not-ipr.html (16243B)
1 <!--#set var="PO_FILE" 2 value='<a href="/philosophy/po/not-ipr.lt.po"> 3 https://www.gnu.org/philosophy/po/not-ipr.lt.po</a>' 4 --><!--#set var="ORIGINAL_FILE" value="/philosophy/not-ipr.html" 5 --><!--#set var="DIFF_FILE" value="/philosophy/po/not-ipr.lt-diff.html" 6 --><!--#set var="OUTDATED_SINCE" value="2016-11-09" --> 7 8 <!--#include virtual="/server/header.lt.html" --> 9 <!-- Parent-Version: 1.79 --> 10 11 <!-- This file is automatically generated by GNUnited Nations! --> 12 <title>Ar jūs pasakėte „Intelektinė nuosavybė“? Tai gundantis miražas - 13 GNU projektas - Laisvos programinės įrangos fondas</title> 14 15 <!--#include virtual="/philosophy/po/not-ipr.translist" --> 16 <!--#include virtual="/server/banner.lt.html" --> 17 <!--#include virtual="/server/outdated.lt.html" --> 18 <h2>Ar jūs pasakėte „Intelektinė nuosavybė“? Tai gundantis miražas</h2> 19 20 <p>pagal <a href="http://www.stallman.org/">Richard M. Stallman</a></p> 21 22 <p> 23 Tapo madinga mėtytis autorių teisėmis, patentais ir prekės ženklais – 24 trys atskiri ir skirtingi dalykai, apimantys tris atskirus ir skirtingus 25 įstatymų rinkinius – priedo tuzinas kitų įstatymų viename kibire ir 26 visa tai pavadinta „intelektinė nuosavybė“. Šis iškraipantis ir 27 sumišimą keliantis terminas netapo įprastu atsitiktinai. Kompanijos, kurios 28 iš to sumišimo uždirba, jį skatino. Švariausias kelias iš šito sumišimo yra 29 visiškas šio termino atmetimas. 30 </p> 31 32 <p> 33 Pagal profesorių Mark Lemley, dabar dirbančio Stanford Law School, platus 34 termino „intelektinė nuosavybė“ vartojimas yra mada, kuri 35 atsirado po 1967 m. įsteigtos Pasaulinės „intelektinės 36 nuosavybės“ organizacijos (WIPO) ir tik pastaraisiais metais tapo 37 tikrai įprastu. (WIPO yra buvusi UN organizacija, bet iš tiesų atstovauja 38 autorių teisių, patentų ir prekės ženklų turėtojų interesus.) Platus 39 naudojimas datuojamas nuo <a 40 href="https://books.google.com/ngrams/graph?content=intellectual+property&year_start=1800&year_end=2008&corpus=15&smoothing=1&share=&direct_url=t1%3B%2Cintellectual%20property%3B%2Cc0">apytiksliai 41 1990 m.</a> (<a href="/graphics/seductivemirage.png">Vietinio paveikslo 42 kopija</a>.) 43 </p> 44 45 <p> 46 Šitame termine yra šališkumas, kurį nesunku pamatyti: jame siūloma apie 47 autorių teises, patentus ir prekės ženklus galvoti pagal analogiją su 48 fizinių objektų nuosavybės teisėmis. (Ši analogija prieštarauja autorių 49 teisių įstatymo, patento įstatymo ir prekės ženklo įstatymo teisinėms 50 filosofijoms, bet tik specialistai tą žino.) Šie įstatymai iš tikrųjų nėra 51 labai panašūs į fizinės nuosavybės įstatymą, bet šio termino naudojimas 52 įstatymų leidėjus veda prie didesnio jų suvienodinimo. Kadangi tokio 53 pokyčio pageidauja kompanijos, kurios vykdo autorių teisių, patento ir 54 prekės ženklo galias, terminu „intelektinė nuosavybė“ sukurtas 55 šališkumas jas tenkina. 56 </p> 57 58 <p> 59 Toks šališkumas yra pakankamas, kad šį terminą atmesti ir žmonės dažnai 60 manęs prašydavo pasiūlyti tai visai kategorijai kokį nors kitą pavadinimą 61 – arba pasiūlydavo savo pačių alternatyvas (dažnai su humoru). Į 62 pasiūlymus įeidavo IMP, pagal Sudarytos monopolijos privilegijos, ir GOLEM, 63 pagal Iš vyriausybės keldinamos teisiškai priverstinės monopolijos. Kai 64 kurie kalba apie „išskirtinių teisių režimus“, bet mintyje 65 apribojimų laikymas „teisėmis“ irgi yra dvigubas mąstymas. 66 </p> 67 68 <p> 69 Kai kurie iš šių alternatyvių pavadinimų būtų žingsnis į priekį, bet 70 klaidinga „intelektinė nuosavybė“ sukeisti su bet kuriuo kitu 71 terminu. Kitu pavadinimu nebus galima išskirti tame termine esančią gilesnę 72 problemą: perdėtą subendrinimą. Nėra tokio suvienyto dalyko kaip 73 „intelektinė nuosavybė“ – tai yra miražas. Vienintelė 74 priežastis kodėl žmonės galvoja, kad tai turi prasmę kaip nuosekli 75 kategorija yra ta, jog platus šio termino naudojimas juos suklaidino apie 76 kokius įstatymus yra svarstoma. 77 </p> 78 79 <p> 80 Terminas „intelektinė nuosavybė“ geriausiu atveju yra ertmė, į 81 kurią sugrūdami fundamentaliai skirtingi įstatymai. Ne teisininkai, kurie 82 išgirsta vieną terminą, taikomą šiems įvairiems įstatymams, yra linkę 83 manyti, kad jie yra paremti bendru principu ir panašiai funkcionuoja. 84 </p> 85 86 <p> 87 Nieko toliau nuo šio atvejo negali būti. Šie įstatymai kildinti atskirai, 88 skirtingai vystyti, dengia skirtingas veiklas, turi skirtingas taisykles ir 89 kelia skirtingas viešosios politikos problemas. 90 </p> 91 92 <p> 93 Pavyzdžiui, autorių teisių įstatymas buvo suprojektuotas skatinti autorinius 94 kūrinius ir meną ir numato darbo išraiškos detales. Patento įstatymu siekta 95 skatinti naudingų idėjų viešinimą, sumokant laikinos monopolijos idėjai 96 suteikimo, tam, kuris ją paviešina, kaina – kaina, kurią gali būti 97 verta sumokėti kai kuriose srityse, bet ne visose. 98 </p> 99 100 <p> 101 Prekės ženklo įstatymu, priešingai, nebuvo siekta skatinti kokį nors 102 konkretų veikimo būdą, bet paprasčiausiai įgalinti pirkėjus žinoti ką jie 103 perka. Tačiau, įstatymų leidėjai, veikiami termino „intelektinė 104 nuosavybė“, pavertė jį į schemą, kuria suteikiamos paskatos 105 reklamuotis. Ir šie yra tik trys iš daugelio įstatymų į kuriuos šis 106 terminas nukreipia. 107 </p> 108 109 <p> 110 Kadangi šitie įstatymai buvo išvystyti nepriklausomai, jie yra skirtingi 111 kiekviena detale, taip pat ir jų pagrindiniais tikslais ir metodais. Todėl, 112 jei jūs sužinosite kokį nors faktą apie autorių teisių įstatymą, jūs būsite 113 išmintingas manydamas, kad patento įstatymas yra skirtingas. Jūs retai kada 114 suklysite! 115 </p> 116 117 <p> 118 Praktikoje, beveik visi bendri pareiškimai su kuriais susidursite, 119 formuluojami naudojant „intelektinė nuosavybė“, bus neteisingi. 120 Pavyzdžiui, jums teks susidurti su teiginiais, kad „jos“ tikslas 121 yra „skatinti inovatyvumą“, bet tai tinka tik patento įstatymui 122 ir galbūt sėja pramogų monopolijas. Autorių teisių įstatymu nėra rūpinamasi 123 inovatyvumu; populiarios muzikos daina arba novelė yra saugoma autorių 124 teisėmis net jei ten nėra nieko inovatyvaus. Prekės ženklo įstatymu nėra 125 rūpinamasi inovatyvumu; jei aš įkursiu arbatos parduotuvę ir pavadinsiu ją 126 „rms arbata“, tai būtų tvirtas prekės ženklas, net jei aš 127 parduodu tas pačias arbatas, tokiu pačiu būdu kaip ir visi kiti. Prekybinės 128 paslapties įstatymu nėra rūpinamasi inovatyvumu, išskyrus prabėgomis; mano 129 arbatos klientų sąrašas būtų prekybinė paslaptis, niekuo nesusijusi su 130 inovatyvumu.</p> 131 132 <p> 133 Jums taip pat teks susidurti su pareiškimais, kad „intelektine 134 nuosavybe“ rūpinamasi „kūrybiškumu“, bet iš tikro tai 135 tinka tik autorių teisių įstatymui. Reikia daugiau, nei kūrybiškumo, kad 136 sukurti patentuotiną išradimą. Prekės ženklo įstatymas ir prekybinės 137 paslapties įstatymas neturi nieko bendro su kūrybiškumu; pavadinimas 138 „rms arbata“ nė trupučio nėra kūrybiškas ir mano slaptas arbatos 139 klientų sąrašas irgi.</p> 140 141 <p> 142 Žmonės dažnai sako „intelektinė nuosavybė“, kai jie iš tikrųjų 143 turi mintyje kokį nors didesnį ar mažesnį įstatymų rinkinį. Pavyzdžiui, 144 turtingos valstybės neturtingoms valstybėms dažnai primeta neteisingus 145 įstatymus, kad iš jų išspaustų pinigų. Kai kurie iš šių įstatymų yra tarp 146 taip vadinamų „intelektinės nuosavybės“ įstatymų ir kiti nėra; 147 nepaisant šito, šios praktikos kritikai dažnai griebiasi tos etiketės, nes 148 ji jiems tapo pažįstama. Ją naudodami, jie klaidingai pateikia problemos 149 natūrą. Būtų geriau naudoti tikslų terminą, tokį kaip „teisinė 150 kolonizacija“, kuriuo perteikiama reikalo esmė. 151 </p> 152 153 <p> 154 Paprasti žmonės nėra vieninteliai, kuriems šis terminas kelia sumišimą. Net 155 teisės profesoriai, kurie moko šių įstatymų, yra termino „intelektinė 156 nuosavybė“ gundymu įvilioti ir išblaškyti ir daro bendrus pareiškimus, 157 kurie prieštarauja jiems žinomiems faktams. Pavyzdžiui, vienas profesorius 158 2006 m. parašė: 159 </p> 160 161 <blockquote><p> 162 Skirtingai nuo jų įpėdinių, kurie dabar dirba viename WIPO aukšte, JAV 163 konstitucijos formuotojai turėjo principinį, į konkurencingumą orientuotą 164 požiūrį į intelektinę nuosavybę. Jie žinojo, kad gali būti reikalingos 165 teisės, bet… jie surišo kongresui rankas, keliais būdais apribodami jo 166 galią. 167 </p></blockquote> 168 169 <p> 170 Tame pareiškime minima JAV Konstitucijos 1 straipsnio, 8 skyriaus, 8 išlyga, 171 kuria įgaliojami autorių teisių įstatymas ir patento įstatymas. Nors ta 172 išlyga neturi nieko bendro su prekės ženklo įstatymu, prekybinės paslapties 173 įstatymu ar įvairiais kitais. Terminas „intelektinė nuosavybė“ 174 privedė tą profesorių prie neteisingo apibendrinimo. 175 </p> 176 177 <p> 178 Terminas „intelektinė nuosavybė“ taip pat veda prie 179 supaprastinto mąstymo. Jis skatina žmones koncentruotis ties skurdžiu 180 bendrumu tokia forma, kokią šie fundamentaliai skirtingi įstatymai turi 181 – kad jie kai kurioms šalims kuria dirbtines privilegijas – ir 182 nepaisyti detalių, kurios sudaro jų sudėtį: konkretūs apribojimai, kuriuos 183 kiekvienas įstatymas visuomenei sukuria ir iš to kylančios pasekmės. Šis 184 supaprastintas koncentravimasis ties forma skatina „ekonomišką“ 185 požiūrį į visas šias problemas. 186 </p> 187 188 <p> 189 Čia veikia ekonomika, kaip dažnai atsitinka, kaip transporto priemonė 190 neišnagrinėtoms prielaidoms. Į šias įeina prielaidos apie vertybes, tokias 191 kaip, kad svarbus yra produkcijos kiekis, kai laisvė ir gyvenimo būdas ne, 192 ir faktinės prielaidos, kurios yra didžiąja dalimi neteisingos, tokios kaip, 193 kad muzikos autorių teisės remia muzikantus, arba, kad vaistų patentai remia 194 gyvenimus gelbėjančius tyrimus. 195 </p> 196 197 <p> 198 Dar viena problema, plačiąja prasme termine „intelektinė 199 nuosavybė“ tiesiogiai neišreikšta, yra ta, kad konkrečios problemos, 200 iškeltos tais įvairiais įstatymais, tampa beveik nematomomis. Šios 201 problemos iškyla dėl kiekvieno įstatymo niuansų – konkrečiai ką 202 terminas „intelektinė nuosavybė“ skatina žmones ignoruoti. 203 Pavyzdžiui, viena su autorių teisių įstatymu susijusi problema yra ta, ar 204 dalinimasis muzika turėtų būti leidžiamas; patento įstatymas čia yra ne prie 205 ko. Patento įstatymu iškeliamos tokios problemos, kaip ar neturtingoms 206 valstybėms turėtų būti leidžiama gaminti gyvenimus gelbėjančius vaistus ir 207 juos parduoti pigiai, kad išgelbėti gyvenimus; autorių teisių įstatymas su 208 tokiais reikalais neturi nieko bendro. 209 </p> 210 211 <p> 212 Nei viena iš šių problemų savo natūra nėra tiktai ekonominė ir jų 213 neekonominiai aspektai yra labai skirtingi; naudoti lėkštą, ekonominį, 214 perdėtą subendrinimą kaip apie juos svarstymo pagrindą, reiškia ignoruoti 215 tuos skirtumus. Tų dviejų įstatymų įdėjimas į „intelektinės 216 nuosavybės“ kibirą užgožia aiškų mąstymą apie kiekvieną iš jų. 217 </p> 218 219 <p> 220 Todėl, bet kurios nuomonės apie „intelektinės nuosavybės 221 problemą“ ir bet kurie subendrinimai apie šią neva kategoriją yra 222 beveik užtikrintai kvaili. Jei jūs manote, kad visi tie įstatymai yra viena 223 problema, jūs būsite linkę parinkti savo nuomones iš eilės šluojančiai 224 perdėtų subendrinimų, nei vienas iš kurių nėra nors kiek geras. 225 </p> 226 227 <p> 228 Jei jūs norite apie patentų arba autorių teisių, arba prekės ženklų, arba 229 kokių nors kitų skirtingų įstatymų iškeltas problemas mąstyti aiškiai, 230 pirmas žingsnis yra užmiršti idėją jas sugrūsti kartu ir su jomis elgtis 231 kaip su atskiromis temomis. Antras žingsnis yra atmesti terminu 232 „intelektinė nuosavybė“ siūlomas siauras perspektyvas ir 233 supaprastintą vaizdą. Svarstykite kiekvieną iš šių problemų atskirai, 234 visoje jos pilnumoje, ir jūs turite šansą gerai jas apsvarstyti. 235 </p> 236 237 <p>Ir kai prieinama prie WIPO reformavimo, čia yra <a 238 href="http://fsfe.org/projects/wipo/wiwo.en.html">vienas pasiūlymas dėl WIPO 239 pavadinimo ir sudėties pakeitimo</a>. 240 </p> 241 242 <hr /> 243 244 <p> 245 Taip pat pamatykite <a href="/philosophy/komongistan.html">Neįprastą 246 Komongistan istoriją (Termino „intelektinė nuosavybė“ 247 daužymą)</a>. 248 </p> 249 250 <p> 251 Šalys Afrikoje yra daug labiau panašios, nei šie įstatymai ir 252 „Afrika“ yra nuosekli geografinė koncepcija; nepaisant to, <a 253 href="http://www.theguardian.com/world/2014/jan/24/africa-clinton">kalbėjimas 254 apie „Afriką“ vietoje konkrečios valstybės sukelia daug 255 sumaišties</a>. 256 </p> 257 258 <p> 259 <a 260 href="http://torrentfreak.com/language-matters-framing-the-copyright-monopoly-so-we-can-keep-our-liberties-130714/">Rickard 261 Falkvinge palaiko šio termino atmetimą</a>.</p> 262 263 <div class="translators-notes"> 264 265 <!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't have notes.--> 266 </div> 267 </div> 268 269 <!-- for id="content", starts in the include above --> 270 <!--#include virtual="/server/footer.lt.html" --> 271 <div id="footer"> 272 <div class="unprintable"> 273 274 <p>Bendrus FSF ir GNU užklausimus prašome atsiųsti į <a 275 href="mailto:gnu@gnu.org"><gnu@gnu.org></a>. Taip pat, yra ir <a 276 href="/contact/">kiti būdai susisiekti</a> su FSF. Neveikiančių nuorodų ir 277 kiti pataisymai arba pasiūlymai gali būti atsiųsti į <a 278 href="mailto:webmasters@gnu.org"><webmasters@gnu.org></a>.</p> 279 280 <p> 281 <!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph, 282 replace it with the translation of these two: 283 284 We work hard and do our best to provide accurate, good quality 285 translations. However, we are not exempt from imperfection. 286 Please send your comments and general suggestions in this regard 287 to <a href="mailto:web-translators@gnu.org"> 288 289 <web-translators@gnu.org></a>.</p> 290 291 <p>For information on coordinating and submitting translations of 292 our web pages, see <a 293 href="/server/standards/README.translations.html">Translations 294 README</a>. --> 295 Mes dirbame sunkiai ir labai stengiamės, kad pateiktume tikslius, geros 296 kokybės vertimus. Tačiau mes nesame išimtys netobulumui. Prašome siųskite 297 savo komentarus ir bendrus pasiūlymus šia prasme į <a 298 href="mailto:web-translators@gnu.org"><web-translators@gnu.org></a>.</p> 299 <p>Mūsų tinklapių vertimų koordinavimo ir pateikimo informaciją pamatykite 300 <a href="/server/standards/README.translations.html">Vertimų 301 PERSKAITYKITEMANE</a>.</p> 302 </div> 303 304 <!-- Regarding copyright, in general, standalone pages (as opposed to 305 files generated as part of manuals) on the GNU web server should 306 be under CC BY-ND 4.0. Please do NOT change or remove this 307 without talking with the webmasters or licensing team first. 308 Please make sure the copyright date is consistent with the 309 document. For web pages, it is ok to list just the latest year the 310 document was modified, or published. 311 If you wish to list earlier years, that is ok too. 312 Either "2001, 2002, 2003" or "2001-2003" are ok for specifying 313 years, as long as each year in the range is in fact a copyrightable 314 year, i.e., a year in which the document was published (including 315 being publicly visible on the web or in a revision control system). 316 There is more detail about copyright years in the GNU Maintainers 317 Information document, www.gnu.org/prep/maintain. --> 318 <p>Copyright © 2004, 2006, 2010, 2013, 2015 Richard M. Stallman</p> 319 320 <p>Šiam puslapiui taikoma <a rel="license" 321 href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/4.0/deed.lt">Creative 322 Commons Priskyrimas - Jokių išvestinių darbų 4.0 Tarptautinė licencija</a>.</p> 323 324 <!--#include virtual="/server/bottom-notes.lt.html" --> 325 <div class="translators-credits"> 326 327 <!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't want credits.--> 328 </div> 329 330 <p class="unprintable"><!-- timestamp start --> 331 Atnaujinta: 332 333 $Date: 2017/04/06 17:20:53 $ 334 335 <!-- timestamp end --> 336 </p> 337 </div> 338 </div> 339 </body> 340 </html>