From 1ae0306a3cf2ea27f60b2d205789994d260c2cce Mon Sep 17 00:00:00 2001 From: Christian Grothoff Date: Sun, 11 Oct 2020 13:29:45 +0200 Subject: add i18n FSFS --- .../blog/articles/lt/thegnuproject.html | 1094 ++++++++++++++++++++ 1 file changed, 1094 insertions(+) create mode 100644 talermerchantdemos/blog/articles/lt/thegnuproject.html (limited to 'talermerchantdemos/blog/articles/lt/thegnuproject.html') diff --git a/talermerchantdemos/blog/articles/lt/thegnuproject.html b/talermerchantdemos/blog/articles/lt/thegnuproject.html new file mode 100644 index 0000000..6f960af --- /dev/null +++ b/talermerchantdemos/blog/articles/lt/thegnuproject.html @@ -0,0 +1,1094 @@ + + + + + + +Apie GNU projektą - GNU projektas - Laisvos programinės įrangos fondas + + + + + +

GNU projektas

+ +

+pagal Richard +Stallman

+ +
+

+Pirmiausia publikuota knygoje Open Sources. Richard Stallman niekada nepalaikė +„atviro šaltinio“, bet prisidėjo šiuo straipsniu, kad +laisvos programinės įrangos judėjimo idėjos nebūtų visiškai paliktos +nuošalyje tos knygos. +

+

+Kodėl tai yra dar svarbiau, nei bet kada anksčiau reikalauti, kad +mūsų naudojama programinė įranga būtų laisva. +

+
+ +

Pirmoji programine įranga besidalinanti bendruomenė

+

+Kai aš 1971 m. pradėjau dirbti MIT Dirbtinio intelekto laboratorijoje, aš tapau dalimi +programine įranga besidalinančios bendruomenės, kuri egzistavo daugelį +metų. Dalinimasis programine įranga nebuvo kažkas tokio, ką darė konkrečiai +mūsų bendruomenė; tai yra tiek sena, kiek kompiuteriai, kaip ir dalinimasis +receptais yra tiek sena, kiek maisto ruošimas. Bet mes šitą darėme labiau +nei dauguma.

+

+Ta AI laboratorija naudojo laiko dalinimo operacinę sistemą, pavadintą ITS (Nesuderinamo laiko +dalinimo sistema), kurią laboratorijos darbuotojai hakeriai (1) suprojektavo +ir parašė Digital PDP-10 +asemblerio kalba, vienam iš tos eros didžiulių kompiuterių. Kaip šios +bendruomenės nario, AI laboratorijos darbuotojo sistemos hakerio, mano +darbas buvo šitą sistemą pagerinti.

+

+Mes nepavadinome mūsų programinę įrangą „laisva programine +įranga“, nes tas terminas dar neegzistavo; bet tokia ji buvo. Kai tik +žmonės iš kito universiteto arba kompanijos norėjo perkelti ir naudoti kokią +nors programą, mes džiugiai jiems leisdavom. Jei jūs pamatydavote ką nors +naudojantį nežinomą ir įdomią programą, jūs visada galėdavote paprašyti +pamatyti šaltinio kodą, kad galėtumėte jį paskaityti, jį pakeisti ar +išplėšti iš jo dalis, kad padaryti naują programą.

+

+(1) „Hakeris“ naudojimas su reikšme „saugumo +laužytojas“ yra masinės žiniasklaidos sumaištis. Mes, hakeriai, +atsisakome tą reikšmę pripažinti ir tęsiame šio žodžio naudojimą su reikšme +kas nors, kuris mėgsta programuoti, kuris džiaugiasi žaismingu gudrumu arba +šių dviejų kombinacija. Pamatykite mano straipsnį Apie kapojimą.

+ +

Bendruomenės subyrėjimas

+

+Ankstyvame 1980–1990 m. laikotarpyje, kai Digital nutraukė PDP-10 +serijas, situacija pasikeitė drastiškai. Jo architektūra, elegantiška ir +galinga septyniasdešimtaisiais, negalėjo natūraliai išsiplėsti iki didesnių +adresų erdvių, kurios tapo vis labiau padaromos devyniasdešimtaisiais. Tai +reiškė, kad beveik visos ITS sudarančios programos tapo nebenaudojamos.

+

+AI laboratorijos hakerių bendruomenė jau buvo subyrėjusi, neilgai prieš +tai. 1981 m., dukterinė kompanija Symbolics pasamdė beveik visus AI +laboratorijos hakerius ir žmonių netekusi bendruomenė nebegalėjo savęs +išlaikyti. (Knyga Hackers, pagal Steve Levy, apibūdina šiuos įvykius, taip +pat ir suteikia aiškų šios bendruomenės jos viršūnėje vaizdą.) Kai +1982 m. AI laboratorija įsigijo naują PDP-10, jo administratoriai +nusprendė naudoti Digital nelaisvą laiko dalinimo sistemą vietoje ITS.

+

+Toje eroje modernūs kompiuteriai, tokie kaip VAX arba 68020, turėjo jų pačių +operacines sistemas, bet nei viena iš jų nebuvo laisva programinė įranga: +jums reikėdavo pasirašyti neatskleidimo sutartį net, kad gauti vykdomąją +kopiją.

+

+Tai reiškė, kad pirmas kompiuterio naudojimo žingsnis buvo pasižadėjimas +nepadėti savo kaimynui. Bendradarbiaujanti bendruomenė buvo uždrausta. +Taisyklė, kurią padarė nuosavybinės programinės įrangos savininkai, buvo: +„Jei jūs pasidalinsite su savo kaimynu, jūs esate piratas. Jei +pageidaujate kokių nors pakeitimų, maldaukite mūsų, kad juos +padarytume.“

+

+Idėja, kad nuosavybinės programinės įrangos socialinė sistema – +sistema, kuri sako, kad jums neleidžiama dalintis arba pakeisti programinę +įrangą – yra antisocialinė, kad ji yra neetiška, kad ji yra +paprasčiausiai neteisi, kai kuriems skaitytojams gali pasirodyti +stebinanti. Bet ką kitą mes galėtume pasakyti apie sistemą, paremtą +visuomenės skaldymu ir naudotojų laikymu bejėgiais? Skaitytojai, kurie ta +idėja stebisi, gali būti, kad nuosavybinės programinės įrangos socialinę +sistemą priėmė kaip duotybę arba apie ją sprendė pagal nuosavybinės +programinės įrangos verslų pasiūlytus terminus. Programinės įrangos +leidėjai dirbo ilgai ir sunkiai, jog žmones įtikintų, kad yra tik vienas +būdas žvelgti į šią problemą.

+

+Kai programinės įrangos leidėjai kalba apie „užtikrinimą“ jų +„teisių“ arba „piratavimo +stabdymą“, ką jie iš tikrųjų sako nėra taip svarbu. Tikroji +šių pareiškimų žinia yra nepareikštose prielaidose, kurias jie laiko savaime +suprantamomis, kurias visuomenės prašoma priimti nenagrinėjant. Todėl +panagrinėkime jas.

+

+Viena prielaida yra ta, kad programinės įrangos kompanijos turi nesvarstomą +prigimtinę teisę būti programinės įrangos savininkėmis ir, vadinasi, turėti +galią visais savo naudotojais. (Jei tai būtų prigimtinė teisė, tada +nesvarbu kiek daug žalos visuomenei ji padaro, mes negalėtume prieštarauti.) +Įdomiai, JAV Konstitucija ir teisinė tradicija atmeta šį požiūrį; autorių +teisės nėra prigimtinė teisė, bet dirbtinė vyriausybės sudaryta monopolija, +kuri riboja naudotojų prigimtinę teisę kopijuoti.

+

+Dar viena nepareikšta prielaida yra ta, kad vienintelis svarbus dalykas apie +programinę įrangą yra kokius darbus ji jums leidžia atlikti – jog +mums, kompiuterio naudotojams, neturėtų rūpėti kokio tipo visuomenę mums +leidžiama turėti.

+

+Trečia prielaida yra ta, kad mes neturėtume jokios naudojimui tinkamos +programinės įrangos (arba niekada neturėtume programos atlikti šitą ar aną +konkretų darbą) jei mes kokiai nors kompanijai nepasiūlėme tos programos +galios naudotojais. Ši prielaida galbūt atrodė galima, prieš tai, kai +laisvos programinės įrangos judėjimas pademonstravo, kad mes galime padaryti +daug naudingos programinės įrangos ant jos neuždėdami grandinių.

+

+Jei mes atsisakome priimti šitas prielaidas ir apie šias problemas +sprendžiame remdamiesi paprastu sveiko proto morališkumu, tuo pačiu +naudotojus pastatydami į pirmą vietą, mes atkeliaujame prie labai skirtingų +išvadų. Kompiuterio naudotojai turėtų būti laisvi modifikuoti programas, +kad tiktų jų poreikiams ir laisvi dalintis programine įranga, nes padėjimas +kitiems žmonėms yra visuomenės pagrindas.

+

+Čia nėra vietos išsamiam šios išvados pagrindimo pareiškimui, taigi, aš +nukreipiu skaitytoją į šiuos tinklapius http://www.gnu.org/philosophy/why-free.html +ir http://www.gnu.org/philosophy/free-software-even-more-important.html. +

+ +

Grynai moralinis pasirinkimas

+

+Dingus mano bendruomenei, tęsti kaip anksčiau buvo neįmanoma. Vietoje to, +aš susidūriau su grynai moraliniu pasirinkimu.

+

+Lengvasis pasirinkimas buvo prisijungti prie nuosavybinės programinės +įrangos pasaulio, pasirašant neatskleidimo sutartis ir pažadant nepadėti +savo bičiuliui hakeriui. Labai tikėtina aš vystyčiau programinę įrangą, +kuri būtų išleista pagal neatskleidimo sutartis, šitaip prisidėdamas prie +kitų žmonių spaudimo išduoti jų bičiulius irgi.

+

+Galėjau uždirbti pinigų tokiu būdu ir galbūt save palinksminti rašant kodą. +Bet aš žinojau, kad savo karjeros pabaigoje, aš prisiminčiau ankstesnius +metus statant sienas žmonių padalinimui ir aš jausčiau savo gyvenimą +praleidęs pasaulio padarymui blogesne vieta.

+

+Aš jau buvau patyręs ką reiškia būti neatskleidimo sutarties gaunančiąja +puse, kai kažkas atsisakė man ir MIT AI laboratorijai duoti mūsų +spausdintuvo valdymo programos šaltinio kodą. (Kai kurių ypatybių šioje +programoje trūkumas spausdintuvo naudojimą padarė labai varginančiu.) +Taigi, aš negalėjau sau pasakyti, kad neatskleidimo sutartys yra nekaltos. +Aš buvau labai supykęs, kai jis su mumis atsisakė pasidalinti; aš negalėjau +apsisukti ir visiems kitiems daryti tą patį.

+

+Dar vienas pasirinkimas, tiesioginis, bet nemalonus, buvo palikti +kompiuterijos sritį. Tuo būdu, mano gebėjimai nebūtų netinkamai panaudoti, +bet jie vis vien nueitų veltui. Aš nebūčiau kaltas dėl kompiuterio +naudotojų atskyrimo ir apribojimo, bet tai vis tiek įvyktų.

+

+Taigi, aš ieškojau būdo, kuriuo programuotojas galėtų padaryti kažką gero. +Aš savęs paklausiau, ar buvo programa arba programos, kurias aš galėčiau +parašyti, kad bendruomenė ir vėl būtų galima?

+

+Atsakymas buvo aiškus: ko reikėjo pirmiausia, tai operacinės sistemos. Tai +yra kritinė programinė įranga pradėti naudoti kompiuterį. Su operacine +sistema, jūs galite daryti daug dalykų; be jos, jūs visiškai negalite leisti +kompiuterio. Su laisva operacine sistema, mes ir vėl galėtume turėti +bendradarbiaujančių hakerių bendruomenę – ir bet ką pakviesti +prisijungti. Ir bet kas galėtų kompiuterį naudoti nepradėdamas ruoštis +atimti iš jo ar jos draugų.

+

+Kaip operacinės sistemos vystytojas, aš turėjau šiam darbui reikalingus +įgūdžius. Taigi, nors aš ir negalėjau būti užtikrintas sėkme, aš supratau, +kad aš buvau išrinktas atlikti šitą darbą. Aš pasirinkau šią sistemą +padaryti suderinama su Unix, kad ją būtų galima perkelti ir, kad Unix +naudotojai galėtų lengvai prie jos pereiti. Buvo pasirinktas pavadinimas +GNU, laikantis hakerių tradicijos, kaip rekursyvus akronimas „GNU Nėra +Unix“.

+

+Operacinė sistema nereiškia tik branduolio, kurio vos užtektų leisti kitas +programas. 1970–1980 m. laikotarpiu, kiekviena operacinė +sistema, kuri buvo verta šio vardo, turėjo komandų procesorius, asemblerius, +kompiliatorius, sąsajas, derintuves, teksto redaktorius, el. pašto programas +ir daug daugiau. ITS jas turėjo, Multics jas turėjo, VMS jas turėjo ir Unix +jas turėjo. GNU operacinė sistema jas irgi įtrauktų.

+

+Vėliau man teko išgirsti šiuos žodžius, priskirtus Hillel (1):

+ +

+ Jei aš esu ne dėl savęs, kas bus už mane?
+ Jei aš esu tik dėl savęs, kas aš esu?
+ Jei ne dabar, kada? +

+

+Sprendimas pradėti GNU projektą buvo paremtas panašia dvasia.

+

+(1) Kaip ateistas, aš jokių religinių lyderių neseku, bet aš kartais +pastebiu, kad aš geriuosi kai kuo, ką vienas iš jų pasakė.

+ +

Laisva kaip laisvė

+

+Terminas „laisva programinė įranga“ kartais yra suprantamas +klaidingai – jis neturi nieko bendro su kaina. Jis yra apie laisvę. +Todėl, čia yra laisvos programinės įrangos apibrėžimas.

+ +

Programa yra laisva programinė įranga, jums, konkrečiam naudotojui, jei:

+ + +

+Kadangi „laisva“ reiškia laisvę, ne kainą, nėra prieštaravimo +tarp kopijų pardavimo ir laisvos programinės įrangos. Iš tiesų, laisvė +kopijas parduoti yra kritinė: laisvos programinės įrangos rinkiniai +parduodami kompaktinėmis plokštelėmis yra svarbūs bendruomenei ir jų +pardavimas yra svarbus būdas surinkti fondų laisvos programinės įrangos +vystymui. Todėl, programa, kurios žmonėms neleidžiama įtraukti į šiuos +rinkinius yra ne laisva programinė įranga.

+

+Dėl „laisva“ dviprasmiškumo, žmonės ilgą laiką ieškojo +alternatyvų, bet niekas geresnio termino nerado. Anglų kalba turi daugiau +žodžių ir niuansų, nei bet kuri kita, bet jai trūksta paprasto, +nedviprasmiško žodžio, kuris reiškia „laisva“ kaip laisvė +– „nesupančiota“ yra žodis, kuris arčiausias savo prasme. +Tokios alternatyvos, kaip „išlaisvinta“, „laisvė“ ir +„atvira“ turi arba neteisingą reikšmę, arba kokį nors kitą +trūkumą.

+ +

GNU programinė įranga ir GNU sistema

+

+Visos sistemos vystymas yra labai didelis projektas. Siekiant prie jo +priartėti, aš nusprendžiau adaptuoti ir naudoti egzistuojančios laisvos +programinės įrangos dalis, kur tik buvo įmanoma šitą padaryti. Pavyzdžiui, +aš iš pat pradžių nusprendžiau naudoti TeX kaip pagrindinį teksto +formuotoją; keletą metų vėliau, aš nusprendžiau naudoti X Window System, o +ne parašyti GNU dar vieną langų sistemą.

+

+Dėl šių sprendimų, ir dėl kitų, į juos panašių, GNU sistema nėra tapati +visam GNU programinės įrangos rinkiniui. Į GNU sistemą įtrauktos programos, +kurios nėra GNU programinė įranga, programos, kurios buvo išvystytos kitų +žmonių ir projektų jų pačių tikslams, bet kurias mes galime naudoti, nes jos +yra laisva programinė įranga.

+ +

Projekto pradėjimas

+

+1984 m. sausį aš išėjau iš darbo MIT ir pradėjau rašyti GNU programinę +įrangą. MIT palikti buvo būtina tam, kad MIT negalėtų sutrukdyti GNU +platinti kaip laisvą programinę įrangą. Jei aš būčiau likęs darbuotoju, MIT +būtų galėję tvirtinti esantys to darbo savininkais ir galėjo sudaryti jų +pačių platinimo sąlygas, ar net paversti tą darbą nuosavybinės programinės +įrangos paketu. Aš neturėjau jokio siekio padaryti didžiąją dalį darbo tik +tam, kad pamatyti kaip jis tampa beverčiu juo siektam tikslui: naujos +programine įranga besidalinančios bendruomenės kūrimas.

+

+Tačiau, profesorius Winston, tuometinis MIT AI laboratorijos vedėjas, +maloniai man pasiūlė ir toliau naudoti laboratorijos priemones.

+ +

Pirmieji žingsniai

+

+Neilgai iki GNU projekto pradžios, aš išgirdau apie Laisvo universiteto +kompiliatoriaus komplektą, dar žinomą kaip VUCK. (Olandiškas žodis +reiškiantis „laisva“ rašomas su v.) Tai buvo +kompiliatorius, suprojektuotas susitvarkyti su keliomis kalbomis, įskaitant +C ir Pascal, ir palaikyti kelias tikslines mašinas. Aš parašiau jos +autoriui klausdamas ar GNU galėtų jį panaudoti.

+

+Jis atsakė paniekinančiai, pareikšdamas, kad tas universitetas buvo laisvas, +o kompiliatorius nebuvo. Todėl, aš nusprendžiau, kad mano pirmoji programa +GNU projektui bus keliakalbis, keliaplatformis kompiliatorius.

+

+Tikėdamasis išvengti poreikio visą kompiliatorių parašyti pačiam, aš gavau +Pastel kompiliatoriaus šaltinio kodą, kuris buvo keliaplatformis +kompiliatorius, išvystytas Lawrence Livermore laboratorijoje. Jis palaikė, +ir buvo parašytas, išplėstą Pascal versiją, suprojektuotą būti sisteminio +programavimo kalba. Aš pridėjau C priekinę dalį ir pradėjau perkelti jį į +Motorola 68000 kompiuterį. Bet turėjau šitą apleisti, kai atradau, kad tam +kompiliatoriui reikėjo daug megabaitų šūsnies atminties ir prieinama 68000 +Unix sistema leistų tik 64k.

+

+Aš tada supratau, kad Pastel kompiliatorius funkcionavo išanalizuodamas visą +įvesties failą į sintaksinį medį, tą visą sintaksinį medį paversdamas į +„instrukcijų“ grandinę ir tada sugeneruodamas visą išvesties +failą, niekada neatlaisvindamas jokios atminties. Tuo metu, aš priėjau prie +išvados, kad aš turėsiu parašyti naują kompiliatorių nuo pat pradžių. Tas +naujas kompiliatorius dabar yra žinomas kaip GCC; nieko iš Pastel kompiliatoriaus jame nėra panaudota, +bet man pavyko pritaikyti ir panaudoti C priekinę dalį, kurią buvau +parašęs. Bet tai buvo po kažkiek metų vėliau; pirmiausia, aš dirbau prie +GNU Emacs.

+ +

GNU Emacs

+

+Darbą prie GNU Emacs pradėjau 1984 m. rugsėjį ir ankstyvais +1985 m. ji pradėjo būti tinkama naudojimui. Tai mane įgalino +redagavimo darbams pradėti naudoti Unix sistemas; nesuinteresuotas mokintis +naudoti vi arba ed, aš savo redagavimą iki to laiko atlikau su kitų tipų +mašinomis.

+

+Tuo metu, žmonės pradėjo pageidauti naudoti GNU Emacs, kas iškėlė klausimą +kaip ją platinti. Žinoma, aš ją patalpinau į anoniminį FTP serverį, esantį +MIT kompiuteryje, kurį aš naudojau. (Šis kompiuteris, prep.ai.mit.edu, taip +tapo pagrindine GNU FTP platinimo vieta; kai po kelerių metų vėliau jis buvo +nurašytas, mes perkėlėme tą vardą į mūsų naują FTP serverį.) Bet tuo metu, +daug susidomėjusių žmonių nebuvo internete ir negalėjo gauti kopijos per +FTP. Taigi, klausimas buvo, ką aš jiems pasakyčiau?

+

+Aš galėjau pasakyti „Susiraskite draugą, kuris yra tinkle ir kuris +jums padarys kopiją.“ Arba aš galėjau padaryti tai, ką padariau su +originalia PDP-10 Emacs: pasakyti jiems „Atsiųskite man paštu kasetę +ir SASE, ir aš atsiųsiu +ją su Emacs atgal.“ Bet aš neturėjau darbo ir aš ieškojau būdų +uždirbti pinigų iš laisvos programinės įrangos. Taigi, aš paskelbiau, kad +aš paštu atsiųsiu kasetę bet kam, kas tokios norėjo, už 150 JAV dolerių +mokestį. Tokiu būdu, aš pradėjau laisvos programinės įrangos platinimo +verslą, kompanijų, kurios šiandien platina ištisas GNU/Linux sistemos +distribucijas, pirmtaką.

+ +

Ar programa yra laisva kiekvienam naudotojui?

+

+Jei programa yra laisva programinė įranga, kai ji palieka savo autoriaus +rankas, tai nebūtinai reiškia ji bus laisva programinė įranga visiems, kurie +turi jos kopiją. Pavyzdžiui, viešosios srities +programinė įranga (programinė įranga be autorių teisių) yra laisva +programinė įranga; bet bet kas gali padaryti nuosavybinę modifikuotą jos +versiją. Analogiškai, daug laisvų programų turi autorių teises, bet +platinamos pagal paprastas, daug ką leidžiančias licencijas, kurios leidžia +nuosavybines, modifikuotas versijas.

+

+Paradigminis šitos problemos pavyzdys yra X Window System. Išvystyta MIT ir +išleista kaip laisva programinė įranga su daug ką leidžiančia licencija, ją +greitai priėmė įvairios kompiuterių kompanijos. Jos prie savo nuosavybinių +Unix sistemų pridėjo X, tik dvejetaine forma, ir padengtą ta pačia +neatskleidimo sutartimi. Šios X kopijos buvo nedaugiau laisva programinė +įranga, nei buvo Unix.

+

+X Window System autoriai šito nelaikė problema – jie šito tikėjosi ir +siekė, kad įvyktų. Jų tikslas nebuvo laisvė, tik „sėkmė“, +apibūdinta kaip „daug naudotojų turėjimas“. Jiems nerūpėjo ar +šie naudotojai turėjo laisvę, tik, kad jų turėtų būti daug.

+

+Tai privedė prie paradoksalios situacijos, kai du skirtingi būdai skaičiuoti +laisvės kiekį suteikė skirtingus atsakymus į klausimą: „Ar ši programa +yra laisva?“ Jei jūs sprendėte pasiremdami laisve, suteikta pagal MIT +išleidimo platinimo sąlygas, jūs sakytumėte, kad X yra laisva programinė +įranga. Bet jei jūs matavote vidutinio X naudotojo laisvę, jūs turėtumėte +pasakyti ji buvo nuosavybinė programinė įranga. Dauguma X naudotojų leido +nuosavybines versijas, kurios atkeliavo kartu su Unix sistemomis, ne tą +laisvą versiją.

+ +

Copyleft ir GNU GPL

+

+GNU tikslas buvo naudotojams suteikti laisvę, o ne tik būti populiaria. +Taigi, mums reikėjo naudoti platinimo sąlygas, kurios neleistų GNU +programinę įrangą paversti į nuosavybinę programinę įrangą. Metodas, kurį +mes naudojame, pavadintas „copyleft“. (1)

+

+Copyleft naudoja autorių teisių įstatymą, bet jį apverčia tenkinti +atvirkštinį, nei jo įprastinis tikslas: vietoje programą suvaržančių +priemonių, jis tampa priemonėmis tos programos išlaikymui laisva.

+

+Esminė copyleft idėja yra ta, kad mes visiems suteikiame leidimą leisti +programą, nukopijuoti programą, modifikuoti programą ir modifikuotas +versijas platinti – bet ne leidimą jiems pridėti savų suvaržymų. +Taip, kritinės laisvės, kuriomis apibrėžiama „laisva programinė +įranga“ yra garantuojamos kiekvienam, kuris turi kopiją; jos tampa +neatimamomis teisėmis.

+

+Efektingam copyleft, modifikuotos versijos taip pat turi būti laisvos. Tai +užtikrina, kad darbas, paremtas mūsiškiu, tampa prieinamas mūsų bendruomenei +jei jis yra paviešintas. Kai programuotojai, kurie dirba programuotojais, +savanoriauja pagerinti GNU programinę įrangą, būtent copyleft neleidžia jų +darbdaviams sakyti: „Jūs negalite tais pakeitimais pasidalinti, nes +mes juos ruošiamės naudoti mūsų nuosavybinės tos programos versijos +padarymui.“

+

+Reikalavimas, kad pakeitimai privalo būti laisvi yra esminis jei mes norime +užtikrinti laisvę kiekvienam programos naudotojui. Tos kompanijos, kurios +privatizavo X Window System, įprastai padarydavo kokius nors pakeitimus, kad +perkeltų ją į savo sistemas ir techninę įrangą. Šitie pakeitimai, palyginus +su didele X apimtimi, buvo maži, bet jie nebuvo nereikšmingi. Jei pakeitimų +padarymas buvo pasiteisinimas naudotojams nesuteikti laisvės, kiekvienam +būtų lengva pasinaudoti šituo pasiteisinimu.

+

+Susijusi problema apima laisvos programos ir nelaisvo kodo apjungimą. Tokia +kombinacija neišvengiamai būtų nelaisva; nesvarbu kurių laisvių trūktų +nelaisvai daliai, jų trūktų ir tai visumai taip pat. Tokių kombinacijų +leidimas atvertų tokią skylę, kurios pakaktų nuskandinti laivą. Todėl, +kritinis reikalavimas copyleft yra užkimšti šitą skylę: bet kas pridedamas +prie arba apjungiamas su copyleft programa privalo būti toks, kad didesnė +apjungta versija yra taip pat laisva ir su copyleft.

+

+Copyleft konkretus įgyvendinimas, kurį mes naudojame daugumai GNU +programinės įrangos yra GNU bendroji viešoji licencija, arba trumpai GNU +GPL. Mes turime kitokių tipų copyleft, kurie yra naudojami prie tam tikrų +aplinkybių. GNU vadovėliai irgi yra su copyleft, bet naudoja daug +paprastesnį copyleft tipą, nes GNU GPL sudėtingumas nėra vadovėliams +būtinas. (2)

+

+(1) 1984 m. ar 1985 m., Don Hopkins (labai kūrybiškas bičiulis) +paštu man atsiuntė laišką. Ant voko jis užrašė keletą linksmų posakių, +įskaitant šį: „Copyleft – visos teisės išvirkščios.“ Aš +panaudojau žodį „copyleft“ pavadinti platinimo koncepciją, kurią +tuo metu vysčiau.

+ +

+(2) Mes dabar dokumentacijai naudojame GNU +laisvos dokumentacijos licenciją.

+ +

Laisvos programinės įrangos fondas

+ +

Kol interesas naudoti Emacs augo, kiti žmonės įsitraukė į GNU projektą ir +mes nusprendėme, kad buvo laikas ir vėl siekti finansavimo. Taigi, +1985 m. mes sukūrėme Laisvos programinės +įrangos fondą (FSF), nuo mokesčių atleistą labdarą laisvos programinės +įrangos vystymui. FSF taip +pat perėmė tą Emacs kasečių platinimo verslą; vėliau jis šitą išplėtė į +kasetę pridedant kitą laisvą programinę įrangą (abi GNU ir ne GNU) ir +parduodant laisvus vadovėlius taip pat.

+ +

Didžioji FSF pajamų dalis ateidavo iš laisvos programinės įrangos kopijų ir +kitų susijusių paslaugų pardavimų (šaltinio kodo kompaktinių plokštelių, +kompaktinių plokštelių su dvejetainiais failais, gražiai išspausdintų +vadovėlių, visi su laisve išplatinti ir modifikuoti), ir Liukso distribucijų +(distribucijos, kurioms mes sukonstravome visą programinės įrangos rinkinį +pagal kliento pasirinktą platformą). Šiandien FSF vis dar parduoda vadovėlius ir kitus daiktus, bet +didžiąją dalį savo finansavimo gauna iš narių narystės mokesčių. Jūs galite +prisijungti prie FSF čia fsf.org.

+ +

Laisvos programinės įrangos fondo darbuotojai parašė ir palaikė eilę GNU +programinės įrangos paketų. Du išskirtiniai yra C biblioteka ir +kiautas1. GNU C biblioteka yra tai, ką +naudoja kiekviena programa, leidžiama GNU/Linux sistemoje, komunikacijai su +Linux. Ją išvystė Laisvos programinės įrangos fondo darbuotojų narys, +Roland McGrath. Tas kiautas, naudojamas daugumoje GNU/Linux sistemų, yra +BASH – Bourne Again Shell (1), +kurį išvystė FSF darbuotojas Brian Fox.

+ +

Mes finansavome šių programų vystymą, nes GNU projektas nebuvo tik apie +įrankius arba vystymo aplinką. Mūsų tikslas buvo išbaigta operacinė sistema +ir šios programos buvo reikalingos tam tikslui.

+ +

(1) „Bourne Again Shell“ yra žodžių žaismas pavadinimu +„Bourne Shell“, kuris buvo įprastinis Unix kiautas.

+ +

Laisvos programinės įrangos palaikymas

+ +

Laisvos programinės įrangos filosofija atmeta konkrečią paplitusią verslo +praktiką, bet ji nėra prieš verslą. Kai verslai gerbia naudotojų laisvę, +mes jiems linkime sėkmės.

+ +

Emacs kopijų pardavimas demonstruoja vieną laisvos programinės įrangos +verslo tipą. Kai FSF perėmė tą verslą, man reikėjo kito būdo užsidirbti +pragyvenimui. Aš jį radau parduodamas paslaugas, susietas su laisva +programine įranga, kurią aš išvysčiau. Į tai įėjo mokymas, tokiomis +temomis, kaip kaip suprogramuoti GNU Emacs ir kaip sureguliuoti GCC, ir +programinės įrangos vystymas, daugiausia GCC perkėlimas į naujas platformas.

+ +

Šiandien kiekvieną iš šių laisvos programinės įrangos verslo tipų +praktikuoja eilė korporacijų. Kai kurios platina laisvos programinės +įrangos rinkinių kompaktines plokšteles; kitos parduoda palaikymą, lygiais +nuo atsakymų į naudotojo klausimus iki klaidų taisymo, iki didelių naujų +ypatybių pridėjimo. Mes pradedame matyti net laisvos programinės įrangos +kompanijas, paremtas naujų laisvos programinės įrangos produktų paleidimu.

+ +

Nors būkite atsargūs – eilė kompanijų, kurios asocijuoja save su +terminu „atviras šaltinis“ iš tikrųjų savo biznį paremia +nelaisva programine įranga, kuri veikia kartu su laisva programine įranga. +Šios nėra laisvos programinės įrangos kompanijos, jos yra nuosavybinės +programinės įrangos kompanijos, kurių produktai naudotojus vilioja toliau +nuo laisvės. Jos šias programas vadina „pridėtinės vertės +paketais“, kas parodo vertybes, kurias jie pageidautų, kad mes +priimtume: patogumas pirmiau laisvės. Jei mes laisvę vertiname labiau, mes +turėtume jas vadinti „atimtos laisvės“ paketais.

+ +

Techniniai tikslai

+ +

Pagrindinis GNU tikslas yra būti laisva programine įranga. Net jei GNU +neturėtų jokio techninio privalumo už Unix, ji turėtų socialinį privalumą, +leidžiantį naudotojams bendradarbiauti ir etinį privalumą – naudotojo +laisvės gerbimą.

+ +

Bet buvo natūralu pritaikyti žinomus geros praktikos standartus darbams +– pavyzdžiui, dinamiškai paskirti duomenų struktūras, kad išvengti +parinktų fiksuotos apimties ribų ir sutvarkyti visus galimus 8 bitų kodus, +kai tik tai turėjo prasmę.

+ +

Papildomai, mes atmetėme Unix koncentravimąsi į mažą apimtį atmintyje, +nuspręsdami nepalaikyti 16 bitų mašinų (buvo aišku, kad 32 bitų mašinos taps +norma tuo metu, kai GNU sistema bus pabaigta) ir neskirti jokių pastangų +sumažinti atminties panaudojimą, nebent jis viršijo megabaitą. Programoms, +kurioms labai didelių failų tvarkymas nebuvo kritinis, mes skatinome +programuotojus nuskaityti visą įvesties failą į šerdį, tada skenuoti jo +turinį nepergyvenant dėl įvesties ir išvesties.

+ +

Šie sprendimai daug GNU programų įgalino aplenkti savo Unix atitikmenis +patikimumu ir greičiu.

+ +

Paaukoti kompiuteriai

+ +

Kol augo GNU projekto reputacija, žmonės pradėjo siūlyti šiam projektui +paaukoti leidžiančias Unix mašinas. Jos buvo labai naudingos, nes +lengviausias būdas vystyti GNU komponentus buvo tai daryti pačioje Unix +sistemoje ir po vieną pakeisti tos sistemos komponentus. Bet jos iškėlė +etinę problemą: ar mums buvo teisinga aplamai turėti Unix kopiją.

+ +

Unix buvo (ir yra) nuosavybinė programinė įranga ir GNU projekto filosofija +sakė, kad mes neturėtume naudoti nuosavybinės programinės įrangos. Bet, +taikant tą patį pagrindimą, kuris veda prie išvados, jog smurtas ginant save +yra pateisinamas, aš padariau išvadą, kad buvo pagrįsta naudoti nuosavybinį +paketą, kai tai buvo kritiška laisvo pakaitalo, kuris kitiems padėtų sustoti +naudoti tą nuosavybinį paketą, vystymui.

+ +

Bet, net jei tai buvo pateisinamas blogis, vis tiek tai buvo blogis. +Šiandien mes nebeturime jokių Unix kopijų, nes mes jas pakeitėme laisvomis +operacinėmis sistemomis. Jei mes pakeisti mašinos operacinės sistemos į +laisvą negalėjome, vietoje to mes pakeitėme mašiną.

+ +

GNU užduočių sąrašas

+ +

GNU projektui judant į priekį ir vis daugiau sisteminių komponentų buvo +surasta arba išvystyta, pagaliau tapo naudinga sudaryti likusių tarpų +sąrašą. Mes jį naudojome samdyti autoriams parašyti trūkstamas dalis. Šis +sąrašas tapo žinomas kaip GNU užduočių sąrašas. Papildomai prie trūkstamų +Unix komponentų, mes išvardinome įvairią kitą naudingą programinę įrangą ir +dokumentacijos projektus, kuriuos, mes manėme, tikrai išbaigta sistema turi +turėti.

+ +

Šiandien (1), vargu ar yra Unix komponentų, likusių GNU užduočių sąraše +– tie darbai buvo atlikti, šalimais kai kurių neesminių. Bet tas +sąrašas yra pilnas projektų, kuriuos kai kurie gali pavadinti +„aplikacijomis“. Bet kokia programa, kuri traukia daugiau, nei +siaurą naudotojų klasę, būtų naudingas dalykas pridėti prie operacinės +sistemos.

+ +

Net žaidimai yra įtraukti į tą užduočių sąrašą – ir buvo nuo pat +pradžių. Unix įtraukė žaidimus, taigi, natūraliai, GNU turėtų irgi. Bet +suderinamumas žaidimais nebuvo problema, tad mes nesekėme žaidimų, kuriuos +turėjo Unix, sąrašo. Vietoje to, mes išvardinome skirtingų tipų žaidimų, +kurie gali patikti naudotojams, spektrą.

+ +

(1) Anie buvo parašyti 1998 m. 2009 m. mes daugiau nepalaikome +ilgo užduočių sąrašo. Bendruomenė vysto laisvą programinę įrangą taip +greitai, kad mes net negalime visos jos stebėti. Vietoje to, mes turime +Aukšto prioriteto projektų sąrašą – daug trumpesnis projektų, kuriuos +mes tikrai norime paskatinti žmones parašyti, sąrašas.

+ +

GNU bibliotekos GPL

+ +

GNU C biblioteka naudoja specialaus tipo copyleft, pavadintą GNU bibliotekos +bendroji viešoji licencija (1), kuri suteikia leidimą susieti nuosavybinę +programinę įrangą su šia biblioteka. Kodėl padaryti šią išimtį?

+ +

Tai nėra principo reikalas; nėra principo, kuris sako nuosavybinės +programinės įrangos produktams priklauso įtraukti mūsų kodą. (Kam prisidėti +prie projekto, kuris iš anksto aišku, kad atsisakys su mumis pasidalinti?) +LGPL naudojimas C bibliotekai, arba bet kokiai bibliotekai, yra strategijos +reikalas.

+ +

Ta C biblioteka atlieka bendrinį darbą; kiekviena nuosavybinė sistema arba +kompiliatorius turi C biblioteką. Todėl, mūsų C biblioteką padaryti +prieinamą tik laisvai programinei įrangai nebūtų laisvai programinei įrangai +suteiktą jokio privalumo – tai tik būtų atbaidę nuo mūsų bibliotekos +naudojimo.

+ +

Viena sistema šitam yra išimtis: GNU sistemoje (ir į tai įeina GNU/Linux), +GNU C biblioteka yra vienintelė C biblioteka. Taigi, GNU C bibliotekos +platinimo sąlygos apsprendžia ar yra įmanoma GNU sistemai sukompiliuoti +nuosavybinę programą. Nėra jokios etinės priežasties GNU sistemoje leisti +nuosavybines aplikacijas, bet strategiškai panašu, kad jų neleidimas labiau +atbaidytų nuo GNU sistemos naudojimo, nei paskatintų laisvų aplikacijų +vystymą. Štai todėl Bibliotekos GPL naudojimas yra gera strategija tai C +bibliotekai.

+ +

Kitoms bibliotekoms, strateginis sprendimas turi būti apsvarstytas kiekvieno +atskiro atvejo pagrindu. Kai biblioteka atlieka specialų darbą, kuris gali +padėti parašyti tam tikrų tipų programas, tada, jos išleidimas pagal GPL, ją +apribojant tik laisvoms programoms, yra būdas padėti kitiems laisvos +programinės įrangos autoriams, jiems suteikiant privalumą prieš nuosavybinę +programinę įrangą.

+ +

Apsvarstykite GNU Readline – biblioteką, kuri buvo išvystyta BASH +suteikti komandinės eilutės redagavimą. Readline yra išleista pagal įprastą +GNU GPL, ne Bibliotekos GPL. Tai tikėtina sumažina Readline naudojimą, bet +tai mums nėra praradimas. Tuo metu, bent viena naudinga aplikacija buvo +padaryta laisva programine įranga konkrečiai, kad ji galėtų naudoti Readline +ir tai yra bendruomenei tikras laimėjimas.

+ +

Nuosavybinės programinės įrangos autoriai turi privalumus, kuriuos suteikia +pinigai; laisvos programinės įrangos autoriams reikia susikurti privalumus +vienas kitam. Aš tikiuosi, kad vieną dieną mes turėsime didelį rinkinį +bibliotekų, kurioms taikoma GPL, kurios neturi joms prilygstančių prieinamų +nuosavybinei programinei įrangai, suteikiančių naudingus modulius, +tarnaujančius sudedamosiomis dalimis naujai laisvai programinei įrangai, ir +prisidedančių prie didelio privalumo tolimesniam laisvos programinės įrangos +vystymui.

+ +

(1) Ši licencija dabar pavadinta GNU mažiau bendroji viešoji licencija, jog +išvengti suteikti idėją, kad visos bibliotekos turi ją naudoti. Pamatykite +daugiau informacijos Kodėl jūs savo +kitai bibliotekai neturėtumėte naudoti Mažiau GPL.

+ +

Niežulio kasymas?

+

+Eric Raymond sako, kad „Kiekvienas geras programinės įrangos darbas +pradedamas kasant autoriaus asmeninį niežulį.“ Galbūt taip kartais +atsitinka, bet daug esminių GNU programinės įrangos dalių buvo išvystytos +siekiant turėti išbaigtą laisvą operacinę sistemą. Jos ateina iš vizijos ir +plano, ne impulsyviai.

+

+Pavyzdžiui, mes išvystėme GNU C biblioteką, nes sistemai panašiai į Unix +reikia C bibliotekos, BASH, nes sistemai panašiai į Unix reikia kiauto ir +GNU tar, nes sistemai panašiai į Unix reikia tar programos. Tas pat yra +tiesa mano paties programoms – GNU C compiler, GNU Emacs, GDB ir GNU +Make.

+

+Kai kurios GNU programos buvo išvystytos susidoroti su konkrečiomis +grėsmėmis mūsų laisvei. Todėl, mes išvystėme gzip pakeisti Compress +programą, kurią bendruomenė prarado dėl LZW patentų. Mes suradome žmonių vystyti +LessTif ir nepersenai pradėjome GNOME ir Harmony, kad spręstume problemas, sukeltas kai +kuriomis nuosavybinėmis bibliotekomis (pažiūrėkite toliau). Mes vystome GNU +Privacy Guard pakeisti populiarią nelaisvą šifravimo programinę įrangą, nes +naudotojai neturėtų rinktis tarp privatumo ir laisvės.

+

+Žinoma, šias programas rašantys žmonės tapo tuo darbu susidomėję ir daug +ypatybių prie jų pridėjo įvairūs žmonės savo pačių poreikių ir interesų +labui. Bet tai nėra tai kodėl tos programos egzistuoja.

+ +

Netikėtos plėtotės

+

+GNU projekto pradžioje, aš įsivaizdavau, kad mes išvystysime visą GNU +sistemą, tada ją išleisime kaip visumą. Ne taip tai įvyko.

+

+Kadangi kiekvienas GNU sistemos komponentas buvo įgyvendintas Unix +sistemoje, kiekvienas komponentas galėjo būti leidžiamas Unix sistemose +anksti iki išbaigtos GNU sistemos egzistavimo. Kai kurios iš šių programų +tapo populiariomis ir naudotojai pradėjo jas išplėsti ir jas perkelti +– į įvairias nesuderinamas Unix versijas, ir kartais į kitas sistemas +taip pat.

+

+Šis procesas šias programas padarė daug galingesnėmis ir prie GNU projekto +pritraukė ir fondų, ir prisidedančių. Bet jis greičiausiai taip pat keletą +metų prailgino minimaliai veikiančios sistemos pabaigimą, nes GNU autorių +laikas buvo paskirtas šių perkėlimų palaikymui ir ypatybių prie +egzistuojančių komponentų pridėjimui, o ne tęsti rašyti vieną trūkstamą +komponentą po kito.

+ +

GNU Hurd

+

+1990 m., GNU sistema buvo beveik pabaigta; vienintelis didelis +trūkstamas komponentas buvo branduolys. Mes nusprendėme mūsų branduolį +įgyvendinti kaip serverio procesų rinkinį, leidžiamą ant Mach. Mach yra +mikrobranduolys, išvystytas Carnegie Mellon universitete ir tada Utah +universitete; GNU Hurd yra serverių rinkinys (t. y. GNU banda), kuris +leidžiamas Mach viršuje ir atlieka įvairius Unix branduolio darbus. Vystymo +pradžia buvo atidėta, kol mes laukėme Mach išleidimo kaip laisva programinė +įranga, kaip buvo pažadėta.

+

+Viena priežastis šio dizaino pasirinkimui buvo išvengti to, kas atrodė yra +sunkiausia to darbo dalis: branduolio programos derinimas neturint šaltinio +lygio derintuvės tam padaryti. Ši darbo dalis jau buvo padaryta, su Mach, +ir mes tikėjomės suderinti Hurd serverius kaip naudotojo programas, su GDB. +Bet tą padaryti įmanomu užtruko ilgai ir daugiagijus serverius, kurie vienas +kitam siunčia žinutes, gavosi, kad yra labai sunku suderinti. Hurd +padarymas dirbti užtikrintai užsitęsė daugelį metų.

+ +

Alix

+

+Iš pradžių GNU branduolys neturėjo būti pavadintas Hurd. Jo originalus +pavadinimas buvo Alix – pavadintas pagal moterį, kuri tuo metu buvo +mano mylimoji. Ji, Unix sistemos administratorė, pabrėžė kaip jos vardas +tiktų įprastam pavadinimų suteikimo Unix sistemos versijoms braižui; kaip +juoką, ji savo draugams pasakė: „Kažkas turėtų branduolį pavadinti +pagal mane.“ Aš nieko nepasakiau, bet nusprendžiau ją nustebinti su +branduoliu pavadintu Alix.

+

+Taip neišliko. Michael (dabar Thomas) Bushnell, pagrindinis to branduolio +autorius, pirmenybę teikė pavadinimui Hurd ir iš naujo apibrėžė Alix taikyti +į tam tikrą to branduolio dalį – dalis, kuri sistemos kvietimus +patalpintų į spąstus ir juos tvarkytų siųsdama žinutes Hurd serveriams.

+

+Vėliau, Alix ir aš išsiskyrėme ir ji pasikeitė savo vardą; nepriklausomai, +Hurd dizainas buvo pakeistas taip, kad C biblioteka siųstų žinutes +tiesiogiai serveriams ir tai Alix komponentą pašalino iš to dizaino.

+

+Bet prieš tai, kai šie dalykai įvyko, jos draugas Hurd šaltinio kode +pastebėjo Alix vardą ir jai šitą paminėjo. Taigi, ji turėjo progą atrasti +branduolį, pavadintą pagal ją.

+ +

Linux ir GNU/Linux

+

+GNU Hurd nėra tinkamas gamybiniam naudojimui ir mes nežinome ar jis toks +kada nors bus. Gebėjimais paremtas dizainas turi problemų, kurios kyla +tiesiogiai iš tokio dizaino lankstumo ir nėra aišku ar sprendimai +egzistuoja.

+ +

+Laimei, kitas branduolys yra prieinamas. 1991 m., Linus Torvalds +išvystė su Unix suderinamą branduolį ir pavadino jį Linux. Jis iš pradžių +buvo nuosavybinis, bet 1992 m. jis jį padarė laisva programine įranga; +Linux apjungimas su nevisai išbaigta GNU sistema virto išbaigta laisva +operacine sistema. (Žinoma, jų apjungimas buvo savaime reikšmingas darbas.) +Linux dėka mes galime šiandien iš tikrųjų leisti GNU sistemos versiją.

+

+Šią sistemos versiją mes vadiname GNU/Linux, kad išreikštume jos sudėtį +kaip GNU sistemos ir Linux, kaip branduolio, kombinaciją. Prašome +nepasiduokite praktikai visą tokią sistemą vadinti „Linux“, +kadangi tai reiškia mūsų darbo priskyrimą kažkam kitam. Prašome lygiaverčiai pamynėkite mus.

+ +

Mūsų ateities iššūkiai

+

+Mes įrodėme savo gebėjimą vystyti plataus spektro laisvą programinę įrangą. +Tai nereiškia mes esame nepažeidžiami ir nesustabdomi. Keletas iššūkių +laisvos programinės įrangos ateitį daro neužtikrinta; susitvarkymui su jais +reikės užtikrintų pastangų ir ištvermės, kartais užtrunkant metais. Tam +reikės tokio tipo apsisprendimo, kurį žmonės parodo, kai jie vertina savo +laisvę ir niekam neleis jos atimti.

+

+Toliau pateikti keturi skyriai aptaria šiuos iššūkius.

+ +

Slapta techninė įranga

+

+Techninės įrangos gamintojai vis labiau linkę techninės įrangos +specifikacijas išlaikyti paslaptyje. Tai apsunkina laisvų tvarkyklių rašymą +taip, kad Linux ir XFree86 galėtų palaikyti naują techninę įrangą. Šiandien +mes turime išbaigtas laisvas sistemas, bet mes jų neturėsime rytoj jei mes +negalėsime palaikyti rytojaus kompiuterių.

+

+Yra du būdai tvarkytis su šia problema. Programuotojai gali atlikti +atgalinę inžineriją išsiaiškinti kaip tokią techninę įrangą palaikyti. +Likusi mūsų dalis gali pasirinkti tą techninę įrangą, kuri yra palaikoma +laisva programine įranga; kai tokių kaip mes skaičius išaugs, specifikacijų +slaptumas taps juos pačius nugalinčia politika.

+

+Atgalinė inžinerija yra didelis darbas; ar mes turėsime programuotojų su +pakankamu pasiryžimu jos imtis? Taip – jei mes įgijome stiprų jausmą, +kad laisva programinė įranga yra principo reikalas ir nelaisvos tvarkyklės +yra netoleruotinos. Ir ar daug iš mūsų papildomai išleis pinigų, ar net +skirs truputi papildomo laiko, kad mes galėtume naudoti laisvas tvarkykles? +Taip, jei tas pasiryžimas turėti laisvę yra plačiai paplitęs.

+

+(2008 m. pastaba: ši problema apima BIOS taip pat. Yra laisva BIOS +– LibreBoot (coreboot +distribucija); problema yra specifikacijų mašinoms gavimas taip, kad +LibreBoot galėtų jas palaikyti be nelaisvų „blobs“2.)

+ +

Nelaisvos bibliotekos

+

+Nelaisva biblioteka, kuri leidžiama laisvose operacinėse sistemose, veikia +kaip spąstai laisvos programinės įrangos autoriams. Tokios bibliotekos +patrauklios ypatybės yra jaukas; jei jūs naudojate tokią biblioteką, jūs +patenkate į tuos spąstus, nes jūsų programa negali naudingai būti laisvos +operacinės sistemos dalimi. (Tiesą sakant, mes jūsų programą galėtume +įtraukti, bet ji neveiks be tos bibliotekos.) Net blogiau, jei +programa, kuri naudoja tą nuosavybinę biblioteką, tampa populiaria, ji gali +į tokius spąstus privilioti kitus nieko neįtariančius programuotojus.

+

+Pirmasis šios problemos atvejis buvo Motif įrankių komplektas, praėjusiais +aštuoniasdešimtaisiais. Nors dar nebuvo laisvų operacinių sistemų, buvo +aišku kokią problemą Motif vėliau joms sukels. GNU projektas atsakė dvejais +būdais: individualių laisvos programinės įrangos projektų prašydamas +palaikyti laisvus X Toolkit valdiklius kartu su Motif ir prašydamas, kad kas +nors parašytų laisvą Motif pakaitalą. Šiam darbui prireikė daug metų; +LessTif, Hungry Programmers išvystytas, tik 1997 m. tapo pakankamai +galingu palaikyti daugumai Motif aplikacijų.

+

+Tarp 1996 m. ir 1998 m., dar viena nelaisva GUI įrankių komplekto biblioteka, pavadinta Qt, buvo +naudojama reikšmingame laisvos programinės įrangos rinkinyje – +darbastalyje KDE.

+

+Laisvos GNU/Linux sistemos negalėjo naudoti KDE, nes mes negalėjome naudoti +tos bibliotekos. Tačiau, kai kurie komerciniai GNU/Linux sistemų +platintojai, kurie nebuvo griežti dėl laisvos programinės įrangos laikymosi, +pridėjo KDE prie savo sistemų – pagamindami daugiau gebėjimų, bet +mažiau laisvės turinčią sistemą. KDE grupė aktyviai ragino daugiau +programuotojų naudoti Qt ir milijonai naujų „Linux naudotojų“ +niekada nebuvo susidūrę su idėja, kad šitai turėjo problemą. Situacija +atrodė gąsdinančiai.

+

+Laisvos programinės įrangos bendruomenė atsakė į šią problemą dviem būdais: +GNOME ir Harmony.

+

+GNOME – GNU tinklo objektinio modelio aplinka, yra GNU darbastalio +projektas. Pradėta 1997 m. Miguel de Icaza ir vystyta su Red Hat +Software palaikymu, GNOME buvo paruošta pateikti panašias darbastalio +priemones, bet naudojant išskirtinai laisvą programinę įrangą. Ji turi +techninių privalumų taip pat, tokių kaip įvairių kalbų palaikymas, ne tik +C++. Bet jos pagrindinis tikslas buvo laisvė: nereikalauti naudoti jokios +nelaisvos programinės įrangos.

+

+Harmony yra suderinama pakaitinė biblioteka, suprojektuota, kad būtų įmanoma +leisti KDE programinę įrangą nenaudojant Qt.

+

+1998 m. lapkritį, Qt autoriai paskelbė apie licencijos pakeitimą, +kuris, kai bus įvykdytas, turėtų Qt padaryti laisva programine įranga. Nėra +jokio būdo įsitikinti, bet aš manau, kad taip iš dalies atsitiko dėl +bendruomenės tvirto atsako į šią problemą, kurią Qt kėlė, kai ji buvo +nelaisva. (Ta nauja licencija yra nepatogi ir neadekvati, taigi, išlieka +pageidautina vengti Qt naudojimo.)

+

+[Vėlesnė pastaba: 2000 m. rugsėjį, Qt buvo išleista pagal GNU GPL, kas +iš esmės šią problemą išsprendė.]

+

+Kaip mes atsakysime kitai viliojančiai nelaisvai bibliotekai? Ar visa +bendruomenė supras poreikį išlikti už tų spąstų? Ar daug iš mūsų atsisakys +laisvės dėl patogumo ir sukurs didelę problemą? Mūsų ateitis priklauso nuo +mūsų filosofijos.

+ +

Programinės įrangos patentai

+

+Didžiausia grėsmė su kuria mes susiduriame kyla iš programinės įrangos +patentų, kurie gali algoritmus ir ypatybes patalpinti už laisvos programinės +įrangos ribų iki 20 metų. LZW suglaudinimo algoritmo patentai pradėti +taikyti 1983 m. ir mes vis dar negalime išleisti laisvos programinės +įrangos pagaminti tinkamai suglaudintiems GIF. [2009 m. jų galiojimas baigėsi.] 1998 m., +laisva programa pagaminti MP3 +suglaudintam audio buvo pašalinta iš distribucijos dėl patentinės bylos +grėsmės. +

+

+Yra būdų tvarkytis su patentais: mes galime ieškoti įrodymų, kad patentas +yra negaliojantis ir mes galime ieškoti alternatyvių būdų atlikti darbą. +Bet kiekvienas iš šių metodų suveikia tik kartais; kai abiems nepavyksta, +patentas gali priversti visą laisvą programinę įrangą turėti kokios nors +ypatybės, kurios nori naudotojai, trūkumą. Ką mes darysime, kai šitai +atsitiks?

+

+Tie iš mūsų, kurie vertina laisvą programinę įrangą dėl laisvės pasiliks su +laisva programine įranga bet kuriuo atveju. Mes sugebėsime atlikti darbą be +tų patentuotų ypatybių. Bet tie, kurie laisvą programinę įrangą vertina, +nes jie tikisi, jog ji yra techniškai geresnė, tikėtina, kad, kai patentas +ją sulaikys, šitą pavadins nesėkme. Taigi, kai yra naudinga kalbėti apie +“turgaus” vystymo modelio praktinį efektyvumą ir kokios nors +laisvos programinės įrangos patikimumą ir galią, mes ties tuo privalome +nesustoti. Mes privalome kalbėti apie laisvę ir principą.

+ +

Laisva dokumentacija

+

+Didžiausias mūsų laisvų operacinių sistemų trūkumas nėra programinėje +įrangoje – tai yra gerų laisvų vadovėlių, kuriuos mes galime įtraukti +į mūsų sistemas, trūkumas. Dokumentacija yra bet kurio programinės įrangos +paketo esminė dalis; kai svarbus laisvos programinės įrangos paketas +nepristatomas kartu su geru laisvu vadovėliu, tai yra didelė spraga. +Šiandien mes turime daug tokių spragų.

+

+Laisva dokumentacija, kaip laisva programinė įranga, yra laisvės reikalas, +ne kainos. Kriterijus laisvam vadovėliui yra daug maž toks pat, kaip ir +laisvai programinei įrangai: tai yra visiems naudotojams tam tikrų laisvių +suteikimo reikalas. Išplatinimas (įskaitant komercinį pardavimą), +prisijungus ir popieriumi, turi būti leidžiamas taip, kad tą vadovėlį galima +būtų pridėti prie kiekvienos tos programos kopijos.

+

+Leidimas modifikuoti yra kritinis irgi. Kaip bendra taisyklė, aš netikiu, +kad žmonėms yra esminga turėti leidimą modifikuoti įvairiausių rūšių +straipsnius ir knygas. Pavyzdžiui, aš nemanau, kad jūs arba aš privalome +suteikti leidimą modifikuoti straipsnius, kaip šitas, kurie apibūdina mūsų +veiksmus ir mūsų požiūrius.

+

+Bet yra konkreti priežastis, kodėl laisvė modifikuoti yra laisvos +programinės įrangos dokumentacijai kritinė. Kai žmonės naudojasi savo teise +modifikuoti programinę įrangą ir prideda arba pakeičia jos ypatybes, jei jie +yra kruopštūs, jie pakeis vadovėlį irgi – kad jie galėtų pateikti +tikslią ir naudojimui su modifikuota programa tinkamą dokumentaciją. +Nelaisvas vadovėlis, kuris neleidžia programuotojams būti kruopščiais ir +užbaigti darbą, mūsų bendruomenės poreikių neišpildo.

+

+Tam tikrų tipų ribos tam, kaip yra atliekamos modifikacijos nekelia +problemų. Pavyzdžiui, reikalavimai išsaugoti pirmojo autoriaus autorių +teisių pastabą, platinimo sąlygas arba autorių sąrašą, yra priimtini. Taip +pat nėra problemos reikalauti modifikuotose versijose įtraukti pastabą, jog +jos buvo modifikuotos, net turėti ištisus skyrius, kurių negalima ištrinti +arba pakeisti tol, kol šie skyriai nagrinėja netechnines temas. Šių tipų +suvaržymai nėra problema, nes jais nestabdomas kruopštus programuotojas +vadovėlį pritaikyti atitikti modifikuotą programą. Kitais žodžiais, jie +neblokuoja laisvos programinės įrangos bendruomenės nuo visiško vadovėlio +panaudojimo.

+

+Tačiau, turi būti įmanoma modifikuoti visą techninį vadovėlio +turinį ir tada rezultatą platinti visomis įprastomis terpėmis, visais +įprastais kanalais; kitu atveju, suvaržymai trukdo bendruomenei, vadovėlis +nėra laisvas ir mums reikia dar vieno vadovėlio.

+

+Ar laisvos programinės įrangos autoriai turės supratimą ir pasiryžimą +pagaminti visą spektrą laisvų vadovėlių? Dar kartą, mūsų ateitis priklauso +nuo filosofijos.

+ +

Mes privalome kalbėti apie laisvę

+

+Šiandien yra apskaičiuota, kad yra dešimt milijonų GNU/Linux sistemų, tokių +kaip Debian GNU/Linux ir Red Hat „Linux“, naudotojų. Laisva +programinė įranga išvystė tokius praktinius privalumus, kad naudotojai prie +jos buriuojasi grynai dėl praktinių priežasčių.

+

+Geros šito pasekmės yra akivaizdžios: didesnis susidomėjimas laisvos +programinės įrangos vystymu, daugiau klientų laisvos programinės įrangos +verslams ir didesnė galimybė kompanijas paskatinti vystyti komercinę laisvą +programinę įrangą, vietoje nuosavybinės programinės įrangos produktų.

+

+Bet susidomėjimas šia programine įranga auga sparčiau, nei filosofijos, +kuria ji yra paremta, supratimas ir tai veda prie problemos. Mūsų gebėjimas +susitvarkyti su anksčiau apibūdintais iššūkiais ir pavojais priklauso nuo +valios tvirtai stovėti už laisvę. Siekiant užtikrinti, kad mūsų bendruomenė +šią valią turi, mums reikia skleisti tą idėją naujiems naudotojams, kai jie +ateina į šią bendruomenę.

+

+Bet mums taip padaryti nepavyksta: pastangos į mūsų bendruomenę pritraukti +naujų naudotojų toli viršija pastangas juos mokyti mūsų bendruomenės +socialumo. Mums reikia daryti abi ir mums reikia išlaikyti šias dvi +pastangas subalansuotas.

+ +

„Atviras šaltinis“

+

+Naujų naudotojų mokymas apie laisvę 1998 m. tapo sunkesniu, kai dalis +bendruomenės nusprendė nebenaudoti termino „laisva programinė +įranga“ ir vietoje jo sakyti „atviro šaltinio programinė +įranga“.

+

+Kai kurie, teikę šiam terminui pirmenybę, siekė išvengti +„laisva“ dviprasmybės su „nemokama“ – +pateisinamas tikslas. Tačiau, kiti siekė į šalį nustumti principo, kuris +motyvavo laisvos programinės įrangos judėjimą ir GNU projektą, dvasią ir +vietoje to apeliuoti į vedėjus ir verslo naudotojus, daug kurių laikosi +ideologijos, kuri pelną pastato aukščiau laisvės, aukščiau bendruomenės, +aukščiau principo. Taigi, „atviro šaltinio“ retorika +koncentruojasi į potencialą padaryti aukštos kokybės, galingą programinę +įrangą, bet atsikrato laisvės, bendruomenės ir principo idėjų.

+

+„Linux“ žurnalai yra aiškus šito pavyzdys – jie yra +prigrūsti nuosavybinės programinės įrangos, kuri veikia su GNU/Linux, +reklamų. Kai atsiras kitas Motif arba Qt, ar šie žurnalai programuotojus +įspės likti jo nuošalyje, ar jie rodys jo reklamas?

+

+Verslo parama gali įvairiai prisidėti prie bendruomenės; laikant, kad visa +kita yra lygu, ji yra naudinga. Bet jų paramos gavimas dar mažiau kalbant +apie laisvę ir principą gali būti katastrofiškas; jis ankstesnį +išsibalansavimą tarp siekio ir socialumo švietimo padaro dar blogesniu.

+

+„Laisva programinė įranga“ ir „atviras šaltinis“ +apibūdina, daugiau arba mažiau, tą pačią programinės įrangos kategoriją, bet +sako skirtingus dalykus apie programinę įrangą ir apie vertybes. GNU +projektas tęsia termino „laisva programinė įranga“ naudojimą +išreikšti idėjai, kad laisvė, ne tik technologija, yra svarbi.

+ +

Pabandykite!

+

+Yoda aforizmas („Nėra jokio „pabandykite““) skamba +neblogai, bet jis manęs neveikia. Aš didžiumą savo darbo atlikau būdamas +sunerimęs dėl to ar aš galėsiu atlikti tą darbą ir netikras, kad jo užteks +pasiekti tą tikslą jei jį atliksiu. Bet aš vis tiek pabandžiau, nes tarp +priešo ir mano miesto nebuvo nei vieno išskyrus mane. Nustebinant save, +kartais man pavykdavo.

+

+Kartais man nepavykdavo; kai kurie mano miestai krito. Tada aš atradau dar +vieną į pavojų patekusį miestą ir pasiruošiau dar vienai kovai. Su laiku, +aš išmokau ieškoti pavojų ir pastatyti save tarp jų ir mano miesto, +kviesdamas kitus hakerius ateiti ir prie manęs prisijungti.

+

+Šiomis dienomis, dažnai aš nebesu vienintelis. Tai yra palengvėjimas ir +malonumas, kai aš matau hakerių pulką kasančius gilyn, kad išlaikytų liniją +ir aš suvokiu, šis miestas gali išgyventi – kol kas. Bet tie pavojai +su kiekvienais metais yra vis didesni ir dabar Microsoft aiškiai nusitaikė į +mūsų bendruomenę. Mes negalime laisvės ateitį laikyti užtikrinta. +Nelaikykite jos užtikrinta! Jei jūs norite išlaikyti savo laisvę, jūs +privalote būti pasiruošę ją apginti.

+ +
+ + +

Vertėjo pastabos

+
    +
  1. Tekstinių komandų įvesties ir interpretavimo-vykdymo +programinė aplinka.
    2. +
  2. blobs – objektinio kodo gabaliukai, platinami be +šaltinio, įprastai įmontuotoji programinė įranga kokio nors įrenginio +veikimui.
    3. +
+ + + + + + + + + -- cgit v1.2.3