linux-and-gnu.html (16699B)
1 <!--#set var="PO_FILE" 2 value='<a href="/gnu/po/linux-and-gnu.lt.po"> 3 https://www.gnu.org/gnu/po/linux-and-gnu.lt.po</a>' 4 --><!--#set var="ORIGINAL_FILE" value="/gnu/linux-and-gnu.html" 5 --><!--#set var="DIFF_FILE" value="/gnu/po/linux-and-gnu.lt-diff.html" 6 --><!--#set var="OUTDATED_SINCE" value="2017-09-04" --> 7 8 <!--#include virtual="/server/header.lt.html" --> 9 <!-- Parent-Version: 1.79 --> 10 11 <!-- This file is automatically generated by GNUnited Nations! --> 12 <title>Linux ir GNU - GNU projektas - Laisvos programinės įrangos fondas</title> 13 <meta http-equiv="Keywords" content="GNU, FSF, Laisvos programinės įrangos fondas, Linux, Emacs, GCC, Unix, 14 Laisva programinė įranga, Operacinė sistema, GNU branduolys, HURD, GNU HURD, 15 Hurd" /> 16 <meta http-equiv="Description" content="Laisvos Unix stiliaus operacinės sistemos GNU vystymas nuo 1983 m. taip, kad 17 kompiuterio naudotojai gali turėti laisvę dalintis ir pagerinti jų naudojamą 18 programinę įrangą." /> 19 20 <!--#include virtual="/gnu/po/linux-and-gnu.translist" --> 21 <!--#include virtual="/server/banner.lt.html" --> 22 <!--#include virtual="/server/outdated.lt.html" --> 23 <h2>Linux ir GNU sistema</h2> 24 25 <p><strong>pagal <a href="http://www.stallman.org/">Richard 26 Stallman</a></strong></p> 27 28 <div class="announcement"> 29 <blockquote><p>Daugiau informacijos taip pat pamatykite <a 30 href="/gnu/gnu-linux-faq.html">GNU/Linux DUK</a> ir <a 31 href="/gnu/why-gnu-linux.html">Kodėl GNU/Linux?</a></p> 32 </blockquote> 33 </div> 34 35 <p> 36 Daug kompiuterio naudotojų leidžia modifikuotą <a 37 href="/philosophy/categories.html#TheGNUsystem">GNU sistemos</a> versiją 38 kiekvieną dieną, šito nesuvokdami. Dėl subtilaus įvykių susiklostymo, GNU 39 versija, kuri šiandien yra plačiai naudojama, dažnai yra vadinama 40 „Linux“ ir daug jos naudotojų <a 41 href="/gnu/gnu-users-never-heard-of-gnu.html">nežino</a>, kad ji iš esmės 42 yra GNU sistema, <a href="/gnu/gnu-history.html">GNU projekto</a> išvystyta.</p> 43 44 <p> 45 Iš tikrųjų ten yra Linux ir šitie žmonės jį naudoja, bet jis yra tik jų 46 naudojamos sistemos dalis. Linux yra branduolys: tos sistemos programa, 47 kuri skirsto mašinos resursus kitoms programoms, kurias jūs leidžiate. 48 Branduolys yra esminė operacinės sistemos dalis, bet vienas pats 49 nenaudingas; jis gali funkcionuoti tik išbaigtos operacinės sistemos 50 kontekste. Linux įprastai yra naudojamas kartu su GNU operacine sistema: 51 visa ši sistema iš esmės yra GNU su pridėtu Linux arba GNU/Linux. Visos 52 taip vadinamos „Linux“ distribucijos iš tikrųjų yra GNU/Linux 53 distribucijos.</p> 54 55 <p> 56 Daug naudotojų nesupranta skirtumo tarp branduolio, kuris yra Linux, ir tos 57 visos sistemos, kurią jie irgi vadina „Linux“. Dviprasmiškas 58 šio pavadinimo naudojimas žmonėms suprasti nepadeda. Šie naudotojai dažnai 59 galvoja, kad Linus Torvalds, su trupučiu pagalbos, 1991 m. išvystė tą 60 visą operacinę sistemą.</p> 61 62 <p> 63 Programuotojai bendrai žino, kad Linux yra branduolys. Bet kadangi jie 64 bendrai girdėjo tą visą sistemą taip pat vadinant „Linux“, jie 65 dažnai įsivaizduoja istoriją, kuri pateisintų tos visos sistemos vadinimą 66 pagal tą branduolį. Pavyzdžiui, daugelis tiki, kad kai Linus Torvalds 67 pabaigė rašyti Linux, branduolį, jo naudotojai jam aplinkui ieškojo kitos 68 laisvos programinės įrangos ir surado, kad (be jokios konkrečios 69 priežasties) beveik viskas būtina padaryti panašią į Unix sistemą jau buvo 70 prieinama.</p> 71 72 <p> 73 Ką jie surado nebuvo atsitiktinumas – tai buvo nevisai išbaigta GNU 74 sistema. Prieinama <a href="/philosophy/free-sw.html">laisva programinė 75 įranga</a> susidėjo į išbaigtą sistemą, nes GNU projektas dirbo nuo 76 1984 m. jos padarymui. <a href="/gnu/manifesto.html">GNU manifeste</a> 77 mes užsibrėžėme tikslą išvystyti laisvą, panašią į Unix sistemą, pavadintą 78 GNU. GNU projekto <a href="/gnu/initial-announcement.html">Pradinis 79 paskelbimas</a> taip pat apibrėžia kai kuriuos pradinius planus GNU 80 sistemai. Kai Linux buvo pradėtas, GNU buvo beveik užbaigta.</p> 81 82 <p> 83 Dauguma laisvos programinės įrangos projektų turi tikslą išvystyti konkrečią 84 programą konkrečiam darbui. Pavyzdžiui, Linus Torvalds užsibrėžė parašyti 85 panašų į Unix branduolį (Linux); Donald Knuth užsibrėžė parašyti teksto 86 formuotoją (TeX); Bob Scheifler užsibrėžė išvystyti lango sistemą (X Window 87 System). Natūralu tokio tipo projekto prisidėjimą matuoti specifinėmis 88 programomis, kurios atkeliavo iš to projekto.</p> 89 90 <p> 91 Jei mes pabandytume išmatuoti GNU projekto prisidėjimą šiuo būdu, kokią 92 išvadą mes padarytume? Vieni CD-ROM pardavėjai išsiaiškino, kad jų 93 „Linux distribucijoje“ <a 94 href="/philosophy/categories.html#GNUsoftware">GNU programinė įranga</a> 95 buvo didžiausias vienas kontingentas, apie 28 % nuo viso šaltinio kodo, 96 ir į tai įėjo kai kurie esminiai, svarbiausi komponentai, be kurių negalėtų 97 būti sistemos. Pats Linux buvo apie 3 %. (Tos proporcijos 98 2008 m. yra panašios: „pagrindinėje“ gNewSense saugykloje, 99 Linux yra 1,5 % ir GNU paketai yra 15 %.) Taigi, jei jūs 100 ruoštumėtės parinkti pavadinimą sistemai, remdamiesi tuo, kas toje sistemoje 101 parašė programas, pats tinkamiausias, vienintelis pasirinkimas būtų 102 „GNU“.</p> 103 104 <p> 105 Bet tai nėra išsamiausias būdas apsvarstyti šį klausimą. GNU projektas 106 nebuvo, nėra, projektas išvystyti konkrečius programinės įrangos paketus. 107 Jis nebuvo projektas <a href="/software/gcc/">išvystyti C kompiliatorių</a>, 108 nors mes tai padarėme. Jis nebuvo projektas išvystyti teksto redaktorių, 109 nors mes vieną išvystėme. GNU projektas užsibrėžė išvystyti <em>išbaigtą, 110 laisvą, panašią į Unix sistemą</em>: GNU.</p> 111 112 <p> 113 Daug žmonių padarė svarbių prisidėjimų prie laisvos programinės įrangos toje 114 sistemoje ir jie visi nusipelnė paminėjimo už jų programinę įrangą. Bet jos 115 buvimo <em>integruota sistema</em> – o ne tik naudingų programų 116 rinkiniu – priežastis yra ta, kad GNU projektas užsibrėžė ją tokia 117 padaryti. Mes padarėme reikalingų laisvai sistemai padaryti 118 <em>išbaigta</em> programų sąrašą ir mes sistemiškai suradome, parašėme arba 119 suradome žmones parašyti viską iš to sąrašo. Mes parašėme esminius, bet 120 nesmagius<a href="#unexciting">(1)</a> komponentus, nes jūs negalite turėti 121 sistemą be jų. Kai kurie mūsų sistemos komponentai, programavimo įrankiai, 122 patys tapo populiariais tarp programuotojų, bet mes parašėme daug 123 komponentų, kurie nėra įrankiai<a href="#nottools">(2)</a>. Mes net 124 išvystėme šachmatų žaidimą – GNU šachmatai, nes išbaigtai sistemai 125 žaidimų reikia irgi.</p> 126 127 <p> 128 1990–2000 m. laikotarpio pradžioje mes surinkome tą visą sistemą 129 išskyrus branduolį. Mes taip pat pradėjome branduolį – <a 130 href="/software/hurd/hurd.html">GNU Hurd</a>, kuris leidžiamas Mach 131 viršuje. Šio branduolio vystymas buvo gerokai sunkesnis, nei mes tikėjomės; 132 <a href="/software/hurd/hurd-and-linux.html">GNU Hurd pradėjo dirbti 133 patikimai 2001 m.</a>, bet bendrai jis yra dar toli iki buvimo paruoštu 134 žmonėms naudoti.</p> 135 136 <p> 137 Laimei, mums nereikėjo laukti Hurd, dėl Linux. Kai Torvalds išlaisvino 138 Linux 1992 m., jis užpildė paskutinę didelę GNU sistemos spragą. 139 Žmonės tada galėjo <a 140 href="http://ftp.funet.fi/pub/linux/historical/kernel/old-versions/RELNOTES-0.01">apjungti 141 Linux su GNU sistema</a> išbaigtos laisvos sistemos – GNU sistemos 142 versijos, kuri taip pat turėjo Linux, padarymui. Kitais žodžiais, GNU/Linux 143 sistema.</p> 144 145 <p> 146 Jų padarymas veikti gerai kartu nebuvo lengvas darbas. Kai kuriuos GNU 147 komponentus<a href="#somecomponents">(3)</a> reikėjo reikšmingai pakeisti 148 veikimui su Linux. Išbaigtos sistemos integravimas distribucija, kuri 149 veiktų „išėmus iš dėžės“ buvo didelis darbas, irgi. Jam reikėjo 150 nagrinėti problemą kaip tą sistemą įdiegti ir įkrauti – problema, 151 kurios mes nesprendėme, nes mes dar nepasiekėme to taško. Todėl, žmonės, 152 kurie išvystė įvairias sistemos distribucijas atliko daug esminio darbo. 153 Bet tai buvo darbas, kurį, natūraliai, kažkas tikrai būtų atlikęs.</p> 154 155 <p> 156 GNU projektas palaiko GNU/Linux sistemas, taipogi <em>tą</em> GNU sistemą. 157 <a href="http://fsf.org/">FSF</a> finansavo su Linux susietų GNU C 158 bibliotekos plėtinių perrašymą taip, kad dabar jie yra gerai integruoti ir 159 naujausios GNU/Linux sistemos naudoja einamąjį bibliotekos išleidimą be 160 jokių pakeitimų. FSF taip pat finansavo ankstyvą Debian GNU/Linux vystymo 161 stadiją.</p> 162 163 <p> 164 Šiandien yra daug skirtingų GNU/Linux sistemos variantų (dažnai vadinamų 165 „distribucijomis“<sup><a href="#TransNote1">1</a></sup>). 166 Dauguma jų įtraukia nelaisvą programinę įrangą – jų autoriai laikosi 167 filosofijos siejamos su Linux, bet ne tos su GNU. Bet taip pat yra <a 168 href="/distros/">visiškai laisvos GNU/Linux distribucijos</a>. FSF palaiko 169 <a href="http://gnewsense.org/">gNewSense</a> kompiuterinius įrenginius.</p> 170 171 <p>Laisvos GNU/Linux distribucijos padarymas nėra tik įvairių, nelaisvų 172 programų pašalinimo reikalas. Šiomis dienomis, įprasta Linux versija turi 173 nelaisvas programas irgi. Šias programas numatyta įkrauti į 174 įvesties/išvesties įrenginius kai sistema startuoja ir jos yra įtrauktos 175 kaip ilgos skaičių sekos, Linux „šaltinio kode“. Todėl, laisvų 176 GNU/Linux distribucijų palaikymas dabar apima <a 177 href="http://directory.fsf.org/project/linux">laisvos Linux versijos</a> 178 palaikymą irgi.</p> 179 180 <p>Ar jūs naudojate GNU/Linux, ar ne, prašome nepainiokite publikos naudodami 181 pavadinimą „Linux“ dviprasmiškai. Linux yra branduolys, vienas 182 iš esminių, svarbiausių tos sistemos komponentų. Ta sistema kaip visuma iš 183 esmės yra GNU sistema, su pridėtu Linux. Kai jūs kalbate apie šią 184 kombinaciją, prašome ją vadinkite „GNU/Linux“.</p> 185 186 <p> 187 Jei jūs norite padaryti nuorodą apie „GNU/Linux“ tolimesniam 188 nukreipimui, šis puslapis ir <a 189 href="/gnu/the-gnu-project.html">http://www.gnu.org/gnu/the-gnu-project.html</a> 190 yra geri pasirinkimai. Jei jūs minite Linux, tą branduolį, ir norite 191 pridėti nuorodą tolimesniam nukreipimui, <a 192 href="http://foldoc.org/linux">http://foldoc.org/linux</a> yra geras URL 193 naudoti.</p> 194 195 <h3>Prierašai</h3> 196 197 <p> 198 Be GNU, vienas kitas projektas nepriklausomai pagamino laisvą, panašią į 199 Unix operacinę sistemą. Ši sistema yra žinoma kaip BSD ir ji buvo išvystyta 200 UC Berkeley. 1980–1990 m. laikotarpiu ji buvo nelaisva, bet tapo 201 laisva 1990–2000 m. laikotarpio pradžioje. Laisva operacinė 202 sistema, kuri egzistuoja šiandien<a href="#newersystems">(4)</a> beveik 203 užtikrintai yra arba GNU sistemos variantas, arba BSD sistemos tipas.</p> 204 205 <p> 206 Žmonės kartais klausia ar BSD irgi yra GNU versija, kaip GNU/Linux. BSD 207 autoriai buvo įkvėpti jų kodą padaryti laisva programine įranga pagal GNU 208 projekto pavyzdį ir aiškūs GNU aktyvistų apeliavimai padėjo juos įtikinti, 209 bet tas kodas mažai persidengė su GNU. BSD sistemos šiandien naudoja kai 210 kurias GNU programas, lygiai kaip ir GNU sistema ir jos variantai naudoja 211 kai kurias BSD programas; tačiau, kaip visumos, jos yra dvi skirtingos 212 sistemos, kurios evoliucionavo atskirai. BSD autoriai neparašė branduolio 213 ir nepridėjo jo prie GNU sistemos, ir pavadinimas, toks kaip GNU/BSD, šiai 214 situacijai netiktų.<a href="#gnubsd">(5)</a></p> 215 216 <h3>Pastabos:</h3> 217 <ol> 218 <li> 219 <a id="unexciting"></a>Į šiuos nesmagius, bet esminius komponentus įeina GNU 220 surinkėjas (GAS) ir ryšių reguliavimo programa (GLD), abi dabar yra <a 221 href="/software/binutils/">GNU Binutils</a> paketo dalis, <a 222 href="/software/tar/">GNU tar</a> ir daug kitų.</li> 223 224 <li> 225 <a id="nottools"></a>Pavyzdžiui, Bourne Again SHell (BASH), PostScript 226 sąsaja <a href="/software/ghostscript/ghostscript.html">Ghostscript</a> ir 227 <a href="/software/libc/libc.html">GNU C biblioteka</a> nėra programavimo 228 įrankiai. Kaip nėra GNUCash, GNOME ir GNU Chess.</li> 229 230 <li> 231 <a id="somecomponents"></a>Pavyzdžiui, <a 232 href="/software/libc/libc.html">GNU C biblioteką</a>.</li> 233 234 <li> 235 <a id="newersystems"></a>Nuo tada, kada tai buvo parašyta, buvo išvystyta 236 beveik visa laisva, panaši į Windows sistema, bet techniškai ji visiškai 237 nėra panaši į GNU ar Unix, taigi, ji realiai nepaveikia šio klausimo. 238 Dauguma Solaris branduolio buvo padaryta laisva, bet jei jūs norėtumėte iš 239 to padaryti laisvą sistemą, be tų branduoliui trūkstamų dalių pakeitimo, 240 jums taip pat reikėtų jį patalpinti į GNU arba BSD.</li> 241 242 <li> 243 <a id="gnubsd"></a>Kitą vertus, bėgant metams nuo šio straipsnio parašymo, 244 GNU C Library buvo perkelta į keletą BSD branduolio versijų, kas padarė 245 aiškiu GNU sistemos su tuo branduoliu apjungimą. Kaip ir su GNU/Linux, 246 šitie iš tikro yra GNU variantai ir todėl yra vadinami, pavyzdžiui, 247 priklausomai nuo sistemos branduolio, GNU/kFreeBSD ir GNU/kNetBSD. Paprasti 248 naudotojai tipiniuose darbastaliuose sunkiai gali atskirti tarp GNU/Linux ir 249 GNU/*BSD.</li> 250 251 </ol> 252 253 <div class="translators-notes"> 254 255 <!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't have notes.--> 256 <h3>Vertėjo pastabos</h3> 257 <ol> 258 <li id="TransNote1">Angliško žodžio „distributions“ trumpinys 259 „distros“; verstas nesutrumpintai.</li> 260 </ol></div> 261 </div> 262 263 <!-- for id="content", starts in the include above --> 264 <!--#include virtual="/server/footer.lt.html" --> 265 <div id="footer"> 266 <div class="unprintable"> 267 268 <p>Bendrus FSF ir GNU užklausimus prašome atsiųsti į <a 269 href="mailto:gnu@gnu.org"><gnu@gnu.org></a>. Taip pat, yra ir <a 270 href="/contact/">kiti būdai susisiekti</a> su FSF. Neveikiančių nuorodų ir 271 kiti pataisymai arba pasiūlymai gali būti atsiųsti į <a 272 href="mailto:webmasters@gnu.org"><webmasters@gnu.org></a>.</p> 273 274 <p> 275 <!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph, 276 replace it with the translation of these two: 277 278 We work hard and do our best to provide accurate, good quality 279 translations. However, we are not exempt from imperfection. 280 Please send your comments and general suggestions in this regard 281 to <a href="mailto:web-translators@gnu.org"> 282 283 <web-translators@gnu.org></a>.</p> 284 285 <p>For information on coordinating and submitting translations of 286 our web pages, see <a 287 href="/server/standards/README.translations.html">Translations 288 README</a>. --> 289 Mes dirbame sunkiai ir labai stengiamės, kad pateiktume tikslius, geros 290 kokybės vertimus. Tačiau mes nesame išimtys netobulumui. Prašome siųskite 291 savo komentarus ir bendrus pasiūlymus šia prasme į <a 292 href="mailto:web-translators@gnu.org"><web-translators@gnu.org></a>.</p> 293 <p>Mūsų tinklapių vertimų koordinavimo ir pateikimo informaciją pamatykite 294 <a href="/server/standards/README.translations.html">Vertimų 295 PERSKAITYKITEMANE</a>.</p> 296 </div> 297 298 <!-- Regarding copyright, in general, standalone pages (as opposed to 299 files generated as part of manuals) on the GNU web server should 300 be under CC BY-ND 4.0. Please do NOT change or remove this 301 without talking with the webmasters or licensing team first. 302 Please make sure the copyright date is consistent with the 303 document. For web pages, it is ok to list just the latest year the 304 document was modified, or published. 305 306 If you wish to list earlier years, that is ok too. 307 Either "2001, 2002, 2003" or "2001-2003" are ok for specifying 308 years, as long as each year in the range is in fact a copyrightable 309 year, i.e., a year in which the document was published (including 310 being publicly visible on the web or in a revision control system). 311 312 There is more detail about copyright years in the GNU Maintainers 313 Information document, www.gnu.org/prep/maintain. --> 314 <p>Copyright © 1997, 1998, 1999, 2000, 2001, 2002, 2007, 2014, 2015, 2016, 315 2017 Richard M. Stallman</p> 316 317 <p>Šiam puslapiui taikoma <a rel="license" 318 href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/4.0/deed.lt">Creative 319 Commons Priskyrimas - Jokių išvestinių darbų 4.0 Tarptautinė licencija</a>.</p> 320 321 <!--#include virtual="/server/bottom-notes.lt.html" --> 322 <div class="translators-credits"> 323 324 <!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't want credits.--> 325 </div> 326 327 <p class="unprintable"><!-- timestamp start --> 328 Atnaujinta: 329 330 $Date: 2019/03/01 18:00:05 $ 331 332 <!-- timestamp end --> 333 </p> 334 </div> 335 </div> 336 </body> 337 </html>