open-source-misses-the-point.html (29047B)
1 <!--#set var="PO_FILE" 2 value='<a href="/philosophy/po/open-source-misses-the-point.lt.po"> 3 https://www.gnu.org/philosophy/po/open-source-misses-the-point.lt.po</a>' 4 --><!--#set var="ORIGINAL_FILE" value="/philosophy/open-source-misses-the-point.html" 5 --><!--#set var="DIFF_FILE" value="/philosophy/po/open-source-misses-the-point.lt-diff.html" 6 --><!--#set var="OUTDATED_SINCE" value="2016-05-02" --> 7 8 <!--#include virtual="/server/header.lt.html" --> 9 <!-- Parent-Version: 1.79 --> 10 11 <!-- This file is automatically generated by GNUnited Nations! --> 12 <title>Kodėl Atviras šaltinis praleidžia Laisvos programinės įrangos esmę - GNU 13 projektas - Laisvos programinės įrangos fondas</title> 14 15 <!--#include virtual="/philosophy/po/open-source-misses-the-point.translist" --> 16 <!--#include virtual="/server/banner.lt.html" --> 17 <!--#include virtual="/server/outdated.lt.html" --> 18 <h2>Kodėl Atviras šaltinis praleidžia Laisvos programinės įrangos esmę</h2> 19 20 <p>pagal <strong>Richard Stallman</strong></p> 21 22 <p>Kai mes programinę įrangą vadiname „laisva“, mes turime mintyje, 23 kad ji gerbia <a href="/philosophy/free-sw.html">naudotojų esmines 24 laisves</a>: laisvę ją leisti, ją išstudijuoti ir pakeisti ir išplatinti 25 jos, pakeistos arba ne, kopijas. Tai laisvės reikalas, ne kainos, taigi, 26 mąstykite apie „kalbos laisvę“, o ne „nemokamą alų“.</p> 27 28 <p>Šios laisvės yra gyvybiškai svarbios. Jos yra esminės, ne tik atskiro 29 naudotojo labui, bet visuomenei kaip visumai, nes jomis skatinamas 30 socialinis solidarumas – tai yra, dalinimasis ir bendradarbiavimas. 31 Jos tampa dar svarbesnėmis, kai mūsų kultūros ir gyvenimo veiklos vis labiau 32 skaitmeninės. Skaitmeninių garsų, paveikslų ir žodžių pasaulyje laisva 33 programinė įranga bendrai tampa vis labiau esmine laisvei.</p> 34 35 <p>Dešimtys milijonų žmonių visame pasaulyje dabar naudoja laisvą programinę 36 įrangą; kai kurių Indijos ir Ispanijos regionų viešosios mokyklos dabar 37 visus mokinius mokina naudoti laisvą <a 38 href="/gnu/linux-and-gnu.html">GNU/Linux operacinę sistemą</a>. Tačiau, 39 dauguma šių naudotojų niekada negirdėjo apie etines priežastis dėl kurių mes 40 sukūrėme šią sistemą ir surinkome laisvos programinės įrangos bendruomenę, 41 nes šiomis dienomis apie šią sistemą ir bendruomenę dažniau kalbama kaip 42 apie „atvirą šaltinį“, juos priskiriant prie skirtingos 43 filosofijos, kurioje šios laisvės yra beveik neminimos.</p> 44 45 <p>Laisvos programinės įrangos judėjimas nuo 1983 m. vykdo kampaniją už 46 kompiuterio naudotojų laisvę. Mes 1984 m. pradėjome laisvos operacinės 47 sistemos GNU kūrimą, kad mes taip galėtume išvengti nelaisvų operacinių 48 sistemų, kurios atima iš savo naudotojų laisvę. 49 1980–1990 m. laikotarpiu, mes sukūrėme didžiąją daugumą esminių 50 tos sistemos komponentų ir suprojektavome <a href="/licenses/gpl.html">GNU 51 bendrąją viešąją licenciją</a> (GNU GPL<sup><a 52 href="#TransNote1">1</a></sup>), kad juos išleisti pagal ją – 53 licenciją, konkrečiai suprojektuotą apsaugoti visų programos naudotojų 54 laisvę.</p> 55 56 <p>Ne visi laisvos programinės įrangos naudotojai ir autoriai pritarė laisvos 57 programinės įrangos judėjimo tikslams. 1998 m., dalis laisvos 58 programinės įrangos bendruomenės atsiskyrė ir pradėjo vykdyti „atviro 59 šaltinio“ kampaniją. Šis terminas iš pradžių buvo pasiūlytas siekiant 60 išvengti galimo nesusipratimo su terminu „laisva programinė 61 įranga“, bet greitai tapo siejamas su filosofinėmis pažiūromis, kurios 62 yra pakankamai skirtingos nuo tų, kurias turi laisvos programinės įrangos 63 judėjimas.</p> 64 65 <p>Kai kurie atviro šaltinio palaikytojai manė, kad tas terminas yra 66 „marketingo kampanija už laisvą programinę įrangą“, o tai 67 patiktų verslininkams, pabrėžiant tos programinės įrangos praktines naudas, 68 tuo pačiu neiškeliant teisingumo ir neteisingumo problemų, kurių jie galbūt 69 nenorėtų išgirsti. Kiti palaikytojai tiesiog atmetė laisvos programinės 70 įrangos judėjimo etines ir socialines vertybes. Kokie bebūtų jų požiūriai, 71 kampanijų už atvirą šaltinį metu, jie nei citavo, nei gynė tas vertybes. 72 Terminas „atviras šaltinis“ greitai tapo siejamas su idėjomis ir 73 argumentais, paremtais tiktais praktinėmis vertybėmis, tokiomis kaip 74 galingos, patikimos programinės įrangos kūrimas arba turėjimas. Dauguma tų 75 atviro šaltinio palaikytojų atsirado nuo tada ir jie susidaro tas pačias 76 asociacijas.</p> 77 78 <p>Šie du terminai apibūdina beveik tą pačią programinės įrangos kategoriją, 79 bet jie atstovauja požiūrius, paremtus fundamentaliai skirtingomis 80 vertybėmis. Atviras šaltinis yra vystymo metodologija; laisva programinė 81 įranga yra socialinis judėjimas. Laisvos programinės įrangos judėjimui, 82 laisva programinė įranga yra etinis imperatyvas, esminė pagarba naudotojų 83 laisvei. Priešingai, atviro šaltino filosofija nagrinėja problemas 84 kategorijomis kaip programinę įrangą padaryti „geresne“ – 85 tik praktine prasme. Ji sako, kad nelaisva programinė įranga yra prastesnis 86 sprendimas turimai praktinei problemai. Didžiąja dalimi „atviro 87 šaltinio“ diskusijų neteikiama jokio dėmesio teisingumui ir 88 neteisingumui, tik populiarumui ir sėkmei; štai <a 89 href="http://www.linuxinsider.com/story/Open-Source-Is-Woven-Into-the-Latest-Hottest-Trends-78937.html">tipinis 90 pavyzdys</a>.</p> 91 92 <p>Tačiau, laisvos programinės įrangos judėjimui nelaisva programinė įranga yra 93 socialinė problema ir sprendimas yra nustoti ją naudoti ir pereiti prie 94 laisvos programinės įrangos.</p> 95 96 <p>„Laisva programinė įranga.“ „Atviras šaltinis.“ Jei 97 tai yra ta pati programinė įranga (<a 98 href="/philosophy/free-open-overlap.html">arba beveik tokia</a>) ar yra 99 skirtumas kurį pavadinimą jūs naudojate? Taip, nes skirtingi žodžiai 100 perteikia skirtingas idėjas. Kai laisva programa kokiu nors kitu pavadinimu 101 jums šiandien suteiktų tokią pačią laisvę, ilgalaikės laisvės įkūrimas 102 pirmiausia priklauso nuo žmonių mokymo vertinti laisvę. Jei jūs norite 103 padėti tai padaryti, yra esminga kalbėti apie „laisvą programinę 104 įrangą.“</p> 105 106 <p>Mes, esantys laisvos programinės įrangos judėjime, negalvojame apie atviro 107 šaltinio stovyklą kaip apie priešą; priešas yra nuosavybinė (nelaisva) 108 programinė įranga. Bet mes norime, jog žmonės žinotų, kad mes stovime už 109 laisvę, taigi mums nepriimtina kai klaidingai klijuojama atviro šaltinio 110 palaikytojų etiketė.</p> 111 112 <h3>Praktiniai skirtumai tarp laisvos programinės įrangos ir atviro šaltinio</h3> 113 114 <p>Praktikoje, atviras šaltinis atstovauja šiek tiek palaidesnius kriterijus, 115 nei tie laisvos programinės įrangos. Kiek mes žinome, visos 116 egzistuojančios, išleistos laisvos programinės įrangos šaltinio kodas būtų 117 kvalifikuojamas kaip atviras šaltinis. Beveik visa atviro šaltinio 118 programinė įranga yra laisva programinė įranga, bet yra išimčių. Pirma, kai 119 kurios atviro šaltinio licencijos yra per daug apribojančios tiek, kad jos 120 nėra kvalifikuojamos kaip laisvos licencijos. Pavyzdžiui, „Open 121 Watcom“ yra nelaisva, nes jos licencija neleidžiama padaryti 122 modifikuotą versiją ir ją naudoti privačiai. Laimei, kelios programos 123 naudoja tokias licencijas.</p> 124 125 <p>Antra, ir labiau svarbu praktikoje, daug produktų, turinčių kompiuterius, 126 tikrina savo vykdomųjų programų parašus, kad naudotojus užblokuotų nuo kitų 127 vykdomųjų failų įdiegimo; tik viena privilegijuota kompanija gali sukurti 128 vykdomuosius failus, kurie gali būti tame įrenginyje leidžiami arba gali 129 prieiti prie visų jo galimybių. Mes tokius įrenginius vadiname 130 „tironais“, o ši praktika, pagal vieną produktą (Tivo), kuriame 131 mes šitą pirmą kartą pastebėjome, vadinama „tivonizacija“. Net 132 jei vykdomasis failas yra padarytas iš laisvo šaltinio kodo, naudotojai 133 negali leisti modifikuotų jo versijų, taigi tas vykdomasis failas yra 134 nelaisvas.</p> 135 136 <p>Kriterijai atviram šaltiniui šitos problemos neatpažįsta; jais rūpinamasi 137 tik šaltinio kodo licencijavimu. Todėl, šie nemodifikuojami vykdomieji 138 failai, kai yra padaromi iš tokio šaltinio kodo, kaip Linux, kuris yra 139 atviras šaltinis ir laisvas, yra atviro šaltinio, bet ne laisvi. Daug 140 Android produktų turi nelaisvus tivonizuotus Linux vykdomuosius failus.</p> 141 142 <h3>Dažni „Laisvos programinės įrangos“ ir „Atviro 143 šaltinio“ nesusipratimai</h3> 144 145 <p>Terminas „laisva programinė įranga“ yra linkęs būti neteisingai 146 interpretuojamas: nesiekta reikšmė – „programinė įranga, kurią 147 galite gauti už nulinę kainą“, tinka šiam terminui lygiai tiek pat, 148 kiek ir siekta reikšmė – „programinė įranga, kuri savo 149 naudotojui suteikia tam tikras laisves“. Mes šią problemą sprendžiame 150 paviešindami laisvos programinės įrangos apibrėžimą ir sakydami 151 „Galvokite apie „kalbos laisvę“, o ne „nemokamą 152 alų““. Tai nėra idealus sprendimas; juo negalima visiškai 153 panaikinti šią problemą. Nedviprasmiškas ir teisingas terminas, jei jis 154 nesukeltų kitų problemų, būtų geresnis.</p> 155 156 <p>Deja, visos kitos anglų kalbos alternatyvos turi savo pačių problemas. Mes 157 peržiūrėjome daugelį, kurias žmonės siūlė, bet nei viena yra tiek aiškiai 158 „teisinga“, kad perėjimas prie jos būtų gera idėja. 159 (Pavyzdžiui, pagal kai kuriuos kontekstus prancūziškas ir ispaniškas žodis 160 „libre“ veikia gerai, bet žmonės Indijoje visiškai jo 161 neatpažįsta.) Kiekvienas pasiūlytas „laisvos programinės 162 įrangos“ pakaitalas turi kokio nors tipo semantinę problemą – 163 įskaitant ir „atviro šaltinio programinė įranga“.</p> 164 165 <p><a href="https://opensource.org/osd">Oficialus „atviro šaltinio 166 programinė įranga“ apibrėžimas</a> (kurį paviešino Atviro šaltinio 167 iniciatyva ir yra per ilgas, kad būtų čia įkeltas) buvo netiesiogiai 168 išvestas pagal mūsų laisvos programinės įrangos kriterijus. Jie nėra tokie 169 patys; kai kuriais aspektais jie yra šiek tiek laisvesni. Nepaisant šito, 170 jų apibrėžimas dauguma atvejų sutinka su mūsų apibrėžimu.</p> 171 172 <p>Tačiau, akivaizdi išsireiškimo „atviro šaltinio programinė 173 įranga“ reikšmė – ir tokia, kokią dauguma žmonių mano, kad jis 174 reiškia – yra „Jūs galite pažiūrėti į šaltinio kodą“. Tas 175 kriterijus yra daug silpnesnis, nei laisvos programinės įrangos apibrėžimas, 176 taip pat daug silpnesnis, nei oficialus atviro šaltinio apibrėžimas. Jis 177 apima daug programų, kurios nėra nei laisvos, nei atviro šaltinio.</p> 178 179 <p>Kadangi akivaizdi „atviras šaltinis“ reikšmė nėra ta, kurią 180 siekia perteikti jos gynėjai, išdava yra tokia, kad dauguma žmonių šį 181 terminą supranta klaidingai. Pagal rašytoją Neal Stephenson: „Linux 182 yra „atviro šaltinio“ programinė įranga, o tai reiškia, 183 paprasčiausiai, kad kiekvienas gali gauti jo šaltinio kodo failų 184 kopijas.“ Nemanau jis specialiai siekė atmesti arba suabejoti 185 oficialiu apibrėžimu. Manau jis paprasčiausiai pritaikė anglų kalbos 186 normatyvines taisykles, kad gautų to termino reikšmę. <a 187 href="https://web.archive.org/web/20001011193422/http://da.state.ks.us/ITEC/TechArchPt6ver80.pdf">Kansas 188 valstija</a> paviešino panašų apibrėžimą: „Naudokite atviro šaltinio 189 programinę įrangą (OSS). OSS yra programinė įranga, kuriai šaltinio kodas 190 yra laisvai ir viešai prieinamas, nors konkretūs licencijavimo susitarimai 191 skiriasi tuo, kas asmeniui yra leidžiama daryti su tuo kodu.“</p> 192 193 <p><i>New York Times</i> <a 194 href="http://www.nytimes.com/external/gigaom/2009/02/07/07gigaom-the-brave-new-world-of-open-source-game-design-37415.html">išleido 195 straipsnį, kuriame to termino reikšmė ištempta</a> iki naudotojo atliekamo 196 beta testavimo – leidimas keliems naudotojams išbandyti ankstyvą 197 versiją ir suteikti konfidencialų atgalinį ryšį – ką nuosavybinės 198 programinės įrangos autoriai praktikavo dešimtmečiais.</p> 199 200 <p>Tas terminas buvo net ištemptas apimti įrangos dizainus, kurie yra <a 201 href="http://www.theguardian.com/sustainable-business/2015/aug/27/texas-teenager-water-purifier-toxic-e-waste-pollution">paviešinti 202 be patento</a>. Patento neturinčios įrangos dizainai gali būti aukštinami 203 prisidėjimai prie visuomenės, bet terminas „šaltinio kodas“ su 204 jais nėra susijęs.</p> 205 206 <p>Atviro šaltinio palaikytojai bando su šituo susidoroti rodydami į jų 207 oficialų apibrėžimą, bet tas pataisomasis požiūris yra mažiau efektyvus 208 jiems, nei jis yra mums. Terminas „laisva programinė įranga“ 209 turi dvi natūralias reikšmes, viena iš kurių yra siektoji reikšmė, taigi, 210 asmuo, kuris suvokė „kalbos laisvės, o ne nemokamo alaus“ idėją, 211 jos daugiau klaidingai nesupras. Bet terminas „atviras 212 šaltinis“ turi tik vieną natūralią reikšmę, kuri yra skirtinga, nei 213 reikšmė, kurią turi mintyje jo palaikytojai. Taigi, nėra glausto būdo 214 paaiškinti ir pateisinti jo oficialų apibrėžimą. Tai sukelia dar blogesnę 215 sumaištį.</p> 216 217 <p>Kitas „atviro šaltinio“ nesusipratimas yra idėja, kad jis 218 reiškia „nenaudojamą GNU GPL“. Tai krypsta prie dar vieno 219 gretutinio nesusipratimo, kad „laisva programinė įranga“ reiškia 220 „GPL padengta programinė įranga“. Abu atvejai yra klaidingi, 221 kadangi GNU GPL kvalifikuojama kaip atviro šaltinio licencija ir dauguma 222 atviro šaltinio licencijų kvalifikuojamos kaip laisvos programinės įrangos 223 licencijos. Be GNU GPL yra <a href="/licenses/license-list.html">daug 224 laisvos programinės įrangos licencijų</a>.</p> 225 226 <p>Terminas „atviras šaltinis“ buvo dar toliau ištemptas jį 227 panaudojant kitose veiklose, tokiose kaip vyriausybinėse, švietimo ir 228 mokslo, kur nėra tokio dalyko, kaip šaltinio kodas ir kur programinės 229 įrangos licencijavimo kriterijai paprasčiausiai nėra tinkami. Vienintelis 230 bendras dalykas, kurį šios veiklos turi, yra tas, kad jos kažkaip prikviečia 231 žmones dalyvauti. Jie ištempia šį terminą taip toli, kad jis reiškia tik 232 „dalyvaujantį“ arba „skaidrų“, arba dar mažiau nei 233 tie. Blogiausia, jis <a 234 href="http://www.nytimes.com/2013/03/17/opinion/sunday/morozov-open-and-closed.html">tapo 235 beprotišku skambiu žodeliu</a>.</p> 236 237 <h3>Skirtingos vertybės gali privesti prie panašių išvadų… bet ne visada</h3> 238 239 <p>1960–1970 m. laikotarpiu, radikalios grupės turėjo frakcionalizmo 240 reputaciją: kai kurios organizacijos skilo dėl nesutarimų apie strategijos 241 detales ir dvi dukterinės grupės viena su kita elgėsi kaip su priešais, 242 nepaisant panašių pagrindinių tikslų ir vertybių. Dešinysis sparnas padarė 243 didžiąją šito dalį ir panaudojo ją visos kairės kritikavimui.</p> 244 245 <p>Kai kurie bando paniekinti laisvos programinės įrangos judėjimą lygindami 246 mūsų nesutarimą su atviru šaltiniu su tų radikalių grupių nesutarimais. Jie 247 suvokia šitą atvirkščiai. Mes nesutariame su atviro šaltinio stovykla dėl 248 pagrindinių tikslų ir vertybių, bet jų požiūriai ir mūsų dauguma atvejų veda 249 prie tokio paties praktinio elgesio – tokio kaip laisvos programinės 250 įrangos vystymas.</p> 251 252 <p>Išdavoje, žmonės iš laisvos programinės įrangos judėjimo ir atviro šaltinio 253 stovyklos dažnai dirba ties praktiniais projektais, tokiais kaip programinės 254 įrangos vystymas, kartu. Kelia nuostabą, kad tokios skirtingos filosofinės 255 pažiūros gali taip dažnai motyvuoti skirtingus žmones dalyvauti tuose 256 pačiuose projektuose. Nepaisant šito, būna situacijų, kuriose šios 257 fundamentaliai skirtingos pažiūros veda prie labai skirtingų veiksmų.</p> 258 259 <p>Atviro šaltinio idėja yra ta, kad leidžiant naudotojams pakeisti ir 260 išplatinti programinę įrangą, padarys ją galingesne ir patikimesne. Tačiau 261 šitai nėra garantuota. Nuosavybinės programinės įrangos autoriai nebūtinai 262 yra nekompetentingi. Kartais jie pagamina programą, kuri yra galinga ir 263 patikima, nors ji ir negerbia naudotojų laisvės. Laisvos programinės 264 įrangos aktyvistai ir atviro šaltinio entuziastai į tą reaguos labai 265 skirtingai.</p> 266 267 <p>Grynas atviro šaltinio entuziastas, tas, kuris visiškai nėra įtakotas 268 laisvos programinės įrangos idealais, sakys: „Aš esu nustebęs, jog 269 jums pavyko pasiekti, kad programa taip gerai veiktų nesinaudojant mūsų 270 vystymo modeliu, bet jums pavyko. Kaip aš galėčiau gauti kopiją?“ 271 Toks požiūris apdovanos schemas, kuriomis atimama mūsų laisvė, vedant prie 272 jos praradimo.</p> 273 274 <p>Laisvos programinės įrangos aktyvistas sakys: „Jūsų programa yra labai 275 patraukli, bet aš labiau vertinu savo laisvę. Taigi, aš atmetu jūsų 276 programą. Savo darbą padarysiu kokiu nors kitu būdu ir palaikysiu projektą 277 sukurti laisvą pakaitalą.“ Jei mes vertiname savo laisvę, mes galime 278 veikti, kad ją išlaikytume ir apsaugotume.</p> 279 280 <h3>Galinga, patikima programinė įranga gali būti blogai</h3> 281 282 <p>Idėja, kad mes norime galingos ir patikimos programinės įrangos kyla iš 283 spėjimo, kad tokia programinė įranga yra sukurta aptarnauti savo 284 naudotojus. Jei ji yra galinga ir patikima, tai reiškia, kad ji juos 285 aptarnauja geriau.</p> 286 287 <p>Bet pasakyti, kad programinė įranga aptarnauja savo naudotojus galima tik 288 jei ji gerbia jų laisvę. Kas jeigu ta programinė įranga yra suprojektuota 289 savo naudotojus supančioti grandinėmis? Tada galingumas reiškia, kad tos 290 grandinės yra labiau supančiojančios ir patikimumas, kad jas sunkiau 291 nuimti. Kenksmingos ypatybės, tokios kaip naudotojų šnipinėjimas, naudotojų 292 apribojimas, galinės durys ir primestiniai atnaujinimai yra įprasti 293 nuosavybinei programinei įrangai ir kai kurie atviro šaltinio palaikytojai 294 nori jas įgyvendinti atviro šaltinio programose.</p> 295 296 <p>Spaudžiant filmų ir įrašų kompanijoms, programinė įranga skirta individams 297 naudoti vis labiau yra projektuojama konkrečiai jų suvaržymui. Ši 298 kenksminga ypatybė yra žinoma kaip Skaitmeninių suvaržymų valdymas (DRM) 299 (pamatykite <a 300 href="http://defectivebydesign.org/">DefectiveByDesign.org</a>) ir yra 301 laisvės, kurią laisva programine įranga siekiama suteikti, dvasios 302 antitezė. Ir ne tik dvasia: kadangi DRM tikslas yra sugniuždyti jūsų 303 laisvę, DRM autoriai bando padaryti, kad būtų sunku, neįmanoma ar net 304 neteisėta jums pakeisti tą programinę įrangą, kuri įgyvendina DRM.</p> 305 306 <p>Tuo pačiu, kai kurie atviro šaltinio palaikytojai pasiūlė „atviro 307 šaltinio DRM“ programinę įrangą. Jų idėja yra tokia, kad paviešindami 308 programų, suprojektuotų apriboti jūsų prieigą prie užšifruotos terpės, 309 šaltinio kodą ir kitiems leidžiant jį pakeisti, jie pagamins galingesnę ir 310 patikimesnę programinę įrangą tokių naudotojų kaip jūs apribojimui. Ta 311 programinė įranga tada būtų pristatyta jums įrenginiuose, kurie jums 312 neleidžia jos pakeisti.</p> 313 314 <p>Ši programinė įranga gali būti atviras šaltinis ir naudoti atviro šaltinio 315 vystymo modelį, bet ji nebus laisva programinė įranga, kadangi ji negerbs 316 naudotojų, būtent tų, kurie ją leis, laisvės. Jei atviro šaltinio vystymo 317 modeliui pasiseks šią programinę įrangą padaryti galingesne ir patikimesne 318 jus apribojant, tai ją padarys net dar blogesne.</p> 319 320 <h3>Laisvės baimė</h3> 321 322 <p>Pagrindinė pradinė motyvacija tų, kurie nuo laisvos programinės įrangos 323 judėjimo atskyrė atviro šaltinio stovyklą buvo ta, kad etinės „laisvos 324 programinės įrangos“ idėjos kai kuriuos žmones vertė jaustis 325 nepatogiai. Tai yra tiesa: etinių problemų, tokių kaip laisvė, iškėlimas, 326 kalbėjimas apie atsakomybes ir apie patogumą taipogi, yra žmonių prašymas 327 mąstyti apie dalykus, tokius kaip ar jų elgesys yra etiškas, kuriuos jie 328 galbūt būtų linkę ignoruoti. Tai gali sukelti diskomfortą ir kai kurie 329 žmonės gali paprasčiausiai nuo to atsiriboti. Tai nereiškia, kad mes 330 turėtume nustoti apie šias problemas kalbėti.</p> 331 332 <p>Tačiau, tai yra tai, ką atviro šaltinio lyderiai nusprendė padaryti. Jie 333 sumąstė, kad išlaikydami tylą apie etiką ir laisvę ir kalbėdami tik apie 334 greitas praktines tam tikros laisvos programinės įrangos naudas, jie galbūt 335 galėtų efektyviau „parduoti“ tą programinę įrangą tam tikriems 336 naudotojams, ypatingai verslui.</p> 337 338 <p>Toks požiūris pasiteisino kaip, jo paties nuostatomis, efektyvus. Atviro 339 šaltinio retorika daugelį verslų ir individų įtikino naudoti, ir net 340 vystyti, laisvą programinę įrangą, o tai išplėtė mūsų bendruomenę – 341 bet tiktais paviršutinišku, praktiniu lygiu. Atviro šaltinio filosofija, 342 kartu su jos grynai praktinėmis vertybėmis, užkardo laisvos programinės 343 įrangos gilesnių idėjų supratimą; ji atveda daug žmonių į mūsų bendruomenę, 344 bet nemoko jų jos apginti. Tai yra gerai, kiek siekia, bet nėra pakankama 345 laisvę padaryti saugia. Naudotojų pritraukimas prie laisvos programinės 346 įrangos juos nuveda tik dalį kelio tapti savo pačių laisvės gynėjais.</p> 347 348 <p>Anksčiau ar vėliau šie naudotojai bus pakviesti, dėl kokio nors praktinio 349 privalumo, pereiti atgal prie nuosavybinės programinės įrangos. 350 Nesuskaičiuojamai daug kompanijų siekia pasiūlyti tokią pagundą, kai kurie 351 net siūlo kopijas už dyką. Kodėl naudotojai turėtų atsisakyti? Tiktais 352 jeigu jie išmoko vertinti laisvos programinės įrangos suteiktą laisvę, 353 vertinti pačią laisvę, o ne konkrečios laisvos programinės įrangos techninį 354 ir praktinį patogumą. Šiai idėjai skleisti, mes turime kalbėti apie 355 laisvę. Tam tikras „nutylėkime“ požiūrio į verslą kiekis gali 356 būti bendruomenei naudingas, bet yra pavojinga jei jis taps tokiu įprastu, 357 kad meilė laisvei atrodys kaip ekscentriškumas.</p> 358 359 <p>Ta pavojinga situacija yra būtent tai ką mes turime. Dauguma žmonių 360 užsiimančių laisva programine įranga, ypatingai jos platintojai, nedaug te 361 pasako apie laisvę – nes jie įprastai siekia būti „labiau 362 priimtinais verslui“. Beveik visos GNU/Linux operacinės sistemos 363 distribucijos prie bazinės laisvos sistemos prideda nuosavybinių paketų ir 364 jos kviečia naudotojus laikyti tai privalumu, o ne trūkumu.</p> 365 366 <p>Nuosavybinių priedų programinė įranga ir dalinai nelaisvos GNU/Linux 367 distribucijos randa derlingą žemę, nes dauguma mūsų bendruomenės 368 nereikalauja laisvės kartu su jų programine įranga. Tai nėra sutapimas. 369 Dauguma GNU/Linux naudotojų su šia sistema buvo supažindinti per 370 „atviro šaltinio“ diskutavimą, kuris nepasako, kad tikslas yra 371 laisvė. Praktika, kuria neišsaugoma laisvė ir žodžiai, kuriais nekalbama 372 apie laisvę eina kartu, kiekvienas skatindamas kitą. Siekiant įveikti šią 373 tendenciją, mums reikia daugiau, o ne mažiau, kalbėti apie laisvę.</p> 374 375 <h3>„FLOSS“ ir „FOSS“</h3> 376 377 <p> Terminai „FLOSS“ ir „FOSS“ buvo <a 378 href="/philosophy/floss-and-foss.html">neutralūs tarp laisvos programinės 379 įrangos ir atviro šaltinio</a>. Jei jūsų tikslas yra neutralumas, 380 “FLOSS” yra iš tų dviejų geresnis, nes jis iš tikrųjų yra 381 neutralus. Bet jei jūs norite pastovėti už laisvę, neutralaus termino 382 naudojimas nėra tas kelias. Stovėjimas už laisvę apima jūsų paramos laisvei 383 parodymą žmonėms.</p> 384 385 <h3>Konkurentai dalijant protus</h3> 386 387 <p>„Laisva“ ir „atviras“ yra konkurentai dalijant 388 protus. „Laisva programinė įranga“ ir „atviras 389 šaltinis“ yra skirtingos idėjos, bet, pagal daugelio žmonių 390 programinės įrangos matymą, jos rungiasi dėl tos pačios koncepcinės nišos. 391 Kai žmonės pripranta sakyti ir mąstyti „atviru šaltiniu“, tai 392 jiems yra kliūtis suprasti laisvos programinės įrangos judėjimo filosofiją 393 ir apie ją mąstyti. Jei jie jau sieja mus ir mūsų programinę įrangą su 394 žodžiu „atviras“, mums gali reikėti juos intelektualiai sukrėsti 395 prieš tai, kai jie atpažins, kad mes stovime už kažką <em>kitką</em>. Bet 396 kokia veikla, kuri skatina žodį „atviras“ yra linkusi prailginti 397 užuolaidą, kuri slepia laisvos programinės įrangos judėjimo idėjas.</p> 398 399 <p>Todėl, laisvos programinės įrangos aktyvistams yra gerai patarta atsisakyti 400 dirbti veikloje, kuri save vadina „laisva“. Net jei ta veikla 401 yra savaime gera, kiekvienas jūsų padarytas indėlis šalimais padaro šiek 402 tiek žalos. Pilna kitų gerų veiklų, kurios save vadina 403 „laisvomis“ ar „libre“. Kiekvienas prisidėjimas prie 404 tų projektų šalimais padaro šiek tiek papildomo gerumo. Iš tokios gausybės 405 naudingų projektų, kuriuos galima pasirinkti, kodėl gi nepasirinkus tokio, 406 kuris padaro šiek tiek papildomo gerumo?</p> 407 408 <h3>Išvada</h3> 409 410 <p>Kol atviro šaltinio gynėjai pritraukia naujų naudotojų į mūsų bendruomenę, 411 mes, laisvos programinės įrangos aktyvistai, privalome petys į petį vykdyti 412 užduotį laisvės problemą pristatyti jų dėmesiui. Mes turime sakyti: 413 „Tai yra laisva programinė įranga ir ji jums suteikia laisvę!“ 414 – daugiau ir garsiau nei bet kada anksčiau. Kiekvieną kartą kai jūs 415 sakote „laisva programinė įranga“, o ne „atviras 416 šaltinis“, jūs padedate mūsų reikalui.</p> 417 418 <h4>Pastabos</h4> 419 420 <!-- The article is incomplete (#793776) as of 21st January 2013. 421 <p> 422 423 Joe Barr's article, 424 <a href="http://www.itworld.com/LWD010523vcontrol4">“Live and 425 let license,”</a> gives his perspective on this issue.</p> 426 --> 427 <p> 428 Lakhani ir Wolf <a 429 href="http://ocw.mit.edu/courses/sloan-school-of-management/15-352-managing-innovation-emerging-trends-spring-2005/readings/lakhaniwolf.pdf">straipsnyje 430 apie laisvos programinės įrangos autorių motyvaciją</a> įvardinta, kad 431 reikšminga dalis yra motyvuota požiūriu, kad programinė įranga turėtų būti 432 laisva. Taip yra nepaisant fakto, jog jie apklausė autorius, esančius 433 SourceForge, svetainėje, kuri nepalaiko požiūrio, kad tai yra etinė 434 problema.</p> 435 436 <div class="translators-notes"> 437 438 <!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't have notes.--> 439 <h3>Vertėjo pastabos</h3> 440 <ol> 441 <li id="TransNote1">Nuo čia ir toliau, akronimai originalo kalba 442 neverčiami.</li> 443 </ol></div> 444 </div> 445 446 <!-- for id="content", starts in the include above --> 447 <!--#include virtual="/server/footer.lt.html" --> 448 <div id="footer"> 449 <div class="unprintable"> 450 451 <p>Bendrus FSF ir GNU užklausimus prašome atsiųsti į <a 452 href="mailto:gnu@gnu.org"><gnu@gnu.org></a>. Taip pat, yra ir <a 453 href="/contact/">kiti būdai susisiekti</a> su FSF. Neveikiančių nuorodų ir 454 kiti pataisymai arba pasiūlymai gali būti atsiųsti į <a 455 href="mailto:webmasters@gnu.org"><webmasters@gnu.org></a>.</p> 456 457 <p> 458 459 <!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph, 460 replace it with the translation of these two: 461 462 We work hard and do our best to provide accurate, good quality 463 translations. However, we are not exempt from imperfection. 464 Please send your comments and general suggestions in this regard 465 to <a href="mailto:web-translators@gnu.org"> 466 467 <web-translators@gnu.org></a>.</p> 468 469 <p>For information on coordinating and submitting translations of 470 our web pages, see <a 471 href="/server/standards/README.translations.html">Translations 472 README</a>. --> 473 Mes dirbame sunkiai ir labai stengiamės, kad pateiktume tikslius, geros 474 kokybės vertimus. Tačiau mes nesame išimtys netobulumui. Prašome siųskite 475 savo komentarus ir bendrus pasiūlymus šia prasme į <a 476 href="mailto:web-translators@gnu.org"><web-translators@gnu.org></a>.</p> 477 <p>Mūsų tinklapių vertimų koordinavimo ir pateikimo informaciją pamatykite 478 <a href="/server/standards/README.translations.html">Vertimų 479 PERSKAITYKITEMANE</a>.</p> 480 </div> 481 482 <p>Copyright © 2007, 2010, 2012, 2015, 2016 Richard Stallman</p> 483 484 <p>Šiam puslapiui taikoma <a rel="license" 485 href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/4.0/deed.lt">Creative 486 Commons Priskyrimas - Jokių išvestinių darbų 4.0 Tarptautinė licencija</a>.</p> 487 488 <!--#include virtual="/server/bottom-notes.lt.html" --> 489 <div class="translators-credits"> 490 491 <!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't want credits.--> 492 </div> 493 494 <p class="unprintable"><!-- timestamp start --> 495 Atnaujinta: 496 497 $Date: 2017/04/06 17:20:53 $ 498 499 <!-- timestamp end --> 500 </p> 501 </div> 502 </div> 503 </body> 504 </html>