From 1ae0306a3cf2ea27f60b2d205789994d260c2cce Mon Sep 17 00:00:00 2001 From: Christian Grothoff Date: Sun, 11 Oct 2020 13:29:45 +0200 Subject: add i18n FSFS --- talermerchantdemos/blog/articles/lt/free-sw.html | 671 +++++++++++++++++++++++ 1 file changed, 671 insertions(+) create mode 100644 talermerchantdemos/blog/articles/lt/free-sw.html (limited to 'talermerchantdemos/blog/articles/lt/free-sw.html') diff --git a/talermerchantdemos/blog/articles/lt/free-sw.html b/talermerchantdemos/blog/articles/lt/free-sw.html new file mode 100644 index 0000000..2effbbd --- /dev/null +++ b/talermerchantdemos/blog/articles/lt/free-sw.html @@ -0,0 +1,671 @@ + + + + + + +Kas yra laisva programinė įranga? - GNU projektas - Laisvos programinės +įrangos fondas + + + + + + + +

Kas yra laisva programinė įranga?

+ +

+Turite klausimą į kurį čia neatsakyta? Patikrinkite kuriuos nors iš mūsų +kitų licencijavimo resursų arba +susisiekite su atitikimo laboratorija licensing@fsf.org.

+
+ +

Laisvos programinės įrangos apibrėžimas

+ +
+

+Laisvos programinės įrangos apibrėžimu pateikiami kriterijai, kuriais +remiantis nustatoma ar konkreti programinės įrangos programa gali būti +kvalifikuojama kaip laisva programinė įranga. Laikas nuo laiko, mes +peržiūrim šį apibrėžimą, siekdami didesnio jo aiškumo arba atsakyti į +subtilių problemų klausimus. Pakeitimų, kurie įtakoja laisvos programinės +įrangos apibrėžimą, sąrašą pamatykite toliau pateiktame Istorijos skyriuje. +

+
+ +

+„Laisva programinė įranga“ reiškia programinę įrangą, kuria +gerbiama naudotojų laisvė ir bendruomenė. Apytiksliai, tai reiškia, kad +tie naudotojai turi laisvę leisti1, kopijuoti, platinti, studijuoti, pakeisti +ir patobulinti tokią programinę įrangą. Vadinasi, „laisva +programinė įranga“ yra laisvės, o ne kainos reikalas. Šios +koncepcijos suvokimui, jums reiktų mąstyti „laisva“ kaip +„kalbos laisvė“, o ne kaip „nemokamas alus“. +Kartais mes ją vadiname „libre2 +programinė įranga“ siekdami parodyti, kad mes mintyje neturime jos +kainos nebuvimo. +

+ +

+Mes agituojame už šias laisves, nes visi jų yra verti. Su šiomis laisvėmis, +naudotojai (ir individualiai, ir kolektyviai) valdo programą ir ką ji dėl jų +daro. Kai naudotojai nevaldo programos, mes ją vadiname +„nelaisva“ arba „nuosavybine“ programa. Nelaisva +programa valdo naudotojus, o jos autorius3 valdo tą programą; tai tokią programą +paverčia neteisingos galios +instrumentu. +

+ +

+Programa yra laisva programinė įranga, jeigu tos programos naudotojai turi +keturias esmines laisves. +

+ + + +

+Programa yra laisva programinė įranga, jei ja naudotojams adekvačiai +suteikiamos visos šios laisvės. Kitu atveju, ji yra nelaisva. Nors mes +galime atskirti įvairias nelaisvas platinimo schemas pagal tai, kiek daug +joms trūksta iki laisvų, mes jas visas laikome vienodai neetiškomis.

+ +

Bet kuriuo turimu scenarijumi, šios laisvės privalo priklausyti bet kokiam +mūsų planuojamam naudoti, arba nukreipti kitus pasinaudoti, kodui. +Pavyzdžiui, apsvarstykite programą A, kuri susitvarkymui su kai kuriais +atvejais automatiškai paleidžia programą B. Jei mes planuojame platinti A +tokią, kokia ji yra, tuo priimama, kad naudotojams reikės B, taigi, mums +reikia nuspręsti ar abi A ir B yra laisvos. Tačiau, jei mes planuojame +modifikuoti A taip, jog ji nenaudotų B, reikia, kad tik A būtų laisva; B mes +galime ignoruoti.

+ +

Toliau šiame puslapyje5 paaiškinami tam +tikri aspektai apie tai, kas konkrečias laisves paverčia adekvačiomis arba +ne.

+ +

Laisvė platinti (laisvės Nr. 2 ir 3) reiškia, kad jūs galite laisvai +išplatinti kopijas, modifikuotas arba ne, už ačiū arba už platinimo mokestį, +bet kam, bet kur. Turint laisvę tai atlikti +reiškia (tame tarpe ir kitus dalykus), kad jūs neturite atsiklausti arba +sumokėti už leidimą tai atlikti. +

+ +

+Jūs taip pat turėtumėte turėti laisvę padaryti modifikacijas ir naudoti jas +privačiai, savo paties darbui arba žaidimui, net neužsimenant, kad jos +egzistuoja. Jei jūs paviešinsite savo pakeitimus, iš jūsų neturėtų būti +reikalaujama konkrečiai kam nors pranešti arba kokiu nors konkrečiu būdu. +

+ +

+Laisvė leisti programą reiškia laisvę bet kuriam asmeniui arba organizacijai +ją naudoti su bet kokia kompiuterine sistema, bet kokiam visapusiškam darbui +ir tikslui, nereikalaujant bendrauti apie tai su jos autoriumi arba su bet +kuriuo kitu konkrečiu asmeniu. Šia laisve svarbus yra jos +naudotojo tikslas, o ne jos autoriaus tikslas; jūs, kaip +naudotojas, esate laisvas leisti tą programą savo tikslais ir jeigu jūs +platinate ją kažkam kitam, tas asmuo irgi yra laisvas leisti ją savo +tikslais, bet jums nesuteikiama teisė to asmens apriboti jūsų tikslais. +

+ +

+Laisvė leisti programą taip, kaip norite, reiškia, kad jums nėra uždrausta +arba trukdoma taip padaryti. Tai nesusiję su programos funkcionalumu, nei +su jos naudingumu tam, ką jūs norite atlikti.

+ +

+Laisvė išplatinti kopijas turi apimti dvejetainę arba vykdomąją programos +formas, taip pat ir abiejų versijų, modifikuotos ir nemodifikuotos, šaltinio +kodus. (Vykdomosios formos programų platinimas yra būtinas patogiai +įdiegiamoms laisvoms operacinėms sistemoms.) Jei nėra jokių būdų tam tikrai +programai sukurti dvejetainę arba vykdomąją formą (nes kai kurios +kalbos6 nepalaiko reikiamos ypatybės), +gerai, bet jūs turite turėti laisvę tokias formas išplatinti, jei +surastumėte arba sukurtumėte būdą jas sukurti. +

+ +

+Siekiant, kad laisvės Nr. 1 ir 3 (laisvė padaryti pakeitimus ir laisvė +pakeistas versijas paviešinti) būtų prasmingos, jūs turite turėti prieigą +prie programos šaltinio kodo. Todėl, šaltinio kodo prieinamumas laisvai +programinei įrangai yra būtina sąlyga. Užslėptas7 „šaltinio kodas“ nėra tikras +šaltinio kodas ir nesiskaito šaltinio kodu. +

+ +

+Laisvė Nr. 1 apima laisvę jūsų pakeistą versiją naudoti vietoje +originalios. Jei programa pristatyta su produktu, suprojektuotu leisti +kažkieno kito modifikuotas versijas, bet neleidžia jūsų – praktika, +žinoma kaip „tivoizacija“8 +arba „įkalinimas“, arba (pagal jų praktikantų iškreiptą +terminologiją) kaip „saugus užkrovimas“ – laisvė Nr. 1 +tampa tuščiu apsimetinėjimu, o ne praktiška realybe. Šie dvejetainiai nėra +laisva programinė įranga, net jei jų šaltinio kodai, kuriuos kompiliuojant +jie sukurti, yra laisvi. +

+ +

+Vienas svarbus programos modifikavimo būdas yra prieinamų laisvų programinių +žingsnių sekų rinkinių ir modulių apjungimas. Jei programos licencijoje +įvardinta, kad jūs negalite tinkamai licencijuoto egzistuojančio modulio +apjungti – pvz., jei ja reikalaujama, kad būtumėte autorių teisių bet +kokiam jumis pridedamam kodui turėtoju – tada tokia licencija yra +pernelyg suvaržanti, kad ją būtų galima kvalifikuoti laisva. +

+ +

+Laisvė Nr. 3 apima laisvę jūsų modifikuotas versijas išleisti laisva +programine įranga. Laisva licencija gali taip pat būti leidžiami kiti jų +išleidimo būdai; kitais žodžiais, ji neturi būti copyleft licencija. Tačiau, licencija +kuria reikalaujama, kad modifikuotos versijos būtų nelaisvos, +nekvalifikuojama laisva licencija. +

+ +

+Siekiant, kad šios laisvės būtų tikros, jos turi būti nuolatinės ir +neatšaukiamos tol, kol jūs nedarote nieko blogo; jei programinės įrangos +autorius turi galią atšaukti licenciją, arba prie jos nuostatų pridėti +apribojimų retrospektyviai, be jokio jūsų blogo elgesio, kuris galėtų būti +palaikytas priežastimi tokiems pokyčiams, tokia programinė įranga nėra +laisva. +

+ +

+Tačiau, tam tikrų rūšių laisvos programinės įrangos platinimo pobūdžio +taisyklės yra priimtinos, kai jos nesikerta su pagrindinėmis laisvėmis. +Pavyzdžiui, copyleft (labai paprastai +išsireiškiant) yra taisyklė, kuria, kai išplatinama programa, jūs negalite +pridėti suvaržymų, kuriais kitiems žmonėms būtų paneigiamos pagrindinės +laisvės. Ši taisyklė nesikerta su pagrindinėmis laisvėmis; ji jas apsaugo. +

+ +

+GNU projekte, mes naudojame copyleft, siekdami minėtas keturias laisves +apsaugoti juridiškai, kad visi jomis galėtų pasinaudoti. Mes tikime, kad +yra svarbios priežastys, dėl kurių yra +geriau naudoti copyleft. Tačiau, ne copyleft +laisva programinė įranga yra taip pat etiška. Pamatykite Laisvos programinės įrangos +kategorijas apibrėžimui kaip „laisva programinė įranga“, +„copyleft programinė įranga“ ir kitos programinės įrangos +kategorijos yra tarpusavyje susijusios. +

+ +

+„Laisva programinė įranga“ nereiškia „nekomercinė“. +Laisvą programą turi būti galima naudoti komercijai, komerciniam kūrimui ir +komerciniam platinimui. Komercinis laisvos programinės įrangos kūrimas +nebėra neįprastas; tokia laisva komercinė programinė įranga yra labai +svarbi. Galbūt jūs sumokėjote pinigais, kad gautumėte laisvos programinės +įrangos kopijas arba jūs kopijas gavote nemokamai. Nepaisant būdo kaip jūs +gavote savo kopijas, jūs visada turite laisvę kopijuoti ir pakeisti tokią +programinę įrangą, net kopijas +parduoti. +

+ +

+Ar pakeitimas prilygsta patobulinimui yra subjektyvus reikalas. Jei jūsų +teisė modifikuoti programą yra ribota, iš esmės, tik leidžiant pakeitimus, +kuriuos kažkas kitas laiko patobulinimais, ta programa nėra laisva. +

+ +

+Tačiau, taisyklės apie tai, kaip supakuoti9 modifikuotą versiją yra priimtinos, jei jos +ženkliai neapriboja jūsų laisvės išleisti modifikuotas versijas arba jūsų +teisės padaryti modifikuotas versijas ir naudoti privačiai. Vadinasi, yra +priimtina, kad licencija būtų iš jūsų reikalaujama pakeisti modifikuotos +versijos pavadinimą, pašalinti logotipą arba pažymėti modifikacijas, kad jos +yra jūsų. Kol šie reikalavimai nėra per daug apsunkinantys, kad jūs +atgrasytų nuo jūsų pakeitimų išleidimo, jie yra priimtini; jūs jau atliekate +kitus programos pakeitimus, tad kelių papildomų pakeitimų padarymas nesukels +problemų. +

+ +

+Taisyklės, kad „jei jūs savo versiją padarote prieinamą tokiu būdu, +jūs turite padaryti ją prieinamą ir tokiu būdu“ gali būti taip pat +priimtinos, su tokia pačia sąlyga. Tokios priimtinos taisyklės pavyzdys: +jeigu jūs išplatinote modifikuotą versiją ir ankstesnis autorius prašo jos +kopijos, jūs turite vieną nusiųsti. (Pastebėkite, kad tokia taisyklė vis +tiek jums palieka pasirinkimą ar aplamai platinti jūsų versiją.) Taisyklės, +kuriomis reikalaujama pateikti jūsų paviešintų naudotojams versijų šaltinio +kodus, taip pat yra priimtinos. +

+ +

+Specifinė problema atsiranda, kai licencija reikalaujama pakeisti +pavadinimą, kuriuo programa bus iškviečiama kitomis programomis. Tai +efektyviai apsunkina jūsų pakeistos versijos, kuri gali pakeisti originalią, +kai iškviečiama tomis kitomis programomis, išleidimą. Tokio tipo +reikalavimas yra priimtinas tik tada, jeigu yra tinkamas pseudonimų sukūrimo +sprendimas, kuris jums sudaro galimybę nurodyti originalios programos +pavadinimą, kaip modifikuotos versijos pseudonimą.

+ +

+Kartais vyriausybė eksportuoja valdymo reglamentus +ir prekybos sankcijos gali apriboti jūsų laisvę tarptautiniu mastu platinti +programų kopijas. Programinės įrangos autoriai neturi galios panaikinti +arba apeiti šių suvaržymų, bet ką jie gali ir turi daryti, tai atsisakyti jų +pritaikymo programos naudojimo sąlygoms. Tokiu būdu, tie suvaržymai +nepaveiks veiklų ir žmonių už tų vyriausybių jurisdikcijų ribų. Vadinasi, +kaip būtina sąlyga bet kurios iš esminių laisvių naudojimui, laisvos +programinės įrangos licencijomis neturi būti reikalaujama vadovautis bet +kokiais nemažareikšmiais eksporto reglamentais. +

+ +

+Vien tik paminint eksporto reglamentų egzistavimą, neįrašant jų pačios +licencijos sąlyga, yra priimtina, nes tai naudotojų nesuvaržo. Jei eksporto +reglamentas laisvai programinei įrangai yra faktiškai mažareikšmis, tada jo +sąlyginis reikalavimas nėra aktuali problema; tačiau, yra potenciali +problema, nes vėlesnis eksporto teisės pakeitimas galėtų padaryti tą +reikalavimą nemažareikšmiu ir, vadinasi, paversti programinę įrangą +nelaisva. +

+ +

+Laisva licencija galima nereikalauti atitikimo nelaisvai programos +licencijai. Vadinasi, pavyzdžiui, jei licencija reikalaujama, kad jūs +vadovautumėtės „visų jūsų naudojamų programų“ licencijomis, tuo +atveju, kai naudotojas leidžia nelaisvas programas, jau reikėtų atitikimo tų +nelaisvų programų licencijoms; tai padaro tokią licenciją nelaisva. +

+ +

+Laisva licencija yra priimtina nurodyti kurios jurisdikcijos teisė taikoma +arba kur turi būti teisiamasi, arba abu. +

+ +

+Dauguma laisvos programinės įrangos licencijų yra paremtos autorių teisėmis +ir egzistuoja ribos, kokių tipų reikalavimus autorių teisėmis galima +sudaryti. Jei autorių teisėmis paremta licencija gerbiama laisvė anksčiau +įvardintais būdais, mažai tikėtina, kad iškils kokio nors kitokio pobūdžio +problema, kurios mes niekada nesitikėjome (nors taip kartais atsitinka). +Tačiau, kai kurios laisvos programinės įrangos licencijos yra paremtos +sutartimis, o sutartimis galima sudaryti įmanomų suvaržymų, kurie būtų daug +didesnės apimties. Tai reiškia, kad egzistuoja daug įmanomų būdų, kuriais +tokia licencija gali būti nepriimtinai suvaržanti ir nelaisva. +

+ +

+Mes negalime išvardinti visų būdų, kuriais taip galėtų atsitikti. Jei +sutartimi paremta licencija naudotojas suvaržomas neįprastu būdu, kuriuo +autorių teisėmis paremtos licencijos negali suvaržyti, ir kuri čia nėra +paminėta legalia, mes turėsime apie tai pagalvoti ir greičiausiai prieisime +prie išvados, kad ji yra nelaisva. +

+ +

+Kai kalbama apie laisvą programinę įrangą, geriausia vengti tokių terminų +kaip „atiduodama“ arba „nemokamai“ vartojimo, nes +tie terminai netiesiogiai reiškia, kad problema yra pinigai, o ne laisvė. +Kai kurie plačiai vartojami terminai, pavyzdžiui, „piratavimas“, +yra sudėtinės dalys nuomonių, kurių mes tikimės jūs neparemsite. Pamatykite +diskusiją Klaidinantys žodžiai ir +frazės, kurių verta vengti apie šiuos terminus. Mes taip pat turime +sąrašą tinkamų „laisva +programinė įranga“ vertimų į įvairias kalbas. +

+ +

+Pabaigai, pastebėkite, kad kriterijus, tokius kaip pateikti šiame laisvos +programinės įrangos apibrėžime, reikia interpretuoti atsargiai apmąstant. +Siekiant nuspręsti ar konkreti programinės įrangos licencija gali būti +kvalifikuojama kaip laisvos programinės įrangos licencija, mes ją vertiname +remdamiesi šiais kriterijais, siekdami nustatyti ar ji atitinka jų dvasią ir +kokie tiksliai yra žodžiai. Jei į licenciją įtraukti nesąžiningi +suvaržymai, mes ją atmetame, net jei šiuose kriterijuose mes nenumatėme +tokios problemos. Kartais licencijos reikalavimu iškeliama problema, kuriai +būtinas platus apmąstymas, įskaitant diskusijas su teisininku, prieš tai, +kai mes galėsime nuspręsti ar tas reikalavimas yra priimtinas. Kai mes +prieiname prie išvados dėl naujos problemos, mes dažnai atnaujiname šiuos +kriterijus, kad būtų galima lengviau įžvelgti kodėl tam tikros licencijos +kvalifikuojamos arba ne. +

+ +

+Jei jums įdomu ar kuri nors konkreti licencija kvalifikuojama kaip laisvos +programinės įrangos licencija, pamatykite mūsų licencijų sąrašą. Jei jums rūpima +licencija nėra ten pateikta, jūs galite mūsų apie ją paklausti mums +atsiųsdami el. laišką į <licensing@gnu.org>. +

+ +

+Jei jūs svarstote parašyti naują licenciją, prašome pirmiausia susisiekite +su Laisvos programinės įrangos fondu parašydami tuo adresu. Skirtingų +laisvos programinės įrangos licencijų paplitimas reiškia daugiau darbo +naudotojams, kad suprastų tas licencijas; mes galbūt galime jums padėti +surasti egzistuojančią laisvos programinės įrangos licenciją, kuri atitinka +jūsų poreikius. +

+ +

+Jei tai neįmanoma, jei jums tikrai reikia naujos licencijos, su mūsų pagalba +jūs galite užsitikrinti, kad ši licencija iš tikrųjų yra laisvos programinės +įrangos licencija ir išvengti įvairių praktinių problemų. +

+ +

Už programinės įrangos

+ +

+Programinės įrangos vadovėliai turi būti +laisvi, dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių programinė įranga turi būti +laisva ir todėl, kad vadovėliai, iš esmės, yra tos programinės įrangos +dalis. +

+ +

+Tie patys argumentai taip pat logiškai tinka ir kitų tipų praktinio +naudojimo darbams – t. y. darbams, kurie sudaro naudingas žinias, +tokie kaip edukaciniai darbai ir cituojamieji darbai. Vikipedija yra žinomiausias pavyzdys. +

+ +

+Bet kokio tipo darbas gali būti laisvas ir šis laisvos programinės +įrangos apibrėžimas buvo išplėstas būti laisvų kultūrinių darbų apibrėžimu, +taikytinu bet kokio tipo darbams. +

+ +

Atviras šaltinis?

+ +

+Kita grupė naudoja terminą „atviras šaltinis“, reiškiantį kažką +artimo (bet ne identišką) „laisva programinė įranga“. Mes +teikiame pirmenybę terminui „laisva programinė įranga“, nes, kai +vieną kartą jūs išgirdote, kad jis siejasi su laisve, o ne su kaina, juo +kviečiama mąstyti apie laisvę. Žodis „atviras“ niekada nesiejamas su +laisve. +

+ +

Istorija

+ +

Laikas nuo laiko, mes peržiūrime šį Laisvos programinės įrangos apibrėžimą. +Toliau pateikiami esminiai pakeitimai, kartu su nuorodomis, kuriomis +tiksliai parodoma kas buvo pakeista.

+ + + +

Anksčiau paminėtų versijų numeriuose yra tarpų, nes šiame puslapyje yra kitų +pakeitimų, kurie neįtakoja apibrėžimo arba jo interpretacijų. Pavyzdžiui, į +tą sąrašą neįtraukti nukrypimų nuo temos, formatavimo, gramatikos, skyrybos +arba kitų puslapio dalių pakeitimai. Jūs galite peržiūrėti visą šio +puslapio pakeitimų sąrašą per cvsweb +sąsają.

+ + +
+ + +

Vertėjo pastabos

+
    +
  1. Programa leidžiama, kai ja yra naudojamasi, t. y., kai +ji paleidžiama kompiuteriu ir jis vykdo jos kodą.
    2. +
  2. „Libre“ yra ispaniškas žodis reiškiantis +laisvę ir, šiuo atveju, anglų kalboje naudojamas vietoje žodžio +„free“, kad išvengti pastarojo laisvės ir kainos +dviprasmybės.
    3. +
  3. Autoriumi mintyje turimas programuotojas.
    4. +
  4. Šaltinio kodas yra programos tekstas, parašytas +programavimo kalba.
    5. +
  5. Puslapiu mintyje turimas tinklapis.
    6. +
  6. Kalba mintyje turima programavimo kalba.
    7. +
  7. Užslėptas šaltinio kodas yra toks, kuriuo neįmanoma arba +labai sudėtinga suprasti kaip veikia programa.
    8. +
  8. Tivoizacija (anglų k.: tivoization) yra praktika, kai +įrenginyje įdiegtą laisvą programinę įrangą gali pakeisti tik vienas +gamintojas.
    9. +
  9. Supakavimu mintyje turimas programos komplektavimas +įdiegimui.
    10. +
+ + + + + + + + -- cgit v1.2.3