diff options
Diffstat (limited to 'talermerchantdemos/blog/articles/lt/thegnuproject.html')
-rw-r--r-- | talermerchantdemos/blog/articles/lt/thegnuproject.html | 1094 |
1 files changed, 1094 insertions, 0 deletions
diff --git a/talermerchantdemos/blog/articles/lt/thegnuproject.html b/talermerchantdemos/blog/articles/lt/thegnuproject.html new file mode 100644 index 0000000..6f960af --- /dev/null +++ b/talermerchantdemos/blog/articles/lt/thegnuproject.html @@ -0,0 +1,1094 @@ +<!--#set var="PO_FILE" + value='<a href="/gnu/po/thegnuproject.lt.po"> + https://www.gnu.org/gnu/po/thegnuproject.lt.po</a>' + --><!--#set var="ORIGINAL_FILE" value="/gnu/thegnuproject.html" + --><!--#set var="DIFF_FILE" value="/gnu/po/thegnuproject.lt-diff.html" + --><!--#set var="OUTDATED_SINCE" value="2017-06-16" --> + +<!--#include virtual="/server/header.lt.html" --> +<!-- Parent-Version: 1.86 --> + +<!-- This file is automatically generated by GNUnited Nations! --> +<title>Apie GNU projektą - GNU projektas - Laisvos programinės įrangos fondas</title> +<meta http-equiv="Keywords" content="GNU, GNU projektas, FSF, Laisva programinė įranga, Laisvos programinės +įrangos fondas, Istorija" /> + +<!--#include virtual="/gnu/po/thegnuproject.translist" --> +<!--#include virtual="/server/banner.lt.html" --> +<!--#include virtual="/server/outdated.lt.html" --> +<h2>GNU projektas</h2> + +<p> +pagal <a href="http://www.stallman.org/"><strong>Richard +Stallman</strong></a></p> + +<blockquote> +<p> +Pirmiausia publikuota knygoje <em>Open Sources</em>. Richard Stallman <a +href="/philosophy/open-source-misses-the-point.html">niekada nepalaikė +„atviro šaltinio“</a>, bet prisidėjo šiuo straipsniu, kad +laisvos programinės įrangos judėjimo idėjos nebūtų visiškai paliktos +nuošalyje tos knygos. +</p> +<p> +Kodėl tai yra dar svarbiau, nei bet kada anksčiau <a +href="/philosophy/free-software-even-more-important.html">reikalauti, kad +mūsų naudojama programinė įranga būtų laisva</a>. +</p> +</blockquote> + +<h3>Pirmoji programine įranga besidalinanti bendruomenė</h3> +<p> +Kai aš 1971 m. pradėjau dirbti <abbr title="Massachusetts Institute of +Technology">MIT</abbr> Dirbtinio intelekto laboratorijoje, aš tapau dalimi +programine įranga besidalinančios bendruomenės, kuri egzistavo daugelį +metų. Dalinimasis programine įranga nebuvo kažkas tokio, ką darė konkrečiai +mūsų bendruomenė; tai yra tiek sena, kiek kompiuteriai, kaip ir dalinimasis +receptais yra tiek sena, kiek maisto ruošimas. Bet mes šitą darėme labiau +nei dauguma.</p> +<p> +Ta AI laboratorija naudojo laiko dalinimo operacinę sistemą, pavadintą <abbr +title="Incompatible Timesharing System">ITS</abbr> (Nesuderinamo laiko +dalinimo sistema), kurią laboratorijos darbuotojai hakeriai (1) suprojektavo +ir parašė Digital <abbr title="Programmed Data Processor">PDP</abbr>-10 +asemblerio kalba, vienam iš tos eros didžiulių kompiuterių. Kaip šios +bendruomenės nario, AI laboratorijos darbuotojo sistemos hakerio, mano +darbas buvo šitą sistemą pagerinti.</p> +<p> +Mes nepavadinome mūsų programinę įrangą „laisva programine +įranga“, nes tas terminas dar neegzistavo; bet tokia ji buvo. Kai tik +žmonės iš kito universiteto arba kompanijos norėjo perkelti ir naudoti kokią +nors programą, mes džiugiai jiems leisdavom. Jei jūs pamatydavote ką nors +naudojantį nežinomą ir įdomią programą, jūs visada galėdavote paprašyti +pamatyti šaltinio kodą, kad galėtumėte jį paskaityti, jį pakeisti ar +išplėšti iš jo dalis, kad padaryti naują programą.</p> +<p> +(1) „Hakeris“ naudojimas su reikšme „saugumo +laužytojas“ yra masinės žiniasklaidos sumaištis. Mes, hakeriai, +atsisakome tą reikšmę pripažinti ir tęsiame šio žodžio naudojimą su reikšme +kas nors, kuris mėgsta programuoti, kuris džiaugiasi žaismingu gudrumu arba +šių dviejų kombinacija. Pamatykite mano straipsnį <a +href="http://stallman.org/articles/on-hacking.html">Apie kapojimą</a>.</p> + +<h3>Bendruomenės subyrėjimas</h3> +<p> +Ankstyvame 1980–1990 m. laikotarpyje, kai Digital nutraukė PDP-10 +serijas, situacija pasikeitė drastiškai. Jo architektūra, elegantiška ir +galinga septyniasdešimtaisiais, negalėjo natūraliai išsiplėsti iki didesnių +adresų erdvių, kurios tapo vis labiau padaromos devyniasdešimtaisiais. Tai +reiškė, kad beveik visos ITS sudarančios programos tapo nebenaudojamos.</p> +<p> +AI laboratorijos hakerių bendruomenė jau buvo subyrėjusi, neilgai prieš +tai. 1981 m., dukterinė kompanija Symbolics pasamdė beveik visus AI +laboratorijos hakerius ir žmonių netekusi bendruomenė nebegalėjo savęs +išlaikyti. (Knyga Hackers, pagal Steve Levy, apibūdina šiuos įvykius, taip +pat ir suteikia aiškų šios bendruomenės jos viršūnėje vaizdą.) Kai +1982 m. AI laboratorija įsigijo naują PDP-10, jo administratoriai +nusprendė naudoti Digital nelaisvą laiko dalinimo sistemą vietoje ITS.</p> +<p> +Toje eroje modernūs kompiuteriai, tokie kaip VAX arba 68020, turėjo jų pačių +operacines sistemas, bet nei viena iš jų nebuvo laisva programinė įranga: +jums reikėdavo pasirašyti neatskleidimo sutartį net, kad gauti vykdomąją +kopiją.</p> +<p> +Tai reiškė, kad pirmas kompiuterio naudojimo žingsnis buvo pasižadėjimas +nepadėti savo kaimynui. Bendradarbiaujanti bendruomenė buvo uždrausta. +Taisyklė, kurią padarė nuosavybinės programinės įrangos savininkai, buvo: +„Jei jūs pasidalinsite su savo kaimynu, jūs esate piratas. Jei +pageidaujate kokių nors pakeitimų, maldaukite mūsų, kad juos +padarytume.“</p> +<p> +Idėja, kad nuosavybinės programinės įrangos socialinė sistema – +sistema, kuri sako, kad jums neleidžiama dalintis arba pakeisti programinę +įrangą – yra antisocialinė, kad ji yra neetiška, kad ji yra +paprasčiausiai neteisi, kai kuriems skaitytojams gali pasirodyti +stebinanti. Bet ką kitą mes galėtume pasakyti apie sistemą, paremtą +visuomenės skaldymu ir naudotojų laikymu bejėgiais? Skaitytojai, kurie ta +idėja stebisi, gali būti, kad nuosavybinės programinės įrangos socialinę +sistemą priėmė kaip duotybę arba apie ją sprendė pagal nuosavybinės +programinės įrangos verslų pasiūlytus terminus. Programinės įrangos +leidėjai dirbo ilgai ir sunkiai, jog žmones įtikintų, kad yra tik vienas +būdas žvelgti į šią problemą.</p> +<p> +Kai programinės įrangos leidėjai kalba apie „užtikrinimą“ jų +„teisių“ arba „<a +href="/philosophy/words-to-avoid.html#Piracy">piratavimo</a> +stabdymą“, ką jie iš tikrųjų <em>sako</em> nėra taip svarbu. Tikroji +šių pareiškimų žinia yra nepareikštose prielaidose, kurias jie laiko savaime +suprantamomis, kurias visuomenės prašoma priimti nenagrinėjant. Todėl +panagrinėkime jas.</p> +<p> +Viena prielaida yra ta, kad programinės įrangos kompanijos turi nesvarstomą +prigimtinę teisę būti programinės įrangos savininkėmis ir, vadinasi, turėti +galią visais savo naudotojais. (Jei tai būtų prigimtinė teisė, tada +nesvarbu kiek daug žalos visuomenei ji padaro, mes negalėtume prieštarauti.) +Įdomiai, JAV Konstitucija ir teisinė tradicija atmeta šį požiūrį; autorių +teisės nėra prigimtinė teisė, bet dirbtinė vyriausybės sudaryta monopolija, +kuri riboja naudotojų prigimtinę teisę kopijuoti.</p> +<p> +Dar viena nepareikšta prielaida yra ta, kad vienintelis svarbus dalykas apie +programinę įrangą yra kokius darbus ji jums leidžia atlikti – jog +mums, kompiuterio naudotojams, neturėtų rūpėti kokio tipo visuomenę mums +leidžiama turėti.</p> +<p> +Trečia prielaida yra ta, kad mes neturėtume jokios naudojimui tinkamos +programinės įrangos (arba niekada neturėtume programos atlikti šitą ar aną +konkretų darbą) jei mes kokiai nors kompanijai nepasiūlėme tos programos +galios naudotojais. Ši prielaida galbūt atrodė galima, prieš tai, kai +laisvos programinės įrangos judėjimas pademonstravo, kad mes galime padaryti +daug naudingos programinės įrangos ant jos neuždėdami grandinių.</p> +<p> +Jei mes atsisakome priimti šitas prielaidas ir apie šias problemas +sprendžiame remdamiesi paprastu sveiko proto morališkumu, tuo pačiu +naudotojus pastatydami į pirmą vietą, mes atkeliaujame prie labai skirtingų +išvadų. Kompiuterio naudotojai turėtų būti laisvi modifikuoti programas, +kad tiktų jų poreikiams ir laisvi dalintis programine įranga, nes padėjimas +kitiems žmonėms yra visuomenės pagrindas.</p> +<p> +Čia nėra vietos išsamiam šios išvados pagrindimo pareiškimui, taigi, aš +nukreipiu skaitytoją į šiuos tinklapius <a +href="/philosophy/why-free.html">http://www.gnu.org/philosophy/why-free.html</a> +ir <a +href="/philosophy/free-software-even-more-important.html">http://www.gnu.org/philosophy/free-software-even-more-important.html</a>. +</p> + +<h3>Grynai moralinis pasirinkimas</h3> +<p> +Dingus mano bendruomenei, tęsti kaip anksčiau buvo neįmanoma. Vietoje to, +aš susidūriau su grynai moraliniu pasirinkimu.</p> +<p> +Lengvasis pasirinkimas buvo prisijungti prie nuosavybinės programinės +įrangos pasaulio, pasirašant neatskleidimo sutartis ir pažadant nepadėti +savo bičiuliui hakeriui. Labai tikėtina aš vystyčiau programinę įrangą, +kuri būtų išleista pagal neatskleidimo sutartis, šitaip prisidėdamas prie +kitų žmonių spaudimo išduoti jų bičiulius irgi.</p> +<p> +Galėjau uždirbti pinigų tokiu būdu ir galbūt save palinksminti rašant kodą. +Bet aš žinojau, kad savo karjeros pabaigoje, aš prisiminčiau ankstesnius +metus statant sienas žmonių padalinimui ir aš jausčiau savo gyvenimą +praleidęs pasaulio padarymui blogesne vieta.</p> +<p> +Aš jau buvau patyręs ką reiškia būti neatskleidimo sutarties gaunančiąja +puse, kai kažkas atsisakė man ir MIT AI laboratorijai duoti mūsų +spausdintuvo valdymo programos šaltinio kodą. (Kai kurių ypatybių šioje +programoje trūkumas spausdintuvo naudojimą padarė labai varginančiu.) +Taigi, aš negalėjau sau pasakyti, kad neatskleidimo sutartys yra nekaltos. +Aš buvau labai supykęs, kai jis su mumis atsisakė pasidalinti; aš negalėjau +apsisukti ir visiems kitiems daryti tą patį.</p> +<p> +Dar vienas pasirinkimas, tiesioginis, bet nemalonus, buvo palikti +kompiuterijos sritį. Tuo būdu, mano gebėjimai nebūtų netinkamai panaudoti, +bet jie vis vien nueitų veltui. Aš nebūčiau kaltas dėl kompiuterio +naudotojų atskyrimo ir apribojimo, bet tai vis tiek įvyktų.</p> +<p> +Taigi, aš ieškojau būdo, kuriuo programuotojas galėtų padaryti kažką gero. +Aš savęs paklausiau, ar buvo programa arba programos, kurias aš galėčiau +parašyti, kad bendruomenė ir vėl būtų galima?</p> +<p> +Atsakymas buvo aiškus: ko reikėjo pirmiausia, tai operacinės sistemos. Tai +yra kritinė programinė įranga pradėti naudoti kompiuterį. Su operacine +sistema, jūs galite daryti daug dalykų; be jos, jūs visiškai negalite leisti +kompiuterio. Su laisva operacine sistema, mes ir vėl galėtume turėti +bendradarbiaujančių hakerių bendruomenę – ir bet ką pakviesti +prisijungti. Ir bet kas galėtų kompiuterį naudoti nepradėdamas ruoštis +atimti iš jo ar jos draugų.</p> +<p> +Kaip operacinės sistemos vystytojas, aš turėjau šiam darbui reikalingus +įgūdžius. Taigi, nors aš ir negalėjau būti užtikrintas sėkme, aš supratau, +kad aš buvau išrinktas atlikti šitą darbą. Aš pasirinkau šią sistemą +padaryti suderinama su Unix, kad ją būtų galima perkelti ir, kad Unix +naudotojai galėtų lengvai prie jos pereiti. Buvo pasirinktas pavadinimas +GNU, laikantis hakerių tradicijos, kaip rekursyvus akronimas „GNU Nėra +Unix“.</p> +<p> +Operacinė sistema nereiškia tik branduolio, kurio vos užtektų leisti kitas +programas. 1970–1980 m. laikotarpiu, kiekviena operacinė +sistema, kuri buvo verta šio vardo, turėjo komandų procesorius, asemblerius, +kompiliatorius, sąsajas, derintuves, teksto redaktorius, el. pašto programas +ir daug daugiau. ITS jas turėjo, Multics jas turėjo, VMS jas turėjo ir Unix +jas turėjo. GNU operacinė sistema jas irgi įtrauktų.</p> +<p> +Vėliau man teko išgirsti šiuos žodžius, priskirtus Hillel (1):</p> + +<blockquote><p> + Jei aš esu ne dėl savęs, kas bus už mane?<br /> + Jei aš esu tik dėl savęs, kas aš esu?<br /> + Jei ne dabar, kada? +</p></blockquote> +<p> +Sprendimas pradėti GNU projektą buvo paremtas panašia dvasia.</p> +<p> +(1) Kaip ateistas, aš jokių religinių lyderių neseku, bet aš kartais +pastebiu, kad aš geriuosi kai kuo, ką vienas iš jų pasakė.</p> + +<h3>Laisva kaip laisvė</h3> +<p> +Terminas „laisva programinė įranga“ kartais yra suprantamas +klaidingai – jis neturi nieko bendro su kaina. Jis yra apie laisvę. +Todėl, čia yra laisvos programinės įrangos apibrėžimas.</p> + +<p>Programa yra laisva programinė įranga, jums, konkrečiam naudotojui, jei:</p> + +<ul> + <li>jūs turite laisvę leisti tą programą taip, kaip norite, bet kokiu tikslu;</li> + + <li>jūs turite laisvę tą programą modifikuoti taip, kad ji atitiktų jūsų +poreikius. (Siekiant, kad ši laisvė būtų efektyvi praktiškai, jūs turite +turėti prieigą prie jos šaltinio kodo, kadangi programos pakeitimų darymas +neturint to šaltinio kodo yra be galo sunkus.);</li> + + <li>jūs turite laisvę išplatinti kopijas, arba už dyką, arba už mokestį;</li> + + <li>jūs turite laisvę platinti modifikuotas tos programos versijas taip, kad +bendruomenė iš jūsų pagerinimų gali gauti naudos.</li> +</ul> +<p> +Kadangi „laisva“ reiškia laisvę, ne kainą, nėra prieštaravimo +tarp kopijų pardavimo ir laisvos programinės įrangos. Iš tiesų, laisvė +kopijas parduoti yra kritinė: laisvos programinės įrangos rinkiniai +parduodami kompaktinėmis plokštelėmis yra svarbūs bendruomenei ir jų +pardavimas yra svarbus būdas surinkti fondų laisvos programinės įrangos +vystymui. Todėl, programa, kurios žmonėms neleidžiama įtraukti į šiuos +rinkinius yra ne laisva programinė įranga.</p> +<p> +Dėl „laisva“ dviprasmiškumo, žmonės ilgą laiką ieškojo +alternatyvų, bet niekas geresnio termino nerado. Anglų kalba turi daugiau +žodžių ir niuansų, nei bet kuri kita, bet jai trūksta paprasto, +nedviprasmiško žodžio, kuris reiškia „laisva“ kaip laisvė +– „nesupančiota“ yra žodis, kuris arčiausias savo prasme. +Tokios alternatyvos, kaip „išlaisvinta“, „laisvė“ ir +„atvira“ turi arba neteisingą reikšmę, arba kokį nors kitą +trūkumą.</p> + +<h3>GNU programinė įranga ir GNU sistema</h3> +<p> +Visos sistemos vystymas yra labai didelis projektas. Siekiant prie jo +priartėti, aš nusprendžiau adaptuoti ir naudoti egzistuojančios laisvos +programinės įrangos dalis, kur tik buvo įmanoma šitą padaryti. Pavyzdžiui, +aš iš pat pradžių nusprendžiau naudoti TeX kaip pagrindinį teksto +formuotoją; keletą metų vėliau, aš nusprendžiau naudoti X Window System, o +ne parašyti GNU dar vieną langų sistemą.</p> +<p> +Dėl šių sprendimų, ir dėl kitų, į juos panašių, GNU sistema nėra tapati +visam GNU programinės įrangos rinkiniui. Į GNU sistemą įtrauktos programos, +kurios nėra GNU programinė įranga, programos, kurios buvo išvystytos kitų +žmonių ir projektų jų pačių tikslams, bet kurias mes galime naudoti, nes jos +yra laisva programinė įranga.</p> + +<h3>Projekto pradėjimas</h3> +<p> +1984 m. sausį aš išėjau iš darbo MIT ir pradėjau rašyti GNU programinę +įrangą. MIT palikti buvo būtina tam, kad MIT negalėtų sutrukdyti GNU +platinti kaip laisvą programinę įrangą. Jei aš būčiau likęs darbuotoju, MIT +būtų galėję tvirtinti esantys to darbo savininkais ir galėjo sudaryti jų +pačių platinimo sąlygas, ar net paversti tą darbą nuosavybinės programinės +įrangos paketu. Aš neturėjau jokio siekio padaryti didžiąją dalį darbo tik +tam, kad pamatyti kaip jis tampa beverčiu juo siektam tikslui: naujos +programine įranga besidalinančios bendruomenės kūrimas.</p> +<p> +Tačiau, profesorius Winston, tuometinis MIT AI laboratorijos vedėjas, +maloniai man pasiūlė ir toliau naudoti laboratorijos priemones.</p> + +<h3>Pirmieji žingsniai</h3> +<p> +Neilgai iki GNU projekto pradžios, aš išgirdau apie Laisvo universiteto +kompiliatoriaus komplektą, dar žinomą kaip VUCK. (Olandiškas žodis +reiškiantis „laisva“ rašomas su <em>v</em>.) Tai buvo +kompiliatorius, suprojektuotas susitvarkyti su keliomis kalbomis, įskaitant +C ir Pascal, ir palaikyti kelias tikslines mašinas. Aš parašiau jos +autoriui klausdamas ar GNU galėtų jį panaudoti.</p> +<p> +Jis atsakė paniekinančiai, pareikšdamas, kad tas universitetas buvo laisvas, +o kompiliatorius nebuvo. Todėl, aš nusprendžiau, kad mano pirmoji programa +GNU projektui bus keliakalbis, keliaplatformis kompiliatorius.</p> +<p> +Tikėdamasis išvengti poreikio visą kompiliatorių parašyti pačiam, aš gavau +Pastel kompiliatoriaus šaltinio kodą, kuris buvo keliaplatformis +kompiliatorius, išvystytas Lawrence Livermore laboratorijoje. Jis palaikė, +ir buvo parašytas, išplėstą Pascal versiją, suprojektuotą būti sisteminio +programavimo kalba. Aš pridėjau C priekinę dalį ir pradėjau perkelti jį į +Motorola 68000 kompiuterį. Bet turėjau šitą apleisti, kai atradau, kad tam +kompiliatoriui reikėjo daug megabaitų šūsnies atminties ir prieinama 68000 +Unix sistema leistų tik 64k.</p> +<p> +Aš tada supratau, kad Pastel kompiliatorius funkcionavo išanalizuodamas visą +įvesties failą į sintaksinį medį, tą visą sintaksinį medį paversdamas į +„instrukcijų“ grandinę ir tada sugeneruodamas visą išvesties +failą, niekada neatlaisvindamas jokios atminties. Tuo metu, aš priėjau prie +išvados, kad aš turėsiu parašyti naują kompiliatorių nuo pat pradžių. Tas +naujas kompiliatorius dabar yra žinomas kaip <abbr title="GNU Compiler +Collection">GCC</abbr>; nieko iš Pastel kompiliatoriaus jame nėra panaudota, +bet man pavyko pritaikyti ir panaudoti C priekinę dalį, kurią buvau +parašęs. Bet tai buvo po kažkiek metų vėliau; pirmiausia, aš dirbau prie +GNU Emacs.</p> + +<h3>GNU Emacs</h3> +<p> +Darbą prie GNU Emacs pradėjau 1984 m. rugsėjį ir ankstyvais +1985 m. ji pradėjo būti tinkama naudojimui. Tai mane įgalino +redagavimo darbams pradėti naudoti Unix sistemas; nesuinteresuotas mokintis +naudoti vi arba ed, aš savo redagavimą iki to laiko atlikau su kitų tipų +mašinomis.</p> +<p> +Tuo metu, žmonės pradėjo pageidauti naudoti GNU Emacs, kas iškėlė klausimą +kaip ją platinti. Žinoma, aš ją patalpinau į anoniminį FTP serverį, esantį +MIT kompiuteryje, kurį aš naudojau. (Šis kompiuteris, prep.ai.mit.edu, taip +tapo pagrindine GNU FTP platinimo vieta; kai po kelerių metų vėliau jis buvo +nurašytas, mes perkėlėme tą vardą į mūsų naują FTP serverį.) Bet tuo metu, +daug susidomėjusių žmonių nebuvo internete ir negalėjo gauti kopijos per +FTP. Taigi, klausimas buvo, ką aš jiems pasakyčiau?</p> +<p> +Aš galėjau pasakyti „Susiraskite draugą, kuris yra tinkle ir kuris +jums padarys kopiją.“ Arba aš galėjau padaryti tai, ką padariau su +originalia PDP-10 Emacs: pasakyti jiems „Atsiųskite man paštu kasetę +ir <abbr title="Self-addressed Stamped Envelope">SASE</abbr>, ir aš atsiųsiu +ją su Emacs atgal.“ Bet aš neturėjau darbo ir aš ieškojau būdų +uždirbti pinigų iš laisvos programinės įrangos. Taigi, aš paskelbiau, kad +aš paštu atsiųsiu kasetę bet kam, kas tokios norėjo, už 150 JAV dolerių +mokestį. Tokiu būdu, aš pradėjau laisvos programinės įrangos platinimo +verslą, kompanijų, kurios šiandien platina ištisas GNU/Linux sistemos +distribucijas, pirmtaką.</p> + +<h3>Ar programa yra laisva kiekvienam naudotojui?</h3> +<p> +Jei programa yra laisva programinė įranga, kai ji palieka savo autoriaus +rankas, tai nebūtinai reiškia ji bus laisva programinė įranga visiems, kurie +turi jos kopiją. Pavyzdžiui, <a +href="/philosophy/categories.html#PublicDomainSoftware">viešosios srities +programinė įranga</a> (programinė įranga be autorių teisių) yra laisva +programinė įranga; bet bet kas gali padaryti nuosavybinę modifikuotą jos +versiją. Analogiškai, daug laisvų programų turi autorių teises, bet +platinamos pagal paprastas, daug ką leidžiančias licencijas, kurios leidžia +nuosavybines, modifikuotas versijas.</p> +<p> +Paradigminis šitos problemos pavyzdys yra X Window System. Išvystyta MIT ir +išleista kaip laisva programinė įranga su daug ką leidžiančia licencija, ją +greitai priėmė įvairios kompiuterių kompanijos. Jos prie savo nuosavybinių +Unix sistemų pridėjo X, tik dvejetaine forma, ir padengtą ta pačia +neatskleidimo sutartimi. Šios X kopijos buvo nedaugiau laisva programinė +įranga, nei buvo Unix.</p> +<p> +X Window System autoriai šito nelaikė problema – jie šito tikėjosi ir +siekė, kad įvyktų. Jų tikslas nebuvo laisvė, tik „sėkmė“, +apibūdinta kaip „daug naudotojų turėjimas“. Jiems nerūpėjo ar +šie naudotojai turėjo laisvę, tik, kad jų turėtų būti daug.</p> +<p> +Tai privedė prie paradoksalios situacijos, kai du skirtingi būdai skaičiuoti +laisvės kiekį suteikė skirtingus atsakymus į klausimą: „Ar ši programa +yra laisva?“ Jei jūs sprendėte pasiremdami laisve, suteikta pagal MIT +išleidimo platinimo sąlygas, jūs sakytumėte, kad X yra laisva programinė +įranga. Bet jei jūs matavote vidutinio X naudotojo laisvę, jūs turėtumėte +pasakyti ji buvo nuosavybinė programinė įranga. Dauguma X naudotojų leido +nuosavybines versijas, kurios atkeliavo kartu su Unix sistemomis, ne tą +laisvą versiją.</p> + +<h3>Copyleft ir GNU GPL</h3> +<p> +GNU tikslas buvo naudotojams suteikti laisvę, o ne tik būti populiaria. +Taigi, mums reikėjo naudoti platinimo sąlygas, kurios neleistų GNU +programinę įrangą paversti į nuosavybinę programinę įrangą. Metodas, kurį +mes naudojame, pavadintas „copyleft“. (1)</p> +<p> +Copyleft naudoja autorių teisių įstatymą, bet jį apverčia tenkinti +atvirkštinį, nei jo įprastinis tikslas: vietoje programą suvaržančių +priemonių, jis tampa priemonėmis tos programos išlaikymui laisva.</p> +<p> +Esminė copyleft idėja yra ta, kad mes visiems suteikiame leidimą leisti +programą, nukopijuoti programą, modifikuoti programą ir modifikuotas +versijas platinti – bet ne leidimą jiems pridėti savų suvaržymų. +Taip, kritinės laisvės, kuriomis apibrėžiama „laisva programinė +įranga“ yra garantuojamos kiekvienam, kuris turi kopiją; jos tampa +neatimamomis teisėmis.</p> +<p> +Efektingam copyleft, modifikuotos versijos taip pat turi būti laisvos. Tai +užtikrina, kad darbas, paremtas mūsiškiu, tampa prieinamas mūsų bendruomenei +jei jis yra paviešintas. Kai programuotojai, kurie dirba programuotojais, +savanoriauja pagerinti GNU programinę įrangą, būtent copyleft neleidžia jų +darbdaviams sakyti: „Jūs negalite tais pakeitimais pasidalinti, nes +mes juos ruošiamės naudoti mūsų nuosavybinės tos programos versijos +padarymui.“</p> +<p> +Reikalavimas, kad pakeitimai privalo būti laisvi yra esminis jei mes norime +užtikrinti laisvę kiekvienam programos naudotojui. Tos kompanijos, kurios +privatizavo X Window System, įprastai padarydavo kokius nors pakeitimus, kad +perkeltų ją į savo sistemas ir techninę įrangą. Šitie pakeitimai, palyginus +su didele X apimtimi, buvo maži, bet jie nebuvo nereikšmingi. Jei pakeitimų +padarymas buvo pasiteisinimas naudotojams nesuteikti laisvės, kiekvienam +būtų lengva pasinaudoti šituo pasiteisinimu.</p> +<p> +Susijusi problema apima laisvos programos ir nelaisvo kodo apjungimą. Tokia +kombinacija neišvengiamai būtų nelaisva; nesvarbu kurių laisvių trūktų +nelaisvai daliai, jų trūktų ir tai visumai taip pat. Tokių kombinacijų +leidimas atvertų tokią skylę, kurios pakaktų nuskandinti laivą. Todėl, +kritinis reikalavimas copyleft yra užkimšti šitą skylę: bet kas pridedamas +prie arba apjungiamas su copyleft programa privalo būti toks, kad didesnė +apjungta versija yra taip pat laisva ir su copyleft.</p> +<p> +Copyleft konkretus įgyvendinimas, kurį mes naudojame daugumai GNU +programinės įrangos yra GNU bendroji viešoji licencija, arba trumpai GNU +GPL. Mes turime kitokių tipų copyleft, kurie yra naudojami prie tam tikrų +aplinkybių. GNU vadovėliai irgi yra su copyleft, bet naudoja daug +paprastesnį copyleft tipą, nes GNU GPL sudėtingumas nėra vadovėliams +būtinas. (2)</p> +<p> +(1) 1984 m. ar 1985 m., Don Hopkins (labai kūrybiškas bičiulis) +paštu man atsiuntė laišką. Ant voko jis užrašė keletą linksmų posakių, +įskaitant šį: „Copyleft – visos teisės išvirkščios.“ Aš +panaudojau žodį „copyleft“ pavadinti platinimo koncepciją, kurią +tuo metu vysčiau.</p> + +<p> +(2) Mes dabar dokumentacijai naudojame <a href="/licenses/fdl.html">GNU +laisvos dokumentacijos licenciją</a>.</p> + +<h3>Laisvos programinės įrangos fondas</h3> + +<p>Kol interesas naudoti Emacs augo, kiti žmonės įsitraukė į GNU projektą ir +mes nusprendėme, kad buvo laikas ir vėl siekti finansavimo. Taigi, +1985 m. mes sukūrėme <a href="http://www.fsf.org/">Laisvos programinės +įrangos fondą</a> (FSF), nuo mokesčių atleistą labdarą laisvos programinės +įrangos vystymui. <abbr title="Free Software Foundation">FSF</abbr> taip +pat perėmė tą Emacs kasečių platinimo verslą; vėliau jis šitą išplėtė į +kasetę pridedant kitą laisvą programinę įrangą (abi GNU ir ne GNU) ir +parduodant laisvus vadovėlius taip pat.</p> + +<p>Didžioji FSF pajamų dalis ateidavo iš laisvos programinės įrangos kopijų ir +kitų susijusių paslaugų pardavimų (šaltinio kodo kompaktinių plokštelių, +kompaktinių plokštelių su dvejetainiais failais, gražiai išspausdintų +vadovėlių, visi su laisve išplatinti ir modifikuoti), ir Liukso distribucijų +(distribucijos, kurioms mes sukonstravome visą programinės įrangos rinkinį +pagal kliento pasirinktą platformą). Šiandien FSF vis dar <a +href="http://shop.fsf.org/">parduoda vadovėlius ir kitus daiktus</a>, bet +didžiąją dalį savo finansavimo gauna iš narių narystės mokesčių. Jūs galite +prisijungti prie FSF čia <a href="http://fsf.org/join">fsf.org</a>.</p> + +<p>Laisvos programinės įrangos fondo darbuotojai parašė ir palaikė eilę GNU +programinės įrangos paketų. Du išskirtiniai yra C biblioteka ir +kiautas<sup><a href="#TransNote1">1</a></sup>. GNU C biblioteka yra tai, ką +naudoja kiekviena programa, leidžiama GNU/Linux sistemoje, komunikacijai su +Linux. Ją išvystė Laisvos programinės įrangos fondo darbuotojų narys, +Roland McGrath. Tas kiautas, naudojamas daugumoje GNU/Linux sistemų, yra +<abbr title="Bourne Again Shell">BASH</abbr> – Bourne Again Shell (1), +kurį išvystė FSF darbuotojas Brian Fox.</p> + +<p>Mes finansavome šių programų vystymą, nes GNU projektas nebuvo tik apie +įrankius arba vystymo aplinką. Mūsų tikslas buvo išbaigta operacinė sistema +ir šios programos buvo reikalingos tam tikslui.</p> + +<p>(1) „Bourne Again Shell“ yra žodžių žaismas pavadinimu +„Bourne Shell“, kuris buvo įprastinis Unix kiautas.</p> + +<h3>Laisvos programinės įrangos palaikymas</h3> + +<p>Laisvos programinės įrangos filosofija atmeta konkrečią paplitusią verslo +praktiką, bet ji nėra prieš verslą. Kai verslai gerbia naudotojų laisvę, +mes jiems linkime sėkmės.</p> + +<p>Emacs kopijų pardavimas demonstruoja vieną laisvos programinės įrangos +verslo tipą. Kai FSF perėmė tą verslą, man reikėjo kito būdo užsidirbti +pragyvenimui. Aš jį radau parduodamas paslaugas, susietas su laisva +programine įranga, kurią aš išvysčiau. Į tai įėjo mokymas, tokiomis +temomis, kaip kaip suprogramuoti GNU Emacs ir kaip sureguliuoti GCC, ir +programinės įrangos vystymas, daugiausia GCC perkėlimas į naujas platformas.</p> + +<p>Šiandien kiekvieną iš šių laisvos programinės įrangos verslo tipų +praktikuoja eilė korporacijų. Kai kurios platina laisvos programinės +įrangos rinkinių kompaktines plokšteles; kitos parduoda palaikymą, lygiais +nuo atsakymų į naudotojo klausimus iki klaidų taisymo, iki didelių naujų +ypatybių pridėjimo. Mes pradedame matyti net laisvos programinės įrangos +kompanijas, paremtas naujų laisvos programinės įrangos produktų paleidimu.</p> + +<p>Nors būkite atsargūs – eilė kompanijų, kurios asocijuoja save su +terminu „atviras šaltinis“ iš tikrųjų savo biznį paremia +nelaisva programine įranga, kuri veikia kartu su laisva programine įranga. +Šios nėra laisvos programinės įrangos kompanijos, jos yra nuosavybinės +programinės įrangos kompanijos, kurių produktai naudotojus vilioja toliau +nuo laisvės. Jos šias programas vadina „pridėtinės vertės +paketais“, kas parodo vertybes, kurias jie pageidautų, kad mes +priimtume: patogumas pirmiau laisvės. Jei mes laisvę vertiname labiau, mes +turėtume jas vadinti „atimtos laisvės“ paketais.</p> + +<h3>Techniniai tikslai</h3> + +<p>Pagrindinis GNU tikslas yra būti laisva programine įranga. Net jei GNU +neturėtų jokio techninio privalumo už Unix, ji turėtų socialinį privalumą, +leidžiantį naudotojams bendradarbiauti ir etinį privalumą – naudotojo +laisvės gerbimą.</p> + +<p>Bet buvo natūralu pritaikyti žinomus geros praktikos standartus darbams +– pavyzdžiui, dinamiškai paskirti duomenų struktūras, kad išvengti +parinktų fiksuotos apimties ribų ir sutvarkyti visus galimus 8 bitų kodus, +kai tik tai turėjo prasmę.</p> + +<p>Papildomai, mes atmetėme Unix koncentravimąsi į mažą apimtį atmintyje, +nuspręsdami nepalaikyti 16 bitų mašinų (buvo aišku, kad 32 bitų mašinos taps +norma tuo metu, kai GNU sistema bus pabaigta) ir neskirti jokių pastangų +sumažinti atminties panaudojimą, nebent jis viršijo megabaitą. Programoms, +kurioms labai didelių failų tvarkymas nebuvo kritinis, mes skatinome +programuotojus nuskaityti visą įvesties failą į šerdį, tada skenuoti jo +turinį nepergyvenant dėl įvesties ir išvesties.</p> + +<p>Šie sprendimai daug GNU programų įgalino aplenkti savo Unix atitikmenis +patikimumu ir greičiu.</p> + +<h3>Paaukoti kompiuteriai</h3> + +<p>Kol augo GNU projekto reputacija, žmonės pradėjo siūlyti šiam projektui +paaukoti leidžiančias Unix mašinas. Jos buvo labai naudingos, nes +lengviausias būdas vystyti GNU komponentus buvo tai daryti pačioje Unix +sistemoje ir po vieną pakeisti tos sistemos komponentus. Bet jos iškėlė +etinę problemą: ar mums buvo teisinga aplamai turėti Unix kopiją.</p> + +<p>Unix buvo (ir yra) nuosavybinė programinė įranga ir GNU projekto filosofija +sakė, kad mes neturėtume naudoti nuosavybinės programinės įrangos. Bet, +taikant tą patį pagrindimą, kuris veda prie išvados, jog smurtas ginant save +yra pateisinamas, aš padariau išvadą, kad buvo pagrįsta naudoti nuosavybinį +paketą, kai tai buvo kritiška laisvo pakaitalo, kuris kitiems padėtų sustoti +naudoti tą nuosavybinį paketą, vystymui.</p> + +<p>Bet, net jei tai buvo pateisinamas blogis, vis tiek tai buvo blogis. +Šiandien mes nebeturime jokių Unix kopijų, nes mes jas pakeitėme laisvomis +operacinėmis sistemomis. Jei mes pakeisti mašinos operacinės sistemos į +laisvą negalėjome, vietoje to mes pakeitėme mašiną.</p> + +<h3>GNU užduočių sąrašas</h3> + +<p>GNU projektui judant į priekį ir vis daugiau sisteminių komponentų buvo +surasta arba išvystyta, pagaliau tapo naudinga sudaryti likusių tarpų +sąrašą. Mes jį naudojome samdyti autoriams parašyti trūkstamas dalis. Šis +sąrašas tapo žinomas kaip GNU užduočių sąrašas. Papildomai prie trūkstamų +Unix komponentų, mes išvardinome įvairią kitą naudingą programinę įrangą ir +dokumentacijos projektus, kuriuos, mes manėme, tikrai išbaigta sistema turi +turėti.</p> + +<p>Šiandien (1), vargu ar yra Unix komponentų, likusių GNU užduočių sąraše +– tie darbai buvo atlikti, šalimais kai kurių neesminių. Bet tas +sąrašas yra pilnas projektų, kuriuos kai kurie gali pavadinti +„aplikacijomis“. Bet kokia programa, kuri traukia daugiau, nei +siaurą naudotojų klasę, būtų naudingas dalykas pridėti prie operacinės +sistemos.</p> + +<p>Net žaidimai yra įtraukti į tą užduočių sąrašą – ir buvo nuo pat +pradžių. Unix įtraukė žaidimus, taigi, natūraliai, GNU turėtų irgi. Bet +suderinamumas žaidimais nebuvo problema, tad mes nesekėme žaidimų, kuriuos +turėjo Unix, sąrašo. Vietoje to, mes išvardinome skirtingų tipų žaidimų, +kurie gali patikti naudotojams, spektrą.</p> + +<p>(1) Anie buvo parašyti 1998 m. 2009 m. mes daugiau nepalaikome +ilgo užduočių sąrašo. Bendruomenė vysto laisvą programinę įrangą taip +greitai, kad mes net negalime visos jos stebėti. Vietoje to, mes turime +Aukšto prioriteto projektų sąrašą – daug trumpesnis projektų, kuriuos +mes tikrai norime paskatinti žmones parašyti, sąrašas.</p> + +<h3>GNU bibliotekos GPL</h3> + +<p>GNU C biblioteka naudoja specialaus tipo copyleft, pavadintą GNU bibliotekos +bendroji viešoji licencija (1), kuri suteikia leidimą susieti nuosavybinę +programinę įrangą su šia biblioteka. Kodėl padaryti šią išimtį?</p> + +<p>Tai nėra principo reikalas; nėra principo, kuris sako nuosavybinės +programinės įrangos produktams priklauso įtraukti mūsų kodą. (Kam prisidėti +prie projekto, kuris iš anksto aišku, kad atsisakys su mumis pasidalinti?) +LGPL naudojimas C bibliotekai, arba bet kokiai bibliotekai, yra strategijos +reikalas.</p> + +<p>Ta C biblioteka atlieka bendrinį darbą; kiekviena nuosavybinė sistema arba +kompiliatorius turi C biblioteką. Todėl, mūsų C biblioteką padaryti +prieinamą tik laisvai programinei įrangai nebūtų laisvai programinei įrangai +suteiktą jokio privalumo – tai tik būtų atbaidę nuo mūsų bibliotekos +naudojimo.</p> + +<p>Viena sistema šitam yra išimtis: GNU sistemoje (ir į tai įeina GNU/Linux), +GNU C biblioteka yra vienintelė C biblioteka. Taigi, GNU C bibliotekos +platinimo sąlygos apsprendžia ar yra įmanoma GNU sistemai sukompiliuoti +nuosavybinę programą. Nėra jokios etinės priežasties GNU sistemoje leisti +nuosavybines aplikacijas, bet strategiškai panašu, kad jų neleidimas labiau +atbaidytų nuo GNU sistemos naudojimo, nei paskatintų laisvų aplikacijų +vystymą. Štai todėl Bibliotekos GPL naudojimas yra gera strategija tai C +bibliotekai.</p> + +<p>Kitoms bibliotekoms, strateginis sprendimas turi būti apsvarstytas kiekvieno +atskiro atvejo pagrindu. Kai biblioteka atlieka specialų darbą, kuris gali +padėti parašyti tam tikrų tipų programas, tada, jos išleidimas pagal GPL, ją +apribojant tik laisvoms programoms, yra būdas padėti kitiems laisvos +programinės įrangos autoriams, jiems suteikiant privalumą prieš nuosavybinę +programinę įrangą.</p> + +<p>Apsvarstykite GNU Readline – biblioteką, kuri buvo išvystyta BASH +suteikti komandinės eilutės redagavimą. Readline yra išleista pagal įprastą +GNU GPL, ne Bibliotekos GPL. Tai tikėtina sumažina Readline naudojimą, bet +tai mums nėra praradimas. Tuo metu, bent viena naudinga aplikacija buvo +padaryta laisva programine įranga konkrečiai, kad ji galėtų naudoti Readline +ir tai yra bendruomenei tikras laimėjimas.</p> + +<p>Nuosavybinės programinės įrangos autoriai turi privalumus, kuriuos suteikia +pinigai; laisvos programinės įrangos autoriams reikia susikurti privalumus +vienas kitam. Aš tikiuosi, kad vieną dieną mes turėsime didelį rinkinį +bibliotekų, kurioms taikoma GPL, kurios neturi joms prilygstančių prieinamų +nuosavybinei programinei įrangai, suteikiančių naudingus modulius, +tarnaujančius sudedamosiomis dalimis naujai laisvai programinei įrangai, ir +prisidedančių prie didelio privalumo tolimesniam laisvos programinės įrangos +vystymui.</p> + +<p>(1) Ši licencija dabar pavadinta GNU mažiau bendroji viešoji licencija, jog +išvengti suteikti idėją, kad visos bibliotekos turi ją naudoti. Pamatykite +daugiau informacijos <a href="/philosophy/why-not-lgpl.html">Kodėl jūs savo +kitai bibliotekai neturėtumėte naudoti Mažiau GPL</a>.</p> + +<h3>Niežulio kasymas?</h3> +<p> +Eric Raymond sako, kad „Kiekvienas geras programinės įrangos darbas +pradedamas kasant autoriaus asmeninį niežulį.“ Galbūt taip kartais +atsitinka, bet daug esminių GNU programinės įrangos dalių buvo išvystytos +siekiant turėti išbaigtą laisvą operacinę sistemą. Jos ateina iš vizijos ir +plano, ne impulsyviai.</p> +<p> +Pavyzdžiui, mes išvystėme GNU C biblioteką, nes sistemai panašiai į Unix +reikia C bibliotekos, BASH, nes sistemai panašiai į Unix reikia kiauto ir +GNU tar, nes sistemai panašiai į Unix reikia tar programos. Tas pat yra +tiesa mano paties programoms – GNU C compiler, GNU Emacs, GDB ir GNU +Make.</p> +<p> +Kai kurios GNU programos buvo išvystytos susidoroti su konkrečiomis +grėsmėmis mūsų laisvei. Todėl, mes išvystėme gzip pakeisti Compress +programą, kurią bendruomenė prarado dėl <abbr +title="Lempel-Ziv-Welch">LZW</abbr> patentų. Mes suradome žmonių vystyti +LessTif ir nepersenai pradėjome <abbr title="GNU Network Object Model +Environment">GNOME</abbr> ir Harmony, kad spręstume problemas, sukeltas kai +kuriomis nuosavybinėmis bibliotekomis (pažiūrėkite toliau). Mes vystome GNU +Privacy Guard pakeisti populiarią nelaisvą šifravimo programinę įrangą, nes +naudotojai neturėtų rinktis tarp privatumo ir laisvės.</p> +<p> +Žinoma, šias programas rašantys žmonės tapo tuo darbu susidomėję ir daug +ypatybių prie jų pridėjo įvairūs žmonės savo pačių poreikių ir interesų +labui. Bet tai nėra tai kodėl tos programos egzistuoja.</p> + +<h3>Netikėtos plėtotės</h3> +<p> +GNU projekto pradžioje, aš įsivaizdavau, kad mes išvystysime visą GNU +sistemą, tada ją išleisime kaip visumą. Ne taip tai įvyko.</p> +<p> +Kadangi kiekvienas GNU sistemos komponentas buvo įgyvendintas Unix +sistemoje, kiekvienas komponentas galėjo būti leidžiamas Unix sistemose +anksti iki išbaigtos GNU sistemos egzistavimo. Kai kurios iš šių programų +tapo populiariomis ir naudotojai pradėjo jas išplėsti ir jas perkelti +– į įvairias nesuderinamas Unix versijas, ir kartais į kitas sistemas +taip pat.</p> +<p> +Šis procesas šias programas padarė daug galingesnėmis ir prie GNU projekto +pritraukė ir fondų, ir prisidedančių. Bet jis greičiausiai taip pat keletą +metų prailgino minimaliai veikiančios sistemos pabaigimą, nes GNU autorių +laikas buvo paskirtas šių perkėlimų palaikymui ir ypatybių prie +egzistuojančių komponentų pridėjimui, o ne tęsti rašyti vieną trūkstamą +komponentą po kito.</p> + +<h3>GNU Hurd</h3> +<p> +1990 m., GNU sistema buvo beveik pabaigta; vienintelis didelis +trūkstamas komponentas buvo branduolys. Mes nusprendėme mūsų branduolį +įgyvendinti kaip serverio procesų rinkinį, leidžiamą ant Mach. Mach yra +mikrobranduolys, išvystytas Carnegie Mellon universitete ir tada Utah +universitete; GNU Hurd yra serverių rinkinys (t. y. GNU banda), kuris +leidžiamas Mach viršuje ir atlieka įvairius Unix branduolio darbus. Vystymo +pradžia buvo atidėta, kol mes laukėme Mach išleidimo kaip laisva programinė +įranga, kaip buvo pažadėta.</p> +<p> +Viena priežastis šio dizaino pasirinkimui buvo išvengti to, kas atrodė yra +sunkiausia to darbo dalis: branduolio programos derinimas neturint šaltinio +lygio derintuvės tam padaryti. Ši darbo dalis jau buvo padaryta, su Mach, +ir mes tikėjomės suderinti Hurd serverius kaip naudotojo programas, su GDB. +Bet tą padaryti įmanomu užtruko ilgai ir daugiagijus serverius, kurie vienas +kitam siunčia žinutes, gavosi, kad yra labai sunku suderinti. Hurd +padarymas dirbti užtikrintai užsitęsė daugelį metų.</p> + +<h3>Alix</h3> +<p> +Iš pradžių GNU branduolys neturėjo būti pavadintas Hurd. Jo originalus +pavadinimas buvo Alix – pavadintas pagal moterį, kuri tuo metu buvo +mano mylimoji. Ji, Unix sistemos administratorė, pabrėžė kaip jos vardas +tiktų įprastam pavadinimų suteikimo Unix sistemos versijoms braižui; kaip +juoką, ji savo draugams pasakė: „Kažkas turėtų branduolį pavadinti +pagal mane.“ Aš nieko nepasakiau, bet nusprendžiau ją nustebinti su +branduoliu pavadintu Alix.</p> +<p> +Taip neišliko. Michael (dabar Thomas) Bushnell, pagrindinis to branduolio +autorius, pirmenybę teikė pavadinimui Hurd ir iš naujo apibrėžė Alix taikyti +į tam tikrą to branduolio dalį – dalis, kuri sistemos kvietimus +patalpintų į spąstus ir juos tvarkytų siųsdama žinutes Hurd serveriams.</p> +<p> +Vėliau, Alix ir aš išsiskyrėme ir ji pasikeitė savo vardą; nepriklausomai, +Hurd dizainas buvo pakeistas taip, kad C biblioteka siųstų žinutes +tiesiogiai serveriams ir tai Alix komponentą pašalino iš to dizaino.</p> +<p> +Bet prieš tai, kai šie dalykai įvyko, jos draugas Hurd šaltinio kode +pastebėjo Alix vardą ir jai šitą paminėjo. Taigi, ji turėjo progą atrasti +branduolį, pavadintą pagal ją.</p> + +<h3>Linux ir GNU/Linux</h3> +<p> +GNU Hurd nėra tinkamas gamybiniam naudojimui ir mes nežinome ar jis toks +kada nors bus. Gebėjimais paremtas dizainas turi problemų, kurios kyla +tiesiogiai iš tokio dizaino lankstumo ir nėra aišku ar sprendimai +egzistuoja.</p> + +<p> +Laimei, kitas branduolys yra prieinamas. 1991 m., Linus Torvalds +išvystė su Unix suderinamą branduolį ir pavadino jį Linux. Jis iš pradžių +buvo nuosavybinis, bet 1992 m. jis jį padarė laisva programine įranga; +Linux apjungimas su nevisai išbaigta GNU sistema virto išbaigta laisva +operacine sistema. (Žinoma, jų apjungimas buvo savaime reikšmingas darbas.) +Linux dėka mes galime šiandien iš tikrųjų leisti GNU sistemos versiją.</p> +<p> +Šią sistemos versiją mes vadiname <a +href="/gnu/linux-and-gnu.html">GNU/Linux</a>, kad išreikštume jos sudėtį +kaip GNU sistemos ir Linux, kaip branduolio, kombinaciją. Prašome +nepasiduokite praktikai visą tokią sistemą vadinti „Linux“, +kadangi tai reiškia mūsų darbo priskyrimą kažkam kitam. Prašome <a +href="/gnu/gnu-linux-faq.html">lygiaverčiai pamynėkite mus</a>.</p> + +<h3>Mūsų ateities iššūkiai</h3> +<p> +Mes įrodėme savo gebėjimą vystyti plataus spektro laisvą programinę įrangą. +Tai nereiškia mes esame nepažeidžiami ir nesustabdomi. Keletas iššūkių +laisvos programinės įrangos ateitį daro neužtikrinta; susitvarkymui su jais +reikės užtikrintų pastangų ir ištvermės, kartais užtrunkant metais. Tam +reikės tokio tipo apsisprendimo, kurį žmonės parodo, kai jie vertina savo +laisvę ir niekam neleis jos atimti.</p> +<p> +Toliau pateikti keturi skyriai aptaria šiuos iššūkius.</p> + +<h3>Slapta techninė įranga</h3> +<p> +Techninės įrangos gamintojai vis labiau linkę techninės įrangos +specifikacijas išlaikyti paslaptyje. Tai apsunkina laisvų tvarkyklių rašymą +taip, kad Linux ir XFree86 galėtų palaikyti naują techninę įrangą. Šiandien +mes turime išbaigtas laisvas sistemas, bet mes jų neturėsime rytoj jei mes +negalėsime palaikyti rytojaus kompiuterių.</p> +<p> +Yra du būdai tvarkytis su šia problema. Programuotojai gali atlikti +atgalinę inžineriją išsiaiškinti kaip tokią techninę įrangą palaikyti. +Likusi mūsų dalis gali pasirinkti tą techninę įrangą, kuri yra palaikoma +laisva programine įranga; kai tokių kaip mes skaičius išaugs, specifikacijų +slaptumas taps juos pačius nugalinčia politika.</p> +<p> +Atgalinė inžinerija yra didelis darbas; ar mes turėsime programuotojų su +pakankamu pasiryžimu jos imtis? Taip – jei mes įgijome stiprų jausmą, +kad laisva programinė įranga yra principo reikalas ir nelaisvos tvarkyklės +yra netoleruotinos. Ir ar daug iš mūsų papildomai išleis pinigų, ar net +skirs truputi papildomo laiko, kad mes galėtume naudoti laisvas tvarkykles? +Taip, jei tas pasiryžimas turėti laisvę yra plačiai paplitęs.</p> +<p> +(2008 m. pastaba: ši problema apima BIOS taip pat. Yra laisva BIOS +– <a href="http://www.libreboot.org/">LibreBoot</a> (coreboot +distribucija); problema yra specifikacijų mašinoms gavimas taip, kad +LibreBoot galėtų jas palaikyti be nelaisvų „blobs“<sup><a +href="#TransNote2">2</a></sup>.)</p> + +<h3>Nelaisvos bibliotekos</h3> +<p> +Nelaisva biblioteka, kuri leidžiama laisvose operacinėse sistemose, veikia +kaip spąstai laisvos programinės įrangos autoriams. Tokios bibliotekos +patrauklios ypatybės yra jaukas; jei jūs naudojate tokią biblioteką, jūs +patenkate į tuos spąstus, nes jūsų programa negali naudingai būti laisvos +operacinės sistemos dalimi. (Tiesą sakant, mes jūsų programą galėtume +įtraukti, bet ji <em>neveiks</em> be tos bibliotekos.) Net blogiau, jei +programa, kuri naudoja tą nuosavybinę biblioteką, tampa populiaria, ji gali +į tokius spąstus privilioti kitus nieko neįtariančius programuotojus.</p> +<p> +Pirmasis šios problemos atvejis buvo Motif įrankių komplektas, praėjusiais +aštuoniasdešimtaisiais. Nors dar nebuvo laisvų operacinių sistemų, buvo +aišku kokią problemą Motif vėliau joms sukels. GNU projektas atsakė dvejais +būdais: individualių laisvos programinės įrangos projektų prašydamas +palaikyti laisvus X Toolkit valdiklius kartu su Motif ir prašydamas, kad kas +nors parašytų laisvą Motif pakaitalą. Šiam darbui prireikė daug metų; +LessTif, Hungry Programmers išvystytas, tik 1997 m. tapo pakankamai +galingu palaikyti daugumai Motif aplikacijų.</p> +<p> +Tarp 1996 m. ir 1998 m., dar viena nelaisva <abbr title="Graphical +User Interface">GUI</abbr> įrankių komplekto biblioteka, pavadinta Qt, buvo +naudojama reikšmingame laisvos programinės įrangos rinkinyje – +darbastalyje <abbr title="K Desktop Environment">KDE</abbr>.</p> +<p> +Laisvos GNU/Linux sistemos negalėjo naudoti KDE, nes mes negalėjome naudoti +tos bibliotekos. Tačiau, kai kurie komerciniai GNU/Linux sistemų +platintojai, kurie nebuvo griežti dėl laisvos programinės įrangos laikymosi, +pridėjo KDE prie savo sistemų – pagamindami daugiau gebėjimų, bet +mažiau laisvės turinčią sistemą. KDE grupė aktyviai ragino daugiau +programuotojų naudoti Qt ir milijonai naujų „Linux naudotojų“ +niekada nebuvo susidūrę su idėja, kad šitai turėjo problemą. Situacija +atrodė gąsdinančiai.</p> +<p> +Laisvos programinės įrangos bendruomenė atsakė į šią problemą dviem būdais: +GNOME ir Harmony.</p> +<p> +GNOME – GNU tinklo objektinio modelio aplinka, yra GNU darbastalio +projektas. Pradėta 1997 m. Miguel de Icaza ir vystyta su Red Hat +Software palaikymu, GNOME buvo paruošta pateikti panašias darbastalio +priemones, bet naudojant išskirtinai laisvą programinę įrangą. Ji turi +techninių privalumų taip pat, tokių kaip įvairių kalbų palaikymas, ne tik +C++. Bet jos pagrindinis tikslas buvo laisvė: nereikalauti naudoti jokios +nelaisvos programinės įrangos.</p> +<p> +Harmony yra suderinama pakaitinė biblioteka, suprojektuota, kad būtų įmanoma +leisti KDE programinę įrangą nenaudojant Qt.</p> +<p> +1998 m. lapkritį, Qt autoriai paskelbė apie licencijos pakeitimą, +kuris, kai bus įvykdytas, turėtų Qt padaryti laisva programine įranga. Nėra +jokio būdo įsitikinti, bet aš manau, kad taip iš dalies atsitiko dėl +bendruomenės tvirto atsako į šią problemą, kurią Qt kėlė, kai ji buvo +nelaisva. (Ta nauja licencija yra nepatogi ir neadekvati, taigi, išlieka +pageidautina vengti Qt naudojimo.)</p> +<p> +[Vėlesnė pastaba: 2000 m. rugsėjį, Qt buvo išleista pagal GNU GPL, kas +iš esmės šią problemą išsprendė.]</p> +<p> +Kaip mes atsakysime kitai viliojančiai nelaisvai bibliotekai? Ar visa +bendruomenė supras poreikį išlikti už tų spąstų? Ar daug iš mūsų atsisakys +laisvės dėl patogumo ir sukurs didelę problemą? Mūsų ateitis priklauso nuo +mūsų filosofijos.</p> + +<h3>Programinės įrangos patentai</h3> +<p> +Didžiausia grėsmė su kuria mes susiduriame kyla iš programinės įrangos +patentų, kurie gali algoritmus ir ypatybes patalpinti už laisvos programinės +įrangos ribų iki 20 metų. LZW suglaudinimo algoritmo patentai pradėti +taikyti 1983 m. ir mes vis dar negalime išleisti laisvos programinės +įrangos pagaminti tinkamai suglaudintiems <abbr title="Graphics Interchange +Format">GIF</abbr>. [2009 m. jų galiojimas baigėsi.] 1998 m., +laisva programa pagaminti <abbr title="MPEG-1 Audio Layer 3">MP3</abbr> +suglaudintam audio buvo pašalinta iš distribucijos dėl patentinės bylos +grėsmės. +</p> +<p> +Yra būdų tvarkytis su patentais: mes galime ieškoti įrodymų, kad patentas +yra negaliojantis ir mes galime ieškoti alternatyvių būdų atlikti darbą. +Bet kiekvienas iš šių metodų suveikia tik kartais; kai abiems nepavyksta, +patentas gali priversti visą laisvą programinę įrangą turėti kokios nors +ypatybės, kurios nori naudotojai, trūkumą. Ką mes darysime, kai šitai +atsitiks?</p> +<p> +Tie iš mūsų, kurie vertina laisvą programinę įrangą dėl laisvės pasiliks su +laisva programine įranga bet kuriuo atveju. Mes sugebėsime atlikti darbą be +tų patentuotų ypatybių. Bet tie, kurie laisvą programinę įrangą vertina, +nes jie tikisi, jog ji yra techniškai geresnė, tikėtina, kad, kai patentas +ją sulaikys, šitą pavadins nesėkme. Taigi, kai yra naudinga kalbėti apie +“turgaus” vystymo modelio praktinį efektyvumą ir kokios nors +laisvos programinės įrangos patikimumą ir galią, mes ties tuo privalome +nesustoti. Mes privalome kalbėti apie laisvę ir principą.</p> + +<h3>Laisva dokumentacija</h3> +<p> +Didžiausias mūsų laisvų operacinių sistemų trūkumas nėra programinėje +įrangoje – tai yra gerų laisvų vadovėlių, kuriuos mes galime įtraukti +į mūsų sistemas, trūkumas. Dokumentacija yra bet kurio programinės įrangos +paketo esminė dalis; kai svarbus laisvos programinės įrangos paketas +nepristatomas kartu su geru laisvu vadovėliu, tai yra didelė spraga. +Šiandien mes turime daug tokių spragų.</p> +<p> +Laisva dokumentacija, kaip laisva programinė įranga, yra laisvės reikalas, +ne kainos. Kriterijus laisvam vadovėliui yra daug maž toks pat, kaip ir +laisvai programinei įrangai: tai yra visiems naudotojams tam tikrų laisvių +suteikimo reikalas. Išplatinimas (įskaitant komercinį pardavimą), +prisijungus ir popieriumi, turi būti leidžiamas taip, kad tą vadovėlį galima +būtų pridėti prie kiekvienos tos programos kopijos.</p> +<p> +Leidimas modifikuoti yra kritinis irgi. Kaip bendra taisyklė, aš netikiu, +kad žmonėms yra esminga turėti leidimą modifikuoti įvairiausių rūšių +straipsnius ir knygas. Pavyzdžiui, aš nemanau, kad jūs arba aš privalome +suteikti leidimą modifikuoti straipsnius, kaip šitas, kurie apibūdina mūsų +veiksmus ir mūsų požiūrius.</p> +<p> +Bet yra konkreti priežastis, kodėl laisvė modifikuoti yra laisvos +programinės įrangos dokumentacijai kritinė. Kai žmonės naudojasi savo teise +modifikuoti programinę įrangą ir prideda arba pakeičia jos ypatybes, jei jie +yra kruopštūs, jie pakeis vadovėlį irgi – kad jie galėtų pateikti +tikslią ir naudojimui su modifikuota programa tinkamą dokumentaciją. +Nelaisvas vadovėlis, kuris neleidžia programuotojams būti kruopščiais ir +užbaigti darbą, mūsų bendruomenės poreikių neišpildo.</p> +<p> +Tam tikrų tipų ribos tam, kaip yra atliekamos modifikacijos nekelia +problemų. Pavyzdžiui, reikalavimai išsaugoti pirmojo autoriaus autorių +teisių pastabą, platinimo sąlygas arba autorių sąrašą, yra priimtini. Taip +pat nėra problemos reikalauti modifikuotose versijose įtraukti pastabą, jog +jos buvo modifikuotos, net turėti ištisus skyrius, kurių negalima ištrinti +arba pakeisti tol, kol šie skyriai nagrinėja netechnines temas. Šių tipų +suvaržymai nėra problema, nes jais nestabdomas kruopštus programuotojas +vadovėlį pritaikyti atitikti modifikuotą programą. Kitais žodžiais, jie +neblokuoja laisvos programinės įrangos bendruomenės nuo visiško vadovėlio +panaudojimo.</p> +<p> +Tačiau, turi būti įmanoma modifikuoti visą <em>techninį</em> vadovėlio +turinį ir tada rezultatą platinti visomis įprastomis terpėmis, visais +įprastais kanalais; kitu atveju, suvaržymai trukdo bendruomenei, vadovėlis +nėra laisvas ir mums reikia dar vieno vadovėlio.</p> +<p> +Ar laisvos programinės įrangos autoriai turės supratimą ir pasiryžimą +pagaminti visą spektrą laisvų vadovėlių? Dar kartą, mūsų ateitis priklauso +nuo filosofijos.</p> + +<h3>Mes privalome kalbėti apie laisvę</h3> +<p> +Šiandien yra apskaičiuota, kad yra dešimt milijonų GNU/Linux sistemų, tokių +kaip Debian GNU/Linux ir Red Hat „Linux“, naudotojų. Laisva +programinė įranga išvystė tokius praktinius privalumus, kad naudotojai prie +jos buriuojasi grynai dėl praktinių priežasčių.</p> +<p> +Geros šito pasekmės yra akivaizdžios: didesnis susidomėjimas laisvos +programinės įrangos vystymu, daugiau klientų laisvos programinės įrangos +verslams ir didesnė galimybė kompanijas paskatinti vystyti komercinę laisvą +programinę įrangą, vietoje nuosavybinės programinės įrangos produktų.</p> +<p> +Bet susidomėjimas šia programine įranga auga sparčiau, nei filosofijos, +kuria ji yra paremta, supratimas ir tai veda prie problemos. Mūsų gebėjimas +susitvarkyti su anksčiau apibūdintais iššūkiais ir pavojais priklauso nuo +valios tvirtai stovėti už laisvę. Siekiant užtikrinti, kad mūsų bendruomenė +šią valią turi, mums reikia skleisti tą idėją naujiems naudotojams, kai jie +ateina į šią bendruomenę.</p> +<p> +Bet mums taip padaryti nepavyksta: pastangos į mūsų bendruomenę pritraukti +naujų naudotojų toli viršija pastangas juos mokyti mūsų bendruomenės +socialumo. Mums reikia daryti abi ir mums reikia išlaikyti šias dvi +pastangas subalansuotas.</p> + +<h3>„Atviras šaltinis“</h3> +<p> +Naujų naudotojų mokymas apie laisvę 1998 m. tapo sunkesniu, kai dalis +bendruomenės nusprendė nebenaudoti termino „laisva programinė +įranga“ ir vietoje jo sakyti „atviro šaltinio programinė +įranga“.</p> +<p> +Kai kurie, teikę šiam terminui pirmenybę, siekė išvengti +„laisva“ dviprasmybės su „nemokama“ – +pateisinamas tikslas. Tačiau, kiti siekė į šalį nustumti principo, kuris +motyvavo laisvos programinės įrangos judėjimą ir GNU projektą, dvasią ir +vietoje to apeliuoti į vedėjus ir verslo naudotojus, daug kurių laikosi +ideologijos, kuri pelną pastato aukščiau laisvės, aukščiau bendruomenės, +aukščiau principo. Taigi, „atviro šaltinio“ retorika +koncentruojasi į potencialą padaryti aukštos kokybės, galingą programinę +įrangą, bet atsikrato laisvės, bendruomenės ir principo idėjų.</p> +<p> +„Linux“ žurnalai yra aiškus šito pavyzdys – jie yra +prigrūsti nuosavybinės programinės įrangos, kuri veikia su GNU/Linux, +reklamų. Kai atsiras kitas Motif arba Qt, ar šie žurnalai programuotojus +įspės likti jo nuošalyje, ar jie rodys jo reklamas?</p> +<p> +Verslo parama gali įvairiai prisidėti prie bendruomenės; laikant, kad visa +kita yra lygu, ji yra naudinga. Bet jų paramos gavimas dar mažiau kalbant +apie laisvę ir principą gali būti katastrofiškas; jis ankstesnį +išsibalansavimą tarp siekio ir socialumo švietimo padaro dar blogesniu.</p> +<p> +„Laisva programinė įranga“ ir „atviras šaltinis“ +apibūdina, daugiau arba mažiau, tą pačią programinės įrangos kategoriją, bet +sako skirtingus dalykus apie programinę įrangą ir apie vertybes. GNU +projektas tęsia termino „laisva programinė įranga“ naudojimą +išreikšti idėjai, kad laisvė, ne tik technologija, yra svarbi.</p> + +<h3>Pabandykite!</h3> +<p> +Yoda aforizmas („Nėra jokio „pabandykite““) skamba +neblogai, bet jis manęs neveikia. Aš didžiumą savo darbo atlikau būdamas +sunerimęs dėl to ar aš galėsiu atlikti tą darbą ir netikras, kad jo užteks +pasiekti tą tikslą jei jį atliksiu. Bet aš vis tiek pabandžiau, nes tarp +priešo ir mano miesto nebuvo nei vieno išskyrus mane. Nustebinant save, +kartais man pavykdavo.</p> +<p> +Kartais man nepavykdavo; kai kurie mano miestai krito. Tada aš atradau dar +vieną į pavojų patekusį miestą ir pasiruošiau dar vienai kovai. Su laiku, +aš išmokau ieškoti pavojų ir pastatyti save tarp jų ir mano miesto, +kviesdamas kitus hakerius ateiti ir prie manęs prisijungti.</p> +<p> +Šiomis dienomis, dažnai aš nebesu vienintelis. Tai yra palengvėjimas ir +malonumas, kai aš matau hakerių pulką kasančius gilyn, kad išlaikytų liniją +ir aš suvokiu, šis miestas gali išgyventi – kol kas. Bet tie pavojai +su kiekvienais metais yra vis didesni ir dabar Microsoft aiškiai nusitaikė į +mūsų bendruomenę. Mes negalime laisvės ateitį laikyti užtikrinta. +Nelaikykite jos užtikrinta! Jei jūs norite išlaikyti savo laisvę, jūs +privalote būti pasiruošę ją apginti.</p> + +<div class="translators-notes"> + +<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't have notes.--> +<h3>Vertėjo pastabos</h3> +<ol> +<li id="TransNote1">Tekstinių komandų įvesties ir interpretavimo-vykdymo +programinė aplinka.</li> +<li id="TransNote2">blobs – objektinio kodo gabaliukai, platinami be +šaltinio, įprastai įmontuotoji programinė įranga kokio nors įrenginio +veikimui.</li> +</ol></div> +</div> + +<!-- for id="content", starts in the include above --> +<!--#include virtual="/server/footer.lt.html" --> +<div id="footer"> +<div class="unprintable"> + +<p>Bendrus FSF ir GNU užklausimus prašome atsiųsti į <a +href="mailto:gnu@gnu.org"><gnu@gnu.org></a>. Taip pat, yra ir <a +href="/contact/">kiti būdai susisiekti</a> su FSF. Neveikiančių nuorodų ir +kiti pataisymai arba pasiūlymai gali būti atsiųsti į <a +href="mailto:webmasters@gnu.org"><webmasters@gnu.org></a>.</p> + +<p> +<!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph, + replace it with the translation of these two: + + We work hard and do our best to provide accurate, good quality + translations. However, we are not exempt from imperfection. + Please send your comments and general suggestions in this regard + to <a href="mailto:web-translators@gnu.org"> + + <web-translators@gnu.org></a>.</p> + + <p>For information on coordinating and submitting translations of + our web pages, see <a + href="/server/standards/README.translations.html">Translations + README</a>. --> +Mes dirbame sunkiai ir labai stengiamės, kad pateiktume tikslius, geros +kokybės vertimus. Tačiau mes nesame išimtys netobulumui. Prašome siųskite +savo komentarus ir bendrus pasiūlymus šia prasme į <a +href="mailto:web-translators@gnu.org"><web-translators@gnu.org></a>.</p> +<p>Mūsų tinklapių vertimų koordinavimo ir pateikimo informaciją pamatykite +<a href="/server/standards/README.translations.html">Vertimų +PERSKAITYKITEMANE</a>.</p> +</div> + +<!-- Regarding copyright, in general, standalone pages (as opposed to + files generated as part of manuals) on the GNU web server should + be under CC BY-ND 4.0. Please do NOT change or remove this + without talking with the webmasters or licensing team first. + Please make sure the copyright date is consistent with the + document. For web pages, it is ok to list just the latest year the + document was modified, or published. + If you wish to list earlier years, that is ok too. + Either "2001, 2002, 2003" or "2001-2003" are ok for specifying + years, as long as each year in the range is in fact a copyrightable + year, i.e., a year in which the document was published (including + being publicly visible on the web or in a revision control system). + There is more detail about copyright years in the GNU Maintainers + Information document, www.gnu.org/prep/maintain. --> +<p>Copyright © 1998, 2001, 2002, 2005, 2006, 2007, 2008, 2010, 2014, 2015 +Richard Stallman</p> + +<p>Šiam puslapiui taikoma <a rel="license" +href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/4.0/deed.lt">Creative +Commons Priskyrimas - Jokių išvestinių darbų 4.0 Tarptautinė licencija</a>.</p> + +<!--#include virtual="/server/bottom-notes.lt.html" --> +<div class="translators-credits"> + +<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't want credits.--> + </div> + +<p class="unprintable"><!-- timestamp start --> +Atnaujinta: + +$Date: 2020/07/04 08:32:33 $ + +<!-- timestamp end --> +</p> +</div> +</div> +<!-- for class="inner", starts in the banner include --> +</body> +</html> |