruomenę.</p> +<p> +Bet mums taip padaryti nepavyksta: pastangos į mūsų bendruomenę pritraukti +naujų naudotojų toli viršija pastangas juos mokyti mūsų bendruomenės +socialumo. Mums reikia daryti abi ir mums reikia išlaikyti šias dvi +pastangas subalansuotas.</p> + +<h3>„Atviras šaltinis“</h3> +<p> +Naujų naudotojų mokymas apie laisvę 1998 m. tapo sunkesniu, kai dalis +bendruomenės nusprendė nebenaudoti termino „laisva programinė +įranga“ ir vietoje jo sakyti „atviro šaltinio programinė +įranga“.</p> +<p> +Kai kurie, teikę šiam terminui pirmenybę, siekė išvengti +„laisva“ dviprasmybės su „nemokama“ – +pateisinamas tikslas. Tačiau, kiti siekė į šalį nustumti principo, kuris +motyvavo laisvos programinės įrangos judėjimą ir GNU projektą, dvasią ir +vietoje to apeliuoti į vedėjus ir verslo naudotojus, daug kurių laikosi +ideologijos, kuri pelną pastato aukščiau laisvės, aukščiau bendruomenės, +aukščiau principo. Taigi, „atviro šaltinio“ retorika +koncentruojasi į potencialą padaryti aukštos kokybės, galingą programinę +įrangą, bet atsikrato laisvės, bendruomenės ir principo idėjų.</p> +<p> +„Linux“ žurnalai yra aiškus šito pavyzdys – jie yra +prigrūsti nuosavybinės programinės įrangos, kuri veikia su GNU/Linux, +reklamų. Kai atsiras kitas Motif arba Qt, ar šie žurnalai programuotojus +įspės likti jo nuošalyje, ar jie rodys jo reklamas?</p> +<p> +Verslo parama gali įvairiai prisidėti prie bendruomenės; laikant, kad visa +kita yra lygu, ji yra naudinga. Bet jų paramos gavimas dar mažiau kalbant +apie laisvę ir principą gali būti katastrofiškas; jis ankstesnį +išsibalansavimą tarp siekio ir socialumo švietimo padaro dar blogesniu.</p> +<p> +„Laisva programinė įranga“ ir „atviras šaltinis“ +apibūdina, daugiau arba mažiau, tą pačią programinės įrangos kategoriją, bet +sako skirtingus dalykus apie programinę įrangą ir apie vertybes. GNU +projektas tęsia termino „laisva programinė įranga“ naudojimą +išreikšti idėjai, kad laisvė, ne tik technologija, yra svarbi.</p> + +<h3>Pabandykite!</h3> +<p> +Yoda aforizmas („Nėra jokio „pabandykite““) skamba +neblogai, bet jis manęs neveikia. Aš didžiumą savo darbo atlikau būdamas +sunerimęs dėl to ar aš galėsiu atlikti tą darbą ir netikras, kad jo užteks +pasiekti tą tikslą jei jį atliksiu. Bet aš vis tiek pabandžiau, nes tarp +priešo ir mano miesto nebuvo nei vieno išskyrus mane. Nustebinant save, +kartais man pavykdavo.</p> +<p> +Kartais man nepavykdavo; kai kurie mano miestai krito. Tada aš atradau dar +vieną į pavojų patekusį miestą ir pasiruošiau dar vienai kovai. Su laiku, +aš išmokau ieškoti pavojų ir pastatyti save tarp jų ir mano miesto, +kviesdamas kitus hakerius ateiti ir prie manęs prisijungti.</p> +<p> +Šiomis dienomis, dažnai aš nebesu vienintelis. Tai yra palengvėjimas ir +malonumas, kai aš matau hakerių pulką kasančius gilyn, kad išlaikytų liniją +ir aš suvokiu, šis miestas gali išgyventi – kol kas. Bet tie pavojai +su kiekvienais metais yra vis didesni ir dabar Microsoft aiškiai nusitaikė į +mūsų bendruomenę. Mes negalime laisvės ateitį laikyti užtikrinta. +Nelaikykite jos užtikrinta! Jei jūs norite išlaikyti savo laisvę, jūs +privalote būti pasiruošę ją apginti.</p> + +<div class="translators-notes"> + +<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't have notes.--> +<h3>Vertėjo pastabos</h3> +<ol> +<li id="TransNote1">Tekstinių komandų įvesties ir interpretavimo-vykdymo +programinė aplinka.</li> +<li id="TransNote2">blobs – objektinio kodo gabaliukai, platinami be +šaltinio, įprastai įmontuotoji programinė įranga kokio nors įrenginio +veikimui.</li> +</ol></div> +</div> + +<!-- for id="content", starts in the include above --> +<!--#include virtual="/server/footer.lt.html" --> +<div id="footer"> +<div class="unprintable"> + +<p>Bendrus FSF ir GNU užklausimus prašome atsiųsti į <a +href="mailto:gnu@gnu.org"><gnu@gnu.org></a>. Taip pat, yra ir <a +href="/contact/">kiti būdai susisiekti</a> su FSF. Neveikiančių nuorodų ir +kiti pataisymai arba pasiūlymai gali būti atsiųsti į <a +href="mailto:webmasters@gnu.org"><webmasters@gnu.org></a>.</p> + +<p> +<!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph, + replace it with the translation of these two: + + We work hard and do our best to provide accurate, good quality + translations. However, we are not exempt from imperfection. + Please send your comments and general suggestions in this regard + to <a href="mailto:web-translators@gnu.org"> + + <web-translators@gnu.org></a>.</p> + + <p>For information on coordinating and submitting translations of + our web pages, see <a + href="/server/standards/README.translations.html">Translations + README</a>. --> +Mes dirbame sunkiai ir labai stengiamės, kad pateiktume tikslius, geros +kokybės vertimus. Tačiau mes nesame išimtys netobulumui. Prašome siųskite +savo komentarus ir bendrus pasiūlymus šia prasme į <a +href="mailto:web-translators@gnu.org"><web-translators@gnu.org></a>.</p> +<p>Mūsų tinklapių vertimų koordinavimo ir pateikimo informaciją pamatykite +<a href="/server/standards/README.translations.html">Vertimų +PERSKAITYKITEMANE</a>.</p> +</div> + +<!-- Regarding copyright, in general, standalone pages (as opposed to + files generated as part of manuals) on the GNU web server should + be under CC BY-ND 4.0. Please do NOT change or remove this + without talking with the webmasters or licensing team first. + Please make sure the copyright date is consistent with the + document. For web pages, it is ok to list just the latest year the + document was modified, or published. + If you wish to list earlier years, that is ok too. + Either "2001, 2002, 2003" or "2001-2003" are ok for specifying + years, as long as each year in the range is in fact a copyrightable + year, i.e., a year in which the document was published (including + being publicly visible on the web or in a revision control system). + There is more detail about copyright years in the GNU Maintainers + Information document, www.gnu.org/prep/maintain. --> +<p>Copyright © 1998, 2001, 2002, 2005, 2006, 2007, 2008, 2010, 2014, 2015 +Richard Stallman</p> + +<p>Šiam puslapiui taikoma <a rel="license" +href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/4.0/deed.lt">Creative +Commons Priskyrimas - Jokių išvestinių darbų 4.0 Tarptautinė licencija</a>.</p> + +<!--#include virtual="/server/bottom-notes.lt.html" --> +<div class="translators-credits"> + +<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't want credits.--> + </div> + +<p class="unprintable"><!-- timestamp start --> +Atnaujinta: + +$Date: 2020/07/04 08:32:33 $ + +<!-- timestamp end --> +</p> +</div> +</div> +<!-- for class="inner", starts in the banner include --> +</body> +</html> diff --git a/talermerchantdemos/blog/articles/lt/who-does-that-server-really-serve.html b/talermerchantdemos/blog/articles/lt/who-does-that-server-really-serve.html new file mode 100644 index 0000000..4df95cf --- /dev/null +++ b/talermerchantdemos/blog/articles/lt/who-does-that-server-really-serve.html @@ -0,0 +1,497 @@ +<!--#set var="PO_FILE" + value='<a href="/philosophy/po/who-does-that-server-really-serve.lt.po"> + https://www.gnu.org/philosophy/po/who-does-that-server-really-serve.lt.po</a>' + --><!--#set var="ORIGINAL_FILE" value="/philosophy/who-does-that-server-really-serve.html" + --><!--#set var="DIFF_FILE" value="/philosophy/po/who-does-that-server-really-serve.lt-diff.html" + --><!--#set var="OUTDATED_SINCE" value="2016-06-07" --> + +<!--#include virtual="/server/header.lt.html" --> +<!-- Parent-Version: 1.77 --> + +<!-- This file is automatically generated by GNUnited Nations! --> +<title>Ką tas serveris iš tikrųjų aptarnauja? - GNU projektas - Laisvos programinės +įrangos fondas</title> + +<!--#include virtual="/philosophy/po/who-does-that-server-really-serve.translist" --> +<!--#include virtual="/server/banner.lt.html" --> +<!--#include virtual="/server/outdated.lt.html" --> +<h2>Ką tas serveris iš tikrųjų aptarnauja?</h2> + +<p>pagal <strong>Richard Stallman</strong></p> + +<blockquote><p>(Pirma versija buvo publikuota <a +href="http://www.bostonreview.net/richard-stallman-free-software-DRM">Boston +Review</a>.)</p></blockquote> + +<p><strong>Internete, nuosavybinė programinė įranga nėra vienintelis būdas +prarasti savo laisvę. Paslauga kaip programinės įrangos pakaitalas, arba +SaaSS<sup><a href="#TransNote1">1</a></sup>, yra dar vienas būdas kam nors +kitam suteikti galią jūsų kompiuterijai.</strong></p> + +SaaSS reiškia įgyvendintos kažkieno kito paslaugos naudojimą kaip pakaitalą +jūsų programos kopijos leidimui. Šis terminas yra mūsų; straipsniai ir +reklamos jo nenaudos ir jie jums nepasakys ar paslauga yra SaaSS. Vietoje +to, jie tikėtina naudos neaiškų ir blaškantį terminą „debesis“, +kuris sulipdo SaaSS kartu su įvairiomis kitomis praktikomis, kai kurios +išnaudojančios ir kai kurios geros. Su šiuo paaiškinimu ir pavyzdžiais +šiame puslapyje, jūs galėsite atskirti ar paslauga yra SaaSS. + +<h3>Fonas: kaip nuosavybinė programinė įranga atima jūsų laisvę</h3> + +<p>Skaitmeninė technologija jums gali suteikti laisvę; ji taip pat gali jūsų +laisvę atimti. Pirmas pavojus mūsų kontrolei mūsų kompiuterija atėjo iš +<em>nuosavybinės programinės įrangos</em>: programinė įranga, kurios +naudotojai negali kontroliuoti, nes savininkas (kompanija, tokia kaip Apple +ar Microsoft) ją kontroliuoja. Tas savininkas dažnai šia neteisinga galia +pasinaudoja įterpdamas kenksmingas ypatybes, tokias kaip sekimo programinė +įranga, galinės durys ir <a href="http://DefectiveByDesign.org">Skaitmeninių +suvaržymų valdymas (DRM)</a><sup><a href="#TransNote2">2</a></sup> (jų +propagandoje nurodomas kaip „Skaitmeninių teisių valdymas“).</p> + +<p>Mūsų sprendimas šiai problemai yra <em>laisvos programinės įrangos</em> +vystymas ir nuosavybinės programinės įrangos atmetimas. Laisva programinė +įranga reiškia, kad jūs, kaip naudotojas, turite keturias esmines laisves: +(0) leisti programą kaip norite, (1) studijuoti ir pakeisti +šaltinio kodą, kad jis darytų tai, ko jūs norite, (2) išplatinti +tikslias kopijas ir (3) išplatinti jūsų modifikuotų versijų kopijas. +(Pamatykite <a href="/philosophy/free-sw.html">laisvos programinės įrangos +apibrėžimą</a>.)</p> + +<p>Su laisva programine įranga, mes – naudotojai, atsiimame mūsų +kompiuterijos kontrolę. Nuosavybinė programinė įranga egzistuoja toliau, +bet mes ją galime išmesti iš mūsų gyvenimų ir daug iš mūsų taip padarė. +Tačiau, dabar mums yra pasiūlytas dar vienas viliojantis būdas apleisti +kontrolę mūsų kompiuterija: Paslauga kaip programinės įrangos pakaitalas +(SaaSS). Mūsų laisvės labui, mes tą turime atmesti irgi.</p> + +<h3>Kaip Paslauga kaip programinės įrangos pakaitalas atima jūsų laisvę</h3> + +<p>Paslauga kaip programinės įrangos pakaitalas (SaaSS) reiškia paslaugos +naudojimą kaip pakaitalą jūsų programos kopijos leidimui. Konkrečiai, tai +reiškia, kad kas nors paruošia tinklo serverį, kuris atlieka tam tikras +kompiuterijos užduotis – pavyzdžiui, modifikuoja fotografiją, išverčia +tekstą į kitą kalbą ir t. t. – tada kviečia naudotojus atlikti +kompiuteriją per tą serverį. To serverio naudotoja išsiųstų jos duomenis į +tą serverį, kuris atlieka <em>jos pačios kompiuteriją</em> su tais +pateiktais duomenimis, tada rezultatus siunčia jai atgal ar tiesiogiai +veikia jos vardu.</p> + +<p>Ta kompiuterija yra <em>jos pačios</em>, nes, pagal prielaidą, ji, iš +principo, galėjo ją atlikti leisdama programą jos pačios kompiuteryje +(neatsižvelgiant į tai ar ta programa yra jai prieinama šiuo metu). +Atvejais kai ši prielaida yra neteisinga, tai nėra SaaSS.</p> + +<p>Šie serveriai iš naudotojų atima kontrolę net labiau negailestingai nei +nuosavybinė programinė įranga. Su nuosavybine programine įranga, naudotojai +įprastai gauna vykdomąjį failą, bet ne šaltinio kodą. Tai padaro sunkiu +leidžiamo kodo studijavimą, taigi, sunku nustatyti ką ta programa iš tikrųjų +daro ir sunku ją pakeisti.</p> + +<p>Su SaaSS, tie naudotojai neturi net to vykdomojo failo, kuris atlieka jų +kompiuteriją: jis yra kažkieno kito serveryje, kur tie naudotojai negali jo +pamatyti ar paliesti. Todėl, jiems yra neįmanoma įvertinti ką jis iš +tikrųjų daro ir neįmanoma jį pakeisti.</p> + +<p>Dar daugiau, SaaSS automatiškai veda prie pasekmių tolygių tam tikros +nuosavybinės programinės įrangos kenksmingoms ypatybėms.</p> + +<p> Pavyzdžiui, kai kurios nuosavybinės programos yra „šnipinėjimo +programinė įranga“: programa <a +href="/philosophy/proprietary-surveillance.html">siunčia duomenis apie +naudotojų kompiuterijos veiklas</a>. Microsoft Windows siunčia informaciją +apie naudotojų veiklas į Microsoft. Windows Media Player praneša ką +kiekvienas naudotojas žiūri ar ko klausosi. Amazon Kindle praneša į kurių +knygų kuriuos puslapius naudotojas žiūri, ir kada. Angry Birds praneša +naudotojo geografinės vietos istoriją.</p> + +<p>Kitaip nei nuosavybinei programinei įrangai, SaaSS nereikia paslėpto kodo +gauti naudotojo duomenis. Vietoje to, naudotojai privalo išsiųsti jų +duomenis į tą serverį siekdami juo pasinaudoti. Tai turi tą patį efektą +kaip šnipinėjimo programinė įranga: serverio operatorius gauna tuos duomenis +– be jokios ypatingos pastangos, dėl SaaSS natūros. Amy Webb, kuri +siekė niekada nepaviešinti jokių savo dukros nuotraukų, padarė SaaSS +(Instagram) naudojimo nuotraukų su ja retušavimui klaidą. Galiausiai <a +href="http://www.slate.com/articles/technology/data_mine_1/2013/09/privacy_facebook_kids_don_t_post_photos_of_your_kids_on_social_media.html">jos +iš ten nutekėjo</a>. +</p> + +<p>Teoriškai, homomorfinis šifravimas kada nors gali pažengti tiek, kad +ateities SaaSS paslaugos gali būti sukonstruotos negalinčios suprasti kai +kurių duomenų, kuriuos naudotojai joms siunčia. Tokios paslaugos +<em>galėtų</em> būti nustatytos naudotojų nešniukštinėti; tai nereiškia jos +<em>neatliks</em> jokio šniukštinėjimo.</p> + +<p>Kai kurios nuosavybinės operacinės sistemos turi universalias galines duris, +kažkam leidžiančias per atstumą įdiegti programinės įrangos pakeitimus. +Pavyzdžiui, Windows turi universalias galines duris, su kuriomis Microsoft +gali mašinoje priverstinai pakeisti bet kokią programinę įrangą. Beveik +visi nešiojami telefonai jas irgi turi. Kai kurios nuosavybinės aplikacijos +taip pat turi universalias galines duris; pavyzdžiui, Steam klientas, +skirtas GNU/Linux, autoriui leidžia per atstumą įdiegti modifikuotas +versijas.</p> + +<p>Su SaaSS, serverio operatorius gali pakeisti serveryje naudojamą programinę +įrangą. Jis turėtų galėti šitą padaryti, kadangi tai jo kompiuteris; bet +rezultatas yra toks pat, kaip naudojant nuosavybinės aplikacijos programą su +universaliomis galinėmis durimis: kažkas turi galią tyliai primesti +pakeitimus tam, kaip atliekama naudotojo kompiuterija.</p> + +<p>Todėl, SaaSS yra tapatus leidimui nuosavybinės programinės įrangos su +šnipinėjimo programine įranga ir universaliomis galinėmis durimis. Jis +serverio operatoriui suteikia neteisingą galią naudotoju ir ta galia yra +kažkas tokio, kam mes privalome priešintis.</p> + +<h3>SaaSS ir SaaS</h3> + +<p>Iš pradžių mes į šią problematišką praktiką žiūrėjome kaip į +„SaaS“<sup><a href="#TransNote3">3</a></sup>, kuri yra +„Programinė įranga kaip paslauga“. Tai terminas įprastai +naudojamas programinės įrangos serveryje paruošimui, o ne jos kopijų +siūlymas naudotojams, ir mes manėme jis tiksliai apibūdino turinčius šią +problemą atvejus.</p> + +<p>Vėliau mes sužinojome, kad SaaS terminas yra kartais naudojamas +komunikacijos paslaugoms – veiklos, kurioms ši problema nėra +taikytina. Papildomai, „Programinė įranga kaip paslauga“ +terminas nepaaiškina <em>kodėl</em> ši praktika yra bloga. Taigi, mes +sugalvojome terminą „Paslauga kaip programinės įrangos +pakaitalas“, kuris tą blogą praktiką apibrėžia aiškiau ir pasako kas +apie ją yra blogo.</p> + +<h3>SaaSS problemos atpainiojimas nuo nuosavybinės programinės įrangos problemos</h3> + +<p>SaaSS ir nuosavybinė programinė įranga veda prie panašių žalingų rezultatų, +bet mechanizmai yra skirtingi. Su nuosavybine programine įranga, +mechanizmas yra tas, kad jūs turite ir naudojate kopiją, kurią sunku ir +(arba) nelegalu pakeisti. Su SaaSS, mechanizmas yra tas, kad jūs neturite +kopijos, kuri atlieka jūsų kompiuteriją.</p> + +<p>Šios dvi problemos dažnai yra painiojamos ir ne tik atsitiktinai. Tinklo +autoriai naudoja neaiškų terminą „tinklo aplikacija“ sulipdyti +serverio programinę įrangą kartu su jūsų mašinos naršyklėje leidžiamomis +programomis. Kai kurie tinklapiai į jūsų naršyklę jūsų neinformuodami +įdiegia nepaprastas, net dideles JavaScript programas. <a +href="/philosophy/javascript-trap.html">Kai šios JavaScript programos yra +nelaisvos</a>, jos sukelia to paties tipo neteisybę, kaip bet kuri kita +nelaisva programinė įranga. Tačiau, mes čia esame susirūpinę pačios +paslaugos naudojimo problema.</p> + +<p>Daug laisvos programinės įrangos palaikytojų daro prielaidą, kad SaaSS +problema bus išspręsta vystant laisvą programinę įrangą serveriams. +Serverio operatoriaus labui, programos serveryje geriau būtų laisvos; jei +jos yra nuosavybinės, jų autoriai (savininkai) turi galią tam serveriui. +Tai neteisinga to serverio operatoriui ir visiškai nepadeda to serverio +naudotojams. Bet jei tos programos tame serveryje yra laisvos, tai +neapsaugo <em>to serverio naudotojų</em> nuo SaaSS poveikių. Šios programos +išlaisvina to serverio operatorių, bet ne to serverio naudotojus.</p> + +<p>Serverio programinės įrangos šaltinio kodo išleidimas teikia bendruomenei +naudą: tai tinkamų įgūdžių naudotojus įgalina parengti panašius serverius, +galbūt pakeičiant tą programinę įrangą. <a +href="/licenses/license-recommendations.html">Mes rekomenduojame naudoti GNU +Affero GPL</a> kaip licenciją dažnai serveriuose naudojamoms programoms.</p> + +<p>Bet nei vienas iš šių serverių jums nesuteiktų jūsų jame atliekamos +kompiuterijos kontrolės, nebent jis yra <em>jūsų</em> serveris (tas, kurio +programinės įrangos įkrovą jūs kontroliuojate, neatsižvelgiant ar ta mašina +yra jūsų nuosavybė). Gali būti gerai kai kuriems darbams pasitikėti jūsų +draugo serveriu, lygiai taip pat kaip jūs galite savo draugui leisti +palaikyti programinę įrangą jūsų paties kompiuteryje. Už to, visi šitie +serveriai jums būtų SaaSS. SaaSS visada jus palieka serverio operatoriaus +galioje ir vienintelis pataisymas yra – <em>Nenaudokite SaaSS!</em> +Nenaudokite kažkieno kito serverio atlikti jūsų paties kompiuteriją su jūsų +pateiktais duomenimis.</p> + +<p>Ši problema demonstruoja skirtumo tarp „atviras“ ir +„laisva“ gylį. Šaltinio kodas, kuris yra atviras šaltinis <a +href="/philosophy/free-open-overlap.html">yra, beveik visada, laisvas</a>. +Tačiau, <a href="http://opendefinition.org/software-service">„atviros +programinės įrangos“ paslaugos</a> idėja, reiškianti vieną, kurios +serverio programinė įranga yra atviro šaltinio ir (arba) laisva, SaaSS +problemos nenagrinėja.</p> + +<p>Paslaugos fundamentaliai skiriasi nuo programų ir etinės problemos, kurias +kelia paslaugos fundamentaliai skiriasi nuo problemų, kurias kelia +programos. Siekdami išvengti sąmyšio, mes <a +href="/philosophy/network-services-arent-free-or-nonfree.html">vengiame +apibūdinti paslaugą kaip „laisvą“ arba +„nuosavybinę“</a>.</p> + +<h3>SaaSS atskyrimas nuo kitų tinklo paslaugų</h3> + +<p>Kurios paslaugos tinkle yra SaaSS? Aiškiausias pavyzdys yra vertimo +paslauga, kuri verčia (tarkime) anglišką tekstą į ispanišką tekstą. Teksto +išvertimas jums yra kompiuterija, kuri yra grynai jūsų. Jūs galėjote jį +atlikti leidžiant programą jūsų paties kompiuteryje, jei tik jūs turėjote +tinkamą programą. (Būti etiškais, ta programa turėtų būti laisva.) Ta +vertimo paslauga pakeičia tą programą, taigi, ji yra Paslauga kaip +programinės įrangos pakaitalas, arba SaaSS. Kadangi jis jums nesuteikia +kontrolės jūsų kompiuterija, jis jums pakenkia.</p> + +<p>Dar vienas aiškus pavyzdys yra paslaugos, tokios kaip Flickr ar Instagram, +naudojimas nuotraukos modifikavimui. Nuotraukų modifikavimas yra veikla, +kurią žmonės atliko jų pačių kompiuteriuose dešimtmečiais; šito atlikimas +jūsų nekontroliuojamame serveryje, o ne jūsų paties kompiuteryje, yra SaaSS.</p> + +<p>SaaSS atmetimas nereiškia bet kokių tinklo serverių, leidžiamų bet kieno +kito nei jūs, naudojimo atsisakymo. Dauguma serverių nėra SaaSS, nes jų +atliekami darbai yra kažkokio tipo komunikacija, o ne paties naudotojo +kompiuterija.</p> + +<p>Pradinė tinklo serverių idėja nebuvo už jus atlikti kompiuteriją, ji buvo +jūsų prieigai paviešinti informaciją. Net šiandien tai yra tai, ką daro +daugelis tinklo svetainių ir tai nekelia SaaSS problemos, nes priėjimas prie +kažkieno paviešintos informacijos nėra jūsų paties kompiuterijos darymas. +Nėra ir internetinio dienoraščio naudojimas publikuoti jūsų paties darbus ar +naudojimasis mikrotinklaraščio paslauga, tokia kaip Twitter ar StatusNet. +(Šios paslaugos gali turėti, arba ne, kitų problemų, priklausomai nuo +detalių.) Tas pat tinka kitai komunikacijai, neskirtai būti privačia, +tokiai kaip pokalbio grupės.</p> + +<p>Pačia esme, naudojimasis socialiniais tinklais yra komunikacijos ir +publikavimo forma, ne SaaSS. Tačiau, paslauga, kurios pagrindinis +sprendimas yra naudojimasis socialiniais tinklais gali turėti ypatybes ar +išplėtimus, kurie yra SaaSS.</p> + +<p>Jei paslauga nėra SaaSS, tai nereiškia ji yra gera. Yra kitų etinių +problemų apie paslaugas. Pavyzdžiui, Facebook platina Flash video, kas +spaudžia naudotojus leisti nelaisvą programinę įrangą; jam reikia leisti +nelaisvą JavaScript kodą; ir jis naudotojams sudaro klaidinantį privatumo +įspūdį, kol juos vilioja apnuoginti savo gyvenimus Facebook. Tos yra +svarbios problemos, skiriasi nuo SaaSS problemos. +</p> + +<p>Paslaugos, tokios kaip paieškos varikliai, renka duomenis iš viso tinklo ir +jums leidžia juos tyrinėti. Jų duomenų rinkinio peržiūrėjimas nėra jūsų +paties kompiuterija įprasta prasme – jūs to rinkinio nepateikėte +– taigi, tokios paslaugos naudojimas ieškoti tinkle nėra SaaSS. +Tačiau, kažkieno kito serverio naudojimas jūsų paties svetainėje įgyvendinti +paieškos sprendimą <em>yra</em> SaaSS.</p> + +<p>Apsipirkimas tinkle nėra SaaSS, nes ta kompiuterija nėra <em>jūsų +paties</em> veikla; veikiau, ji yra atliekama kartu su jumis ir jums, ir +parduotuvei. Tikra apsipirkimo tinkle problema yra ar jūs tai kitai šaliai +patikite savo pinigus ir kitą asmeninę informaciją (pradedant jūsų vardu).</p> + +<p>Saugyklos svetainės, tokios kaip Savannah ir SourceForge, nėra neatskiriamai +SaaSS, nes saugyklos darbas yra jai pateiktų duomenų publikavimas.</p> + +<p>Jungtinio projekto serverių naudojimas nėra SaaSS, nes tokiu būdu jūsų +atliekama kompiuterija nėra jūsų paties. Pavyzdžiui, jei jūs redaguojate +Wikipedia puslapius, jūs neatliekate jūsų paties kompiuterijos; veikiau, jūs +bendradarbiaujate Wikipedia kompiuterijoje. Wikipedia kontroliuoja jos +pačios serverius, bet organizacijos, kaip ir individai, susiduria su SaaSS +problema jei jie jų kompiuteriją atlieka kažkieno kito serveryje.</p> + +<p>Kai kurios svetainės siūlo keletą paslaugų ir jei viena nėra SaaSS, dar +viena gali būti SaaSS. Pavyzdžiui, pagrindinė Facebook paslauga yra +naudojimasis socialiniu tinklu ir tai nėra SaaSS; tačiau, jis palaiko trečių +šalių aplikacijas, kai kurios iš jų yra SaaSS. Flickr pagrindinė paslauga +yra nuotraukų platinimas, tai nėra SaaSS, bet jis taip pat turi ypatybes +nuotraukų retušavimui, tai yra SaaSS. Analogiškai, Instagram naudojimas +paviešinti nuotrauką nėra SaaSS, bet jo naudojimas transformuoti nuotrauką +yra SaaSS.</p> + +<p>Google Docs parodo kokiu sudėtingu vienintelės paslaugos įvertinimas gali +tapti. Ji žmones kviečia redaguoti dokumentą leidžiant didelę <a +href="/philosophy/javascript-trap.html">nelaisvą JavaScript programą</a> +– aiškiai neteisinga. Tačiau, ji siūlo API dokumentų standartiniais +formatais įkėlimui ir parsisiuntimui. Laisvos programinės įrangos +redaktorius gali taip padaryti per šią API. Šis naudojimo scenarijus nėra +SaaSS, nes juo Google Docs naudojama kaip paprasta saugykla. Visų jūsų +duomenų parodymas kompanijai yra blogai, bet tai yra privatumo reikalas, ne +SaaSS; priklausymas nuo paslaugos prieigai prie jūsų duomenų yra blogai, bet +tai yra rizikos reikalas, ne SaaSS. Kitą vertus, paslaugos dokumento +formatų konvertavimui naudojimas <em>yra</em> SaaSS, nes tai kažkas tokio, +ką jūs galėjote padaryti leidžiant tinkamą programą (vienas tikisi, laisvą) +jūsų paties kompiuteryje.</p> + +<p>Žinoma, Google Docs naudojimas per laisvą redaktorių yra retas. +Dažniausiai, žmonės ją naudoja per tą nelaisvą JavaScript programą, kuri yra +bloga kaip bet kuri nelaisva programa. Šis scenarijus irgi gali sietis su +SaaSS; tai priklauso nuo to, kuri to redagavimo dalis yra atliekama ta +JavaScript programa ir kuri dalis serveryje. Mes nežinome, bet kadangi +SaaSS ir nuosavybinė programinė įranga naudotojui padaro panašų +neteisingumą, nėra svarbu žinoti.</p> + +<p>Publikavimas per kažkieno kito saugyklą nekelia privatumo problemų, bet +publikavimas per Google Docs turi specialią problemą: yra neįmanoma net tą +Google Docs dokumento <em>tekstą peržiūrėti</em> naršyklėje neleidžiant to +nelaisvo JavaScript kodo. Todėl, jūs bet ko publikavimui neturėtumėte +naudoti Google Docs – bet priežastis nėra SaaSS reikalas.</p> + +<p>IT industrija naudotojus ragina nedaryti šių skirtumų. Štai šitam yra +skambi frazė „debesies kompiuterija“. Šis terminas yra ant tiek +neapibrėžtas, kad jis galėtų reikšti bet kokį interneto naudojimą. Į jį +įeina SaaSS, kaip ir daug kitų tinklo naudojimo praktikų. Bet kuriuo +duotuoju kontekstu, autorius, kuris rašo „debesis“ (jei +techninis asmuo) tikėtina mintyje turi konkrečią reikšmę, bet įprastai +nepaaiškina, kad kituose straipsniuose šis terminas turi kitas konkrečias +reikšmes. Šis terminas žmones veda subendrinti praktikas, kurias jie turėtų +apsvarstyti atskirai.</p> + +<p>Jei „debesies kompiuterija“ turi reikšmę, ji nėra būdas daryti +kompiuteriją, bet veikiau būdas mąstyti apie kompiuteriją: velniui-rūpi +požiūris, kuris sako, „Neužduok klausimų. Nesirūpink apie tai, kas +kontroliuoja tavo kompiuteriją ar kas laiko tavo duomenis. Neieškok mūsų +paslaugos viduje paslėpto kabliuko prieš ją prarydamas. Pasitikėk +kompanijomis nedvejodamas.“ Kitais žodžiais, „Būk naivus.“ +Debesis prote yra kliūtis aiškiam mąstymui. Aiškaus mąstymo apie +kompiuteriją labui, venkime termino „debesis“.</p> + +<h3 id="renting">Nuo SaaSS atskirto serverio nuomavimas</h3> + +<p>Jei jūs išsinuomojate serverį (tikrą ar virtualų), kurio programinės įrangos +įkrovą jūs kontroliuojate, tai nėra SaaSS. SaaSS kažkas kitas nusprendžia +kokia programinė įranga tame serveryje leidžiama ir todėl kontroliuoja tą +jums jame atliekamą kompiuteriją. Atveju kai jūs į serverį įdiegiate tą +programinę įrangą, jūs kontroliuojate kokią kompiuteriją jums jis atlieka. +Vadinasi, tas išnuomotas serveris yra beveik jūsų kompiuteris. Šiai +problemai, jis skaitosi kaip jūsų.</p> + +<p><em>Duomenys</em> išnuomotame, nutolusiame serveryje yra mažiau saugūs nei +jei jūs turėtumėte tą serverį namuose, bet tai yra atskira nuo SaaSS +problema.</p> + +<h3>SaaSS problemos sprendimas</h3> + +<p>Tik maža dalis nuo visų tinklo svetainių atlieka SaaSS; dauguma šios +problemos nekelia. Bet ką mes turėtume daryti su tomis, kurios ją kelia?</p> + +<p>Paprastu atveju, kai jūs atliekate jūsų paties kompiuteriją su jūsų paties +turimais duomenimis, sprendimas yra paprastas: naudokite jūsų paties laisvos +programinės įrangos aplikacijos kopiją. Atlikite jūsų teksto redagavimą su +jūsų laisvo teksto redaktoriaus, tokio kaip GNU Emacs ar laisvas žodžio +procesorius, kopija. Atlikite jūsų nuotraukos redagavimą su jūsų laisvos +programinės įrangos, tokios kaip GIMP, kopija. Kas jei nėra prieinamos +jokios laisvos programos? Nuosavybinė programa ar SaaSS atimtų jūsų laisvę, +taigi, jūs neturėtumėte tų naudoti. Jūs galite prisidėti prie laisvo +pakaitalo vystymo jūsų laiku ar jūsų pinigais.</p> + +<p>Kaip dėl bendradarbiavimo grupe su kitais asmenimis? Šiuo metu gali būti +sunku šitą padaryti nenaudojant serverio ir jūsų grupė gali nežinoti kaip +leisti savo pačios serverį. Jei jūs naudojate kažkieno kito serverį, bent +nepasitikėkite kompanijos leidžiamu serveriu. Paprastas kliento kontraktas +nėra apsauga, nebent jūs galėtumėte pastebėti įsibrovimą ir iš tikro +galėtumėte paduoti į teismą, ir kompanija tikėtina rašo savo kontraktus +prileisdama plačios apimties išnaudojimus. Valstybė gali teisiškai +išsireikalauti jūsų, kartu su kiekvieno kito, duomenis iš kompanijos, kaip +Obama padarė su telefoninėmis kompanijomis, laikant, kad ta kompanija +savanoriškai jų nepasiūlo, kaip JAV telefoninės kompanijos, kurios dėl Bush +nelegaliai pasiklausė jų klientų. Jei jūs privalote naudoti serverį, +naudokite serverį, kurio operatoriai jums suteikia didesnį pasitikėjimo +pagrindą nei paprastas komercinis santykis.</p> + +<p>Tačiau, ilgesniu laikotarpiu, mes galime sukurti alternatyvas serverių +naudojimui. Pavyzdžiui, mes galime sukurti +lygiavertis-mazgas-su-lygiaverčiu-mazgu programą, per kurią +bendradarbiaujantys gali dalintis užšifruotais duomenimis. Laisvos +programinės įrangos bendruomenė turėtų išvystyti paskirstytos +lygiaverčio-mazgo-su-lygiaverčiu-mazgu pakaitalus svarbioms „tinklo +aplikacijoms“. Gali būti išmintinga juos išleisti pagal <a +href="/licenses/why-affero-gpl.html">GNU Affero GPL</a>, kadangi jie yra +tikėtini kandidatai būti kažkieno kito konvertuotais į serveriu paremtas +programas. <a href="/">GNU projektas</a> ieško savanorių dirbti ties +tokiais pakaitalais. Mes taip pat kviečiame kitus laisvos programinės +įrangos projektus jų dizaine apsvarstyti šią problemą.</p> + +<p>Tuo laikotarpiu, jei kompanija jus kviečia naudoti jos serverį atlikti jūsų +paties kompiuterijos užduotis, nepasiduokite; nenaudokite SaaSS. Nepirkite +ar neįdiekite „plonų klientų“, kurie paprasčiausiai yra ant tiek +silpni kompiuteriai, kurie jus priverčia tikrą darbą atlikti serveryje, +nebent jei jūs ruošiatės juos naudoti su <em>jūsų</em> serveriu. Naudokite +tikrą kompiuterį ir ten laikykite savo duomenis. Atlikite jūsų paties +kompiuteriją su jūsų paties laisvos programos kopija, savo laisvės labui.</p> + +<h3>Taip pat pamatykite:</h3> +<p><a href="/philosophy/bug-nobody-allowed-to-understand.html">Niekam +neleidžiama suprasti klaida</a>.</p> + +<div class="translators-notes"> + +<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't have notes.--> +<h3>Vertėjo pastabos</h3> +<ol> +<li id="TransNote1">Angliško termino „Service as a Software +Substitute“ trumpinys.</li> +<li id="TransNote2">Angliško pavadinimo „Digital Restrictions +Management“ trumpinys.</li> +<li id="TransNote3">Angliško termino „Software as a Service“ +trumpinys.</li> +</ol></div> +</div> + +<!-- for id="content", starts in the include above --> +<!--#include virtual="/server/footer.lt.html" --> +<div id="footer"> +<div class="unprintable"> + +<p>Bendrus FSF ir GNU užklausimus prašome atsiųsti į <a +href="mailto:gnu@gnu.org"><gnu@gnu.org></a>. Taip pat, yra ir <a +href="/contact/">kiti būdai susisiekti</a> su FSF. Neveikiančių nuorodų ir +kiti pataisymai arba pasiūlymai gali būti atsiųsti į <a +href="mailto:webmasters@gnu.org"><webmasters@gnu.org></a>.</p> + +<p> +<!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph, + replace it with the translation of these two: + + We work hard and do our best to provide accurate, good quality + translations. However, we are not exempt from imperfection. + Please send your comments and general suggestions in this regard + to <a href="mailto:web-translators@gnu.org"> + + <web-translators@gnu.org></a>.</p> + + <p>For information on coordinating and submitting translations of + our web pages, see <a + href="/server/standards/README.translations.html">Translations + README</a>. --> +Mes dirbame sunkiai ir labai stengiamės, kad pateiktume tikslius, geros +kokybės vertimus. Tačiau mes nesame išimtys netobulumui. Prašome siųskite +savo komentarus ir bendrus pasiūlymus šia prasme į <a +href="mailto:web-translators@gnu.org"><web-translators@gnu.org></a>.</p> +<p>Mūsų tinklapių vertimų koordinavimo ir pateikimo informaciją pamatykite +<a href="/server/standards/README.translations.html">Vertimų +PERSKAITYKITEMANE</a>.</p> +</div> + +<!-- Regarding copyright, in general, standalone pages (as opposed to + files generated as part of manuals) on the GNU web server should + be under CC BY-ND 4.0. Please do NOT change or remove this + without talking with the webmasters or licensing team first. + Please make sure the copyright date is consistent with the + document. For web pages, it is ok to list just the latest year the + document was modified, or published. + + If you wish to list earlier years, that is ok too. + Either "2001, 2002, 2003" or "2001-2003" are ok for specifying + years, as long as each year in the range is in fact a copyrightable + year, i.e., a year in which the document was published (including + being publicly visible on the web or in a revision control system). + + There is more detail about copyright years in the GNU Maintainers + Information document, www.gnu.org/prep/maintain. --> +<p>Copyright © 2010, 2013, 2015, 2016 Richard Stallman</p> + +<p>Šiam puslapiui taikoma <a rel="license" +href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/4.0/deed.lt">Creative +Commons Priskyrimas - Jokių išvestinių darbų 4.0 Tarptautinė licencija</a>.</p> + +<!--#include virtual="/server/bottom-notes.lt.html" --> +<div class="translators-credits"> + +<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't want credits.--> + </div> + +<p class="unprintable"><!-- timestamp start --> +Atnaujinta: + +$Date: 2016/11/18 07:32:52 $ + +<!-- timestamp end --> +</p> +</div> +</div> +</body> +</html> diff --git a/talermerchantdemos/blog/articles/lt/why-free.html b/talermerchantdemos/blog/articles/lt/why-free.html new file mode 100644 index 0000000..350d6bf --- /dev/null +++ b/talermerchantdemos/blog/articles/lt/why-free.html @@ -0,0 +1,397 @@ +<!--#set var="ENGLISH_PAGE" value="/philosophy/why-free.en.html" --> + +<!--#include virtual="/server/header.lt.html" --> +<!-- Parent-Version: 1.77 --> + +<!-- This file is automatically generated by GNUnited Nations! --> +<title>Kodėl programinė įranga turėtų niekam nepriklausyti - GNU projektas - +Laisvos programinės įrangos fondas</title> + +<meta name="Keywords" content="GNU, GNU projektas, FSF, Laisva programinė įranga, Laisvos programinės +įrangos fondas, Kodėl programinė įranga turėtų niekam nepriklausyti" /> + +<!--#include virtual="/philosophy/po/why-free.translist" --> +<!--#include virtual="/server/banner.lt.html" --> +<h2>Kodėl programinė įranga turėtų niekam nepriklausyti</h2> + +<p>pagal <a href="http://www.stallman.org/"><strong>Richard +Stallman</strong></a></p> + +<p> +Skaitmeninė informacinė technologija padeda pasauliui palengvindama +informacijos kopijavimą ir modifikavimą. Kompiuteriais mums visiems +pažadama tai palengvinti.</p> + +<p> +Ne visi nori, kad tai būtų lengviau. Autorių teisių sistema programinės +įrangos programoms suteikiami „savininkai“, dauguma iš kurių +siekia tos programinės įrangos potencialią naudą likusiai visuomenei +sulaikyti. Jie norėtų būti vieninteliais, kurie gali kopijuoti ir +modifikuoti programinę įrangą, kurią mes naudojame.</p> + +<p> +Ta autorių teisių sistema užaugo kartu su spausdinimu – masinės +gamybos kopijavimo technologija. Autorių teisės šiai technologijai labai +tinka, nes jos suvaržė užsiimančius tik masiniu kopijavimu. Jos neatėmė +knygų skaitytojų laisvės. Paprastas skaitytojas, kuris neturėjo nuosavo +spausdinimo preso, galėjo knygas kopijuotis tik su parkeriu ir rašalu ir tik +keli skaitytojai dėl to buvo paduoti į teismą.</p> + +<p> +Skaitmeninė technologija yra lankstesnė, nei spausdinimo presas: kai +informacija turi skaitmeninę formą, jūs galite ją lengvai nukopijuoti, kad +pasidalintumėte su kitais. Būtent šis lankstumas labai blogai tinka tokiai +sistemai kaip autorių teisės. Tai ir yra priežastis dėl kurios vis sparčiau +bjaurėja ir griežtėja priemonės, dabar naudojamos užtikrinti programinės +įrangos autorių teisių privalomąjį laikymąsi. Apsvarstykite šias keturias +Programinės įrangos leidėjų asociacijos (SPA) praktikas:</p> + +<ul> +<li>Milžiniška propaganda teigianti jog yra negerai nepaklūsti savininkams, kad +padėti savo draugui.</li> + +<li>Skundikų viliojimas, kad šie praneštų apie savo bendradarbius ir kolegas.</li> + +<li>Biurų ir mokyklų kratos (su policijos pagalba), kurių metu žmonėms sakoma, +kad jie turi įrodyti savo nekaltumą dėl nelegalaus kopijavimo.</li> + +<li>Tokių žmonių kaip <abbr title="Masačiusetso technologijos +institutas">MIT</abbr> David LaMacchia, teisinis persekiojimas (atlieka JAV +Vyriausybė pagal SPA prašymą), ne už programinės įrangos kopijavimą (jis +nėra kaltinamas kažką kopijavęs), bet tik už tai, kad paliko kopijavimo +priemones be priežiūros ir už tai, kad neužkardė jų naudojimo.<a +href="#footnote1">[1]</a></li> +</ul> + +<p> +Visos keturios praktikos primena tas, naudotas buvusioje Sovietų sąjungoje, +kai kiekvienai kopijavimo mašinai buvo priskirtas sargas, kad išvengti +uždrausto kopijavimo ir kai asmenys turėjo informaciją kopijuoti slaptai ir +perduoti iš rankų į rankas kaip pogrindinę spaudą. Žinoma, yra skirtumas: +informacijos kontrolės motyvas Sovietų sąjungoje buvo politinis; JAV motyvas +yra pelnas. Tačiau mus veikia veiksmai, o ne motyvas. Bet koks bandymas +užblokuoti pasidalinimą informacija, nesvarbu kodėl, veda prie tų pačių +metodų ir tokiu pačiu šiurkštumu.</p> + +<p> +Siekdami gauti galią valdyti tai, kaip mes naudojame informaciją, savininkai +pateikia kelių tipų argumentus:</p> + + +<ul> +<li id="name-calling">Vadina vardais. + +<p> +Savininkai naudoja šmeižiančius žodžius, tokius kaip +„piratavimas“ ir „vagystė“, taip pat ir ekspertinę +terminologiją, kaip „intelektinė nuosavybė“ ir +„žala“, visuomenei pasiūlydami tam tikrą mąstymo liniją – +supaprastintą analogiją tarp programų ir fizinių objektų.</p> + +<p> +Mūsų idėjos ir intuicijos apie materialių objektų savybes yra apie tai ar +yra teisinga <em>paimti objektą</em> iš kažko kito. Jos tiesiogiai +netaikomos kažko <em>kopijos padarymui</em>. Bet savininkai prašo mūsų jas +vis tiek taikyti.</p></li> + +<li id="exaggeration">Perdėjimas. + +<p> +Savininkai sako, kad jie patiria „žalą“ ar „ekonominį +nuostolį“ kai naudotojai kopijuoja programas patys. Tačiau šis +kopijavimas savininkui neturi jokio tiesioginio efekto ir nieko nežaloja. +Savininkas gali prarasti tik jeigu asmuo, kuris nusikopijavo, kitu atveju +būtų už vieną iš savininko sumokėjęs.</p> + +<p> +Truputi pamąsčius matyti, kad dauguma tokių žmonių nebūtų kopijų pirkę. +Tačiau tokie savininkai skaičiuoja savo „nuostolius“ tarsi +kiekvienas būtų kopiją pirkęs. Švelniai išsireiškiant – perdėjimas.</p></li> + +<li id="law">Teisė. + +<p> +Savininkai dažnai mini esamą teisinę aplinką ir griežtas bausmes, kuriomis +jie gali mums grasinti. Šiuo požiūriu netiesiogiai siūloma, kad šiandieninė +teisė perteikia nekeliantį klausimų moralinį požiūrį – ir tuo pačiu +metu, esame skatinami tas bausmes laikyti gamtos dėsniais, dėl kurių +egzistavimo negalima nieko apkaltinti.</p> + +<p> +Tokia įtikinimo linija nėra suprojektuota atlaikyti kritinį mąstymą; ja +siekiama sustiprinti mąstymą įpročiais.</p> + +<p> +Elementaru, kad įstatymais nesprendžiama teisinga ir neteisinga. Kiekvienas +amerikietis šitą turėtų žinoti, 1950–1960 m. laikotarpiu +juodaodžiui asmeniui, daugelyje valstijų pagal įstatymą, buvo draudžiama +sėdėti autobuso priekyje; bet tik rasistai pasakytų, kad ten sėdėti buvo +neteisinga.</p></li> + +<li id="natural-rights">Natūralios teisės. + +<p> +Autoriai dažnai tvirtina, kad jie turi ypatingą ryšį su programomis, kurias +jie parašė ir tęsia teigdami, kad dėl to jų norai ir interesai susiję su +programa paprasčiausiai yra svaresni nei bet kurių kitų – ar net nei +viso likusio pasaulio. (Įprastai, kompanijos, ne autoriai, turi programinės +įrangos autorių teises, bet iš mūsų tikimasi, kad ignoruosime šį +neatitikimą.)</p> + +<p> +Tiems, kurie siūlo tokią aksiomą – autorius yra svarbesnis nei jūs +– laikyti etiška, aš tegaliu pasakyti, kad aš, pats žinomas +programinės įrangos autorius, ją vadinu nesąmone.</p> + +<p> +Tačiau tikėtina, kad bendrai žmonės kažkokią simpatiją natūralių teisių +tvirtinimams jaus tik dėl dviejų priežasčių.</p> + +<p> +Viena priežastis yra pertempta analogija su materialiais objektais. Kai aš +verdu makaronus, prieštarauju jei kas nors kitas juos suvalgo, todėl, kad +tada aš jų negaliu suvalgyti. Jo veiksmas skriaudžia mane būtent tiek, kiek +jam padeda; tik vienas iš mūsų gali suvalgyti tuos makaronus, taigi, +klausimas yra, kuris? Mažiausio išskirtinumo tarp mūsų radimas yra +pakankamas prarasti etinį balansą.</p> + +<p> +Tačiau ar jūs leidžiate arba pakeičiate programą, kurią aš parašiau, jus +paveikia tiesiogiai ir mane tik netiesiogiai. Ar duosite kopiją savo +draugui paveikia jus ir jūsų draugą daug labiau, nei tai paveikia mane. Aš +neturėčiau turėti galią jums pasakyti, kad šitų dalykų nedarytumėte. Visi +neturėtų.</p> + +<p> +Antra priežastis yra ta, kad žmonėms buvo pasakyta jog natūralios teisės +autoriams yra priimta ir nekelianti klausimų mūsų visuomenės tradicija.</p> + +<p> +Istoriškai, priešinga yra teisinga. Natūralių autorių teisių idėja +pasiūlyta ir tvirtai atmesta, kai buvo formuojama JAV Konstitucija. Štai +kodėl Konstitucija autorių teisių sistemą tik <em>leidžia</em> ir tokios +<em>nereikalauja</em>; štai kodėl joje sakoma, kad autorių teisės turi būti +laikinos. Joje taip pat teigiama, kad autorių teisių tikslas yra skatinti +progresą – o ne atlyginti autoriams. Autorių teisės autoriams kažkiek +atlygina, ir leidėjams labiau, bet tuo yra siekta kaip priemonių jų elgesio +pakeitimui.</p> + +<p> +Tikra, įsitvirtinusi mūsų visuomenės tradicija yra ta, kad autorių teisės +įsikiša į natūralias visuomenės teises – ir, kad tai gali būti +pateisinta tik visuomenės naudai.</p></li> + +<li id="economics">Ekonomika. + +<p> +Galutinis programinės įrangos savininkų turėjimo argumentas yra toks, kad +tai veda prie daugiau programinės įrangos pagaminimo.</p> + +<p> +Skirtingai nuo kitų, šis argumentas bent jau turi pagrįstą požiūrį į temą. +Jis paremtas realiu tikslu – programinės įrangos naudotojų +patenkinimas. Ir empiriškai aišku, kad žmonės kažko pagamins daugiau, jei +jiems už tai gerai apmokama.</p> + +<p> +Tačiau ekonominis argumentas turi trūkumą: jis paremtas prielaida, kad +skirtumas yra tik klausime kiek daug pinigų mes turime sumokėti. Juo +priimama, kad tai ko mes norime yra <em>programinės įrangos gamyba</em>, +nepaisant ar ta programinė įranga turi savininkus, ar ne.</p> + +<p> +Žmonės šią prielaidą iškarto priima todėl, kad ji sutampa su mūsų potyriais +su materialiais objektais. Pavyzdžiui, pamąstykite apie sumuštinį. Labai +tikėtina, kad jūs tokį patį sumuštinį galite gauti nemokamai arba už +mokestį. Jei taip, pinigų suma kurią sumokate yra vienintelis skirtumas. +Nepaisant ar turite jį nupirkti, ar ne, tas sumuštinis turi tokį patį skonį, +tokią pačią maistinę vertę ir bet kuriuo atveju jį suvalgyti galite tik +vieną kartą. Ar jūs gaunate tą sumuštinį iš savininko, ar ne, negali +tiesiogiai paveikti nieko, išskyrus jums liekančią pinigų sumą.</p> + +<p> +Tai yra teisinga bet kokiam materialiam objektui – turi jis savininką +ar ne, tai tiesiogiai nepaveikia kas jis <em>yra</em>, nei ką jūs, jei +įsigyjate, galite su juo padaryti.</p> + +<p> +Tačiau jei programa turi savininką, tai labai paveikia kas ji yra ir ką jūs +galite su kopija padaryti, jei tokią įsigyjate. Skirtumas nėra tik kainos +klausime. Programinės įrangos savininkų sistema skatina programinės įrangos +savininkus pagaminti kažką – bet ne tą, ko tikrai reikia visuomenei. +Ir tai sukelia neapčiuopiamą etinį teršimą, kuris paveikia mus visus.</p></li> + +</ul> + +<p> +Ko reikia visuomenei? Jai reikia informacijos, kuri yra jos piliečiams +tikrai prieinama – pavyzdžiui, programų, kurias žmonės gali skaityti, +taisyti, pritaikyti ir gerinti, o ne tik valdyti. Bet ką programinės +įrangos savininkai įprastai pateikia, tai juodą dėžę, kurios mes negalime +išstudijuoti ar pakeisti.</p> + +<p> +Visuomenei taip pat reikia laisvės. Kai programa turi savininką, naudotojai +praranda laisvę valdyti jų pačių gyvenimų dalį.</p> + +<p> +Ir, visų svarbiausia, visuomenė savo piliečiuose turi paskatinti savanoriško +bendradarbiavimo dvasią. Kai programinės įrangos savininkai sako mums, kad +natūraliu būdu padėti savo kaimynams yra „piratavimas“, jie +teršia mūsų visuomenės pilietinę dvasią.</p> + +<p> +Štai kodėl mes sakome, kad <a href="/philosophy/free-sw.html">laisva +programinė įranga</a> yra laisvės, o ne kainos reikalas.</p> + +<p> +Ekonominis argumentas savininkams yra klaidingas, bet ekonominė problema yra +tikra. Kai kurie žmonės rašo naudingą programinę įrangą dėl jos rašymo +malonumo arba dėl susižavėjimo ir meilės; bet jei mes norime daugiau +programinės įrangos, nei tie žmonės parašo, mums reikia surinkti lėšų.</p> + +<p> +Nuo 1980–1990 m. laikotarpio, laisvos programinės įrangos +autoriai išbandė įvairius finansavimo suradimo būdus, turėjo kažkiek +sėkmės. Nėra reikalo padaryti kažką turtingu; įprastos pajamos yra +pakankama paskata daugelio darbų, kurie sukelia mažesnį pasitenkinimą nei +programavimas, padarymui.</p> + +<p> +Daugelį metų, kol draugijos dėka tapo nebebūtina, aš gyvenau iš specifinių +laisvos programinės įrangos, kurią pats parašiau, papildymų. Kiekvienas +papildymas buvo pridedamas prie standartinės išleidimo versijos ir todėl +galiausiai tapo pasiekiamas bendrai visuomenei. Klientai man mokėjo, kad aš +dirbčiau prie papildymų, kurių jie pageidavo, o ne prie ypatybių, kurias +kitu atveju aš būčiau laikęs prioritetinėmis.</p> + +<p> +Kai kurie laisvos programinės įrangos autoriai uždirba parduodami paramos +paslaugas. 1994 m., Cygnus parama, turinti apie 50 darbuotojų, +apskaičiavo, kad apie 15 procentų jos darbuotojų veiklos sudarė laisvos +programinės įrangos kūrimas – verti pagarbos procentai kaip +programinės įrangos kompanijai.</p> + +<p> +1990–2000 m. laikotarpio pradžioje, kompanijos, į kurias įėjo +Intel, Motorola, Texas Instruments ir Analog Devices, susijungė, siekdamos +finansuoti GNU C kompiliatoriaus kūrimo tęsimą. Didžiąją dalį GCC kūrimo +vis dar atlieka apmokami programuotojai. Tą patį dešimtmetį, GNU +kompiliatorius Ada kalbai buvo finansuojamas JAV karinių oro pajėgų ir nuo +to laiko specialiai šiam tikslui sukurtos kompanijos.</p> + +<p> +Laisvos programinės įrangos judėjimas vis dar yra mažas, bet JAV +klausytojų-remiamo radijo pavyzdys parodo jog yra įmanoma paremti didelės +apimties veiklą neverčiant kiekvieno naudotojo mokėti.</p> + +<p> +Šiandien, kaip kompiuterio naudotojas, jūs galite susivokti, kad naudojate +<a href="/philosophy/categories.html#ProprietarySoftware">nuosavybinę</a> +programą. Jei jūsų draugas prašo padaryti kopiją, būtų neteisinga +atsisakyti. Bendradarbiavimas yra svarbesnis nei autorių teisės. Tačiau +pogrindinis, sandėliuke bendradarbiavimas nekuria geros visuomenės. Asmuo +turėtų siekti gyventi aukštos moralės gyvenimą atvirai su pasididžiavimu ir +tai reiškia pasakymą ne nuosavybinei programinei įrangai.</p> + +<p> +Jūs nusipelnote galėti atvirai ir laisvai bendradarbiauti su kitais +žmonėmis, kurie naudoja programinę įrangą. Jūs nusipelnote galėti išmokti +kaip ta programinė įranga veikia ir su ja mokyti savo studentus. Jūs +nusipelnote galėti pasamdyti jūsų mėgstamą programuotoją ją sutvarkyti, kai +ji sugenda.</p> + +<p> +Jūs nusipelnote laisvos programinės įrangos.</p> + +<h3>Pastabos</h3> +<ol> +<li id="footnote1">Tie kaltinimai vėliau buvo panaikinti.</li> +</ol> + +<hr /> +<blockquote id="fsfs"><p class="big">Ši esė yra publikuota <a +href="http://shop.fsf.org/product/free-software-free-society/"><cite>Laisva +programinė įranga, laisva visuomenė: rinktinės Richard M. Stallman +esės</cite></a>.</p></blockquote> + +<div class="translators-notes"> + +<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't have notes.--> + </div> +</div> + +<!-- for id="content", starts in the include above --> +<!--#include virtual="/server/footer.lt.html" --> +<div id="footer"> +<div class="unprintable"> + +<p>Bendrus FSF ir GNU užklausimus prašome atsiųsti į <a +href="mailto:gnu@gnu.org"><gnu@gnu.org></a>. Taip pat, yra ir <a +href="/contact/">kiti būdai susisiekti</a> su FSF. Neveikiančių nuorodų ir +kiti pataisymai arba pasiūlymai gali būti atsiųsti į <a +href="mailto:webmasters@gnu.org"><webmasters@gnu.org></a>.</p> + +<p> +<!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph, + replace it with the translation of these two: + + We work hard and do our best to provide accurate, good quality + translations. However, we are not exempt from imperfection. + Please send your comments and general suggestions in this regard + to <a href="mailto:web-translators@gnu.org"> + + <web-translators@gnu.org></a>.</p> + + <p>For information on coordinating and submitting translations of + our web pages, see <a + href="/server/standards/README.translations.html">Translations + README</a>. --> +Mes dirbame sunkiai ir labai stengiamės, kad pateiktume tikslius, geros +kokybės vertimus. Tačiau mes nesame išimtys netobulumui. Prašome siųskite +savo komentarus ir bendrus pasiūlymus šia prasme į <a +href="mailto:web-translators@gnu.org"><web-translators@gnu.org></a>.</p> +<p>Mūsų tinklapių vertimų koordinavimo ir pateikimo informaciją pamatykite +<a href="/server/standards/README.translations.html">Vertimų +PERSKAITYKITEMANE</a>.</p> +</div> + +<!-- Regarding copyright, in general, standalone pages (as opposed to + files generated as part of manuals) on the GNU web server should + be under CC BY-ND 4.0. Please do NOT change or remove this + without talking with the webmasters or licensing team first. + Please make sure the copyright date is consistent with the + document. For web pages, it is ok to list just the latest year the + document was modified, or published. + + If you wish to list earlier years, that is ok too. + Either "2001, 2002, 2003" or "2001-2003" are ok for specifying + years, as long as each year in the range is in fact a copyrightable + year, i.e., a year in which the document was published (including + being publicly visible on the web or in a revision control system). + + There is more detail about copyright years in the GNU Maintainers + Information document, www.gnu.org/prep/maintain. --> +<p>Copyright © 1994, 2009, 2020 Richard Stallman</p> + +<p>Šiam puslapiui taikoma <a rel="license" +href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/4.0/deed.lt">Creative +Commons Priskyrimas - Jokių išvestinių darbų 4.0 Tarptautinė licencija</a>.</p> + +<!--#include virtual="/server/bottom-notes.lt.html" --> +<div class="translators-credits"> + +<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't want credits.--> + </div> + +<p class="unprintable"><!-- timestamp start --> +Atnaujinta: + +$Date: 2020/07/05 14:01:37 $ + +<!-- timestamp end --> +</p> +</div> +</div> +</body> +</html> |