thegnuproject.html (60945B)
1 <!--#set var="PO_FILE" 2 value='<a href="/gnu/po/thegnuproject.lt.po"> 3 https://www.gnu.org/gnu/po/thegnuproject.lt.po</a>' 4 --><!--#set var="ORIGINAL_FILE" value="/gnu/thegnuproject.html" 5 --><!--#set var="DIFF_FILE" value="/gnu/po/thegnuproject.lt-diff.html" 6 --><!--#set var="OUTDATED_SINCE" value="2017-06-16" --> 7 8 <!--#include virtual="/server/header.lt.html" --> 9 <!-- Parent-Version: 1.86 --> 10 11 <!-- This file is automatically generated by GNUnited Nations! --> 12 <title>Apie GNU projektą - GNU projektas - Laisvos programinės įrangos fondas</title> 13 <meta http-equiv="Keywords" content="GNU, GNU projektas, FSF, Laisva programinė įranga, Laisvos programinės 14 įrangos fondas, Istorija" /> 15 16 <!--#include virtual="/gnu/po/thegnuproject.translist" --> 17 <!--#include virtual="/server/banner.lt.html" --> 18 <!--#include virtual="/server/outdated.lt.html" --> 19 <h2>GNU projektas</h2> 20 21 <p> 22 pagal <a href="http://www.stallman.org/"><strong>Richard 23 Stallman</strong></a></p> 24 25 <blockquote> 26 <p> 27 Pirmiausia publikuota knygoje <em>Open Sources</em>. Richard Stallman <a 28 href="/philosophy/open-source-misses-the-point.html">niekada nepalaikė 29 „atviro šaltinio“</a>, bet prisidėjo šiuo straipsniu, kad 30 laisvos programinės įrangos judėjimo idėjos nebūtų visiškai paliktos 31 nuošalyje tos knygos. 32 </p> 33 <p> 34 Kodėl tai yra dar svarbiau, nei bet kada anksčiau <a 35 href="/philosophy/free-software-even-more-important.html">reikalauti, kad 36 mūsų naudojama programinė įranga būtų laisva</a>. 37 </p> 38 </blockquote> 39 40 <h3>Pirmoji programine įranga besidalinanti bendruomenė</h3> 41 <p> 42 Kai aš 1971 m. pradėjau dirbti <abbr title="Massachusetts Institute of 43 Technology">MIT</abbr> Dirbtinio intelekto laboratorijoje, aš tapau dalimi 44 programine įranga besidalinančios bendruomenės, kuri egzistavo daugelį 45 metų. Dalinimasis programine įranga nebuvo kažkas tokio, ką darė konkrečiai 46 mūsų bendruomenė; tai yra tiek sena, kiek kompiuteriai, kaip ir dalinimasis 47 receptais yra tiek sena, kiek maisto ruošimas. Bet mes šitą darėme labiau 48 nei dauguma.</p> 49 <p> 50 Ta AI laboratorija naudojo laiko dalinimo operacinę sistemą, pavadintą <abbr 51 title="Incompatible Timesharing System">ITS</abbr> (Nesuderinamo laiko 52 dalinimo sistema), kurią laboratorijos darbuotojai hakeriai (1) suprojektavo 53 ir parašė Digital <abbr title="Programmed Data Processor">PDP</abbr>-10 54 asemblerio kalba, vienam iš tos eros didžiulių kompiuterių. Kaip šios 55 bendruomenės nario, AI laboratorijos darbuotojo sistemos hakerio, mano 56 darbas buvo šitą sistemą pagerinti.</p> 57 <p> 58 Mes nepavadinome mūsų programinę įrangą „laisva programine 59 įranga“, nes tas terminas dar neegzistavo; bet tokia ji buvo. Kai tik 60 žmonės iš kito universiteto arba kompanijos norėjo perkelti ir naudoti kokią 61 nors programą, mes džiugiai jiems leisdavom. Jei jūs pamatydavote ką nors 62 naudojantį nežinomą ir įdomią programą, jūs visada galėdavote paprašyti 63 pamatyti šaltinio kodą, kad galėtumėte jį paskaityti, jį pakeisti ar 64 išplėšti iš jo dalis, kad padaryti naują programą.</p> 65 <p> 66 (1) „Hakeris“ naudojimas su reikšme „saugumo 67 laužytojas“ yra masinės žiniasklaidos sumaištis. Mes, hakeriai, 68 atsisakome tą reikšmę pripažinti ir tęsiame šio žodžio naudojimą su reikšme 69 kas nors, kuris mėgsta programuoti, kuris džiaugiasi žaismingu gudrumu arba 70 šių dviejų kombinacija. Pamatykite mano straipsnį <a 71 href="http://stallman.org/articles/on-hacking.html">Apie kapojimą</a>.</p> 72 73 <h3>Bendruomenės subyrėjimas</h3> 74 <p> 75 Ankstyvame 1980–1990 m. laikotarpyje, kai Digital nutraukė PDP-10 76 serijas, situacija pasikeitė drastiškai. Jo architektūra, elegantiška ir 77 galinga septyniasdešimtaisiais, negalėjo natūraliai išsiplėsti iki didesnių 78 adresų erdvių, kurios tapo vis labiau padaromos devyniasdešimtaisiais. Tai 79 reiškė, kad beveik visos ITS sudarančios programos tapo nebenaudojamos.</p> 80 <p> 81 AI laboratorijos hakerių bendruomenė jau buvo subyrėjusi, neilgai prieš 82 tai. 1981 m., dukterinė kompanija Symbolics pasamdė beveik visus AI 83 laboratorijos hakerius ir žmonių netekusi bendruomenė nebegalėjo savęs 84 išlaikyti. (Knyga Hackers, pagal Steve Levy, apibūdina šiuos įvykius, taip 85 pat ir suteikia aiškų šios bendruomenės jos viršūnėje vaizdą.) Kai 86 1982 m. AI laboratorija įsigijo naują PDP-10, jo administratoriai 87 nusprendė naudoti Digital nelaisvą laiko dalinimo sistemą vietoje ITS.</p> 88 <p> 89 Toje eroje modernūs kompiuteriai, tokie kaip VAX arba 68020, turėjo jų pačių 90 operacines sistemas, bet nei viena iš jų nebuvo laisva programinė įranga: 91 jums reikėdavo pasirašyti neatskleidimo sutartį net, kad gauti vykdomąją 92 kopiją.</p> 93 <p> 94 Tai reiškė, kad pirmas kompiuterio naudojimo žingsnis buvo pasižadėjimas 95 nepadėti savo kaimynui. Bendradarbiaujanti bendruomenė buvo uždrausta. 96 Taisyklė, kurią padarė nuosavybinės programinės įrangos savininkai, buvo: 97 „Jei jūs pasidalinsite su savo kaimynu, jūs esate piratas. Jei 98 pageidaujate kokių nors pakeitimų, maldaukite mūsų, kad juos 99 padarytume.“</p> 100 <p> 101 Idėja, kad nuosavybinės programinės įrangos socialinė sistema – 102 sistema, kuri sako, kad jums neleidžiama dalintis arba pakeisti programinę 103 įrangą – yra antisocialinė, kad ji yra neetiška, kad ji yra 104 paprasčiausiai neteisi, kai kuriems skaitytojams gali pasirodyti 105 stebinanti. Bet ką kitą mes galėtume pasakyti apie sistemą, paremtą 106 visuomenės skaldymu ir naudotojų laikymu bejėgiais? Skaitytojai, kurie ta 107 idėja stebisi, gali būti, kad nuosavybinės programinės įrangos socialinę 108 sistemą priėmė kaip duotybę arba apie ją sprendė pagal nuosavybinės 109 programinės įrangos verslų pasiūlytus terminus. Programinės įrangos 110 leidėjai dirbo ilgai ir sunkiai, jog žmones įtikintų, kad yra tik vienas 111 būdas žvelgti į šią problemą.</p> 112 <p> 113 Kai programinės įrangos leidėjai kalba apie „užtikrinimą“ jų 114 „teisių“ arba „<a 115 href="/philosophy/words-to-avoid.html#Piracy">piratavimo</a> 116 stabdymą“, ką jie iš tikrųjų <em>sako</em> nėra taip svarbu. Tikroji 117 šių pareiškimų žinia yra nepareikštose prielaidose, kurias jie laiko savaime 118 suprantamomis, kurias visuomenės prašoma priimti nenagrinėjant. Todėl 119 panagrinėkime jas.</p> 120 <p> 121 Viena prielaida yra ta, kad programinės įrangos kompanijos turi nesvarstomą 122 prigimtinę teisę būti programinės įrangos savininkėmis ir, vadinasi, turėti 123 galią visais savo naudotojais. (Jei tai būtų prigimtinė teisė, tada 124 nesvarbu kiek daug žalos visuomenei ji padaro, mes negalėtume prieštarauti.) 125 Įdomiai, JAV Konstitucija ir teisinė tradicija atmeta šį požiūrį; autorių 126 teisės nėra prigimtinė teisė, bet dirbtinė vyriausybės sudaryta monopolija, 127 kuri riboja naudotojų prigimtinę teisę kopijuoti.</p> 128 <p> 129 Dar viena nepareikšta prielaida yra ta, kad vienintelis svarbus dalykas apie 130 programinę įrangą yra kokius darbus ji jums leidžia atlikti – jog 131 mums, kompiuterio naudotojams, neturėtų rūpėti kokio tipo visuomenę mums 132 leidžiama turėti.</p> 133 <p> 134 Trečia prielaida yra ta, kad mes neturėtume jokios naudojimui tinkamos 135 programinės įrangos (arba niekada neturėtume programos atlikti šitą ar aną 136 konkretų darbą) jei mes kokiai nors kompanijai nepasiūlėme tos programos 137 galios naudotojais. Ši prielaida galbūt atrodė galima, prieš tai, kai 138 laisvos programinės įrangos judėjimas pademonstravo, kad mes galime padaryti 139 daug naudingos programinės įrangos ant jos neuždėdami grandinių.</p> 140 <p> 141 Jei mes atsisakome priimti šitas prielaidas ir apie šias problemas 142 sprendžiame remdamiesi paprastu sveiko proto morališkumu, tuo pačiu 143 naudotojus pastatydami į pirmą vietą, mes atkeliaujame prie labai skirtingų 144 išvadų. Kompiuterio naudotojai turėtų būti laisvi modifikuoti programas, 145 kad tiktų jų poreikiams ir laisvi dalintis programine įranga, nes padėjimas 146 kitiems žmonėms yra visuomenės pagrindas.</p> 147 <p> 148 Čia nėra vietos išsamiam šios išvados pagrindimo pareiškimui, taigi, aš 149 nukreipiu skaitytoją į šiuos tinklapius <a 150 href="/philosophy/why-free.html">http://www.gnu.org/philosophy/why-free.html</a> 151 ir <a 152 href="/philosophy/free-software-even-more-important.html">http://www.gnu.org/philosophy/free-software-even-more-important.html</a>. 153 </p> 154 155 <h3>Grynai moralinis pasirinkimas</h3> 156 <p> 157 Dingus mano bendruomenei, tęsti kaip anksčiau buvo neįmanoma. Vietoje to, 158 aš susidūriau su grynai moraliniu pasirinkimu.</p> 159 <p> 160 Lengvasis pasirinkimas buvo prisijungti prie nuosavybinės programinės 161 įrangos pasaulio, pasirašant neatskleidimo sutartis ir pažadant nepadėti 162 savo bičiuliui hakeriui. Labai tikėtina aš vystyčiau programinę įrangą, 163 kuri būtų išleista pagal neatskleidimo sutartis, šitaip prisidėdamas prie 164 kitų žmonių spaudimo išduoti jų bičiulius irgi.</p> 165 <p> 166 Galėjau uždirbti pinigų tokiu būdu ir galbūt save palinksminti rašant kodą. 167 Bet aš žinojau, kad savo karjeros pabaigoje, aš prisiminčiau ankstesnius 168 metus statant sienas žmonių padalinimui ir aš jausčiau savo gyvenimą 169 praleidęs pasaulio padarymui blogesne vieta.</p> 170 <p> 171 Aš jau buvau patyręs ką reiškia būti neatskleidimo sutarties gaunančiąja 172 puse, kai kažkas atsisakė man ir MIT AI laboratorijai duoti mūsų 173 spausdintuvo valdymo programos šaltinio kodą. (Kai kurių ypatybių šioje 174 programoje trūkumas spausdintuvo naudojimą padarė labai varginančiu.) 175 Taigi, aš negalėjau sau pasakyti, kad neatskleidimo sutartys yra nekaltos. 176 Aš buvau labai supykęs, kai jis su mumis atsisakė pasidalinti; aš negalėjau 177 apsisukti ir visiems kitiems daryti tą patį.</p> 178 <p> 179 Dar vienas pasirinkimas, tiesioginis, bet nemalonus, buvo palikti 180 kompiuterijos sritį. Tuo būdu, mano gebėjimai nebūtų netinkamai panaudoti, 181 bet jie vis vien nueitų veltui. Aš nebūčiau kaltas dėl kompiuterio 182 naudotojų atskyrimo ir apribojimo, bet tai vis tiek įvyktų.</p> 183 <p> 184 Taigi, aš ieškojau būdo, kuriuo programuotojas galėtų padaryti kažką gero. 185 Aš savęs paklausiau, ar buvo programa arba programos, kurias aš galėčiau 186 parašyti, kad bendruomenė ir vėl būtų galima?</p> 187 <p> 188 Atsakymas buvo aiškus: ko reikėjo pirmiausia, tai operacinės sistemos. Tai 189 yra kritinė programinė įranga pradėti naudoti kompiuterį. Su operacine 190 sistema, jūs galite daryti daug dalykų; be jos, jūs visiškai negalite leisti 191 kompiuterio. Su laisva operacine sistema, mes ir vėl galėtume turėti 192 bendradarbiaujančių hakerių bendruomenę – ir bet ką pakviesti 193 prisijungti. Ir bet kas galėtų kompiuterį naudoti nepradėdamas ruoštis 194 atimti iš jo ar jos draugų.</p> 195 <p> 196 Kaip operacinės sistemos vystytojas, aš turėjau šiam darbui reikalingus 197 įgūdžius. Taigi, nors aš ir negalėjau būti užtikrintas sėkme, aš supratau, 198 kad aš buvau išrinktas atlikti šitą darbą. Aš pasirinkau šią sistemą 199 padaryti suderinama su Unix, kad ją būtų galima perkelti ir, kad Unix 200 naudotojai galėtų lengvai prie jos pereiti. Buvo pasirinktas pavadinimas 201 GNU, laikantis hakerių tradicijos, kaip rekursyvus akronimas „GNU Nėra 202 Unix“.</p> 203 <p> 204 Operacinė sistema nereiškia tik branduolio, kurio vos užtektų leisti kitas 205 programas. 1970–1980 m. laikotarpiu, kiekviena operacinė 206 sistema, kuri buvo verta šio vardo, turėjo komandų procesorius, asemblerius, 207 kompiliatorius, sąsajas, derintuves, teksto redaktorius, el. pašto programas 208 ir daug daugiau. ITS jas turėjo, Multics jas turėjo, VMS jas turėjo ir Unix 209 jas turėjo. GNU operacinė sistema jas irgi įtrauktų.</p> 210 <p> 211 Vėliau man teko išgirsti šiuos žodžius, priskirtus Hillel (1):</p> 212 213 <blockquote><p> 214 Jei aš esu ne dėl savęs, kas bus už mane?<br /> 215 Jei aš esu tik dėl savęs, kas aš esu?<br /> 216 Jei ne dabar, kada? 217 </p></blockquote> 218 <p> 219 Sprendimas pradėti GNU projektą buvo paremtas panašia dvasia.</p> 220 <p> 221 (1) Kaip ateistas, aš jokių religinių lyderių neseku, bet aš kartais 222 pastebiu, kad aš geriuosi kai kuo, ką vienas iš jų pasakė.</p> 223 224 <h3>Laisva kaip laisvė</h3> 225 <p> 226 Terminas „laisva programinė įranga“ kartais yra suprantamas 227 klaidingai – jis neturi nieko bendro su kaina. Jis yra apie laisvę. 228 Todėl, čia yra laisvos programinės įrangos apibrėžimas.</p> 229 230 <p>Programa yra laisva programinė įranga, jums, konkrečiam naudotojui, jei:</p> 231 232 <ul> 233 <li>jūs turite laisvę leisti tą programą taip, kaip norite, bet kokiu tikslu;</li> 234 235 <li>jūs turite laisvę tą programą modifikuoti taip, kad ji atitiktų jūsų 236 poreikius. (Siekiant, kad ši laisvė būtų efektyvi praktiškai, jūs turite 237 turėti prieigą prie jos šaltinio kodo, kadangi programos pakeitimų darymas 238 neturint to šaltinio kodo yra be galo sunkus.);</li> 239 240 <li>jūs turite laisvę išplatinti kopijas, arba už dyką, arba už mokestį;</li> 241 242 <li>jūs turite laisvę platinti modifikuotas tos programos versijas taip, kad 243 bendruomenė iš jūsų pagerinimų gali gauti naudos.</li> 244 </ul> 245 <p> 246 Kadangi „laisva“ reiškia laisvę, ne kainą, nėra prieštaravimo 247 tarp kopijų pardavimo ir laisvos programinės įrangos. Iš tiesų, laisvė 248 kopijas parduoti yra kritinė: laisvos programinės įrangos rinkiniai 249 parduodami kompaktinėmis plokštelėmis yra svarbūs bendruomenei ir jų 250 pardavimas yra svarbus būdas surinkti fondų laisvos programinės įrangos 251 vystymui. Todėl, programa, kurios žmonėms neleidžiama įtraukti į šiuos 252 rinkinius yra ne laisva programinė įranga.</p> 253 <p> 254 Dėl „laisva“ dviprasmiškumo, žmonės ilgą laiką ieškojo 255 alternatyvų, bet niekas geresnio termino nerado. Anglų kalba turi daugiau 256 žodžių ir niuansų, nei bet kuri kita, bet jai trūksta paprasto, 257 nedviprasmiško žodžio, kuris reiškia „laisva“ kaip laisvė 258 – „nesupančiota“ yra žodis, kuris arčiausias savo prasme. 259 Tokios alternatyvos, kaip „išlaisvinta“, „laisvė“ ir 260 „atvira“ turi arba neteisingą reikšmę, arba kokį nors kitą 261 trūkumą.</p> 262 263 <h3>GNU programinė įranga ir GNU sistema</h3> 264 <p> 265 Visos sistemos vystymas yra labai didelis projektas. Siekiant prie jo 266 priartėti, aš nusprendžiau adaptuoti ir naudoti egzistuojančios laisvos 267 programinės įrangos dalis, kur tik buvo įmanoma šitą padaryti. Pavyzdžiui, 268 aš iš pat pradžių nusprendžiau naudoti TeX kaip pagrindinį teksto 269 formuotoją; keletą metų vėliau, aš nusprendžiau naudoti X Window System, o 270 ne parašyti GNU dar vieną langų sistemą.</p> 271 <p> 272 Dėl šių sprendimų, ir dėl kitų, į juos panašių, GNU sistema nėra tapati 273 visam GNU programinės įrangos rinkiniui. Į GNU sistemą įtrauktos programos, 274 kurios nėra GNU programinė įranga, programos, kurios buvo išvystytos kitų 275 žmonių ir projektų jų pačių tikslams, bet kurias mes galime naudoti, nes jos 276 yra laisva programinė įranga.</p> 277 278 <h3>Projekto pradėjimas</h3> 279 <p> 280 1984 m. sausį aš išėjau iš darbo MIT ir pradėjau rašyti GNU programinę 281 įrangą. MIT palikti buvo būtina tam, kad MIT negalėtų sutrukdyti GNU 282 platinti kaip laisvą programinę įrangą. Jei aš būčiau likęs darbuotoju, MIT 283 būtų galėję tvirtinti esantys to darbo savininkais ir galėjo sudaryti jų 284 pačių platinimo sąlygas, ar net paversti tą darbą nuosavybinės programinės 285 įrangos paketu. Aš neturėjau jokio siekio padaryti didžiąją dalį darbo tik 286 tam, kad pamatyti kaip jis tampa beverčiu juo siektam tikslui: naujos 287 programine įranga besidalinančios bendruomenės kūrimas.</p> 288 <p> 289 Tačiau, profesorius Winston, tuometinis MIT AI laboratorijos vedėjas, 290 maloniai man pasiūlė ir toliau naudoti laboratorijos priemones.</p> 291 292 <h3>Pirmieji žingsniai</h3> 293 <p> 294 Neilgai iki GNU projekto pradžios, aš išgirdau apie Laisvo universiteto 295 kompiliatoriaus komplektą, dar žinomą kaip VUCK. (Olandiškas žodis 296 reiškiantis „laisva“ rašomas su <em>v</em>.) Tai buvo 297 kompiliatorius, suprojektuotas susitvarkyti su keliomis kalbomis, įskaitant 298 C ir Pascal, ir palaikyti kelias tikslines mašinas. Aš parašiau jos 299 autoriui klausdamas ar GNU galėtų jį panaudoti.</p> 300 <p> 301 Jis atsakė paniekinančiai, pareikšdamas, kad tas universitetas buvo laisvas, 302 o kompiliatorius nebuvo. Todėl, aš nusprendžiau, kad mano pirmoji programa 303 GNU projektui bus keliakalbis, keliaplatformis kompiliatorius.</p> 304 <p> 305 Tikėdamasis išvengti poreikio visą kompiliatorių parašyti pačiam, aš gavau 306 Pastel kompiliatoriaus šaltinio kodą, kuris buvo keliaplatformis 307 kompiliatorius, išvystytas Lawrence Livermore laboratorijoje. Jis palaikė, 308 ir buvo parašytas, išplėstą Pascal versiją, suprojektuotą būti sisteminio 309 programavimo kalba. Aš pridėjau C priekinę dalį ir pradėjau perkelti jį į 310 Motorola 68000 kompiuterį. Bet turėjau šitą apleisti, kai atradau, kad tam 311 kompiliatoriui reikėjo daug megabaitų šūsnies atminties ir prieinama 68000 312 Unix sistema leistų tik 64k.</p> 313 <p> 314 Aš tada supratau, kad Pastel kompiliatorius funkcionavo išanalizuodamas visą 315 įvesties failą į sintaksinį medį, tą visą sintaksinį medį paversdamas į 316 „instrukcijų“ grandinę ir tada sugeneruodamas visą išvesties 317 failą, niekada neatlaisvindamas jokios atminties. Tuo metu, aš priėjau prie 318 išvados, kad aš turėsiu parašyti naują kompiliatorių nuo pat pradžių. Tas 319 naujas kompiliatorius dabar yra žinomas kaip <abbr title="GNU Compiler 320 Collection">GCC</abbr>; nieko iš Pastel kompiliatoriaus jame nėra panaudota, 321 bet man pavyko pritaikyti ir panaudoti C priekinę dalį, kurią buvau 322 parašęs. Bet tai buvo po kažkiek metų vėliau; pirmiausia, aš dirbau prie 323 GNU Emacs.</p> 324 325 <h3>GNU Emacs</h3> 326 <p> 327 Darbą prie GNU Emacs pradėjau 1984 m. rugsėjį ir ankstyvais 328 1985 m. ji pradėjo būti tinkama naudojimui. Tai mane įgalino 329 redagavimo darbams pradėti naudoti Unix sistemas; nesuinteresuotas mokintis 330 naudoti vi arba ed, aš savo redagavimą iki to laiko atlikau su kitų tipų 331 mašinomis.</p> 332 <p> 333 Tuo metu, žmonės pradėjo pageidauti naudoti GNU Emacs, kas iškėlė klausimą 334 kaip ją platinti. Žinoma, aš ją patalpinau į anoniminį FTP serverį, esantį 335 MIT kompiuteryje, kurį aš naudojau. (Šis kompiuteris, prep.ai.mit.edu, taip 336 tapo pagrindine GNU FTP platinimo vieta; kai po kelerių metų vėliau jis buvo 337 nurašytas, mes perkėlėme tą vardą į mūsų naują FTP serverį.) Bet tuo metu, 338 daug susidomėjusių žmonių nebuvo internete ir negalėjo gauti kopijos per 339 FTP. Taigi, klausimas buvo, ką aš jiems pasakyčiau?</p> 340 <p> 341 Aš galėjau pasakyti „Susiraskite draugą, kuris yra tinkle ir kuris 342 jums padarys kopiją.“ Arba aš galėjau padaryti tai, ką padariau su 343 originalia PDP-10 Emacs: pasakyti jiems „Atsiųskite man paštu kasetę 344 ir <abbr title="Self-addressed Stamped Envelope">SASE</abbr>, ir aš atsiųsiu 345 ją su Emacs atgal.“ Bet aš neturėjau darbo ir aš ieškojau būdų 346 uždirbti pinigų iš laisvos programinės įrangos. Taigi, aš paskelbiau, kad 347 aš paštu atsiųsiu kasetę bet kam, kas tokios norėjo, už 150 JAV dolerių 348 mokestį. Tokiu būdu, aš pradėjau laisvos programinės įrangos platinimo 349 verslą, kompanijų, kurios šiandien platina ištisas GNU/Linux sistemos 350 distribucijas, pirmtaką.</p> 351 352 <h3>Ar programa yra laisva kiekvienam naudotojui?</h3> 353 <p> 354 Jei programa yra laisva programinė įranga, kai ji palieka savo autoriaus 355 rankas, tai nebūtinai reiškia ji bus laisva programinė įranga visiems, kurie 356 turi jos kopiją. Pavyzdžiui, <a 357 href="/philosophy/categories.html#PublicDomainSoftware">viešosios srities 358 programinė įranga</a> (programinė įranga be autorių teisių) yra laisva 359 programinė įranga; bet bet kas gali padaryti nuosavybinę modifikuotą jos 360 versiją. Analogiškai, daug laisvų programų turi autorių teises, bet 361 platinamos pagal paprastas, daug ką leidžiančias licencijas, kurios leidžia 362 nuosavybines, modifikuotas versijas.</p> 363 <p> 364 Paradigminis šitos problemos pavyzdys yra X Window System. Išvystyta MIT ir 365 išleista kaip laisva programinė įranga su daug ką leidžiančia licencija, ją 366 greitai priėmė įvairios kompiuterių kompanijos. Jos prie savo nuosavybinių 367 Unix sistemų pridėjo X, tik dvejetaine forma, ir padengtą ta pačia 368 neatskleidimo sutartimi. Šios X kopijos buvo nedaugiau laisva programinė 369 įranga, nei buvo Unix.</p> 370 <p> 371 X Window System autoriai šito nelaikė problema – jie šito tikėjosi ir 372 siekė, kad įvyktų. Jų tikslas nebuvo laisvė, tik „sėkmė“, 373 apibūdinta kaip „daug naudotojų turėjimas“. Jiems nerūpėjo ar 374 šie naudotojai turėjo laisvę, tik, kad jų turėtų būti daug.</p> 375 <p> 376 Tai privedė prie paradoksalios situacijos, kai du skirtingi būdai skaičiuoti 377 laisvės kiekį suteikė skirtingus atsakymus į klausimą: „Ar ši programa 378 yra laisva?“ Jei jūs sprendėte pasiremdami laisve, suteikta pagal MIT 379 išleidimo platinimo sąlygas, jūs sakytumėte, kad X yra laisva programinė 380 įranga. Bet jei jūs matavote vidutinio X naudotojo laisvę, jūs turėtumėte 381 pasakyti ji buvo nuosavybinė programinė įranga. Dauguma X naudotojų leido 382 nuosavybines versijas, kurios atkeliavo kartu su Unix sistemomis, ne tą 383 laisvą versiją.</p> 384 385 <h3>Copyleft ir GNU GPL</h3> 386 <p> 387 GNU tikslas buvo naudotojams suteikti laisvę, o ne tik būti populiaria. 388 Taigi, mums reikėjo naudoti platinimo sąlygas, kurios neleistų GNU 389 programinę įrangą paversti į nuosavybinę programinę įrangą. Metodas, kurį 390 mes naudojame, pavadintas „copyleft“. (1)</p> 391 <p> 392 Copyleft naudoja autorių teisių įstatymą, bet jį apverčia tenkinti 393 atvirkštinį, nei jo įprastinis tikslas: vietoje programą suvaržančių 394 priemonių, jis tampa priemonėmis tos programos išlaikymui laisva.</p> 395 <p> 396 Esminė copyleft idėja yra ta, kad mes visiems suteikiame leidimą leisti 397 programą, nukopijuoti programą, modifikuoti programą ir modifikuotas 398 versijas platinti – bet ne leidimą jiems pridėti savų suvaržymų. 399 Taip, kritinės laisvės, kuriomis apibrėžiama „laisva programinė 400 įranga“ yra garantuojamos kiekvienam, kuris turi kopiją; jos tampa 401 neatimamomis teisėmis.</p> 402 <p> 403 Efektingam copyleft, modifikuotos versijos taip pat turi būti laisvos. Tai 404 užtikrina, kad darbas, paremtas mūsiškiu, tampa prieinamas mūsų bendruomenei 405 jei jis yra paviešintas. Kai programuotojai, kurie dirba programuotojais, 406 savanoriauja pagerinti GNU programinę įrangą, būtent copyleft neleidžia jų 407 darbdaviams sakyti: „Jūs negalite tais pakeitimais pasidalinti, nes 408 mes juos ruošiamės naudoti mūsų nuosavybinės tos programos versijos 409 padarymui.“</p> 410 <p> 411 Reikalavimas, kad pakeitimai privalo būti laisvi yra esminis jei mes norime 412 užtikrinti laisvę kiekvienam programos naudotojui. Tos kompanijos, kurios 413 privatizavo X Window System, įprastai padarydavo kokius nors pakeitimus, kad 414 perkeltų ją į savo sistemas ir techninę įrangą. Šitie pakeitimai, palyginus 415 su didele X apimtimi, buvo maži, bet jie nebuvo nereikšmingi. Jei pakeitimų 416 padarymas buvo pasiteisinimas naudotojams nesuteikti laisvės, kiekvienam 417 būtų lengva pasinaudoti šituo pasiteisinimu.</p> 418 <p> 419 Susijusi problema apima laisvos programos ir nelaisvo kodo apjungimą. Tokia 420 kombinacija neišvengiamai būtų nelaisva; nesvarbu kurių laisvių trūktų 421 nelaisvai daliai, jų trūktų ir tai visumai taip pat. Tokių kombinacijų 422 leidimas atvertų tokią skylę, kurios pakaktų nuskandinti laivą. Todėl, 423 kritinis reikalavimas copyleft yra užkimšti šitą skylę: bet kas pridedamas 424 prie arba apjungiamas su copyleft programa privalo būti toks, kad didesnė 425 apjungta versija yra taip pat laisva ir su copyleft.</p> 426 <p> 427 Copyleft konkretus įgyvendinimas, kurį mes naudojame daugumai GNU 428 programinės įrangos yra GNU bendroji viešoji licencija, arba trumpai GNU 429 GPL. Mes turime kitokių tipų copyleft, kurie yra naudojami prie tam tikrų 430 aplinkybių. GNU vadovėliai irgi yra su copyleft, bet naudoja daug 431 paprastesnį copyleft tipą, nes GNU GPL sudėtingumas nėra vadovėliams 432 būtinas. (2)</p> 433 <p> 434 (1) 1984 m. ar 1985 m., Don Hopkins (labai kūrybiškas bičiulis) 435 paštu man atsiuntė laišką. Ant voko jis užrašė keletą linksmų posakių, 436 įskaitant šį: „Copyleft – visos teisės išvirkščios.“ Aš 437 panaudojau žodį „copyleft“ pavadinti platinimo koncepciją, kurią 438 tuo metu vysčiau.</p> 439 440 <p> 441 (2) Mes dabar dokumentacijai naudojame <a href="/licenses/fdl.html">GNU 442 laisvos dokumentacijos licenciją</a>.</p> 443 444 <h3>Laisvos programinės įrangos fondas</h3> 445 446 <p>Kol interesas naudoti Emacs augo, kiti žmonės įsitraukė į GNU projektą ir 447 mes nusprendėme, kad buvo laikas ir vėl siekti finansavimo. Taigi, 448 1985 m. mes sukūrėme <a href="http://www.fsf.org/">Laisvos programinės 449 įrangos fondą</a> (FSF), nuo mokesčių atleistą labdarą laisvos programinės 450 įrangos vystymui. <abbr title="Free Software Foundation">FSF</abbr> taip 451 pat perėmė tą Emacs kasečių platinimo verslą; vėliau jis šitą išplėtė į 452 kasetę pridedant kitą laisvą programinę įrangą (abi GNU ir ne GNU) ir 453 parduodant laisvus vadovėlius taip pat.</p> 454 455 <p>Didžioji FSF pajamų dalis ateidavo iš laisvos programinės įrangos kopijų ir 456 kitų susijusių paslaugų pardavimų (šaltinio kodo kompaktinių plokštelių, 457 kompaktinių plokštelių su dvejetainiais failais, gražiai išspausdintų 458 vadovėlių, visi su laisve išplatinti ir modifikuoti), ir Liukso distribucijų 459 (distribucijos, kurioms mes sukonstravome visą programinės įrangos rinkinį 460 pagal kliento pasirinktą platformą). Šiandien FSF vis dar <a 461 href="http://shop.fsf.org/">parduoda vadovėlius ir kitus daiktus</a>, bet 462 didžiąją dalį savo finansavimo gauna iš narių narystės mokesčių. Jūs galite 463 prisijungti prie FSF čia <a href="http://fsf.org/join">fsf.org</a>.</p> 464 465 <p>Laisvos programinės įrangos fondo darbuotojai parašė ir palaikė eilę GNU 466 programinės įrangos paketų. Du išskirtiniai yra C biblioteka ir 467 kiautas<sup><a href="#TransNote1">1</a></sup>. GNU C biblioteka yra tai, ką 468 naudoja kiekviena programa, leidžiama GNU/Linux sistemoje, komunikacijai su 469 Linux. Ją išvystė Laisvos programinės įrangos fondo darbuotojų narys, 470 Roland McGrath. Tas kiautas, naudojamas daugumoje GNU/Linux sistemų, yra 471 <abbr title="Bourne Again Shell">BASH</abbr> – Bourne Again Shell (1), 472 kurį išvystė FSF darbuotojas Brian Fox.</p> 473 474 <p>Mes finansavome šių programų vystymą, nes GNU projektas nebuvo tik apie 475 įrankius arba vystymo aplinką. Mūsų tikslas buvo išbaigta operacinė sistema 476 ir šios programos buvo reikalingos tam tikslui.</p> 477 478 <p>(1) „Bourne Again Shell“ yra žodžių žaismas pavadinimu 479 „Bourne Shell“, kuris buvo įprastinis Unix kiautas.</p> 480 481 <h3>Laisvos programinės įrangos palaikymas</h3> 482 483 <p>Laisvos programinės įrangos filosofija atmeta konkrečią paplitusią verslo 484 praktiką, bet ji nėra prieš verslą. Kai verslai gerbia naudotojų laisvę, 485 mes jiems linkime sėkmės.</p> 486 487 <p>Emacs kopijų pardavimas demonstruoja vieną laisvos programinės įrangos 488 verslo tipą. Kai FSF perėmė tą verslą, man reikėjo kito būdo užsidirbti 489 pragyvenimui. Aš jį radau parduodamas paslaugas, susietas su laisva 490 programine įranga, kurią aš išvysčiau. Į tai įėjo mokymas, tokiomis 491 temomis, kaip kaip suprogramuoti GNU Emacs ir kaip sureguliuoti GCC, ir 492 programinės įrangos vystymas, daugiausia GCC perkėlimas į naujas platformas.</p> 493 494 <p>Šiandien kiekvieną iš šių laisvos programinės įrangos verslo tipų 495 praktikuoja eilė korporacijų. Kai kurios platina laisvos programinės 496 įrangos rinkinių kompaktines plokšteles; kitos parduoda palaikymą, lygiais 497 nuo atsakymų į naudotojo klausimus iki klaidų taisymo, iki didelių naujų 498 ypatybių pridėjimo. Mes pradedame matyti net laisvos programinės įrangos 499 kompanijas, paremtas naujų laisvos programinės įrangos produktų paleidimu.</p> 500 501 <p>Nors būkite atsargūs – eilė kompanijų, kurios asocijuoja save su 502 terminu „atviras šaltinis“ iš tikrųjų savo biznį paremia 503 nelaisva programine įranga, kuri veikia kartu su laisva programine įranga. 504 Šios nėra laisvos programinės įrangos kompanijos, jos yra nuosavybinės 505 programinės įrangos kompanijos, kurių produktai naudotojus vilioja toliau 506 nuo laisvės. Jos šias programas vadina „pridėtinės vertės 507 paketais“, kas parodo vertybes, kurias jie pageidautų, kad mes 508 priimtume: patogumas pirmiau laisvės. Jei mes laisvę vertiname labiau, mes 509 turėtume jas vadinti „atimtos laisvės“ paketais.</p> 510 511 <h3>Techniniai tikslai</h3> 512 513 <p>Pagrindinis GNU tikslas yra būti laisva programine įranga. Net jei GNU 514 neturėtų jokio techninio privalumo už Unix, ji turėtų socialinį privalumą, 515 leidžiantį naudotojams bendradarbiauti ir etinį privalumą – naudotojo 516 laisvės gerbimą.</p> 517 518 <p>Bet buvo natūralu pritaikyti žinomus geros praktikos standartus darbams 519 – pavyzdžiui, dinamiškai paskirti duomenų struktūras, kad išvengti 520 parinktų fiksuotos apimties ribų ir sutvarkyti visus galimus 8 bitų kodus, 521 kai tik tai turėjo prasmę.</p> 522 523 <p>Papildomai, mes atmetėme Unix koncentravimąsi į mažą apimtį atmintyje, 524 nuspręsdami nepalaikyti 16 bitų mašinų (buvo aišku, kad 32 bitų mašinos taps 525 norma tuo metu, kai GNU sistema bus pabaigta) ir neskirti jokių pastangų 526 sumažinti atminties panaudojimą, nebent jis viršijo megabaitą. Programoms, 527 kurioms labai didelių failų tvarkymas nebuvo kritinis, mes skatinome 528 programuotojus nuskaityti visą įvesties failą į šerdį, tada skenuoti jo 529 turinį nepergyvenant dėl įvesties ir išvesties.</p> 530 531 <p>Šie sprendimai daug GNU programų įgalino aplenkti savo Unix atitikmenis 532 patikimumu ir greičiu.</p> 533 534 <h3>Paaukoti kompiuteriai</h3> 535 536 <p>Kol augo GNU projekto reputacija, žmonės pradėjo siūlyti šiam projektui 537 paaukoti leidžiančias Unix mašinas. Jos buvo labai naudingos, nes 538 lengviausias būdas vystyti GNU komponentus buvo tai daryti pačioje Unix 539 sistemoje ir po vieną pakeisti tos sistemos komponentus. Bet jos iškėlė 540 etinę problemą: ar mums buvo teisinga aplamai turėti Unix kopiją.</p> 541 542 <p>Unix buvo (ir yra) nuosavybinė programinė įranga ir GNU projekto filosofija 543 sakė, kad mes neturėtume naudoti nuosavybinės programinės įrangos. Bet, 544 taikant tą patį pagrindimą, kuris veda prie išvados, jog smurtas ginant save 545 yra pateisinamas, aš padariau išvadą, kad buvo pagrįsta naudoti nuosavybinį 546 paketą, kai tai buvo kritiška laisvo pakaitalo, kuris kitiems padėtų sustoti 547 naudoti tą nuosavybinį paketą, vystymui.</p> 548 549 <p>Bet, net jei tai buvo pateisinamas blogis, vis tiek tai buvo blogis. 550 Šiandien mes nebeturime jokių Unix kopijų, nes mes jas pakeitėme laisvomis 551 operacinėmis sistemomis. Jei mes pakeisti mašinos operacinės sistemos į 552 laisvą negalėjome, vietoje to mes pakeitėme mašiną.</p> 553 554 <h3>GNU užduočių sąrašas</h3> 555 556 <p>GNU projektui judant į priekį ir vis daugiau sisteminių komponentų buvo 557 surasta arba išvystyta, pagaliau tapo naudinga sudaryti likusių tarpų 558 sąrašą. Mes jį naudojome samdyti autoriams parašyti trūkstamas dalis. Šis 559 sąrašas tapo žinomas kaip GNU užduočių sąrašas. Papildomai prie trūkstamų 560 Unix komponentų, mes išvardinome įvairią kitą naudingą programinę įrangą ir 561 dokumentacijos projektus, kuriuos, mes manėme, tikrai išbaigta sistema turi 562 turėti.</p> 563 564 <p>Šiandien (1), vargu ar yra Unix komponentų, likusių GNU užduočių sąraše 565 – tie darbai buvo atlikti, šalimais kai kurių neesminių. Bet tas 566 sąrašas yra pilnas projektų, kuriuos kai kurie gali pavadinti 567 „aplikacijomis“. Bet kokia programa, kuri traukia daugiau, nei 568 siaurą naudotojų klasę, būtų naudingas dalykas pridėti prie operacinės 569 sistemos.</p> 570 571 <p>Net žaidimai yra įtraukti į tą užduočių sąrašą – ir buvo nuo pat 572 pradžių. Unix įtraukė žaidimus, taigi, natūraliai, GNU turėtų irgi. Bet 573 suderinamumas žaidimais nebuvo problema, tad mes nesekėme žaidimų, kuriuos 574 turėjo Unix, sąrašo. Vietoje to, mes išvardinome skirtingų tipų žaidimų, 575 kurie gali patikti naudotojams, spektrą.</p> 576 577 <p>(1) Anie buvo parašyti 1998 m. 2009 m. mes daugiau nepalaikome 578 ilgo užduočių sąrašo. Bendruomenė vysto laisvą programinę įrangą taip 579 greitai, kad mes net negalime visos jos stebėti. Vietoje to, mes turime 580 Aukšto prioriteto projektų sąrašą – daug trumpesnis projektų, kuriuos 581 mes tikrai norime paskatinti žmones parašyti, sąrašas.</p> 582 583 <h3>GNU bibliotekos GPL</h3> 584 585 <p>GNU C biblioteka naudoja specialaus tipo copyleft, pavadintą GNU bibliotekos 586 bendroji viešoji licencija (1), kuri suteikia leidimą susieti nuosavybinę 587 programinę įrangą su šia biblioteka. Kodėl padaryti šią išimtį?</p> 588 589 <p>Tai nėra principo reikalas; nėra principo, kuris sako nuosavybinės 590 programinės įrangos produktams priklauso įtraukti mūsų kodą. (Kam prisidėti 591 prie projekto, kuris iš anksto aišku, kad atsisakys su mumis pasidalinti?) 592 LGPL naudojimas C bibliotekai, arba bet kokiai bibliotekai, yra strategijos 593 reikalas.</p> 594 595 <p>Ta C biblioteka atlieka bendrinį darbą; kiekviena nuosavybinė sistema arba 596 kompiliatorius turi C biblioteką. Todėl, mūsų C biblioteką padaryti 597 prieinamą tik laisvai programinei įrangai nebūtų laisvai programinei įrangai 598 suteiktą jokio privalumo – tai tik būtų atbaidę nuo mūsų bibliotekos 599 naudojimo.</p> 600 601 <p>Viena sistema šitam yra išimtis: GNU sistemoje (ir į tai įeina GNU/Linux), 602 GNU C biblioteka yra vienintelė C biblioteka. Taigi, GNU C bibliotekos 603 platinimo sąlygos apsprendžia ar yra įmanoma GNU sistemai sukompiliuoti 604 nuosavybinę programą. Nėra jokios etinės priežasties GNU sistemoje leisti 605 nuosavybines aplikacijas, bet strategiškai panašu, kad jų neleidimas labiau 606 atbaidytų nuo GNU sistemos naudojimo, nei paskatintų laisvų aplikacijų 607 vystymą. Štai todėl Bibliotekos GPL naudojimas yra gera strategija tai C 608 bibliotekai.</p> 609 610 <p>Kitoms bibliotekoms, strateginis sprendimas turi būti apsvarstytas kiekvieno 611 atskiro atvejo pagrindu. Kai biblioteka atlieka specialų darbą, kuris gali 612 padėti parašyti tam tikrų tipų programas, tada, jos išleidimas pagal GPL, ją 613 apribojant tik laisvoms programoms, yra būdas padėti kitiems laisvos 614 programinės įrangos autoriams, jiems suteikiant privalumą prieš nuosavybinę 615 programinę įrangą.</p> 616 617 <p>Apsvarstykite GNU Readline – biblioteką, kuri buvo išvystyta BASH 618 suteikti komandinės eilutės redagavimą. Readline yra išleista pagal įprastą 619 GNU GPL, ne Bibliotekos GPL. Tai tikėtina sumažina Readline naudojimą, bet 620 tai mums nėra praradimas. Tuo metu, bent viena naudinga aplikacija buvo 621 padaryta laisva programine įranga konkrečiai, kad ji galėtų naudoti Readline 622 ir tai yra bendruomenei tikras laimėjimas.</p> 623 624 <p>Nuosavybinės programinės įrangos autoriai turi privalumus, kuriuos suteikia 625 pinigai; laisvos programinės įrangos autoriams reikia susikurti privalumus 626 vienas kitam. Aš tikiuosi, kad vieną dieną mes turėsime didelį rinkinį 627 bibliotekų, kurioms taikoma GPL, kurios neturi joms prilygstančių prieinamų 628 nuosavybinei programinei įrangai, suteikiančių naudingus modulius, 629 tarnaujančius sudedamosiomis dalimis naujai laisvai programinei įrangai, ir 630 prisidedančių prie didelio privalumo tolimesniam laisvos programinės įrangos 631 vystymui.</p> 632 633 <p>(1) Ši licencija dabar pavadinta GNU mažiau bendroji viešoji licencija, jog 634 išvengti suteikti idėją, kad visos bibliotekos turi ją naudoti. Pamatykite 635 daugiau informacijos <a href="/philosophy/why-not-lgpl.html">Kodėl jūs savo 636 kitai bibliotekai neturėtumėte naudoti Mažiau GPL</a>.</p> 637 638 <h3>Niežulio kasymas?</h3> 639 <p> 640 Eric Raymond sako, kad „Kiekvienas geras programinės įrangos darbas 641 pradedamas kasant autoriaus asmeninį niežulį.“ Galbūt taip kartais 642 atsitinka, bet daug esminių GNU programinės įrangos dalių buvo išvystytos 643 siekiant turėti išbaigtą laisvą operacinę sistemą. Jos ateina iš vizijos ir 644 plano, ne impulsyviai.</p> 645 <p> 646 Pavyzdžiui, mes išvystėme GNU C biblioteką, nes sistemai panašiai į Unix 647 reikia C bibliotekos, BASH, nes sistemai panašiai į Unix reikia kiauto ir 648 GNU tar, nes sistemai panašiai į Unix reikia tar programos. Tas pat yra 649 tiesa mano paties programoms – GNU C compiler, GNU Emacs, GDB ir GNU 650 Make.</p> 651 <p> 652 Kai kurios GNU programos buvo išvystytos susidoroti su konkrečiomis 653 grėsmėmis mūsų laisvei. Todėl, mes išvystėme gzip pakeisti Compress 654 programą, kurią bendruomenė prarado dėl <abbr 655 title="Lempel-Ziv-Welch">LZW</abbr> patentų. Mes suradome žmonių vystyti 656 LessTif ir nepersenai pradėjome <abbr title="GNU Network Object Model 657 Environment">GNOME</abbr> ir Harmony, kad spręstume problemas, sukeltas kai 658 kuriomis nuosavybinėmis bibliotekomis (pažiūrėkite toliau). Mes vystome GNU 659 Privacy Guard pakeisti populiarią nelaisvą šifravimo programinę įrangą, nes 660 naudotojai neturėtų rinktis tarp privatumo ir laisvės.</p> 661 <p> 662 Žinoma, šias programas rašantys žmonės tapo tuo darbu susidomėję ir daug 663 ypatybių prie jų pridėjo įvairūs žmonės savo pačių poreikių ir interesų 664 labui. Bet tai nėra tai kodėl tos programos egzistuoja.</p> 665 666 <h3>Netikėtos plėtotės</h3> 667 <p> 668 GNU projekto pradžioje, aš įsivaizdavau, kad mes išvystysime visą GNU 669 sistemą, tada ją išleisime kaip visumą. Ne taip tai įvyko.</p> 670 <p> 671 Kadangi kiekvienas GNU sistemos komponentas buvo įgyvendintas Unix 672 sistemoje, kiekvienas komponentas galėjo būti leidžiamas Unix sistemose 673 anksti iki išbaigtos GNU sistemos egzistavimo. Kai kurios iš šių programų 674 tapo populiariomis ir naudotojai pradėjo jas išplėsti ir jas perkelti 675 – į įvairias nesuderinamas Unix versijas, ir kartais į kitas sistemas 676 taip pat.</p> 677 <p> 678 Šis procesas šias programas padarė daug galingesnėmis ir prie GNU projekto 679 pritraukė ir fondų, ir prisidedančių. Bet jis greičiausiai taip pat keletą 680 metų prailgino minimaliai veikiančios sistemos pabaigimą, nes GNU autorių 681 laikas buvo paskirtas šių perkėlimų palaikymui ir ypatybių prie 682 egzistuojančių komponentų pridėjimui, o ne tęsti rašyti vieną trūkstamą 683 komponentą po kito.</p> 684 685 <h3>GNU Hurd</h3> 686 <p> 687 1990 m., GNU sistema buvo beveik pabaigta; vienintelis didelis 688 trūkstamas komponentas buvo branduolys. Mes nusprendėme mūsų branduolį 689 įgyvendinti kaip serverio procesų rinkinį, leidžiamą ant Mach. Mach yra 690 mikrobranduolys, išvystytas Carnegie Mellon universitete ir tada Utah 691 universitete; GNU Hurd yra serverių rinkinys (t. y. GNU banda), kuris 692 leidžiamas Mach viršuje ir atlieka įvairius Unix branduolio darbus. Vystymo 693 pradžia buvo atidėta, kol mes laukėme Mach išleidimo kaip laisva programinė 694 įranga, kaip buvo pažadėta.</p> 695 <p> 696 Viena priežastis šio dizaino pasirinkimui buvo išvengti to, kas atrodė yra 697 sunkiausia to darbo dalis: branduolio programos derinimas neturint šaltinio 698 lygio derintuvės tam padaryti. Ši darbo dalis jau buvo padaryta, su Mach, 699 ir mes tikėjomės suderinti Hurd serverius kaip naudotojo programas, su GDB. 700 Bet tą padaryti įmanomu užtruko ilgai ir daugiagijus serverius, kurie vienas 701 kitam siunčia žinutes, gavosi, kad yra labai sunku suderinti. Hurd 702 padarymas dirbti užtikrintai užsitęsė daugelį metų.</p> 703 704 <h3>Alix</h3> 705 <p> 706 Iš pradžių GNU branduolys neturėjo būti pavadintas Hurd. Jo originalus 707 pavadinimas buvo Alix – pavadintas pagal moterį, kuri tuo metu buvo 708 mano mylimoji. Ji, Unix sistemos administratorė, pabrėžė kaip jos vardas 709 tiktų įprastam pavadinimų suteikimo Unix sistemos versijoms braižui; kaip 710 juoką, ji savo draugams pasakė: „Kažkas turėtų branduolį pavadinti 711 pagal mane.“ Aš nieko nepasakiau, bet nusprendžiau ją nustebinti su 712 branduoliu pavadintu Alix.</p> 713 <p> 714 Taip neišliko. Michael (dabar Thomas) Bushnell, pagrindinis to branduolio 715 autorius, pirmenybę teikė pavadinimui Hurd ir iš naujo apibrėžė Alix taikyti 716 į tam tikrą to branduolio dalį – dalis, kuri sistemos kvietimus 717 patalpintų į spąstus ir juos tvarkytų siųsdama žinutes Hurd serveriams.</p> 718 <p> 719 Vėliau, Alix ir aš išsiskyrėme ir ji pasikeitė savo vardą; nepriklausomai, 720 Hurd dizainas buvo pakeistas taip, kad C biblioteka siųstų žinutes 721 tiesiogiai serveriams ir tai Alix komponentą pašalino iš to dizaino.</p> 722 <p> 723 Bet prieš tai, kai šie dalykai įvyko, jos draugas Hurd šaltinio kode 724 pastebėjo Alix vardą ir jai šitą paminėjo. Taigi, ji turėjo progą atrasti 725 branduolį, pavadintą pagal ją.</p> 726 727 <h3>Linux ir GNU/Linux</h3> 728 <p> 729 GNU Hurd nėra tinkamas gamybiniam naudojimui ir mes nežinome ar jis toks 730 kada nors bus. Gebėjimais paremtas dizainas turi problemų, kurios kyla 731 tiesiogiai iš tokio dizaino lankstumo ir nėra aišku ar sprendimai 732 egzistuoja.</p> 733 734 <p> 735 Laimei, kitas branduolys yra prieinamas. 1991 m., Linus Torvalds 736 išvystė su Unix suderinamą branduolį ir pavadino jį Linux. Jis iš pradžių 737 buvo nuosavybinis, bet 1992 m. jis jį padarė laisva programine įranga; 738 Linux apjungimas su nevisai išbaigta GNU sistema virto išbaigta laisva 739 operacine sistema. (Žinoma, jų apjungimas buvo savaime reikšmingas darbas.) 740 Linux dėka mes galime šiandien iš tikrųjų leisti GNU sistemos versiją.</p> 741 <p> 742 Šią sistemos versiją mes vadiname <a 743 href="/gnu/linux-and-gnu.html">GNU/Linux</a>, kad išreikštume jos sudėtį 744 kaip GNU sistemos ir Linux, kaip branduolio, kombinaciją. Prašome 745 nepasiduokite praktikai visą tokią sistemą vadinti „Linux“, 746 kadangi tai reiškia mūsų darbo priskyrimą kažkam kitam. Prašome <a 747 href="/gnu/gnu-linux-faq.html">lygiaverčiai pamynėkite mus</a>.</p> 748 749 <h3>Mūsų ateities iššūkiai</h3> 750 <p> 751 Mes įrodėme savo gebėjimą vystyti plataus spektro laisvą programinę įrangą. 752 Tai nereiškia mes esame nepažeidžiami ir nesustabdomi. Keletas iššūkių 753 laisvos programinės įrangos ateitį daro neužtikrinta; susitvarkymui su jais 754 reikės užtikrintų pastangų ir ištvermės, kartais užtrunkant metais. Tam 755 reikės tokio tipo apsisprendimo, kurį žmonės parodo, kai jie vertina savo 756 laisvę ir niekam neleis jos atimti.</p> 757 <p> 758 Toliau pateikti keturi skyriai aptaria šiuos iššūkius.</p> 759 760 <h3>Slapta techninė įranga</h3> 761 <p> 762 Techninės įrangos gamintojai vis labiau linkę techninės įrangos 763 specifikacijas išlaikyti paslaptyje. Tai apsunkina laisvų tvarkyklių rašymą 764 taip, kad Linux ir XFree86 galėtų palaikyti naują techninę įrangą. Šiandien 765 mes turime išbaigtas laisvas sistemas, bet mes jų neturėsime rytoj jei mes 766 negalėsime palaikyti rytojaus kompiuterių.</p> 767 <p> 768 Yra du būdai tvarkytis su šia problema. Programuotojai gali atlikti 769 atgalinę inžineriją išsiaiškinti kaip tokią techninę įrangą palaikyti. 770 Likusi mūsų dalis gali pasirinkti tą techninę įrangą, kuri yra palaikoma 771 laisva programine įranga; kai tokių kaip mes skaičius išaugs, specifikacijų 772 slaptumas taps juos pačius nugalinčia politika.</p> 773 <p> 774 Atgalinė inžinerija yra didelis darbas; ar mes turėsime programuotojų su 775 pakankamu pasiryžimu jos imtis? Taip – jei mes įgijome stiprų jausmą, 776 kad laisva programinė įranga yra principo reikalas ir nelaisvos tvarkyklės 777 yra netoleruotinos. Ir ar daug iš mūsų papildomai išleis pinigų, ar net 778 skirs truputi papildomo laiko, kad mes galėtume naudoti laisvas tvarkykles? 779 Taip, jei tas pasiryžimas turėti laisvę yra plačiai paplitęs.</p> 780 <p> 781 (2008 m. pastaba: ši problema apima BIOS taip pat. Yra laisva BIOS 782 – <a href="http://www.libreboot.org/">LibreBoot</a> (coreboot 783 distribucija); problema yra specifikacijų mašinoms gavimas taip, kad 784 LibreBoot galėtų jas palaikyti be nelaisvų „blobs“<sup><a 785 href="#TransNote2">2</a></sup>.)</p> 786 787 <h3>Nelaisvos bibliotekos</h3> 788 <p> 789 Nelaisva biblioteka, kuri leidžiama laisvose operacinėse sistemose, veikia 790 kaip spąstai laisvos programinės įrangos autoriams. Tokios bibliotekos 791 patrauklios ypatybės yra jaukas; jei jūs naudojate tokią biblioteką, jūs 792 patenkate į tuos spąstus, nes jūsų programa negali naudingai būti laisvos 793 operacinės sistemos dalimi. (Tiesą sakant, mes jūsų programą galėtume 794 įtraukti, bet ji <em>neveiks</em> be tos bibliotekos.) Net blogiau, jei 795 programa, kuri naudoja tą nuosavybinę biblioteką, tampa populiaria, ji gali 796 į tokius spąstus privilioti kitus nieko neįtariančius programuotojus.</p> 797 <p> 798 Pirmasis šios problemos atvejis buvo Motif įrankių komplektas, praėjusiais 799 aštuoniasdešimtaisiais. Nors dar nebuvo laisvų operacinių sistemų, buvo 800 aišku kokią problemą Motif vėliau joms sukels. GNU projektas atsakė dvejais 801 būdais: individualių laisvos programinės įrangos projektų prašydamas 802 palaikyti laisvus X Toolkit valdiklius kartu su Motif ir prašydamas, kad kas 803 nors parašytų laisvą Motif pakaitalą. Šiam darbui prireikė daug metų; 804 LessTif, Hungry Programmers išvystytas, tik 1997 m. tapo pakankamai 805 galingu palaikyti daugumai Motif aplikacijų.</p> 806 <p> 807 Tarp 1996 m. ir 1998 m., dar viena nelaisva <abbr title="Graphical 808 User Interface">GUI</abbr> įrankių komplekto biblioteka, pavadinta Qt, buvo 809 naudojama reikšmingame laisvos programinės įrangos rinkinyje – 810 darbastalyje <abbr title="K Desktop Environment">KDE</abbr>.</p> 811 <p> 812 Laisvos GNU/Linux sistemos negalėjo naudoti KDE, nes mes negalėjome naudoti 813 tos bibliotekos. Tačiau, kai kurie komerciniai GNU/Linux sistemų 814 platintojai, kurie nebuvo griežti dėl laisvos programinės įrangos laikymosi, 815 pridėjo KDE prie savo sistemų – pagamindami daugiau gebėjimų, bet 816 mažiau laisvės turinčią sistemą. KDE grupė aktyviai ragino daugiau 817 programuotojų naudoti Qt ir milijonai naujų „Linux naudotojų“ 818 niekada nebuvo susidūrę su idėja, kad šitai turėjo problemą. Situacija 819 atrodė gąsdinančiai.</p> 820 <p> 821 Laisvos programinės įrangos bendruomenė atsakė į šią problemą dviem būdais: 822 GNOME ir Harmony.</p> 823 <p> 824 GNOME – GNU tinklo objektinio modelio aplinka, yra GNU darbastalio 825 projektas. Pradėta 1997 m. Miguel de Icaza ir vystyta su Red Hat 826 Software palaikymu, GNOME buvo paruošta pateikti panašias darbastalio 827 priemones, bet naudojant išskirtinai laisvą programinę įrangą. Ji turi 828 techninių privalumų taip pat, tokių kaip įvairių kalbų palaikymas, ne tik 829 C++. Bet jos pagrindinis tikslas buvo laisvė: nereikalauti naudoti jokios 830 nelaisvos programinės įrangos.</p> 831 <p> 832 Harmony yra suderinama pakaitinė biblioteka, suprojektuota, kad būtų įmanoma 833 leisti KDE programinę įrangą nenaudojant Qt.</p> 834 <p> 835 1998 m. lapkritį, Qt autoriai paskelbė apie licencijos pakeitimą, 836 kuris, kai bus įvykdytas, turėtų Qt padaryti laisva programine įranga. Nėra 837 jokio būdo įsitikinti, bet aš manau, kad taip iš dalies atsitiko dėl 838 bendruomenės tvirto atsako į šią problemą, kurią Qt kėlė, kai ji buvo 839 nelaisva. (Ta nauja licencija yra nepatogi ir neadekvati, taigi, išlieka 840 pageidautina vengti Qt naudojimo.)</p> 841 <p> 842 [Vėlesnė pastaba: 2000 m. rugsėjį, Qt buvo išleista pagal GNU GPL, kas 843 iš esmės šią problemą išsprendė.]</p> 844 <p> 845 Kaip mes atsakysime kitai viliojančiai nelaisvai bibliotekai? Ar visa 846 bendruomenė supras poreikį išlikti už tų spąstų? Ar daug iš mūsų atsisakys 847 laisvės dėl patogumo ir sukurs didelę problemą? Mūsų ateitis priklauso nuo 848 mūsų filosofijos.</p> 849 850 <h3>Programinės įrangos patentai</h3> 851 <p> 852 Didžiausia grėsmė su kuria mes susiduriame kyla iš programinės įrangos 853 patentų, kurie gali algoritmus ir ypatybes patalpinti už laisvos programinės 854 įrangos ribų iki 20 metų. LZW suglaudinimo algoritmo patentai pradėti 855 taikyti 1983 m. ir mes vis dar negalime išleisti laisvos programinės 856 įrangos pagaminti tinkamai suglaudintiems <abbr title="Graphics Interchange 857 Format">GIF</abbr>. [2009 m. jų galiojimas baigėsi.] 1998 m., 858 laisva programa pagaminti <abbr title="MPEG-1 Audio Layer 3">MP3</abbr> 859 suglaudintam audio buvo pašalinta iš distribucijos dėl patentinės bylos 860 grėsmės. 861 </p> 862 <p> 863 Yra būdų tvarkytis su patentais: mes galime ieškoti įrodymų, kad patentas 864 yra negaliojantis ir mes galime ieškoti alternatyvių būdų atlikti darbą. 865 Bet kiekvienas iš šių metodų suveikia tik kartais; kai abiems nepavyksta, 866 patentas gali priversti visą laisvą programinę įrangą turėti kokios nors 867 ypatybės, kurios nori naudotojai, trūkumą. Ką mes darysime, kai šitai 868 atsitiks?</p> 869 <p> 870 Tie iš mūsų, kurie vertina laisvą programinę įrangą dėl laisvės pasiliks su 871 laisva programine įranga bet kuriuo atveju. Mes sugebėsime atlikti darbą be 872 tų patentuotų ypatybių. Bet tie, kurie laisvą programinę įrangą vertina, 873 nes jie tikisi, jog ji yra techniškai geresnė, tikėtina, kad, kai patentas 874 ją sulaikys, šitą pavadins nesėkme. Taigi, kai yra naudinga kalbėti apie 875 “turgaus” vystymo modelio praktinį efektyvumą ir kokios nors 876 laisvos programinės įrangos patikimumą ir galią, mes ties tuo privalome 877 nesustoti. Mes privalome kalbėti apie laisvę ir principą.</p> 878 879 <h3>Laisva dokumentacija</h3> 880 <p> 881 Didžiausias mūsų laisvų operacinių sistemų trūkumas nėra programinėje 882 įrangoje – tai yra gerų laisvų vadovėlių, kuriuos mes galime įtraukti 883 į mūsų sistemas, trūkumas. Dokumentacija yra bet kurio programinės įrangos 884 paketo esminė dalis; kai svarbus laisvos programinės įrangos paketas 885 nepristatomas kartu su geru laisvu vadovėliu, tai yra didelė spraga. 886 Šiandien mes turime daug tokių spragų.</p> 887 <p> 888 Laisva dokumentacija, kaip laisva programinė įranga, yra laisvės reikalas, 889 ne kainos. Kriterijus laisvam vadovėliui yra daug maž toks pat, kaip ir 890 laisvai programinei įrangai: tai yra visiems naudotojams tam tikrų laisvių 891 suteikimo reikalas. Išplatinimas (įskaitant komercinį pardavimą), 892 prisijungus ir popieriumi, turi būti leidžiamas taip, kad tą vadovėlį galima 893 būtų pridėti prie kiekvienos tos programos kopijos.</p> 894 <p> 895 Leidimas modifikuoti yra kritinis irgi. Kaip bendra taisyklė, aš netikiu, 896 kad žmonėms yra esminga turėti leidimą modifikuoti įvairiausių rūšių 897 straipsnius ir knygas. Pavyzdžiui, aš nemanau, kad jūs arba aš privalome 898 suteikti leidimą modifikuoti straipsnius, kaip šitas, kurie apibūdina mūsų 899 veiksmus ir mūsų požiūrius.</p> 900 <p> 901 Bet yra konkreti priežastis, kodėl laisvė modifikuoti yra laisvos 902 programinės įrangos dokumentacijai kritinė. Kai žmonės naudojasi savo teise 903 modifikuoti programinę įrangą ir prideda arba pakeičia jos ypatybes, jei jie 904 yra kruopštūs, jie pakeis vadovėlį irgi – kad jie galėtų pateikti 905 tikslią ir naudojimui su modifikuota programa tinkamą dokumentaciją. 906 Nelaisvas vadovėlis, kuris neleidžia programuotojams būti kruopščiais ir 907 užbaigti darbą, mūsų bendruomenės poreikių neišpildo.</p> 908 <p> 909 Tam tikrų tipų ribos tam, kaip yra atliekamos modifikacijos nekelia 910 problemų. Pavyzdžiui, reikalavimai išsaugoti pirmojo autoriaus autorių 911 teisių pastabą, platinimo sąlygas arba autorių sąrašą, yra priimtini. Taip 912 pat nėra problemos reikalauti modifikuotose versijose įtraukti pastabą, jog 913 jos buvo modifikuotos, net turėti ištisus skyrius, kurių negalima ištrinti 914 arba pakeisti tol, kol šie skyriai nagrinėja netechnines temas. Šių tipų 915 suvaržymai nėra problema, nes jais nestabdomas kruopštus programuotojas 916 vadovėlį pritaikyti atitikti modifikuotą programą. Kitais žodžiais, jie 917 neblokuoja laisvos programinės įrangos bendruomenės nuo visiško vadovėlio 918 panaudojimo.</p> 919 <p> 920 Tačiau, turi būti įmanoma modifikuoti visą <em>techninį</em> vadovėlio 921 turinį ir tada rezultatą platinti visomis įprastomis terpėmis, visais 922 įprastais kanalais; kitu atveju, suvaržymai trukdo bendruomenei, vadovėlis 923 nėra laisvas ir mums reikia dar vieno vadovėlio.</p> 924 <p> 925 Ar laisvos programinės įrangos autoriai turės supratimą ir pasiryžimą 926 pagaminti visą spektrą laisvų vadovėlių? Dar kartą, mūsų ateitis priklauso 927 nuo filosofijos.</p> 928 929 <h3>Mes privalome kalbėti apie laisvę</h3> 930 <p> 931 Šiandien yra apskaičiuota, kad yra dešimt milijonų GNU/Linux sistemų, tokių 932 kaip Debian GNU/Linux ir Red Hat „Linux“, naudotojų. Laisva 933 programinė įranga išvystė tokius praktinius privalumus, kad naudotojai prie 934 jos buriuojasi grynai dėl praktinių priežasčių.</p> 935 <p> 936 Geros šito pasekmės yra akivaizdžios: didesnis susidomėjimas laisvos 937 programinės įrangos vystymu, daugiau klientų laisvos programinės įrangos 938 verslams ir didesnė galimybė kompanijas paskatinti vystyti komercinę laisvą 939 programinę įrangą, vietoje nuosavybinės programinės įrangos produktų.</p> 940 <p> 941 Bet susidomėjimas šia programine įranga auga sparčiau, nei filosofijos, 942 kuria ji yra paremta, supratimas ir tai veda prie problemos. Mūsų gebėjimas 943 susitvarkyti su anksčiau apibūdintais iššūkiais ir pavojais priklauso nuo 944 valios tvirtai stovėti už laisvę. Siekiant užtikrinti, kad mūsų bendruomenė 945 šią valią turi, mums reikia skleisti tą idėją naujiems naudotojams, kai jie 946 ateina į šią bendruomenę.</p> 947 <p> 948 Bet mums taip padaryti nepavyksta: pastangos į mūsų bendruomenę pritraukti 949 naujų naudotojų toli viršija pastangas juos mokyti mūsų bendruomenės 950 socialumo. Mums reikia daryti abi ir mums reikia išlaikyti šias dvi 951 pastangas subalansuotas.</p> 952 953 <h3>„Atviras šaltinis“</h3> 954 <p> 955 Naujų naudotojų mokymas apie laisvę 1998 m. tapo sunkesniu, kai dalis 956 bendruomenės nusprendė nebenaudoti termino „laisva programinė 957 įranga“ ir vietoje jo sakyti „atviro šaltinio programinė 958 įranga“.</p> 959 <p> 960 Kai kurie, teikę šiam terminui pirmenybę, siekė išvengti 961 „laisva“ dviprasmybės su „nemokama“ – 962 pateisinamas tikslas. Tačiau, kiti siekė į šalį nustumti principo, kuris 963 motyvavo laisvos programinės įrangos judėjimą ir GNU projektą, dvasią ir 964 vietoje to apeliuoti į vedėjus ir verslo naudotojus, daug kurių laikosi 965 ideologijos, kuri pelną pastato aukščiau laisvės, aukščiau bendruomenės, 966 aukščiau principo. Taigi, „atviro šaltinio“ retorika 967 koncentruojasi į potencialą padaryti aukštos kokybės, galingą programinę 968 įrangą, bet atsikrato laisvės, bendruomenės ir principo idėjų.</p> 969 <p> 970 „Linux“ žurnalai yra aiškus šito pavyzdys – jie yra 971 prigrūsti nuosavybinės programinės įrangos, kuri veikia su GNU/Linux, 972 reklamų. Kai atsiras kitas Motif arba Qt, ar šie žurnalai programuotojus 973 įspės likti jo nuošalyje, ar jie rodys jo reklamas?</p> 974 <p> 975 Verslo parama gali įvairiai prisidėti prie bendruomenės; laikant, kad visa 976 kita yra lygu, ji yra naudinga. Bet jų paramos gavimas dar mažiau kalbant 977 apie laisvę ir principą gali būti katastrofiškas; jis ankstesnį 978 išsibalansavimą tarp siekio ir socialumo švietimo padaro dar blogesniu.</p> 979 <p> 980 „Laisva programinė įranga“ ir „atviras šaltinis“ 981 apibūdina, daugiau arba mažiau, tą pačią programinės įrangos kategoriją, bet 982 sako skirtingus dalykus apie programinę įrangą ir apie vertybes. GNU 983 projektas tęsia termino „laisva programinė įranga“ naudojimą 984 išreikšti idėjai, kad laisvė, ne tik technologija, yra svarbi.</p> 985 986 <h3>Pabandykite!</h3> 987 <p> 988 Yoda aforizmas („Nėra jokio „pabandykite““) skamba 989 neblogai, bet jis manęs neveikia. Aš didžiumą savo darbo atlikau būdamas 990 sunerimęs dėl to ar aš galėsiu atlikti tą darbą ir netikras, kad jo užteks 991 pasiekti tą tikslą jei jį atliksiu. Bet aš vis tiek pabandžiau, nes tarp 992 priešo ir mano miesto nebuvo nei vieno išskyrus mane. Nustebinant save, 993 kartais man pavykdavo.</p> 994 <p> 995 Kartais man nepavykdavo; kai kurie mano miestai krito. Tada aš atradau dar 996 vieną į pavojų patekusį miestą ir pasiruošiau dar vienai kovai. Su laiku, 997 aš išmokau ieškoti pavojų ir pastatyti save tarp jų ir mano miesto, 998 kviesdamas kitus hakerius ateiti ir prie manęs prisijungti.</p> 999 <p> 1000 Šiomis dienomis, dažnai aš nebesu vienintelis. Tai yra palengvėjimas ir 1001 malonumas, kai aš matau hakerių pulką kasančius gilyn, kad išlaikytų liniją 1002 ir aš suvokiu, šis miestas gali išgyventi – kol kas. Bet tie pavojai 1003 su kiekvienais metais yra vis didesni ir dabar Microsoft aiškiai nusitaikė į 1004 mūsų bendruomenę. Mes negalime laisvės ateitį laikyti užtikrinta. 1005 Nelaikykite jos užtikrinta! Jei jūs norite išlaikyti savo laisvę, jūs 1006 privalote būti pasiruošę ją apginti.</p> 1007 1008 <div class="translators-notes"> 1009 1010 <!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't have notes.--> 1011 <h3>Vertėjo pastabos</h3> 1012 <ol> 1013 <li id="TransNote1">Tekstinių komandų įvesties ir interpretavimo-vykdymo 1014 programinė aplinka.</li> 1015 <li id="TransNote2">blobs – objektinio kodo gabaliukai, platinami be 1016 šaltinio, įprastai įmontuotoji programinė įranga kokio nors įrenginio 1017 veikimui.</li> 1018 </ol></div> 1019 </div> 1020 1021 <!-- for id="content", starts in the include above --> 1022 <!--#include virtual="/server/footer.lt.html" --> 1023 <div id="footer"> 1024 <div class="unprintable"> 1025 1026 <p>Bendrus FSF ir GNU užklausimus prašome atsiųsti į <a 1027 href="mailto:gnu@gnu.org"><gnu@gnu.org></a>. Taip pat, yra ir <a 1028 href="/contact/">kiti būdai susisiekti</a> su FSF. Neveikiančių nuorodų ir 1029 kiti pataisymai arba pasiūlymai gali būti atsiųsti į <a 1030 href="mailto:webmasters@gnu.org"><webmasters@gnu.org></a>.</p> 1031 1032 <p> 1033 <!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph, 1034 replace it with the translation of these two: 1035 1036 We work hard and do our best to provide accurate, good quality 1037 translations. However, we are not exempt from imperfection. 1038 Please send your comments and general suggestions in this regard 1039 to <a href="mailto:web-translators@gnu.org"> 1040 1041 <web-translators@gnu.org></a>.</p> 1042 1043 <p>For information on coordinating and submitting translations of 1044 our web pages, see <a 1045 href="/server/standards/README.translations.html">Translations 1046 README</a>. --> 1047 Mes dirbame sunkiai ir labai stengiamės, kad pateiktume tikslius, geros 1048 kokybės vertimus. Tačiau mes nesame išimtys netobulumui. Prašome siųskite 1049 savo komentarus ir bendrus pasiūlymus šia prasme į <a 1050 href="mailto:web-translators@gnu.org"><web-translators@gnu.org></a>.</p> 1051 <p>Mūsų tinklapių vertimų koordinavimo ir pateikimo informaciją pamatykite 1052 <a href="/server/standards/README.translations.html">Vertimų 1053 PERSKAITYKITEMANE</a>.</p> 1054 </div> 1055 1056 <!-- Regarding copyright, in general, standalone pages (as opposed to 1057 files generated as part of manuals) on the GNU web server should 1058 be under CC BY-ND 4.0. Please do NOT change or remove this 1059 without talking with the webmasters or licensing team first. 1060 Please make sure the copyright date is consistent with the 1061 document. For web pages, it is ok to list just the latest year the 1062 document was modified, or published. 1063 If you wish to list earlier years, that is ok too. 1064 Either "2001, 2002, 2003" or "2001-2003" are ok for specifying 1065 years, as long as each year in the range is in fact a copyrightable 1066 year, i.e., a year in which the document was published (including 1067 being publicly visible on the web or in a revision control system). 1068 There is more detail about copyright years in the GNU Maintainers 1069 Information document, www.gnu.org/prep/maintain. --> 1070 <p>Copyright © 1998, 2001, 2002, 2005, 2006, 2007, 2008, 2010, 2014, 2015 1071 Richard Stallman</p> 1072 1073 <p>Šiam puslapiui taikoma <a rel="license" 1074 href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/4.0/deed.lt">Creative 1075 Commons Priskyrimas - Jokių išvestinių darbų 4.0 Tarptautinė licencija</a>.</p> 1076 1077 <!--#include virtual="/server/bottom-notes.lt.html" --> 1078 <div class="translators-credits"> 1079 1080 <!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't want credits.--> 1081 </div> 1082 1083 <p class="unprintable"><!-- timestamp start --> 1084 Atnaujinta: 1085 1086 $Date: 2020/07/04 08:32:33 $ 1087 1088 <!-- timestamp end --> 1089 </p> 1090 </div> 1091 </div> 1092 <!-- for class="inner", starts in the banner include --> 1093 </body> 1094 </html>