diff options
Diffstat (limited to 'talermerchantdemos/blog/articles/lt/why-free.html')
| -rw-r--r-- | talermerchantdemos/blog/articles/lt/why-free.html | 397 |
1 files changed, 397 insertions, 0 deletions
diff --git a/talermerchantdemos/blog/articles/lt/why-free.html b/talermerchantdemos/blog/articles/lt/why-free.html new file mode 100644 index 0000000..350d6bf --- /dev/null +++ b/talermerchantdemos/blog/articles/lt/why-free.html @@ -0,0 +1,397 @@ +<!--#set var="ENGLISH_PAGE" value="/philosophy/why-free.en.html" --> + +<!--#include virtual="/server/header.lt.html" --> +<!-- Parent-Version: 1.77 --> + +<!-- This file is automatically generated by GNUnited Nations! --> +<title>Kodėl programinė įranga turėtų niekam nepriklausyti - GNU projektas - +Laisvos programinės įrangos fondas</title> + +<meta name="Keywords" content="GNU, GNU projektas, FSF, Laisva programinė įranga, Laisvos programinės +įrangos fondas, Kodėl programinė įranga turėtų niekam nepriklausyti" /> + +<!--#include virtual="/philosophy/po/why-free.translist" --> +<!--#include virtual="/server/banner.lt.html" --> +<h2>Kodėl programinė įranga turėtų niekam nepriklausyti</h2> + +<p>pagal <a href="http://www.stallman.org/"><strong>Richard +Stallman</strong></a></p> + +<p> +Skaitmeninė informacinė technologija padeda pasauliui palengvindama +informacijos kopijavimą ir modifikavimą. Kompiuteriais mums visiems +pažadama tai palengvinti.</p> + +<p> +Ne visi nori, kad tai būtų lengviau. Autorių teisių sistema programinės +įrangos programoms suteikiami „savininkai“, dauguma iš kurių +siekia tos programinės įrangos potencialią naudą likusiai visuomenei +sulaikyti. Jie norėtų būti vieninteliais, kurie gali kopijuoti ir +modifikuoti programinę įrangą, kurią mes naudojame.</p> + +<p> +Ta autorių teisių sistema užaugo kartu su spausdinimu – masinės +gamybos kopijavimo technologija. Autorių teisės šiai technologijai labai +tinka, nes jos suvaržė užsiimančius tik masiniu kopijavimu. Jos neatėmė +knygų skaitytojų laisvės. Paprastas skaitytojas, kuris neturėjo nuosavo +spausdinimo preso, galėjo knygas kopijuotis tik su parkeriu ir rašalu ir tik +keli skaitytojai dėl to buvo paduoti į teismą.</p> + +<p> +Skaitmeninė technologija yra lankstesnė, nei spausdinimo presas: kai +informacija turi skaitmeninę formą, jūs galite ją lengvai nukopijuoti, kad +pasidalintumėte su kitais. Būtent šis lankstumas labai blogai tinka tokiai +sistemai kaip autorių teisės. Tai ir yra priežastis dėl kurios vis sparčiau +bjaurėja ir griežtėja priemonės, dabar naudojamos užtikrinti programinės +įrangos autorių teisių privalomąjį laikymąsi. Apsvarstykite šias keturias +Programinės įrangos leidėjų asociacijos (SPA) praktikas:</p> + +<ul> +<li>Milžiniška propaganda teigianti jog yra negerai nepaklūsti savininkams, kad +padėti savo draugui.</li> + +<li>Skundikų viliojimas, kad šie praneštų apie savo bendradarbius ir kolegas.</li> + +<li>Biurų ir mokyklų kratos (su policijos pagalba), kurių metu žmonėms sakoma, +kad jie turi įrodyti savo nekaltumą dėl nelegalaus kopijavimo.</li> + +<li>Tokių žmonių kaip <abbr title="Masačiusetso technologijos +institutas">MIT</abbr> David LaMacchia, teisinis persekiojimas (atlieka JAV +Vyriausybė pagal SPA prašymą), ne už programinės įrangos kopijavimą (jis +nėra kaltinamas kažką kopijavęs), bet tik už tai, kad paliko kopijavimo +priemones be priežiūros ir už tai, kad neužkardė jų naudojimo.<a +href="#footnote1">[1]</a></li> +</ul> + +<p> +Visos keturios praktikos primena tas, naudotas buvusioje Sovietų sąjungoje, +kai kiekvienai kopijavimo mašinai buvo priskirtas sargas, kad išvengti +uždrausto kopijavimo ir kai asmenys turėjo informaciją kopijuoti slaptai ir +perduoti iš rankų į rankas kaip pogrindinę spaudą. Žinoma, yra skirtumas: +informacijos kontrolės motyvas Sovietų sąjungoje buvo politinis; JAV motyvas +yra pelnas. Tačiau mus veikia veiksmai, o ne motyvas. Bet koks bandymas +užblokuoti pasidalinimą informacija, nesvarbu kodėl, veda prie tų pačių +metodų ir tokiu pačiu šiurkštumu.</p> + +<p> +Siekdami gauti galią valdyti tai, kaip mes naudojame informaciją, savininkai +pateikia kelių tipų argumentus:</p> + + +<ul> +<li id="name-calling">Vadina vardais. + +<p> +Savininkai naudoja šmeižiančius žodžius, tokius kaip +„piratavimas“ ir „vagystė“, taip pat ir ekspertinę +terminologiją, kaip „intelektinė nuosavybė“ ir +„žala“, visuomenei pasiūlydami tam tikrą mąstymo liniją – +supaprastintą analogiją tarp programų ir fizinių objektų.</p> + +<p> +Mūsų idėjos ir intuicijos apie materialių objektų savybes yra apie tai ar +yra teisinga <em>paimti objektą</em> iš kažko kito. Jos tiesiogiai +netaikomos kažko <em>kopijos padarymui</em>. Bet savininkai prašo mūsų jas +vis tiek taikyti.</p></li> + +<li id="exaggeration">Perdėjimas. + +<p> +Savininkai sako, kad jie patiria „žalą“ ar „ekonominį +nuostolį“ kai naudotojai kopijuoja programas patys. Tačiau šis +kopijavimas savininkui neturi jokio tiesioginio efekto ir nieko nežaloja. +Savininkas gali prarasti tik jeigu asmuo, kuris nusikopijavo, kitu atveju +būtų už vieną iš savininko sumokėjęs.</p> + +<p> +Truputi pamąsčius matyti, kad dauguma tokių žmonių nebūtų kopijų pirkę. +Tačiau tokie savininkai skaičiuoja savo „nuostolius“ tarsi +kiekvienas būtų kopiją pirkęs. Švelniai išsireiškiant – perdėjimas.</p></li> + +<li id="law">Teisė. + +<p> +Savininkai dažnai mini esamą teisinę aplinką ir griežtas bausmes, kuriomis +jie gali mums grasinti. Šiuo požiūriu netiesiogiai siūloma, kad šiandieninė +teisė perteikia nekeliantį klausimų moralinį požiūrį – ir tuo pačiu +metu, esame skatinami tas bausmes laikyti gamtos dėsniais, dėl kurių +egzistavimo negalima nieko apkaltinti.</p> + +<p> +Tokia įtikinimo linija nėra suprojektuota atlaikyti kritinį mąstymą; ja +siekiama sustiprinti mąstymą įpročiais.</p> + +<p> +Elementaru, kad įstatymais nesprendžiama teisinga ir neteisinga. Kiekvienas +amerikietis šitą turėtų žinoti, 1950–1960 m. laikotarpiu +juodaodžiui asmeniui, daugelyje valstijų pagal įstatymą, buvo draudžiama +sėdėti autobuso priekyje; bet tik rasistai pasakytų, kad ten sėdėti buvo +neteisinga.</p></li> + +<li id="natural-rights">Natūralios teisės. + +<p> +Autoriai dažnai tvirtina, kad jie turi ypatingą ryšį su programomis, kurias +jie parašė ir tęsia teigdami, kad dėl to jų norai ir interesai susiję su +programa paprasčiausiai yra svaresni nei bet kurių kitų – ar net nei +viso likusio pasaulio. (Įprastai, kompanijos, ne autoriai, turi programinės +įrangos autorių teises, bet iš mūsų tikimasi, kad ignoruosime šį +neatitikimą.)</p> + +<p> +Tiems, kurie siūlo tokią aksiomą – autorius yra svarbesnis nei jūs +– laikyti etiška, aš tegaliu pasakyti, kad aš, pats žinomas +programinės įrangos autorius, ją vadinu nesąmone.</p> + +<p> +Tačiau tikėtina, kad bendrai žmonės kažkokią simpatiją natūralių teisių +tvirtinimams jaus tik dėl dviejų priežasčių.</p> + +<p> +Viena priežastis yra pertempta analogija su materialiais objektais. Kai aš +verdu makaronus, prieštarauju jei kas nors kitas juos suvalgo, todėl, kad +tada aš jų negaliu suvalgyti. Jo veiksmas skriaudžia mane būtent tiek, kiek +jam padeda; tik vienas iš mūsų gali suvalgyti tuos makaronus, taigi, +klausimas yra, kuris? Mažiausio išskirtinumo tarp mūsų radimas yra +pakankamas prarasti etinį balansą.</p> + +<p> +Tačiau ar jūs leidžiate arba pakeičiate programą, kurią aš parašiau, jus +paveikia tiesiogiai ir mane tik netiesiogiai. Ar duosite kopiją savo +draugui paveikia jus ir jūsų draugą daug labiau, nei tai paveikia mane. Aš +neturėčiau turėti galią jums pasakyti, kad šitų dalykų nedarytumėte. Visi +neturėtų.</p> + +<p> +Antra priežastis yra ta, kad žmonėms buvo pasakyta jog natūralios teisės +autoriams yra priimta ir nekelianti klausimų mūsų visuomenės tradicija.</p> + +<p> +Istoriškai, priešinga yra teisinga. Natūralių autorių teisių idėja +pasiūlyta ir tvirtai atmesta, kai buvo formuojama JAV Konstitucija. Štai +kodėl Konstitucija autorių teisių sistemą tik <em>leidžia</em> ir tokios +<em>nereikalauja</em>; štai kodėl joje sakoma, kad autorių teisės turi būti +laikinos. Joje taip pat teigiama, kad autorių teisių tikslas yra skatinti +progresą – o ne atlyginti autoriams. Autorių teisės autoriams kažkiek +atlygina, ir leidėjams labiau, bet tuo yra siekta kaip priemonių jų elgesio +pakeitimui.</p> + +<p> +Tikra, įsitvirtinusi mūsų visuomenės tradicija yra ta, kad autorių teisės +įsikiša į natūralias visuomenės teises – ir, kad tai gali būti +pateisinta tik visuomenės naudai.</p></li> + +<li id="economics">Ekonomika. + +<p> +Galutinis programinės įrangos savininkų turėjimo argumentas yra toks, kad +tai veda prie daugiau programinės įrangos pagaminimo.</p> + +<p> +Skirtingai nuo kitų, šis argumentas bent jau turi pagrįstą požiūrį į temą. +Jis paremtas realiu tikslu – programinės įrangos naudotojų +patenkinimas. Ir empiriškai aišku, kad žmonės kažko pagamins daugiau, jei +jiems už tai gerai apmokama.</p> + +<p> +Tačiau ekonominis argumentas turi trūkumą: jis paremtas prielaida, kad +skirtumas yra tik klausime kiek daug pinigų mes turime sumokėti. Juo +priimama, kad tai ko mes norime yra <em>programinės įrangos gamyba</em>, +nepaisant ar ta programinė įranga turi savininkus, ar ne.</p> + +<p> +Žmonės šią prielaidą iškarto priima todėl, kad ji sutampa su mūsų potyriais +su materialiais objektais. Pavyzdžiui, pamąstykite apie sumuštinį. Labai +tikėtina, kad jūs tokį patį sumuštinį galite gauti nemokamai arba už +mokestį. Jei taip, pinigų suma kurią sumokate yra vienintelis skirtumas. +Nepaisant ar turite jį nupirkti, ar ne, tas sumuštinis turi tokį patį skonį, +tokią pačią maistinę vertę ir bet kuriuo atveju jį suvalgyti galite tik +vieną kartą. Ar jūs gaunate tą sumuštinį iš savininko, ar ne, negali +tiesiogiai paveikti nieko, išskyrus jums liekančią pinigų sumą.</p> + +<p> +Tai yra teisinga bet kokiam materialiam objektui – turi jis savininką +ar ne, tai tiesiogiai nepaveikia kas jis <em>yra</em>, nei ką jūs, jei +įsigyjate, galite su juo padaryti.</p> + +<p> +Tačiau jei programa turi savininką, tai labai paveikia kas ji yra ir ką jūs +galite su kopija padaryti, jei tokią įsigyjate. Skirtumas nėra tik kainos +klausime. Programinės įrangos savininkų sistema skatina programinės įrangos +savininkus pagaminti kažką – bet ne tą, ko tikrai reikia visuomenei. +Ir tai sukelia neapčiuopiamą etinį teršimą, kuris paveikia mus visus.</p></li> + +</ul> + +<p> +Ko reikia visuomenei? Jai reikia informacijos, kuri yra jos piliečiams +tikrai prieinama – pavyzdžiui, programų, kurias žmonės gali skaityti, +taisyti, pritaikyti ir gerinti, o ne tik valdyti. Bet ką programinės +įrangos savininkai įprastai pateikia, tai juodą dėžę, kurios mes negalime +išstudijuoti ar pakeisti.</p> + +<p> +Visuomenei taip pat reikia laisvės. Kai programa turi savininką, naudotojai +praranda laisvę valdyti jų pačių gyvenimų dalį.</p> + +<p> +Ir, visų svarbiausia, visuomenė savo piliečiuose turi paskatinti savanoriško +bendradarbiavimo dvasią. Kai programinės įrangos savininkai sako mums, kad +natūraliu būdu padėti savo kaimynams yra „piratavimas“, jie +teršia mūsų visuomenės pilietinę dvasią.</p> + +<p> +Štai kodėl mes sakome, kad <a href="/philosophy/free-sw.html">laisva +programinė įranga</a> yra laisvės, o ne kainos reikalas.</p> + +<p> +Ekonominis argumentas savininkams yra klaidingas, bet ekonominė problema yra +tikra. Kai kurie žmonės rašo naudingą programinę įrangą dėl jos rašymo +malonumo arba dėl susižavėjimo ir meilės; bet jei mes norime daugiau +programinės įrangos, nei tie žmonės parašo, mums reikia surinkti lėšų.</p> + +<p> +Nuo 1980–1990 m. laikotarpio, laisvos programinės įrangos +autoriai išbandė įvairius finansavimo suradimo būdus, turėjo kažkiek +sėkmės. Nėra reikalo padaryti kažką turtingu; įprastos pajamos yra +pakankama paskata daugelio darbų, kurie sukelia mažesnį pasitenkinimą nei +programavimas, padarymui.</p> + +<p> +Daugelį metų, kol draugijos dėka tapo nebebūtina, aš gyvenau iš specifinių +laisvos programinės įrangos, kurią pats parašiau, papildymų. Kiekvienas +papildymas buvo pridedamas prie standartinės išleidimo versijos ir todėl +galiausiai tapo pasiekiamas bendrai visuomenei. Klientai man mokėjo, kad aš +dirbčiau prie papildymų, kurių jie pageidavo, o ne prie ypatybių, kurias +kitu atveju aš būčiau laikęs prioritetinėmis.</p> + +<p> +Kai kurie laisvos programinės įrangos autoriai uždirba parduodami paramos +paslaugas. 1994 m., Cygnus parama, turinti apie 50 darbuotojų, +apskaičiavo, kad apie 15 procentų jos darbuotojų veiklos sudarė laisvos +programinės įrangos kūrimas – verti pagarbos procentai kaip +programinės įrangos kompanijai.</p> + +<p> +1990–2000 m. laikotarpio pradžioje, kompanijos, į kurias įėjo +Intel, Motorola, Texas Instruments ir Analog Devices, susijungė, siekdamos +finansuoti GNU C kompiliatoriaus kūrimo tęsimą. Didžiąją dalį GCC kūrimo +vis dar atlieka apmokami programuotojai. Tą patį dešimtmetį, GNU +kompiliatorius Ada kalbai buvo finansuojamas JAV karinių oro pajėgų ir nuo +to laiko specialiai šiam tikslui sukurtos kompanijos.</p> + +<p> +Laisvos programinės įrangos judėjimas vis dar yra mažas, bet JAV +klausytojų-remiamo radijo pavyzdys parodo jog yra įmanoma paremti didelės +apimties veiklą neverčiant kiekvieno naudotojo mokėti.</p> + +<p> +Šiandien, kaip kompiuterio naudotojas, jūs galite susivokti, kad naudojate +<a href="/philosophy/categories.html#ProprietarySoftware">nuosavybinę</a> +programą. Jei jūsų draugas prašo padaryti kopiją, būtų neteisinga +atsisakyti. Bendradarbiavimas yra svarbesnis nei autorių teisės. Tačiau +pogrindinis, sandėliuke bendradarbiavimas nekuria geros visuomenės. Asmuo +turėtų siekti gyventi aukštos moralės gyvenimą atvirai su pasididžiavimu ir +tai reiškia pasakymą ne nuosavybinei programinei įrangai.</p> + +<p> +Jūs nusipelnote galėti atvirai ir laisvai bendradarbiauti su kitais +žmonėmis, kurie naudoja programinę įrangą. Jūs nusipelnote galėti išmokti +kaip ta programinė įranga veikia ir su ja mokyti savo studentus. Jūs +nusipelnote galėti pasamdyti jūsų mėgstamą programuotoją ją sutvarkyti, kai +ji sugenda.</p> + +<p> +Jūs nusipelnote laisvos programinės įrangos.</p> + +<h3>Pastabos</h3> +<ol> +<li id="footnote1">Tie kaltinimai vėliau buvo panaikinti.</li> +</ol> + +<hr /> +<blockquote id="fsfs"><p class="big">Ši esė yra publikuota <a +href="http://shop.fsf.org/product/free-software-free-society/"><cite>Laisva +programinė įranga, laisva visuomenė: rinktinės Richard M. Stallman +esės</cite></a>.</p></blockquote> + +<div class="translators-notes"> + +<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't have notes.--> + </div> +</div> + +<!-- for id="content", starts in the include above --> +<!--#include virtual="/server/footer.lt.html" --> +<div id="footer"> +<div class="unprintable"> + +<p>Bendrus FSF ir GNU užklausimus prašome atsiųsti į <a +href="mailto:gnu@gnu.org"><gnu@gnu.org></a>. Taip pat, yra ir <a +href="/contact/">kiti būdai susisiekti</a> su FSF. Neveikiančių nuorodų ir +kiti pataisymai arba pasiūlymai gali būti atsiųsti į <a +href="mailto:webmasters@gnu.org"><webmasters@gnu.org></a>.</p> + +<p> +<!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph, + replace it with the translation of these two: + + We work hard and do our best to provide accurate, good quality + translations. However, we are not exempt from imperfection. + Please send your comments and general suggestions in this regard + to <a href="mailto:web-translators@gnu.org"> + + <web-translators@gnu.org></a>.</p> + + <p>For information on coordinating and submitting translations of + our web pages, see <a + href="/server/standards/README.translations.html">Translations + README</a>. --> +Mes dirbame sunkiai ir labai stengiamės, kad pateiktume tikslius, geros +kokybės vertimus. Tačiau mes nesame išimtys netobulumui. Prašome siųskite +savo komentarus ir bendrus pasiūlymus šia prasme į <a +href="mailto:web-translators@gnu.org"><web-translators@gnu.org></a>.</p> +<p>Mūsų tinklapių vertimų koordinavimo ir pateikimo informaciją pamatykite +<a href="/server/standards/README.translations.html">Vertimų +PERSKAITYKITEMANE</a>.</p> +</div> + +<!-- Regarding copyright, in general, standalone pages (as opposed to + files generated as part of manuals) on the GNU web server should + be under CC BY-ND 4.0. Please do NOT change or remove this + without talking with the webmasters or licensing team first. + Please make sure the copyright date is consistent with the + document. For web pages, it is ok to list just the latest year the + document was modified, or published. + + If you wish to list earlier years, that is ok too. + Either "2001, 2002, 2003" or "2001-2003" are ok for specifying + years, as long as each year in the range is in fact a copyrightable + year, i.e., a year in which the document was published (including + being publicly visible on the web or in a revision control system). + + There is more detail about copyright years in the GNU Maintainers + Information document, www.gnu.org/prep/maintain. --> +<p>Copyright © 1994, 2009, 2020 Richard Stallman</p> + +<p>Šiam puslapiui taikoma <a rel="license" +href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/4.0/deed.lt">Creative +Commons Priskyrimas - Jokių išvestinių darbų 4.0 Tarptautinė licencija</a>.</p> + +<!--#include virtual="/server/bottom-notes.lt.html" --> +<div class="translators-credits"> + +<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't want credits.--> + </div> + +<p class="unprintable"><!-- timestamp start --> +Atnaujinta: + +$Date: 2020/07/05 14:01:37 $ + +<!-- timestamp end --> +</p> +</div> +</div> +</body> +</html> |