why-free.html (18300B)
1 <!--#set var="PO_FILE" 2 value='<a href="/philosophy/po/why-free.lt.po"> 3 https://www.gnu.org/philosophy/po/why-free.lt.po</a>' 4 --><!--#set var="ORIGINAL_FILE" value="/philosophy/why-free.html" 5 --><!--#set var="DIFF_FILE" value="/philosophy/po/why-free.lt-diff.html" 6 --><!--#set var="OUTDATED_SINCE" value="2021-07-11" --><!--#set var="ENGLISH_PAGE" value="/philosophy/why-free.en.html" --> 7 8 <!--#include virtual="/server/header.lt.html" --> 9 <!-- Parent-Version: 1.77 --> 10 11 <!-- This file is automatically generated by GNUnited Nations! --> 12 <title>Kodėl programinė įranga turėtų niekam nepriklausyti - GNU projektas - 13 Laisvos programinės įrangos fondas</title> 14 15 <meta name="Keywords" content="GNU, GNU projektas, FSF, Laisva programinė įranga, Laisvos programinės 16 įrangos fondas, Kodėl programinė įranga turėtų niekam nepriklausyti" /> 17 18 <!--#include virtual="/philosophy/po/why-free.translist" --> 19 <!--#include virtual="/server/banner.lt.html" --> 20 <!--#include virtual="/server/outdated.lt.html" --> 21 <h2>Kodėl programinė įranga turėtų niekam nepriklausyti</h2> 22 23 <p>pagal <a href="http://www.stallman.org/"><strong>Richard 24 Stallman</strong></a></p> 25 26 <p> 27 Skaitmeninė informacinė technologija padeda pasauliui palengvindama 28 informacijos kopijavimą ir modifikavimą. Kompiuteriais mums visiems 29 pažadama tai palengvinti.</p> 30 31 <p> 32 Ne visi nori, kad tai būtų lengviau. Autorių teisių sistema programinės 33 įrangos programoms suteikiami „savininkai“, dauguma iš kurių 34 siekia tos programinės įrangos potencialią naudą likusiai visuomenei 35 sulaikyti. Jie norėtų būti vieninteliais, kurie gali kopijuoti ir 36 modifikuoti programinę įrangą, kurią mes naudojame.</p> 37 38 <p> 39 Ta autorių teisių sistema užaugo kartu su spausdinimu – masinės 40 gamybos kopijavimo technologija. Autorių teisės šiai technologijai labai 41 tinka, nes jos suvaržė užsiimančius tik masiniu kopijavimu. Jos neatėmė 42 knygų skaitytojų laisvės. Paprastas skaitytojas, kuris neturėjo nuosavo 43 spausdinimo preso, galėjo knygas kopijuotis tik su parkeriu ir rašalu ir tik 44 keli skaitytojai dėl to buvo paduoti į teismą.</p> 45 46 <p> 47 Skaitmeninė technologija yra lankstesnė, nei spausdinimo presas: kai 48 informacija turi skaitmeninę formą, jūs galite ją lengvai nukopijuoti, kad 49 pasidalintumėte su kitais. Būtent šis lankstumas labai blogai tinka tokiai 50 sistemai kaip autorių teisės. Tai ir yra priežastis dėl kurios vis sparčiau 51 bjaurėja ir griežtėja priemonės, dabar naudojamos užtikrinti programinės 52 įrangos autorių teisių privalomąjį laikymąsi. Apsvarstykite šias keturias 53 Programinės įrangos leidėjų asociacijos (SPA) praktikas:</p> 54 55 <ul> 56 <li>Milžiniška propaganda teigianti jog yra negerai nepaklūsti savininkams, kad 57 padėti savo draugui.</li> 58 59 <li>Skundikų viliojimas, kad šie praneštų apie savo bendradarbius ir kolegas.</li> 60 61 <li>Biurų ir mokyklų kratos (su policijos pagalba), kurių metu žmonėms sakoma, 62 kad jie turi įrodyti savo nekaltumą dėl nelegalaus kopijavimo.</li> 63 64 <li>Tokių žmonių kaip <abbr title="Masačiusetso technologijos 65 institutas">MIT</abbr> David LaMacchia, teisinis persekiojimas (atlieka JAV 66 Vyriausybė pagal SPA prašymą), ne už programinės įrangos kopijavimą (jis 67 nėra kaltinamas kažką kopijavęs), bet tik už tai, kad paliko kopijavimo 68 priemones be priežiūros ir už tai, kad neužkardė jų naudojimo.<a 69 href="#footnote1">[1]</a></li> 70 </ul> 71 72 <p> 73 Visos keturios praktikos primena tas, naudotas buvusioje Sovietų sąjungoje, 74 kai kiekvienai kopijavimo mašinai buvo priskirtas sargas, kad išvengti 75 uždrausto kopijavimo ir kai asmenys turėjo informaciją kopijuoti slaptai ir 76 perduoti iš rankų į rankas kaip pogrindinę spaudą. Žinoma, yra skirtumas: 77 informacijos kontrolės motyvas Sovietų sąjungoje buvo politinis; JAV motyvas 78 yra pelnas. Tačiau mus veikia veiksmai, o ne motyvas. Bet koks bandymas 79 užblokuoti pasidalinimą informacija, nesvarbu kodėl, veda prie tų pačių 80 metodų ir tokiu pačiu šiurkštumu.</p> 81 82 <p> 83 Siekdami gauti galią valdyti tai, kaip mes naudojame informaciją, savininkai 84 pateikia kelių tipų argumentus:</p> 85 86 87 <ul> 88 <li id="name-calling">Vadina vardais. 89 90 <p> 91 Savininkai naudoja šmeižiančius žodžius, tokius kaip 92 „piratavimas“ ir „vagystė“, taip pat ir ekspertinę 93 terminologiją, kaip „intelektinė nuosavybė“ ir 94 „žala“, visuomenei pasiūlydami tam tikrą mąstymo liniją – 95 supaprastintą analogiją tarp programų ir fizinių objektų.</p> 96 97 <p> 98 Mūsų idėjos ir intuicijos apie materialių objektų savybes yra apie tai ar 99 yra teisinga <em>paimti objektą</em> iš kažko kito. Jos tiesiogiai 100 netaikomos kažko <em>kopijos padarymui</em>. Bet savininkai prašo mūsų jas 101 vis tiek taikyti.</p></li> 102 103 <li id="exaggeration">Perdėjimas. 104 105 <p> 106 Savininkai sako, kad jie patiria „žalą“ ar „ekonominį 107 nuostolį“ kai naudotojai kopijuoja programas patys. Tačiau šis 108 kopijavimas savininkui neturi jokio tiesioginio efekto ir nieko nežaloja. 109 Savininkas gali prarasti tik jeigu asmuo, kuris nusikopijavo, kitu atveju 110 būtų už vieną iš savininko sumokėjęs.</p> 111 112 <p> 113 Truputi pamąsčius matyti, kad dauguma tokių žmonių nebūtų kopijų pirkę. 114 Tačiau tokie savininkai skaičiuoja savo „nuostolius“ tarsi 115 kiekvienas būtų kopiją pirkęs. Švelniai išsireiškiant – perdėjimas.</p></li> 116 117 <li id="law">Teisė. 118 119 <p> 120 Savininkai dažnai mini esamą teisinę aplinką ir griežtas bausmes, kuriomis 121 jie gali mums grasinti. Šiuo požiūriu netiesiogiai siūloma, kad šiandieninė 122 teisė perteikia nekeliantį klausimų moralinį požiūrį – ir tuo pačiu 123 metu, esame skatinami tas bausmes laikyti gamtos dėsniais, dėl kurių 124 egzistavimo negalima nieko apkaltinti.</p> 125 126 <p> 127 Tokia įtikinimo linija nėra suprojektuota atlaikyti kritinį mąstymą; ja 128 siekiama sustiprinti mąstymą įpročiais.</p> 129 130 <p> 131 Elementaru, kad įstatymais nesprendžiama teisinga ir neteisinga. Kiekvienas 132 amerikietis šitą turėtų žinoti, 1950–1960 m. laikotarpiu 133 juodaodžiui asmeniui, daugelyje valstijų pagal įstatymą, buvo draudžiama 134 sėdėti autobuso priekyje; bet tik rasistai pasakytų, kad ten sėdėti buvo 135 neteisinga.</p></li> 136 137 <li id="natural-rights">Natūralios teisės. 138 139 <p> 140 Autoriai dažnai tvirtina, kad jie turi ypatingą ryšį su programomis, kurias 141 jie parašė ir tęsia teigdami, kad dėl to jų norai ir interesai susiję su 142 programa paprasčiausiai yra svaresni nei bet kurių kitų – ar net nei 143 viso likusio pasaulio. (Įprastai, kompanijos, ne autoriai, turi programinės 144 įrangos autorių teises, bet iš mūsų tikimasi, kad ignoruosime šį 145 neatitikimą.)</p> 146 147 <p> 148 Tiems, kurie siūlo tokią aksiomą – autorius yra svarbesnis nei jūs 149 – laikyti etiška, aš tegaliu pasakyti, kad aš, pats žinomas 150 programinės įrangos autorius, ją vadinu nesąmone.</p> 151 152 <p> 153 Tačiau tikėtina, kad bendrai žmonės kažkokią simpatiją natūralių teisių 154 tvirtinimams jaus tik dėl dviejų priežasčių.</p> 155 156 <p> 157 Viena priežastis yra pertempta analogija su materialiais objektais. Kai aš 158 verdu makaronus, prieštarauju jei kas nors kitas juos suvalgo, todėl, kad 159 tada aš jų negaliu suvalgyti. Jo veiksmas skriaudžia mane būtent tiek, kiek 160 jam padeda; tik vienas iš mūsų gali suvalgyti tuos makaronus, taigi, 161 klausimas yra, kuris? Mažiausio išskirtinumo tarp mūsų radimas yra 162 pakankamas prarasti etinį balansą.</p> 163 164 <p> 165 Tačiau ar jūs leidžiate arba pakeičiate programą, kurią aš parašiau, jus 166 paveikia tiesiogiai ir mane tik netiesiogiai. Ar duosite kopiją savo 167 draugui paveikia jus ir jūsų draugą daug labiau, nei tai paveikia mane. Aš 168 neturėčiau turėti galią jums pasakyti, kad šitų dalykų nedarytumėte. Visi 169 neturėtų.</p> 170 171 <p> 172 Antra priežastis yra ta, kad žmonėms buvo pasakyta jog natūralios teisės 173 autoriams yra priimta ir nekelianti klausimų mūsų visuomenės tradicija.</p> 174 175 <p> 176 Istoriškai, priešinga yra teisinga. Natūralių autorių teisių idėja 177 pasiūlyta ir tvirtai atmesta, kai buvo formuojama JAV Konstitucija. Štai 178 kodėl Konstitucija autorių teisių sistemą tik <em>leidžia</em> ir tokios 179 <em>nereikalauja</em>; štai kodėl joje sakoma, kad autorių teisės turi būti 180 laikinos. Joje taip pat teigiama, kad autorių teisių tikslas yra skatinti 181 progresą – o ne atlyginti autoriams. Autorių teisės autoriams kažkiek 182 atlygina, ir leidėjams labiau, bet tuo yra siekta kaip priemonių jų elgesio 183 pakeitimui.</p> 184 185 <p> 186 Tikra, įsitvirtinusi mūsų visuomenės tradicija yra ta, kad autorių teisės 187 įsikiša į natūralias visuomenės teises – ir, kad tai gali būti 188 pateisinta tik visuomenės naudai.</p></li> 189 190 <li id="economics">Ekonomika. 191 192 <p> 193 Galutinis programinės įrangos savininkų turėjimo argumentas yra toks, kad 194 tai veda prie daugiau programinės įrangos pagaminimo.</p> 195 196 <p> 197 Skirtingai nuo kitų, šis argumentas bent jau turi pagrįstą požiūrį į temą. 198 Jis paremtas realiu tikslu – programinės įrangos naudotojų 199 patenkinimas. Ir empiriškai aišku, kad žmonės kažko pagamins daugiau, jei 200 jiems už tai gerai apmokama.</p> 201 202 <p> 203 Tačiau ekonominis argumentas turi trūkumą: jis paremtas prielaida, kad 204 skirtumas yra tik klausime kiek daug pinigų mes turime sumokėti. Juo 205 priimama, kad tai ko mes norime yra <em>programinės įrangos gamyba</em>, 206 nepaisant ar ta programinė įranga turi savininkus, ar ne.</p> 207 208 <p> 209 Žmonės šią prielaidą iškarto priima todėl, kad ji sutampa su mūsų potyriais 210 su materialiais objektais. Pavyzdžiui, pamąstykite apie sumuštinį. Labai 211 tikėtina, kad jūs tokį patį sumuštinį galite gauti nemokamai arba už 212 mokestį. Jei taip, pinigų suma kurią sumokate yra vienintelis skirtumas. 213 Nepaisant ar turite jį nupirkti, ar ne, tas sumuštinis turi tokį patį skonį, 214 tokią pačią maistinę vertę ir bet kuriuo atveju jį suvalgyti galite tik 215 vieną kartą. Ar jūs gaunate tą sumuštinį iš savininko, ar ne, negali 216 tiesiogiai paveikti nieko, išskyrus jums liekančią pinigų sumą.</p> 217 218 <p> 219 Tai yra teisinga bet kokiam materialiam objektui – turi jis savininką 220 ar ne, tai tiesiogiai nepaveikia kas jis <em>yra</em>, nei ką jūs, jei 221 įsigyjate, galite su juo padaryti.</p> 222 223 <p> 224 Tačiau jei programa turi savininką, tai labai paveikia kas ji yra ir ką jūs 225 galite su kopija padaryti, jei tokią įsigyjate. Skirtumas nėra tik kainos 226 klausime. Programinės įrangos savininkų sistema skatina programinės įrangos 227 savininkus pagaminti kažką – bet ne tą, ko tikrai reikia visuomenei. 228 Ir tai sukelia neapčiuopiamą etinį teršimą, kuris paveikia mus visus.</p></li> 229 230 </ul> 231 232 <p> 233 Ko reikia visuomenei? Jai reikia informacijos, kuri yra jos piliečiams 234 tikrai prieinama – pavyzdžiui, programų, kurias žmonės gali skaityti, 235 taisyti, pritaikyti ir gerinti, o ne tik valdyti. Bet ką programinės 236 įrangos savininkai įprastai pateikia, tai juodą dėžę, kurios mes negalime 237 išstudijuoti ar pakeisti.</p> 238 239 <p> 240 Visuomenei taip pat reikia laisvės. Kai programa turi savininką, naudotojai 241 praranda laisvę valdyti jų pačių gyvenimų dalį.</p> 242 243 <p> 244 Ir, visų svarbiausia, visuomenė savo piliečiuose turi paskatinti savanoriško 245 bendradarbiavimo dvasią. Kai programinės įrangos savininkai sako mums, kad 246 natūraliu būdu padėti savo kaimynams yra „piratavimas“, jie 247 teršia mūsų visuomenės pilietinę dvasią.</p> 248 249 <p> 250 Štai kodėl mes sakome, kad <a href="/philosophy/free-sw.html">laisva 251 programinė įranga</a> yra laisvės, o ne kainos reikalas.</p> 252 253 <p> 254 Ekonominis argumentas savininkams yra klaidingas, bet ekonominė problema yra 255 tikra. Kai kurie žmonės rašo naudingą programinę įrangą dėl jos rašymo 256 malonumo arba dėl susižavėjimo ir meilės; bet jei mes norime daugiau 257 programinės įrangos, nei tie žmonės parašo, mums reikia surinkti lėšų.</p> 258 259 <p> 260 Nuo 1980–1990 m. laikotarpio, laisvos programinės įrangos 261 autoriai išbandė įvairius finansavimo suradimo būdus, turėjo kažkiek 262 sėkmės. Nėra reikalo padaryti kažką turtingu; įprastos pajamos yra 263 pakankama paskata daugelio darbų, kurie sukelia mažesnį pasitenkinimą nei 264 programavimas, padarymui.</p> 265 266 <p> 267 Daugelį metų, kol draugijos dėka tapo nebebūtina, aš gyvenau iš specifinių 268 laisvos programinės įrangos, kurią pats parašiau, papildymų. Kiekvienas 269 papildymas buvo pridedamas prie standartinės išleidimo versijos ir todėl 270 galiausiai tapo pasiekiamas bendrai visuomenei. Klientai man mokėjo, kad aš 271 dirbčiau prie papildymų, kurių jie pageidavo, o ne prie ypatybių, kurias 272 kitu atveju aš būčiau laikęs prioritetinėmis.</p> 273 274 <p> 275 Kai kurie laisvos programinės įrangos autoriai uždirba parduodami paramos 276 paslaugas. 1994 m., Cygnus parama, turinti apie 50 darbuotojų, 277 apskaičiavo, kad apie 15 procentų jos darbuotojų veiklos sudarė laisvos 278 programinės įrangos kūrimas – verti pagarbos procentai kaip 279 programinės įrangos kompanijai.</p> 280 281 <p> 282 1990–2000 m. laikotarpio pradžioje, kompanijos, į kurias įėjo 283 Intel, Motorola, Texas Instruments ir Analog Devices, susijungė, siekdamos 284 finansuoti GNU C kompiliatoriaus kūrimo tęsimą. Didžiąją dalį GCC kūrimo 285 vis dar atlieka apmokami programuotojai. Tą patį dešimtmetį, GNU 286 kompiliatorius Ada kalbai buvo finansuojamas JAV karinių oro pajėgų ir nuo 287 to laiko specialiai šiam tikslui sukurtos kompanijos.</p> 288 289 <p> 290 Laisvos programinės įrangos judėjimas vis dar yra mažas, bet JAV 291 klausytojų-remiamo radijo pavyzdys parodo jog yra įmanoma paremti didelės 292 apimties veiklą neverčiant kiekvieno naudotojo mokėti.</p> 293 294 <p> 295 Šiandien, kaip kompiuterio naudotojas, jūs galite susivokti, kad naudojate 296 <a href="/philosophy/categories.html#ProprietarySoftware">nuosavybinę</a> 297 programą. Jei jūsų draugas prašo padaryti kopiją, būtų neteisinga 298 atsisakyti. Bendradarbiavimas yra svarbesnis nei autorių teisės. Tačiau 299 pogrindinis, sandėliuke bendradarbiavimas nekuria geros visuomenės. Asmuo 300 turėtų siekti gyventi aukštos moralės gyvenimą atvirai su pasididžiavimu ir 301 tai reiškia pasakymą ne nuosavybinei programinei įrangai.</p> 302 303 <p> 304 Jūs nusipelnote galėti atvirai ir laisvai bendradarbiauti su kitais 305 žmonėmis, kurie naudoja programinę įrangą. Jūs nusipelnote galėti išmokti 306 kaip ta programinė įranga veikia ir su ja mokyti savo studentus. Jūs 307 nusipelnote galėti pasamdyti jūsų mėgstamą programuotoją ją sutvarkyti, kai 308 ji sugenda.</p> 309 310 <p> 311 Jūs nusipelnote laisvos programinės įrangos.</p> 312 313 <h3>Pastabos</h3> 314 <ol> 315 <li id="footnote1">Tie kaltinimai vėliau buvo panaikinti.</li> 316 </ol> 317 318 <hr /> 319 <blockquote id="fsfs"><p>Ši esė publikuota <a 320 href="http://shop.fsf.org/product/free-software-free-society/"><cite>Laisva 321 programinė įranga, laisva visuomenė: rinktinės Richard M. Stallman 322 esės</cite></a>.</p></blockquote> 323 324 <div class="translators-notes"> 325 326 <!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't have notes.--> 327 </div> 328 </div> 329 330 <!-- for id="content", starts in the include above --> 331 <!--#include virtual="/server/footer.lt.html" --> 332 <div id="footer"> 333 <div class="unprintable"> 334 335 <p>Bendrus FSF ir GNU užklausimus prašome atsiųsti į <a 336 href="mailto:gnu@gnu.org"><gnu@gnu.org></a>. Taip pat, yra ir <a 337 href="/contact/">kiti būdai susisiekti</a> su FSF. Neveikiančių nuorodų ir 338 kiti pataisymai arba pasiūlymai gali būti atsiųsti į <a 339 href="mailto:webmasters@gnu.org"><webmasters@gnu.org></a>.</p> 340 341 <p> 342 <!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph, 343 replace it with the translation of these two: 344 345 We work hard and do our best to provide accurate, good quality 346 translations. However, we are not exempt from imperfection. 347 Please send your comments and general suggestions in this regard 348 to <a href="mailto:web-translators@gnu.org"> 349 350 <web-translators@gnu.org></a>.</p> 351 352 <p>For information on coordinating and submitting translations of 353 our web pages, see <a 354 href="/server/standards/README.translations.html">Translations 355 README</a>. --> 356 Mes dirbame sunkiai ir labai stengiamės, kad pateiktume tikslius, geros 357 kokybės vertimus. Tačiau mes nesame išimtys netobulumui. Prašome siųskite 358 savo komentarus ir bendrus pasiūlymus šia prasme į <a 359 href="mailto:web-translators@gnu.org"><web-translators@gnu.org></a>.</p> 360 <p>Mūsų tinklapių vertimų koordinavimo ir pateikimo informaciją pamatykite 361 <a href="/server/standards/README.translations.html">Vertimų 362 PERSKAITYKITEMANE</a>.</p> 363 </div> 364 365 <!-- Regarding copyright, in general, standalone pages (as opposed to 366 files generated as part of manuals) on the GNU web server should 367 be under CC BY-ND 4.0. Please do NOT change or remove this 368 without talking with the webmasters or licensing team first. 369 Please make sure the copyright date is consistent with the 370 document. For web pages, it is ok to list just the latest year the 371 document was modified, or published. 372 373 If you wish to list earlier years, that is ok too. 374 Either "2001, 2002, 2003" or "2001-2003" are ok for specifying 375 years, as long as each year in the range is in fact a copyrightable 376 year, i.e., a year in which the document was published (including 377 being publicly visible on the web or in a revision control system). 378 379 There is more detail about copyright years in the GNU Maintainers 380 Information document, www.gnu.org/prep/maintain. --> 381 <p>Copyright © 1994, 2009, 2020 Richard Stallman</p> 382 383 <p>Šiam puslapiui taikoma <a rel="license" 384 href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/4.0/deed.lt">Creative 385 Commons Priskyrimas - Jokių išvestinių kūrinių 4.0 Tarptautinė 386 licencija</a>.</p> 387 388 <!--#include virtual="/server/bottom-notes.lt.html" --> 389 <div class="translators-credits"> 390 391 <!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't want credits.--> 392 </div> 393 394 <p class="unprintable"><!-- timestamp start --> 395 Atnaujinta: 396 397 $Date: 2021/09/09 10:04:49 $ 398 399 <!-- timestamp end --> 400 </p> 401 </div> 402 </div> 403 </body> 404 </html>