From 1ae0306a3cf2ea27f60b2d205789994d260c2cce Mon Sep 17 00:00:00 2001 From: Christian Grothoff Date: Sun, 11 Oct 2020 13:29:45 +0200 Subject: add i18n FSFS --- .../articles/lt/open-source-misses-the-point.html | 504 +++++++++++++++++++++ 1 file changed, 504 insertions(+) create mode 100644 talermerchantdemos/blog/articles/lt/open-source-misses-the-point.html (limited to 'talermerchantdemos/blog/articles/lt/open-source-misses-the-point.html') diff --git a/talermerchantdemos/blog/articles/lt/open-source-misses-the-point.html b/talermerchantdemos/blog/articles/lt/open-source-misses-the-point.html new file mode 100644 index 0000000..f1144ce --- /dev/null +++ b/talermerchantdemos/blog/articles/lt/open-source-misses-the-point.html @@ -0,0 +1,504 @@ + + + + + + +Kodėl Atviras šaltinis praleidžia Laisvos programinės įrangos esmę - GNU +projektas - Laisvos programinės įrangos fondas + + + + +

Kodėl Atviras šaltinis praleidžia Laisvos programinės įrangos esmę

+ +

pagal Richard Stallman

+ +

Kai mes programinę įrangą vadiname „laisva“, mes turime mintyje, +kad ji gerbia naudotojų esmines +laisves: laisvę ją leisti, ją išstudijuoti ir pakeisti ir išplatinti +jos, pakeistos arba ne, kopijas. Tai laisvės reikalas, ne kainos, taigi, +mąstykite apie „kalbos laisvę“, o ne „nemokamą alų“.

+ +

Šios laisvės yra gyvybiškai svarbios. Jos yra esminės, ne tik atskiro +naudotojo labui, bet visuomenei kaip visumai, nes jomis skatinamas +socialinis solidarumas – tai yra, dalinimasis ir bendradarbiavimas. +Jos tampa dar svarbesnėmis, kai mūsų kultūros ir gyvenimo veiklos vis labiau +skaitmeninės. Skaitmeninių garsų, paveikslų ir žodžių pasaulyje laisva +programinė įranga bendrai tampa vis labiau esmine laisvei.

+ +

Dešimtys milijonų žmonių visame pasaulyje dabar naudoja laisvą programinę +įrangą; kai kurių Indijos ir Ispanijos regionų viešosios mokyklos dabar +visus mokinius mokina naudoti laisvą GNU/Linux operacinę sistemą. Tačiau, +dauguma šių naudotojų niekada negirdėjo apie etines priežastis dėl kurių mes +sukūrėme šią sistemą ir surinkome laisvos programinės įrangos bendruomenę, +nes šiomis dienomis apie šią sistemą ir bendruomenę dažniau kalbama kaip +apie „atvirą šaltinį“, juos priskiriant prie skirtingos +filosofijos, kurioje šios laisvės yra beveik neminimos.

+ +

Laisvos programinės įrangos judėjimas nuo 1983 m. vykdo kampaniją už +kompiuterio naudotojų laisvę. Mes 1984 m. pradėjome laisvos operacinės +sistemos GNU kūrimą, kad mes taip galėtume išvengti nelaisvų operacinių +sistemų, kurios atima iš savo naudotojų laisvę. +1980–1990 m. laikotarpiu, mes sukūrėme didžiąją daugumą esminių +tos sistemos komponentų ir suprojektavome GNU +bendrąją viešąją licenciją (GNU GPL1), kad juos išleisti pagal ją – +licenciją, konkrečiai suprojektuotą apsaugoti visų programos naudotojų +laisvę.

+ +

Ne visi laisvos programinės įrangos naudotojai ir autoriai pritarė laisvos +programinės įrangos judėjimo tikslams. 1998 m., dalis laisvos +programinės įrangos bendruomenės atsiskyrė ir pradėjo vykdyti „atviro +šaltinio“ kampaniją. Šis terminas iš pradžių buvo pasiūlytas siekiant +išvengti galimo nesusipratimo su terminu „laisva programinė +įranga“, bet greitai tapo siejamas su filosofinėmis pažiūromis, kurios +yra pakankamai skirtingos nuo tų, kurias turi laisvos programinės įrangos +judėjimas.

+ +

Kai kurie atviro šaltinio palaikytojai manė, kad tas terminas yra +„marketingo kampanija už laisvą programinę įrangą“, o tai +patiktų verslininkams, pabrėžiant tos programinės įrangos praktines naudas, +tuo pačiu neiškeliant teisingumo ir neteisingumo problemų, kurių jie galbūt +nenorėtų išgirsti. Kiti palaikytojai tiesiog atmetė laisvos programinės +įrangos judėjimo etines ir socialines vertybes. Kokie bebūtų jų požiūriai, +kampanijų už atvirą šaltinį metu, jie nei citavo, nei gynė tas vertybes. +Terminas „atviras šaltinis“ greitai tapo siejamas su idėjomis ir +argumentais, paremtais tiktais praktinėmis vertybėmis, tokiomis kaip +galingos, patikimos programinės įrangos kūrimas arba turėjimas. Dauguma tų +atviro šaltinio palaikytojų atsirado nuo tada ir jie susidaro tas pačias +asociacijas.

+ +

Šie du terminai apibūdina beveik tą pačią programinės įrangos kategoriją, +bet jie atstovauja požiūrius, paremtus fundamentaliai skirtingomis +vertybėmis. Atviras šaltinis yra vystymo metodologija; laisva programinė +įranga yra socialinis judėjimas. Laisvos programinės įrangos judėjimui, +laisva programinė įranga yra etinis imperatyvas, esminė pagarba naudotojų +laisvei. Priešingai, atviro šaltino filosofija nagrinėja problemas +kategorijomis kaip programinę įrangą padaryti „geresne“ – +tik praktine prasme. Ji sako, kad nelaisva programinė įranga yra prastesnis +sprendimas turimai praktinei problemai. Didžiąja dalimi „atviro +šaltinio“ diskusijų neteikiama jokio dėmesio teisingumui ir +neteisingumui, tik populiarumui ir sėkmei; štai tipinis +pavyzdys.

+ +

Tačiau, laisvos programinės įrangos judėjimui nelaisva programinė įranga yra +socialinė problema ir sprendimas yra nustoti ją naudoti ir pereiti prie +laisvos programinės įrangos.

+ +

„Laisva programinė įranga.“ „Atviras šaltinis.“ Jei +tai yra ta pati programinė įranga (arba beveik tokia) ar yra +skirtumas kurį pavadinimą jūs naudojate? Taip, nes skirtingi žodžiai +perteikia skirtingas idėjas. Kai laisva programa kokiu nors kitu pavadinimu +jums šiandien suteiktų tokią pačią laisvę, ilgalaikės laisvės įkūrimas +pirmiausia priklauso nuo žmonių mokymo vertinti laisvę. Jei jūs norite +padėti tai padaryti, yra esminga kalbėti apie „laisvą programinę +įrangą.“

+ +

Mes, esantys laisvos programinės įrangos judėjime, negalvojame apie atviro +šaltinio stovyklą kaip apie priešą; priešas yra nuosavybinė (nelaisva) +programinė įranga. Bet mes norime, jog žmonės žinotų, kad mes stovime už +laisvę, taigi mums nepriimtina kai klaidingai klijuojama atviro šaltinio +palaikytojų etiketė.

+ +

Praktiniai skirtumai tarp laisvos programinės įrangos ir atviro šaltinio

+ +

Praktikoje, atviras šaltinis atstovauja šiek tiek palaidesnius kriterijus, +nei tie laisvos programinės įrangos. Kiek mes žinome, visos +egzistuojančios, išleistos laisvos programinės įrangos šaltinio kodas būtų +kvalifikuojamas kaip atviras šaltinis. Beveik visa atviro šaltinio +programinė įranga yra laisva programinė įranga, bet yra išimčių. Pirma, kai +kurios atviro šaltinio licencijos yra per daug apribojančios tiek, kad jos +nėra kvalifikuojamos kaip laisvos licencijos. Pavyzdžiui, „Open +Watcom“ yra nelaisva, nes jos licencija neleidžiama padaryti +modifikuotą versiją ir ją naudoti privačiai. Laimei, kelios programos +naudoja tokias licencijas.

+ +

Antra, ir labiau svarbu praktikoje, daug produktų, turinčių kompiuterius, +tikrina savo vykdomųjų programų parašus, kad naudotojus užblokuotų nuo kitų +vykdomųjų failų įdiegimo; tik viena privilegijuota kompanija gali sukurti +vykdomuosius failus, kurie gali būti tame įrenginyje leidžiami arba gali +prieiti prie visų jo galimybių. Mes tokius įrenginius vadiname +„tironais“, o ši praktika, pagal vieną produktą (Tivo), kuriame +mes šitą pirmą kartą pastebėjome, vadinama „tivonizacija“. Net +jei vykdomasis failas yra padarytas iš laisvo šaltinio kodo, naudotojai +negali leisti modifikuotų jo versijų, taigi tas vykdomasis failas yra +nelaisvas.

+ +

Kriterijai atviram šaltiniui šitos problemos neatpažįsta; jais rūpinamasi +tik šaltinio kodo licencijavimu. Todėl, šie nemodifikuojami vykdomieji +failai, kai yra padaromi iš tokio šaltinio kodo, kaip Linux, kuris yra +atviras šaltinis ir laisvas, yra atviro šaltinio, bet ne laisvi. Daug +Android produktų turi nelaisvus tivonizuotus Linux vykdomuosius failus.

+ +

Dažni „Laisvos programinės įrangos“ ir „Atviro +šaltinio“ nesusipratimai

+ +

Terminas „laisva programinė įranga“ yra linkęs būti neteisingai +interpretuojamas: nesiekta reikšmė – „programinė įranga, kurią +galite gauti už nulinę kainą“, tinka šiam terminui lygiai tiek pat, +kiek ir siekta reikšmė – „programinė įranga, kuri savo +naudotojui suteikia tam tikras laisves“. Mes šią problemą sprendžiame +paviešindami laisvos programinės įrangos apibrėžimą ir sakydami +„Galvokite apie „kalbos laisvę“, o ne „nemokamą +alų““. Tai nėra idealus sprendimas; juo negalima visiškai +panaikinti šią problemą. Nedviprasmiškas ir teisingas terminas, jei jis +nesukeltų kitų problemų, būtų geresnis.

+ +

Deja, visos kitos anglų kalbos alternatyvos turi savo pačių problemas. Mes +peržiūrėjome daugelį, kurias žmonės siūlė, bet nei viena yra tiek aiškiai +„teisinga“, kad perėjimas prie jos būtų gera idėja. +(Pavyzdžiui, pagal kai kuriuos kontekstus prancūziškas ir ispaniškas žodis +„libre“ veikia gerai, bet žmonės Indijoje visiškai jo +neatpažįsta.) Kiekvienas pasiūlytas „laisvos programinės +įrangos“ pakaitalas turi kokio nors tipo semantinę problemą – +įskaitant ir „atviro šaltinio programinė įranga“.

+ +

Oficialus „atviro šaltinio +programinė įranga“ apibrėžimas (kurį paviešino Atviro šaltinio +iniciatyva ir yra per ilgas, kad būtų čia įkeltas) buvo netiesiogiai +išvestas pagal mūsų laisvos programinės įrangos kriterijus. Jie nėra tokie +patys; kai kuriais aspektais jie yra šiek tiek laisvesni. Nepaisant šito, +jų apibrėžimas dauguma atvejų sutinka su mūsų apibrėžimu.

+ +

Tačiau, akivaizdi išsireiškimo „atviro šaltinio programinė +įranga“ reikšmė – ir tokia, kokią dauguma žmonių mano, kad jis +reiškia – yra „Jūs galite pažiūrėti į šaltinio kodą“. Tas +kriterijus yra daug silpnesnis, nei laisvos programinės įrangos apibrėžimas, +taip pat daug silpnesnis, nei oficialus atviro šaltinio apibrėžimas. Jis +apima daug programų, kurios nėra nei laisvos, nei atviro šaltinio.

+ +

Kadangi akivaizdi „atviras šaltinis“ reikšmė nėra ta, kurią +siekia perteikti jos gynėjai, išdava yra tokia, kad dauguma žmonių šį +terminą supranta klaidingai. Pagal rašytoją Neal Stephenson: „Linux +yra „atviro šaltinio“ programinė įranga, o tai reiškia, +paprasčiausiai, kad kiekvienas gali gauti jo šaltinio kodo failų +kopijas.“ Nemanau jis specialiai siekė atmesti arba suabejoti +oficialiu apibrėžimu. Manau jis paprasčiausiai pritaikė anglų kalbos +normatyvines taisykles, kad gautų to termino reikšmę. Kansas +valstija paviešino panašų apibrėžimą: „Naudokite atviro šaltinio +programinę įrangą (OSS). OSS yra programinė įranga, kuriai šaltinio kodas +yra laisvai ir viešai prieinamas, nors konkretūs licencijavimo susitarimai +skiriasi tuo, kas asmeniui yra leidžiama daryti su tuo kodu.“

+ +

New York Times išleido +straipsnį, kuriame to termino reikšmė ištempta iki naudotojo atliekamo +beta testavimo – leidimas keliems naudotojams išbandyti ankstyvą +versiją ir suteikti konfidencialų atgalinį ryšį – ką nuosavybinės +programinės įrangos autoriai praktikavo dešimtmečiais.

+ +

Tas terminas buvo net ištemptas apimti įrangos dizainus, kurie yra paviešinti +be patento. Patento neturinčios įrangos dizainai gali būti aukštinami +prisidėjimai prie visuomenės, bet terminas „šaltinio kodas“ su +jais nėra susijęs.

+ +

Atviro šaltinio palaikytojai bando su šituo susidoroti rodydami į jų +oficialų apibrėžimą, bet tas pataisomasis požiūris yra mažiau efektyvus +jiems, nei jis yra mums. Terminas „laisva programinė įranga“ +turi dvi natūralias reikšmes, viena iš kurių yra siektoji reikšmė, taigi, +asmuo, kuris suvokė „kalbos laisvės, o ne nemokamo alaus“ idėją, +jos daugiau klaidingai nesupras. Bet terminas „atviras +šaltinis“ turi tik vieną natūralią reikšmę, kuri yra skirtinga, nei +reikšmė, kurią turi mintyje jo palaikytojai. Taigi, nėra glausto būdo +paaiškinti ir pateisinti jo oficialų apibrėžimą. Tai sukelia dar blogesnę +sumaištį.

+ +

Kitas „atviro šaltinio“ nesusipratimas yra idėja, kad jis +reiškia „nenaudojamą GNU GPL“. Tai krypsta prie dar vieno +gretutinio nesusipratimo, kad „laisva programinė įranga“ reiškia +„GPL padengta programinė įranga“. Abu atvejai yra klaidingi, +kadangi GNU GPL kvalifikuojama kaip atviro šaltinio licencija ir dauguma +atviro šaltinio licencijų kvalifikuojamos kaip laisvos programinės įrangos +licencijos. Be GNU GPL yra daug +laisvos programinės įrangos licencijų.

+ +

Terminas „atviras šaltinis“ buvo dar toliau ištemptas jį +panaudojant kitose veiklose, tokiose kaip vyriausybinėse, švietimo ir +mokslo, kur nėra tokio dalyko, kaip šaltinio kodas ir kur programinės +įrangos licencijavimo kriterijai paprasčiausiai nėra tinkami. Vienintelis +bendras dalykas, kurį šios veiklos turi, yra tas, kad jos kažkaip prikviečia +žmones dalyvauti. Jie ištempia šį terminą taip toli, kad jis reiškia tik +„dalyvaujantį“ arba „skaidrų“, arba dar mažiau nei +tie. Blogiausia, jis tapo +beprotišku skambiu žodeliu.

+ +

Skirtingos vertybės gali privesti prie panašių išvadų… bet ne visada

+ +

1960–1970 m. laikotarpiu, radikalios grupės turėjo frakcionalizmo +reputaciją: kai kurios organizacijos skilo dėl nesutarimų apie strategijos +detales ir dvi dukterinės grupės viena su kita elgėsi kaip su priešais, +nepaisant panašių pagrindinių tikslų ir vertybių. Dešinysis sparnas padarė +didžiąją šito dalį ir panaudojo ją visos kairės kritikavimui.

+ +

Kai kurie bando paniekinti laisvos programinės įrangos judėjimą lygindami +mūsų nesutarimą su atviru šaltiniu su tų radikalių grupių nesutarimais. Jie +suvokia šitą atvirkščiai. Mes nesutariame su atviro šaltinio stovykla dėl +pagrindinių tikslų ir vertybių, bet jų požiūriai ir mūsų dauguma atvejų veda +prie tokio paties praktinio elgesio – tokio kaip laisvos programinės +įrangos vystymas.

+ +

Išdavoje, žmonės iš laisvos programinės įrangos judėjimo ir atviro šaltinio +stovyklos dažnai dirba ties praktiniais projektais, tokiais kaip programinės +įrangos vystymas, kartu. Kelia nuostabą, kad tokios skirtingos filosofinės +pažiūros gali taip dažnai motyvuoti skirtingus žmones dalyvauti tuose +pačiuose projektuose. Nepaisant šito, būna situacijų, kuriose šios +fundamentaliai skirtingos pažiūros veda prie labai skirtingų veiksmų.

+ +

Atviro šaltinio idėja yra ta, kad leidžiant naudotojams pakeisti ir +išplatinti programinę įrangą, padarys ją galingesne ir patikimesne. Tačiau +šitai nėra garantuota. Nuosavybinės programinės įrangos autoriai nebūtinai +yra nekompetentingi. Kartais jie pagamina programą, kuri yra galinga ir +patikima, nors ji ir negerbia naudotojų laisvės. Laisvos programinės +įrangos aktyvistai ir atviro šaltinio entuziastai į tą reaguos labai +skirtingai.

+ +

Grynas atviro šaltinio entuziastas, tas, kuris visiškai nėra įtakotas +laisvos programinės įrangos idealais, sakys: „Aš esu nustebęs, jog +jums pavyko pasiekti, kad programa taip gerai veiktų nesinaudojant mūsų +vystymo modeliu, bet jums pavyko. Kaip aš galėčiau gauti kopiją?“ +Toks požiūris apdovanos schemas, kuriomis atimama mūsų laisvė, vedant prie +jos praradimo.

+ +

Laisvos programinės įrangos aktyvistas sakys: „Jūsų programa yra labai +patraukli, bet aš labiau vertinu savo laisvę. Taigi, aš atmetu jūsų +programą. Savo darbą padarysiu kokiu nors kitu būdu ir palaikysiu projektą +sukurti laisvą pakaitalą.“ Jei mes vertiname savo laisvę, mes galime +veikti, kad ją išlaikytume ir apsaugotume.

+ +

Galinga, patikima programinė įranga gali būti blogai

+ +

Idėja, kad mes norime galingos ir patikimos programinės įrangos kyla iš +spėjimo, kad tokia programinė įranga yra sukurta aptarnauti savo +naudotojus. Jei ji yra galinga ir patikima, tai reiškia, kad ji juos +aptarnauja geriau.

+ +

Bet pasakyti, kad programinė įranga aptarnauja savo naudotojus galima tik +jei ji gerbia jų laisvę. Kas jeigu ta programinė įranga yra suprojektuota +savo naudotojus supančioti grandinėmis? Tada galingumas reiškia, kad tos +grandinės yra labiau supančiojančios ir patikimumas, kad jas sunkiau +nuimti. Kenksmingos ypatybės, tokios kaip naudotojų šnipinėjimas, naudotojų +apribojimas, galinės durys ir primestiniai atnaujinimai yra įprasti +nuosavybinei programinei įrangai ir kai kurie atviro šaltinio palaikytojai +nori jas įgyvendinti atviro šaltinio programose.

+ +

Spaudžiant filmų ir įrašų kompanijoms, programinė įranga skirta individams +naudoti vis labiau yra projektuojama konkrečiai jų suvaržymui. Ši +kenksminga ypatybė yra žinoma kaip Skaitmeninių suvaržymų valdymas (DRM) +(pamatykite DefectiveByDesign.org) ir yra +laisvės, kurią laisva programine įranga siekiama suteikti, dvasios +antitezė. Ir ne tik dvasia: kadangi DRM tikslas yra sugniuždyti jūsų +laisvę, DRM autoriai bando padaryti, kad būtų sunku, neįmanoma ar net +neteisėta jums pakeisti tą programinę įrangą, kuri įgyvendina DRM.

+ +

Tuo pačiu, kai kurie atviro šaltinio palaikytojai pasiūlė „atviro +šaltinio DRM“ programinę įrangą. Jų idėja yra tokia, kad paviešindami +programų, suprojektuotų apriboti jūsų prieigą prie užšifruotos terpės, +šaltinio kodą ir kitiems leidžiant jį pakeisti, jie pagamins galingesnę ir +patikimesnę programinę įrangą tokių naudotojų kaip jūs apribojimui. Ta +programinė įranga tada būtų pristatyta jums įrenginiuose, kurie jums +neleidžia jos pakeisti.

+ +

Ši programinė įranga gali būti atviras šaltinis ir naudoti atviro šaltinio +vystymo modelį, bet ji nebus laisva programinė įranga, kadangi ji negerbs +naudotojų, būtent tų, kurie ją leis, laisvės. Jei atviro šaltinio vystymo +modeliui pasiseks šią programinę įrangą padaryti galingesne ir patikimesne +jus apribojant, tai ją padarys net dar blogesne.

+ +

Laisvės baimė

+ +

Pagrindinė pradinė motyvacija tų, kurie nuo laisvos programinės įrangos +judėjimo atskyrė atviro šaltinio stovyklą buvo ta, kad etinės „laisvos +programinės įrangos“ idėjos kai kuriuos žmones vertė jaustis +nepatogiai. Tai yra tiesa: etinių problemų, tokių kaip laisvė, iškėlimas, +kalbėjimas apie atsakomybes ir apie patogumą taipogi, yra žmonių prašymas +mąstyti apie dalykus, tokius kaip ar jų elgesys yra etiškas, kuriuos jie +galbūt būtų linkę ignoruoti. Tai gali sukelti diskomfortą ir kai kurie +žmonės gali paprasčiausiai nuo to atsiriboti. Tai nereiškia, kad mes +turėtume nustoti apie šias problemas kalbėti.

+ +

Tačiau, tai yra tai, ką atviro šaltinio lyderiai nusprendė padaryti. Jie +sumąstė, kad išlaikydami tylą apie etiką ir laisvę ir kalbėdami tik apie +greitas praktines tam tikros laisvos programinės įrangos naudas, jie galbūt +galėtų efektyviau „parduoti“ tą programinę įrangą tam tikriems +naudotojams, ypatingai verslui.

+ +

Toks požiūris pasiteisino kaip, jo paties nuostatomis, efektyvus. Atviro +šaltinio retorika daugelį verslų ir individų įtikino naudoti, ir net +vystyti, laisvą programinę įrangą, o tai išplėtė mūsų bendruomenę – +bet tiktais paviršutinišku, praktiniu lygiu. Atviro šaltinio filosofija, +kartu su jos grynai praktinėmis vertybėmis, užkardo laisvos programinės +įrangos gilesnių idėjų supratimą; ji atveda daug žmonių į mūsų bendruomenę, +bet nemoko jų jos apginti. Tai yra gerai, kiek siekia, bet nėra pakankama +laisvę padaryti saugia. Naudotojų pritraukimas prie laisvos programinės +įrangos juos nuveda tik dalį kelio tapti savo pačių laisvės gynėjais.

+ +

Anksčiau ar vėliau šie naudotojai bus pakviesti, dėl kokio nors praktinio +privalumo, pereiti atgal prie nuosavybinės programinės įrangos. +Nesuskaičiuojamai daug kompanijų siekia pasiūlyti tokią pagundą, kai kurie +net siūlo kopijas už dyką. Kodėl naudotojai turėtų atsisakyti? Tiktais +jeigu jie išmoko vertinti laisvos programinės įrangos suteiktą laisvę, +vertinti pačią laisvę, o ne konkrečios laisvos programinės įrangos techninį +ir praktinį patogumą. Šiai idėjai skleisti, mes turime kalbėti apie +laisvę. Tam tikras „nutylėkime“ požiūrio į verslą kiekis gali +būti bendruomenei naudingas, bet yra pavojinga jei jis taps tokiu įprastu, +kad meilė laisvei atrodys kaip ekscentriškumas.

+ +

Ta pavojinga situacija yra būtent tai ką mes turime. Dauguma žmonių +užsiimančių laisva programine įranga, ypatingai jos platintojai, nedaug te +pasako apie laisvę – nes jie įprastai siekia būti „labiau +priimtinais verslui“. Beveik visos GNU/Linux operacinės sistemos +distribucijos prie bazinės laisvos sistemos prideda nuosavybinių paketų ir +jos kviečia naudotojus laikyti tai privalumu, o ne trūkumu.

+ +

Nuosavybinių priedų programinė įranga ir dalinai nelaisvos GNU/Linux +distribucijos randa derlingą žemę, nes dauguma mūsų bendruomenės +nereikalauja laisvės kartu su jų programine įranga. Tai nėra sutapimas. +Dauguma GNU/Linux naudotojų su šia sistema buvo supažindinti per +„atviro šaltinio“ diskutavimą, kuris nepasako, kad tikslas yra +laisvė. Praktika, kuria neišsaugoma laisvė ir žodžiai, kuriais nekalbama +apie laisvę eina kartu, kiekvienas skatindamas kitą. Siekiant įveikti šią +tendenciją, mums reikia daugiau, o ne mažiau, kalbėti apie laisvę.

+ +

„FLOSS“ ir „FOSS“

+ +

Terminai „FLOSS“ ir „FOSS“ buvo neutralūs tarp laisvos programinės +įrangos ir atviro šaltinio. Jei jūsų tikslas yra neutralumas, +“FLOSS” yra iš tų dviejų geresnis, nes jis iš tikrųjų yra +neutralus. Bet jei jūs norite pastovėti už laisvę, neutralaus termino +naudojimas nėra tas kelias. Stovėjimas už laisvę apima jūsų paramos laisvei +parodymą žmonėms.

+ +

Konkurentai dalijant protus

+ +

„Laisva“ ir „atviras“ yra konkurentai dalijant +protus. „Laisva programinė įranga“ ir „atviras +šaltinis“ yra skirtingos idėjos, bet, pagal daugelio žmonių +programinės įrangos matymą, jos rungiasi dėl tos pačios koncepcinės nišos. +Kai žmonės pripranta sakyti ir mąstyti „atviru šaltiniu“, tai +jiems yra kliūtis suprasti laisvos programinės įrangos judėjimo filosofiją +ir apie ją mąstyti. Jei jie jau sieja mus ir mūsų programinę įrangą su +žodžiu „atviras“, mums gali reikėti juos intelektualiai sukrėsti +prieš tai, kai jie atpažins, kad mes stovime už kažką kitką. Bet +kokia veikla, kuri skatina žodį „atviras“ yra linkusi prailginti +užuolaidą, kuri slepia laisvos programinės įrangos judėjimo idėjas.

+ +

Todėl, laisvos programinės įrangos aktyvistams yra gerai patarta atsisakyti +dirbti veikloje, kuri save vadina „laisva“. Net jei ta veikla +yra savaime gera, kiekvienas jūsų padarytas indėlis šalimais padaro šiek +tiek žalos. Pilna kitų gerų veiklų, kurios save vadina +„laisvomis“ ar „libre“. Kiekvienas prisidėjimas prie +tų projektų šalimais padaro šiek tiek papildomo gerumo. Iš tokios gausybės +naudingų projektų, kuriuos galima pasirinkti, kodėl gi nepasirinkus tokio, +kuris padaro šiek tiek papildomo gerumo?

+ +

Išvada

+ +

Kol atviro šaltinio gynėjai pritraukia naujų naudotojų į mūsų bendruomenę, +mes, laisvos programinės įrangos aktyvistai, privalome petys į petį vykdyti +užduotį laisvės problemą pristatyti jų dėmesiui. Mes turime sakyti: +„Tai yra laisva programinė įranga ir ji jums suteikia laisvę!“ +– daugiau ir garsiau nei bet kada anksčiau. Kiekvieną kartą kai jūs +sakote „laisva programinė įranga“, o ne „atviras +šaltinis“, jūs padedate mūsų reikalui.

+ +

Pastabos

+ + +

+Lakhani ir Wolf straipsnyje +apie laisvos programinės įrangos autorių motyvaciją įvardinta, kad +reikšminga dalis yra motyvuota požiūriu, kad programinė įranga turėtų būti +laisva. Taip yra nepaisant fakto, jog jie apklausė autorius, esančius +SourceForge, svetainėje, kuri nepalaiko požiūrio, kad tai yra etinė +problema.

+ +
+ + +

Vertėjo pastabos

+
    +
  1. Nuo čia ir toliau, akronimai originalo kalba +neverčiami.
    2. +
+ + + + + + + + -- cgit v1.2.3