summaryrefslogtreecommitdiff
path: root/talermerchantdemos/blog/articles/lt/thegnuproject.html
diff options
context:
space:
mode:
Diffstat (limited to 'talermerchantdemos/blog/articles/lt/thegnuproject.html')
-rw-r--r--talermerchantdemos/blog/articles/lt/thegnuproject.html1094
1 files changed, 1094 insertions, 0 deletions
diff --git a/talermerchantdemos/blog/articles/lt/thegnuproject.html b/talermerchantdemos/blog/articles/lt/thegnuproject.html
new file mode 100644
index 0000000..6f960af
--- /dev/null
+++ b/talermerchantdemos/blog/articles/lt/thegnuproject.html
@@ -0,0 +1,1094 @@
+<!--#set var="PO_FILE"
+ value='<a href="/gnu/po/thegnuproject.lt.po">
+ https://www.gnu.org/gnu/po/thegnuproject.lt.po</a>'
+ --><!--#set var="ORIGINAL_FILE" value="/gnu/thegnuproject.html"
+ --><!--#set var="DIFF_FILE" value="/gnu/po/thegnuproject.lt-diff.html"
+ --><!--#set var="OUTDATED_SINCE" value="2017-06-16" -->
+
+<!--#include virtual="/server/header.lt.html" -->
+<!-- Parent-Version: 1.86 -->
+
+<!-- This file is automatically generated by GNUnited Nations! -->
+<title>Apie GNU projektą - GNU projektas - Laisvos programinės įrangos fondas</title>
+<meta http-equiv="Keywords" content="GNU, GNU projektas, FSF, Laisva programinė įranga, Laisvos programinės
+įrangos fondas, Istorija" />
+
+<!--#include virtual="/gnu/po/thegnuproject.translist" -->
+<!--#include virtual="/server/banner.lt.html" -->
+<!--#include virtual="/server/outdated.lt.html" -->
+<h2>GNU projektas</h2>
+
+<p>
+pagal <a href="http://www.stallman.org/"><strong>Richard
+Stallman</strong></a></p>
+
+<blockquote>
+<p>
+Pirmiausia publikuota knygoje <em>Open Sources</em>. Richard Stallman <a
+href="/philosophy/open-source-misses-the-point.html">niekada nepalaikė
+&bdquo;atviro šaltinio&ldquo;</a>, bet prisidėjo šiuo straipsniu, kad
+laisvos programinės įrangos judėjimo idėjos nebūtų visiškai paliktos
+nuošalyje tos knygos.
+</p>
+<p>
+Kodėl tai yra dar svarbiau, nei bet kada anksčiau <a
+href="/philosophy/free-software-even-more-important.html">reikalauti, kad
+mūsų naudojama programinė įranga būtų laisva</a>.
+</p>
+</blockquote>
+
+<h3>Pirmoji programine įranga besidalinanti bendruomenė</h3>
+<p>
+Kai aš 1971&nbsp;m. pradėjau dirbti <abbr title="Massachusetts Institute of
+Technology">MIT</abbr> Dirbtinio intelekto laboratorijoje, aš tapau dalimi
+programine įranga besidalinančios bendruomenės, kuri egzistavo daugelį
+metų. Dalinimasis programine įranga nebuvo kažkas tokio, ką darė konkrečiai
+mūsų bendruomenė; tai yra tiek sena, kiek kompiuteriai, kaip ir dalinimasis
+receptais yra tiek sena, kiek maisto ruošimas. Bet mes šitą darėme labiau
+nei dauguma.</p>
+<p>
+Ta AI laboratorija naudojo laiko dalinimo operacinę sistemą, pavadintą <abbr
+title="Incompatible Timesharing System">ITS</abbr> (Nesuderinamo laiko
+dalinimo sistema), kurią laboratorijos darbuotojai hakeriai (1) suprojektavo
+ir parašė Digital <abbr title="Programmed Data Processor">PDP</abbr>-10
+asemblerio kalba, vienam iš tos eros didžiulių kompiuterių. Kaip šios
+bendruomenės nario, AI laboratorijos darbuotojo sistemos hakerio, mano
+darbas buvo šitą sistemą pagerinti.</p>
+<p>
+Mes nepavadinome mūsų programinę įrangą &bdquo;laisva programine
+įranga&ldquo;, nes tas terminas dar neegzistavo; bet tokia ji buvo. Kai tik
+žmonės iš kito universiteto arba kompanijos norėjo perkelti ir naudoti kokią
+nors programą, mes džiugiai jiems leisdavom. Jei jūs pamatydavote ką nors
+naudojantį nežinomą ir įdomią programą, jūs visada galėdavote paprašyti
+pamatyti šaltinio kodą, kad galėtumėte jį paskaityti, jį pakeisti ar
+išplėšti iš jo dalis, kad padaryti naują programą.</p>
+<p>
+(1) &bdquo;Hakeris&ldquo; naudojimas su reikšme &bdquo;saugumo
+laužytojas&ldquo; yra masinės žiniasklaidos sumaištis. Mes, hakeriai,
+atsisakome tą reikšmę pripažinti ir tęsiame šio žodžio naudojimą su reikšme
+kas nors, kuris mėgsta programuoti, kuris džiaugiasi žaismingu gudrumu arba
+šių dviejų kombinacija. Pamatykite mano straipsnį <a
+href="http://stallman.org/articles/on-hacking.html">Apie kapojimą</a>.</p>
+
+<h3>Bendruomenės subyrėjimas</h3>
+<p>
+Ankstyvame 1980&ndash;1990&nbsp;m. laikotarpyje, kai Digital nutraukė PDP-10
+serijas, situacija pasikeitė drastiškai. Jo architektūra, elegantiška ir
+galinga septyniasdešimtaisiais, negalėjo natūraliai išsiplėsti iki didesnių
+adresų erdvių, kurios tapo vis labiau padaromos devyniasdešimtaisiais. Tai
+reiškė, kad beveik visos ITS sudarančios programos tapo nebenaudojamos.</p>
+<p>
+AI laboratorijos hakerių bendruomenė jau buvo subyrėjusi, neilgai prieš
+tai. 1981&nbsp;m., dukterinė kompanija Symbolics pasamdė beveik visus AI
+laboratorijos hakerius ir žmonių netekusi bendruomenė nebegalėjo savęs
+išlaikyti. (Knyga Hackers, pagal Steve Levy, apibūdina šiuos įvykius, taip
+pat ir suteikia aiškų šios bendruomenės jos viršūnėje vaizdą.) Kai
+1982&nbsp;m. AI laboratorija įsigijo naują PDP-10, jo administratoriai
+nusprendė naudoti Digital nelaisvą laiko dalinimo sistemą vietoje ITS.</p>
+<p>
+Toje eroje modernūs kompiuteriai, tokie kaip VAX arba 68020, turėjo jų pačių
+operacines sistemas, bet nei viena iš jų nebuvo laisva programinė įranga:
+jums reikėdavo pasirašyti neatskleidimo sutartį net, kad gauti vykdomąją
+kopiją.</p>
+<p>
+Tai reiškė, kad pirmas kompiuterio naudojimo žingsnis buvo pasižadėjimas
+nepadėti savo kaimynui. Bendradarbiaujanti bendruomenė buvo uždrausta.
+Taisyklė, kurią padarė nuosavybinės programinės įrangos savininkai, buvo:
+&bdquo;Jei jūs pasidalinsite su savo kaimynu, jūs esate piratas. Jei
+pageidaujate kokių nors pakeitimų, maldaukite mūsų, kad juos
+padarytume.&ldquo;</p>
+<p>
+Idėja, kad nuosavybinės programinės įrangos socialinė sistema &ndash;
+sistema, kuri sako, kad jums neleidžiama dalintis arba pakeisti programinę
+įrangą &ndash; yra antisocialinė, kad ji yra neetiška, kad ji yra
+paprasčiausiai neteisi, kai kuriems skaitytojams gali pasirodyti
+stebinanti. Bet ką kitą mes galėtume pasakyti apie sistemą, paremtą
+visuomenės skaldymu ir naudotojų laikymu bejėgiais? Skaitytojai, kurie ta
+idėja stebisi, gali būti, kad nuosavybinės programinės įrangos socialinę
+sistemą priėmė kaip duotybę arba apie ją sprendė pagal nuosavybinės
+programinės įrangos verslų pasiūlytus terminus. Programinės įrangos
+leidėjai dirbo ilgai ir sunkiai, jog žmones įtikintų, kad yra tik vienas
+būdas žvelgti į šią problemą.</p>
+<p>
+Kai programinės įrangos leidėjai kalba apie &bdquo;užtikrinimą&ldquo; jų
+&bdquo;teisių&ldquo; arba &bdquo;<a
+href="/philosophy/words-to-avoid.html#Piracy">piratavimo</a>
+stabdymą&ldquo;, ką jie iš tikrųjų <em>sako</em> nėra taip svarbu. Tikroji
+šių pareiškimų žinia yra nepareikštose prielaidose, kurias jie laiko savaime
+suprantamomis, kurias visuomenės prašoma priimti nenagrinėjant. Todėl
+panagrinėkime jas.</p>
+<p>
+Viena prielaida yra ta, kad programinės įrangos kompanijos turi nesvarstomą
+prigimtinę teisę būti programinės įrangos savininkėmis ir, vadinasi, turėti
+galią visais savo naudotojais. (Jei tai būtų prigimtinė teisė, tada
+nesvarbu kiek daug žalos visuomenei ji padaro, mes negalėtume prieštarauti.)
+Įdomiai, JAV Konstitucija ir teisinė tradicija atmeta šį požiūrį; autorių
+teisės nėra prigimtinė teisė, bet dirbtinė vyriausybės sudaryta monopolija,
+kuri riboja naudotojų prigimtinę teisę kopijuoti.</p>
+<p>
+Dar viena nepareikšta prielaida yra ta, kad vienintelis svarbus dalykas apie
+programinę įrangą yra kokius darbus ji jums leidžia atlikti &ndash; jog
+mums, kompiuterio naudotojams, neturėtų rūpėti kokio tipo visuomenę mums
+leidžiama turėti.</p>
+<p>
+Trečia prielaida yra ta, kad mes neturėtume jokios naudojimui tinkamos
+programinės įrangos (arba niekada neturėtume programos atlikti šitą ar aną
+konkretų darbą) jei mes kokiai nors kompanijai nepasiūlėme tos programos
+galios naudotojais. Ši prielaida galbūt atrodė galima, prieš tai, kai
+laisvos programinės įrangos judėjimas pademonstravo, kad mes galime padaryti
+daug naudingos programinės įrangos ant jos neuždėdami grandinių.</p>
+<p>
+Jei mes atsisakome priimti šitas prielaidas ir apie šias problemas
+sprendžiame remdamiesi paprastu sveiko proto morališkumu, tuo pačiu
+naudotojus pastatydami į pirmą vietą, mes atkeliaujame prie labai skirtingų
+išvadų. Kompiuterio naudotojai turėtų būti laisvi modifikuoti programas,
+kad tiktų jų poreikiams ir laisvi dalintis programine įranga, nes padėjimas
+kitiems žmonėms yra visuomenės pagrindas.</p>
+<p>
+Čia nėra vietos išsamiam šios išvados pagrindimo pareiškimui, taigi, aš
+nukreipiu skaitytoją į šiuos tinklapius <a
+href="/philosophy/why-free.html">http://www.gnu.org/philosophy/why-free.html</a>
+ir <a
+href="/philosophy/free-software-even-more-important.html">http://www.gnu.org/philosophy/free-software-even-more-important.html</a>.
+</p>
+
+<h3>Grynai moralinis pasirinkimas</h3>
+<p>
+Dingus mano bendruomenei, tęsti kaip anksčiau buvo neįmanoma. Vietoje to,
+aš susidūriau su grynai moraliniu pasirinkimu.</p>
+<p>
+Lengvasis pasirinkimas buvo prisijungti prie nuosavybinės programinės
+įrangos pasaulio, pasirašant neatskleidimo sutartis ir pažadant nepadėti
+savo bičiuliui hakeriui. Labai tikėtina aš vystyčiau programinę įrangą,
+kuri būtų išleista pagal neatskleidimo sutartis, šitaip prisidėdamas prie
+kitų žmonių spaudimo išduoti jų bičiulius irgi.</p>
+<p>
+Galėjau uždirbti pinigų tokiu būdu ir galbūt save palinksminti rašant kodą.
+Bet aš žinojau, kad savo karjeros pabaigoje, aš prisiminčiau ankstesnius
+metus statant sienas žmonių padalinimui ir aš jausčiau savo gyvenimą
+praleidęs pasaulio padarymui blogesne vieta.</p>
+<p>
+Aš jau buvau patyręs ką reiškia būti neatskleidimo sutarties gaunančiąja
+puse, kai kažkas atsisakė man ir MIT AI laboratorijai duoti mūsų
+spausdintuvo valdymo programos šaltinio kodą. (Kai kurių ypatybių šioje
+programoje trūkumas spausdintuvo naudojimą padarė labai varginančiu.)
+Taigi, aš negalėjau sau pasakyti, kad neatskleidimo sutartys yra nekaltos.
+Aš buvau labai supykęs, kai jis su mumis atsisakė pasidalinti; aš negalėjau
+apsisukti ir visiems kitiems daryti tą patį.</p>
+<p>
+Dar vienas pasirinkimas, tiesioginis, bet nemalonus, buvo palikti
+kompiuterijos sritį. Tuo būdu, mano gebėjimai nebūtų netinkamai panaudoti,
+bet jie vis vien nueitų veltui. Aš nebūčiau kaltas dėl kompiuterio
+naudotojų atskyrimo ir apribojimo, bet tai vis tiek įvyktų.</p>
+<p>
+Taigi, aš ieškojau būdo, kuriuo programuotojas galėtų padaryti kažką gero.
+Aš savęs paklausiau, ar buvo programa arba programos, kurias aš galėčiau
+parašyti, kad bendruomenė ir vėl būtų galima?</p>
+<p>
+Atsakymas buvo aiškus: ko reikėjo pirmiausia, tai operacinės sistemos. Tai
+yra kritinė programinė įranga pradėti naudoti kompiuterį. Su operacine
+sistema, jūs galite daryti daug dalykų; be jos, jūs visiškai negalite leisti
+kompiuterio. Su laisva operacine sistema, mes ir vėl galėtume turėti
+bendradarbiaujančių hakerių bendruomenę &ndash; ir bet ką pakviesti
+prisijungti. Ir bet kas galėtų kompiuterį naudoti nepradėdamas ruoštis
+atimti iš jo ar jos draugų.</p>
+<p>
+Kaip operacinės sistemos vystytojas, aš turėjau šiam darbui reikalingus
+įgūdžius. Taigi, nors aš ir negalėjau būti užtikrintas sėkme, aš supratau,
+kad aš buvau išrinktas atlikti šitą darbą. Aš pasirinkau šią sistemą
+padaryti suderinama su Unix, kad ją būtų galima perkelti ir, kad Unix
+naudotojai galėtų lengvai prie jos pereiti. Buvo pasirinktas pavadinimas
+GNU, laikantis hakerių tradicijos, kaip rekursyvus akronimas &bdquo;GNU Nėra
+Unix&ldquo;.</p>
+<p>
+Operacinė sistema nereiškia tik branduolio, kurio vos užtektų leisti kitas
+programas. 1970&ndash;1980&nbsp;m. laikotarpiu, kiekviena operacinė
+sistema, kuri buvo verta šio vardo, turėjo komandų procesorius, asemblerius,
+kompiliatorius, sąsajas, derintuves, teksto redaktorius, el. pašto programas
+ir daug daugiau. ITS jas turėjo, Multics jas turėjo, VMS jas turėjo ir Unix
+jas turėjo. GNU operacinė sistema jas irgi įtrauktų.</p>
+<p>
+Vėliau man teko išgirsti šiuos žodžius, priskirtus Hillel (1):</p>
+
+<blockquote><p>
+ Jei aš esu ne dėl savęs, kas bus už mane?<br />
+ Jei aš esu tik dėl savęs, kas aš esu?<br />
+ Jei ne dabar, kada?
+</p></blockquote>
+<p>
+Sprendimas pradėti GNU projektą buvo paremtas panašia dvasia.</p>
+<p>
+(1) Kaip ateistas, aš jokių religinių lyderių neseku, bet aš kartais
+pastebiu, kad aš geriuosi kai kuo, ką vienas iš jų pasakė.</p>
+
+<h3>Laisva kaip laisvė</h3>
+<p>
+Terminas &bdquo;laisva programinė įranga&ldquo; kartais yra suprantamas
+klaidingai &ndash; jis neturi nieko bendro su kaina. Jis yra apie laisvę.
+Todėl, čia yra laisvos programinės įrangos apibrėžimas.</p>
+
+<p>Programa yra laisva programinė įranga, jums, konkrečiam naudotojui, jei:</p>
+
+<ul>
+ <li>jūs turite laisvę leisti tą programą taip, kaip norite, bet kokiu tikslu;</li>
+
+ <li>jūs turite laisvę tą programą modifikuoti taip, kad ji atitiktų jūsų
+poreikius. (Siekiant, kad ši laisvė būtų efektyvi praktiškai, jūs turite
+turėti prieigą prie jos šaltinio kodo, kadangi programos pakeitimų darymas
+neturint to šaltinio kodo yra be galo sunkus.);</li>
+
+ <li>jūs turite laisvę išplatinti kopijas, arba už dyką, arba už mokestį;</li>
+
+ <li>jūs turite laisvę platinti modifikuotas tos programos versijas taip, kad
+bendruomenė iš jūsų pagerinimų gali gauti naudos.</li>
+</ul>
+<p>
+Kadangi &bdquo;laisva&ldquo; reiškia laisvę, ne kainą, nėra prieštaravimo
+tarp kopijų pardavimo ir laisvos programinės įrangos. Iš tiesų, laisvė
+kopijas parduoti yra kritinė: laisvos programinės įrangos rinkiniai
+parduodami kompaktinėmis plokštelėmis yra svarbūs bendruomenei ir jų
+pardavimas yra svarbus būdas surinkti fondų laisvos programinės įrangos
+vystymui. Todėl, programa, kurios žmonėms neleidžiama įtraukti į šiuos
+rinkinius yra ne laisva programinė įranga.</p>
+<p>
+Dėl &bdquo;laisva&ldquo; dviprasmiškumo, žmonės ilgą laiką ieškojo
+alternatyvų, bet niekas geresnio termino nerado. Anglų kalba turi daugiau
+žodžių ir niuansų, nei bet kuri kita, bet jai trūksta paprasto,
+nedviprasmiško žodžio, kuris reiškia &bdquo;laisva&ldquo; kaip laisvė
+&ndash; &bdquo;nesupančiota&ldquo; yra žodis, kuris arčiausias savo prasme.
+Tokios alternatyvos, kaip &bdquo;išlaisvinta&ldquo;, &bdquo;laisvė&ldquo; ir
+&bdquo;atvira&ldquo; turi arba neteisingą reikšmę, arba kokį nors kitą
+trūkumą.</p>
+
+<h3>GNU programinė įranga ir GNU sistema</h3>
+<p>
+Visos sistemos vystymas yra labai didelis projektas. Siekiant prie jo
+priartėti, aš nusprendžiau adaptuoti ir naudoti egzistuojančios laisvos
+programinės įrangos dalis, kur tik buvo įmanoma šitą padaryti. Pavyzdžiui,
+aš iš pat pradžių nusprendžiau naudoti TeX kaip pagrindinį teksto
+formuotoją; keletą metų vėliau, aš nusprendžiau naudoti X Window System, o
+ne parašyti GNU dar vieną langų sistemą.</p>
+<p>
+Dėl šių sprendimų, ir dėl kitų, į juos panašių, GNU sistema nėra tapati
+visam GNU programinės įrangos rinkiniui. Į GNU sistemą įtrauktos programos,
+kurios nėra GNU programinė įranga, programos, kurios buvo išvystytos kitų
+žmonių ir projektų jų pačių tikslams, bet kurias mes galime naudoti, nes jos
+yra laisva programinė įranga.</p>
+
+<h3>Projekto pradėjimas</h3>
+<p>
+1984&nbsp;m. sausį aš išėjau iš darbo MIT ir pradėjau rašyti GNU programinę
+įrangą. MIT palikti buvo būtina tam, kad MIT negalėtų sutrukdyti GNU
+platinti kaip laisvą programinę įrangą. Jei aš būčiau likęs darbuotoju, MIT
+būtų galėję tvirtinti esantys to darbo savininkais ir galėjo sudaryti jų
+pačių platinimo sąlygas, ar net paversti tą darbą nuosavybinės programinės
+įrangos paketu. Aš neturėjau jokio siekio padaryti didžiąją dalį darbo tik
+tam, kad pamatyti kaip jis tampa beverčiu juo siektam tikslui: naujos
+programine įranga besidalinančios bendruomenės kūrimas.</p>
+<p>
+Tačiau, profesorius Winston, tuometinis MIT AI laboratorijos vedėjas,
+maloniai man pasiūlė ir toliau naudoti laboratorijos priemones.</p>
+
+<h3>Pirmieji žingsniai</h3>
+<p>
+Neilgai iki GNU projekto pradžios, aš išgirdau apie Laisvo universiteto
+kompiliatoriaus komplektą, dar žinomą kaip VUCK. (Olandiškas žodis
+reiškiantis &bdquo;laisva&ldquo; rašomas su <em>v</em>.) Tai buvo
+kompiliatorius, suprojektuotas susitvarkyti su keliomis kalbomis, įskaitant
+C ir Pascal, ir palaikyti kelias tikslines mašinas. Aš parašiau jos
+autoriui klausdamas ar GNU galėtų jį panaudoti.</p>
+<p>
+Jis atsakė paniekinančiai, pareikšdamas, kad tas universitetas buvo laisvas,
+o kompiliatorius nebuvo. Todėl, aš nusprendžiau, kad mano pirmoji programa
+GNU projektui bus keliakalbis, keliaplatformis kompiliatorius.</p>
+<p>
+Tikėdamasis išvengti poreikio visą kompiliatorių parašyti pačiam, aš gavau
+Pastel kompiliatoriaus šaltinio kodą, kuris buvo keliaplatformis
+kompiliatorius, išvystytas Lawrence Livermore laboratorijoje. Jis palaikė,
+ir buvo parašytas, išplėstą Pascal versiją, suprojektuotą būti sisteminio
+programavimo kalba. Aš pridėjau C priekinę dalį ir pradėjau perkelti jį į
+Motorola 68000 kompiuterį. Bet turėjau šitą apleisti, kai atradau, kad tam
+kompiliatoriui reikėjo daug megabaitų šūsnies atminties ir prieinama 68000
+Unix sistema leistų tik 64k.</p>
+<p>
+Aš tada supratau, kad Pastel kompiliatorius funkcionavo išanalizuodamas visą
+įvesties failą į sintaksinį medį, tą visą sintaksinį medį paversdamas į
+&bdquo;instrukcijų&ldquo; grandinę ir tada sugeneruodamas visą išvesties
+failą, niekada neatlaisvindamas jokios atminties. Tuo metu, aš priėjau prie
+išvados, kad aš turėsiu parašyti naują kompiliatorių nuo pat pradžių. Tas
+naujas kompiliatorius dabar yra žinomas kaip <abbr title="GNU Compiler
+Collection">GCC</abbr>; nieko iš Pastel kompiliatoriaus jame nėra panaudota,
+bet man pavyko pritaikyti ir panaudoti C priekinę dalį, kurią buvau
+parašęs. Bet tai buvo po kažkiek metų vėliau; pirmiausia, aš dirbau prie
+GNU Emacs.</p>
+
+<h3>GNU Emacs</h3>
+<p>
+Darbą prie GNU Emacs pradėjau 1984&nbsp;m. rugsėjį ir ankstyvais
+1985&nbsp;m. ji pradėjo būti tinkama naudojimui. Tai mane įgalino
+redagavimo darbams pradėti naudoti Unix sistemas; nesuinteresuotas mokintis
+naudoti vi arba ed, aš savo redagavimą iki to laiko atlikau su kitų tipų
+mašinomis.</p>
+<p>
+Tuo metu, žmonės pradėjo pageidauti naudoti GNU Emacs, kas iškėlė klausimą
+kaip ją platinti. Žinoma, aš ją patalpinau į anoniminį FTP serverį, esantį
+MIT kompiuteryje, kurį aš naudojau. (Šis kompiuteris, prep.ai.mit.edu, taip
+tapo pagrindine GNU FTP platinimo vieta; kai po kelerių metų vėliau jis buvo
+nurašytas, mes perkėlėme tą vardą į mūsų naują FTP serverį.) Bet tuo metu,
+daug susidomėjusių žmonių nebuvo internete ir negalėjo gauti kopijos per
+FTP. Taigi, klausimas buvo, ką aš jiems pasakyčiau?</p>
+<p>
+Aš galėjau pasakyti &bdquo;Susiraskite draugą, kuris yra tinkle ir kuris
+jums padarys kopiją.&ldquo; Arba aš galėjau padaryti tai, ką padariau su
+originalia PDP-10 Emacs: pasakyti jiems &bdquo;Atsiųskite man paštu kasetę
+ir <abbr title="Self-addressed Stamped Envelope">SASE</abbr>, ir aš atsiųsiu
+ją su Emacs atgal.&ldquo; Bet aš neturėjau darbo ir aš ieškojau būdų
+uždirbti pinigų iš laisvos programinės įrangos. Taigi, aš paskelbiau, kad
+aš paštu atsiųsiu kasetę bet kam, kas tokios norėjo, už 150 JAV dolerių
+mokestį. Tokiu būdu, aš pradėjau laisvos programinės įrangos platinimo
+verslą, kompanijų, kurios šiandien platina ištisas GNU/Linux sistemos
+distribucijas, pirmtaką.</p>
+
+<h3>Ar programa yra laisva kiekvienam naudotojui?</h3>
+<p>
+Jei programa yra laisva programinė įranga, kai ji palieka savo autoriaus
+rankas, tai nebūtinai reiškia ji bus laisva programinė įranga visiems, kurie
+turi jos kopiją. Pavyzdžiui, <a
+href="/philosophy/categories.html#PublicDomainSoftware">viešosios srities
+programinė įranga</a> (programinė įranga be autorių teisių) yra laisva
+programinė įranga; bet bet kas gali padaryti nuosavybinę modifikuotą jos
+versiją. Analogiškai, daug laisvų programų turi autorių teises, bet
+platinamos pagal paprastas, daug ką leidžiančias licencijas, kurios leidžia
+nuosavybines, modifikuotas versijas.</p>
+<p>
+Paradigminis šitos problemos pavyzdys yra X Window System. Išvystyta MIT ir
+išleista kaip laisva programinė įranga su daug ką leidžiančia licencija, ją
+greitai priėmė įvairios kompiuterių kompanijos. Jos prie savo nuosavybinių
+Unix sistemų pridėjo X, tik dvejetaine forma, ir padengtą ta pačia
+neatskleidimo sutartimi. Šios X kopijos buvo nedaugiau laisva programinė
+įranga, nei buvo Unix.</p>
+<p>
+X Window System autoriai šito nelaikė problema &ndash; jie šito tikėjosi ir
+siekė, kad įvyktų. Jų tikslas nebuvo laisvė, tik &bdquo;sėkmė&ldquo;,
+apibūdinta kaip &bdquo;daug naudotojų turėjimas&ldquo;. Jiems nerūpėjo ar
+šie naudotojai turėjo laisvę, tik, kad jų turėtų būti daug.</p>
+<p>
+Tai privedė prie paradoksalios situacijos, kai du skirtingi būdai skaičiuoti
+laisvės kiekį suteikė skirtingus atsakymus į klausimą: &bdquo;Ar ši programa
+yra laisva?&ldquo; Jei jūs sprendėte pasiremdami laisve, suteikta pagal MIT
+išleidimo platinimo sąlygas, jūs sakytumėte, kad X yra laisva programinė
+įranga. Bet jei jūs matavote vidutinio X naudotojo laisvę, jūs turėtumėte
+pasakyti ji buvo nuosavybinė programinė įranga. Dauguma X naudotojų leido
+nuosavybines versijas, kurios atkeliavo kartu su Unix sistemomis, ne tą
+laisvą versiją.</p>
+
+<h3>Copyleft ir GNU GPL</h3>
+<p>
+GNU tikslas buvo naudotojams suteikti laisvę, o ne tik būti populiaria.
+Taigi, mums reikėjo naudoti platinimo sąlygas, kurios neleistų GNU
+programinę įrangą paversti į nuosavybinę programinę įrangą. Metodas, kurį
+mes naudojame, pavadintas &bdquo;copyleft&ldquo;. (1)</p>
+<p>
+Copyleft naudoja autorių teisių įstatymą, bet jį apverčia tenkinti
+atvirkštinį, nei jo įprastinis tikslas: vietoje programą suvaržančių
+priemonių, jis tampa priemonėmis tos programos išlaikymui laisva.</p>
+<p>
+Esminė copyleft idėja yra ta, kad mes visiems suteikiame leidimą leisti
+programą, nukopijuoti programą, modifikuoti programą ir modifikuotas
+versijas platinti &ndash; bet ne leidimą jiems pridėti savų suvaržymų.
+Taip, kritinės laisvės, kuriomis apibrėžiama &bdquo;laisva programinė
+įranga&ldquo; yra garantuojamos kiekvienam, kuris turi kopiją; jos tampa
+neatimamomis teisėmis.</p>
+<p>
+Efektingam copyleft, modifikuotos versijos taip pat turi būti laisvos. Tai
+užtikrina, kad darbas, paremtas mūsiškiu, tampa prieinamas mūsų bendruomenei
+jei jis yra paviešintas. Kai programuotojai, kurie dirba programuotojais,
+savanoriauja pagerinti GNU programinę įrangą, būtent copyleft neleidžia jų
+darbdaviams sakyti: &bdquo;Jūs negalite tais pakeitimais pasidalinti, nes
+mes juos ruošiamės naudoti mūsų nuosavybinės tos programos versijos
+padarymui.&ldquo;</p>
+<p>
+Reikalavimas, kad pakeitimai privalo būti laisvi yra esminis jei mes norime
+užtikrinti laisvę kiekvienam programos naudotojui. Tos kompanijos, kurios
+privatizavo X Window System, įprastai padarydavo kokius nors pakeitimus, kad
+perkeltų ją į savo sistemas ir techninę įrangą. Šitie pakeitimai, palyginus
+su didele X apimtimi, buvo maži, bet jie nebuvo nereikšmingi. Jei pakeitimų
+padarymas buvo pasiteisinimas naudotojams nesuteikti laisvės, kiekvienam
+būtų lengva pasinaudoti šituo pasiteisinimu.</p>
+<p>
+Susijusi problema apima laisvos programos ir nelaisvo kodo apjungimą. Tokia
+kombinacija neišvengiamai būtų nelaisva; nesvarbu kurių laisvių trūktų
+nelaisvai daliai, jų trūktų ir tai visumai taip pat. Tokių kombinacijų
+leidimas atvertų tokią skylę, kurios pakaktų nuskandinti laivą. Todėl,
+kritinis reikalavimas copyleft yra užkimšti šitą skylę: bet kas pridedamas
+prie arba apjungiamas su copyleft programa privalo būti toks, kad didesnė
+apjungta versija yra taip pat laisva ir su copyleft.</p>
+<p>
+Copyleft konkretus įgyvendinimas, kurį mes naudojame daugumai GNU
+programinės įrangos yra GNU bendroji viešoji licencija, arba trumpai GNU
+GPL. Mes turime kitokių tipų copyleft, kurie yra naudojami prie tam tikrų
+aplinkybių. GNU vadovėliai irgi yra su copyleft, bet naudoja daug
+paprastesnį copyleft tipą, nes GNU GPL sudėtingumas nėra vadovėliams
+būtinas. (2)</p>
+<p>
+(1) 1984&nbsp;m. ar 1985&nbsp;m., Don Hopkins (labai kūrybiškas bičiulis)
+paštu man atsiuntė laišką. Ant voko jis užrašė keletą linksmų posakių,
+įskaitant šį: &bdquo;Copyleft &ndash; visos teisės išvirkščios.&ldquo; Aš
+panaudojau žodį &bdquo;copyleft&ldquo; pavadinti platinimo koncepciją, kurią
+tuo metu vysčiau.</p>
+
+<p>
+(2) Mes dabar dokumentacijai naudojame <a href="/licenses/fdl.html">GNU
+laisvos dokumentacijos licenciją</a>.</p>
+
+<h3>Laisvos programinės įrangos fondas</h3>
+
+<p>Kol interesas naudoti Emacs augo, kiti žmonės įsitraukė į GNU projektą ir
+mes nusprendėme, kad buvo laikas ir vėl siekti finansavimo. Taigi,
+1985&nbsp;m. mes sukūrėme <a href="http://www.fsf.org/">Laisvos programinės
+įrangos fondą</a> (FSF), nuo mokesčių atleistą labdarą laisvos programinės
+įrangos vystymui. <abbr title="Free Software Foundation">FSF</abbr> taip
+pat perėmė tą Emacs kasečių platinimo verslą; vėliau jis šitą išplėtė į
+kasetę pridedant kitą laisvą programinę įrangą (abi GNU ir ne GNU) ir
+parduodant laisvus vadovėlius taip pat.</p>
+
+<p>Didžioji FSF pajamų dalis ateidavo iš laisvos programinės įrangos kopijų ir
+kitų susijusių paslaugų pardavimų (šaltinio kodo kompaktinių plokštelių,
+kompaktinių plokštelių su dvejetainiais failais, gražiai išspausdintų
+vadovėlių, visi su laisve išplatinti ir modifikuoti), ir Liukso distribucijų
+(distribucijos, kurioms mes sukonstravome visą programinės įrangos rinkinį
+pagal kliento pasirinktą platformą). Šiandien FSF vis dar <a
+href="http://shop.fsf.org/">parduoda vadovėlius ir kitus daiktus</a>, bet
+didžiąją dalį savo finansavimo gauna iš narių narystės mokesčių. Jūs galite
+prisijungti prie FSF čia <a href="http://fsf.org/join">fsf.org</a>.</p>
+
+<p>Laisvos programinės įrangos fondo darbuotojai parašė ir palaikė eilę GNU
+programinės įrangos paketų. Du išskirtiniai yra C biblioteka ir
+kiautas<sup><a href="#TransNote1">1</a></sup>. GNU C biblioteka yra tai, ką
+naudoja kiekviena programa, leidžiama GNU/Linux sistemoje, komunikacijai su
+Linux. Ją išvystė Laisvos programinės įrangos fondo darbuotojų narys,
+Roland McGrath. Tas kiautas, naudojamas daugumoje GNU/Linux sistemų, yra
+<abbr title="Bourne Again Shell">BASH</abbr> &ndash; Bourne Again Shell (1),
+kurį išvystė FSF darbuotojas Brian Fox.</p>
+
+<p>Mes finansavome šių programų vystymą, nes GNU projektas nebuvo tik apie
+įrankius arba vystymo aplinką. Mūsų tikslas buvo išbaigta operacinė sistema
+ir šios programos buvo reikalingos tam tikslui.</p>
+
+<p>(1) &bdquo;Bourne Again Shell&ldquo; yra žodžių žaismas pavadinimu
+&bdquo;Bourne Shell&ldquo;, kuris buvo įprastinis Unix kiautas.</p>
+
+<h3>Laisvos programinės įrangos palaikymas</h3>
+
+<p>Laisvos programinės įrangos filosofija atmeta konkrečią paplitusią verslo
+praktiką, bet ji nėra prieš verslą. Kai verslai gerbia naudotojų laisvę,
+mes jiems linkime sėkmės.</p>
+
+<p>Emacs kopijų pardavimas demonstruoja vieną laisvos programinės įrangos
+verslo tipą. Kai FSF perėmė tą verslą, man reikėjo kito būdo užsidirbti
+pragyvenimui. Aš jį radau parduodamas paslaugas, susietas su laisva
+programine įranga, kurią aš išvysčiau. Į tai įėjo mokymas, tokiomis
+temomis, kaip kaip suprogramuoti GNU Emacs ir kaip sureguliuoti GCC, ir
+programinės įrangos vystymas, daugiausia GCC perkėlimas į naujas platformas.</p>
+
+<p>Šiandien kiekvieną iš šių laisvos programinės įrangos verslo tipų
+praktikuoja eilė korporacijų. Kai kurios platina laisvos programinės
+įrangos rinkinių kompaktines plokšteles; kitos parduoda palaikymą, lygiais
+nuo atsakymų į naudotojo klausimus iki klaidų taisymo, iki didelių naujų
+ypatybių pridėjimo. Mes pradedame matyti net laisvos programinės įrangos
+kompanijas, paremtas naujų laisvos programinės įrangos produktų paleidimu.</p>
+
+<p>Nors būkite atsargūs &ndash; eilė kompanijų, kurios asocijuoja save su
+terminu &bdquo;atviras šaltinis&ldquo; iš tikrųjų savo biznį paremia
+nelaisva programine įranga, kuri veikia kartu su laisva programine įranga.
+Šios nėra laisvos programinės įrangos kompanijos, jos yra nuosavybinės
+programinės įrangos kompanijos, kurių produktai naudotojus vilioja toliau
+nuo laisvės. Jos šias programas vadina &bdquo;pridėtinės vertės
+paketais&ldquo;, kas parodo vertybes, kurias jie pageidautų, kad mes
+priimtume: patogumas pirmiau laisvės. Jei mes laisvę vertiname labiau, mes
+turėtume jas vadinti &bdquo;atimtos laisvės&ldquo; paketais.</p>
+
+<h3>Techniniai tikslai</h3>
+
+<p>Pagrindinis GNU tikslas yra būti laisva programine įranga. Net jei GNU
+neturėtų jokio techninio privalumo už Unix, ji turėtų socialinį privalumą,
+leidžiantį naudotojams bendradarbiauti ir etinį privalumą &ndash; naudotojo
+laisvės gerbimą.</p>
+
+<p>Bet buvo natūralu pritaikyti žinomus geros praktikos standartus darbams
+&ndash; pavyzdžiui, dinamiškai paskirti duomenų struktūras, kad išvengti
+parinktų fiksuotos apimties ribų ir sutvarkyti visus galimus 8 bitų kodus,
+kai tik tai turėjo prasmę.</p>
+
+<p>Papildomai, mes atmetėme Unix koncentravimąsi į mažą apimtį atmintyje,
+nuspręsdami nepalaikyti 16 bitų mašinų (buvo aišku, kad 32 bitų mašinos taps
+norma tuo metu, kai GNU sistema bus pabaigta) ir neskirti jokių pastangų
+sumažinti atminties panaudojimą, nebent jis viršijo megabaitą. Programoms,
+kurioms labai didelių failų tvarkymas nebuvo kritinis, mes skatinome
+programuotojus nuskaityti visą įvesties failą į šerdį, tada skenuoti jo
+turinį nepergyvenant dėl įvesties ir išvesties.</p>
+
+<p>Šie sprendimai daug GNU programų įgalino aplenkti savo Unix atitikmenis
+patikimumu ir greičiu.</p>
+
+<h3>Paaukoti kompiuteriai</h3>
+
+<p>Kol augo GNU projekto reputacija, žmonės pradėjo siūlyti šiam projektui
+paaukoti leidžiančias Unix mašinas. Jos buvo labai naudingos, nes
+lengviausias būdas vystyti GNU komponentus buvo tai daryti pačioje Unix
+sistemoje ir po vieną pakeisti tos sistemos komponentus. Bet jos iškėlė
+etinę problemą: ar mums buvo teisinga aplamai turėti Unix kopiją.</p>
+
+<p>Unix buvo (ir yra) nuosavybinė programinė įranga ir GNU projekto filosofija
+sakė, kad mes neturėtume naudoti nuosavybinės programinės įrangos. Bet,
+taikant tą patį pagrindimą, kuris veda prie išvados, jog smurtas ginant save
+yra pateisinamas, aš padariau išvadą, kad buvo pagrįsta naudoti nuosavybinį
+paketą, kai tai buvo kritiška laisvo pakaitalo, kuris kitiems padėtų sustoti
+naudoti tą nuosavybinį paketą, vystymui.</p>
+
+<p>Bet, net jei tai buvo pateisinamas blogis, vis tiek tai buvo blogis.
+Šiandien mes nebeturime jokių Unix kopijų, nes mes jas pakeitėme laisvomis
+operacinėmis sistemomis. Jei mes pakeisti mašinos operacinės sistemos į
+laisvą negalėjome, vietoje to mes pakeitėme mašiną.</p>
+
+<h3>GNU užduočių sąrašas</h3>
+
+<p>GNU projektui judant į priekį ir vis daugiau sisteminių komponentų buvo
+surasta arba išvystyta, pagaliau tapo naudinga sudaryti likusių tarpų
+sąrašą. Mes jį naudojome samdyti autoriams parašyti trūkstamas dalis. Šis
+sąrašas tapo žinomas kaip GNU užduočių sąrašas. Papildomai prie trūkstamų
+Unix komponentų, mes išvardinome įvairią kitą naudingą programinę įrangą ir
+dokumentacijos projektus, kuriuos, mes manėme, tikrai išbaigta sistema turi
+turėti.</p>
+
+<p>Šiandien (1), vargu ar yra Unix komponentų, likusių GNU užduočių sąraše
+&ndash; tie darbai buvo atlikti, šalimais kai kurių neesminių. Bet tas
+sąrašas yra pilnas projektų, kuriuos kai kurie gali pavadinti
+&bdquo;aplikacijomis&ldquo;. Bet kokia programa, kuri traukia daugiau, nei
+siaurą naudotojų klasę, būtų naudingas dalykas pridėti prie operacinės
+sistemos.</p>
+
+<p>Net žaidimai yra įtraukti į tą užduočių sąrašą &ndash; ir buvo nuo pat
+pradžių. Unix įtraukė žaidimus, taigi, natūraliai, GNU turėtų irgi. Bet
+suderinamumas žaidimais nebuvo problema, tad mes nesekėme žaidimų, kuriuos
+turėjo Unix, sąrašo. Vietoje to, mes išvardinome skirtingų tipų žaidimų,
+kurie gali patikti naudotojams, spektrą.</p>
+
+<p>(1) Anie buvo parašyti 1998&nbsp;m. 2009&nbsp;m. mes daugiau nepalaikome
+ilgo užduočių sąrašo. Bendruomenė vysto laisvą programinę įrangą taip
+greitai, kad mes net negalime visos jos stebėti. Vietoje to, mes turime
+Aukšto prioriteto projektų sąrašą &ndash; daug trumpesnis projektų, kuriuos
+mes tikrai norime paskatinti žmones parašyti, sąrašas.</p>
+
+<h3>GNU bibliotekos GPL</h3>
+
+<p>GNU C biblioteka naudoja specialaus tipo copyleft, pavadintą GNU bibliotekos
+bendroji viešoji licencija (1), kuri suteikia leidimą susieti nuosavybinę
+programinę įrangą su šia biblioteka. Kodėl padaryti šią išimtį?</p>
+
+<p>Tai nėra principo reikalas; nėra principo, kuris sako nuosavybinės
+programinės įrangos produktams priklauso įtraukti mūsų kodą. (Kam prisidėti
+prie projekto, kuris iš anksto aišku, kad atsisakys su mumis pasidalinti?)
+LGPL naudojimas C bibliotekai, arba bet kokiai bibliotekai, yra strategijos
+reikalas.</p>
+
+<p>Ta C biblioteka atlieka bendrinį darbą; kiekviena nuosavybinė sistema arba
+kompiliatorius turi C biblioteką. Todėl, mūsų C biblioteką padaryti
+prieinamą tik laisvai programinei įrangai nebūtų laisvai programinei įrangai
+suteiktą jokio privalumo &ndash; tai tik būtų atbaidę nuo mūsų bibliotekos
+naudojimo.</p>
+
+<p>Viena sistema šitam yra išimtis: GNU sistemoje (ir į tai įeina GNU/Linux),
+GNU C biblioteka yra vienintelė C biblioteka. Taigi, GNU C bibliotekos
+platinimo sąlygos apsprendžia ar yra įmanoma GNU sistemai sukompiliuoti
+nuosavybinę programą. Nėra jokios etinės priežasties GNU sistemoje leisti
+nuosavybines aplikacijas, bet strategiškai panašu, kad jų neleidimas labiau
+atbaidytų nuo GNU sistemos naudojimo, nei paskatintų laisvų aplikacijų
+vystymą. Štai todėl Bibliotekos GPL naudojimas yra gera strategija tai C
+bibliotekai.</p>
+
+<p>Kitoms bibliotekoms, strateginis sprendimas turi būti apsvarstytas kiekvieno
+atskiro atvejo pagrindu. Kai biblioteka atlieka specialų darbą, kuris gali
+padėti parašyti tam tikrų tipų programas, tada, jos išleidimas pagal GPL, ją
+apribojant tik laisvoms programoms, yra būdas padėti kitiems laisvos
+programinės įrangos autoriams, jiems suteikiant privalumą prieš nuosavybinę
+programinę įrangą.</p>
+
+<p>Apsvarstykite GNU Readline &ndash; biblioteką, kuri buvo išvystyta BASH
+suteikti komandinės eilutės redagavimą. Readline yra išleista pagal įprastą
+GNU GPL, ne Bibliotekos GPL. Tai tikėtina sumažina Readline naudojimą, bet
+tai mums nėra praradimas. Tuo metu, bent viena naudinga aplikacija buvo
+padaryta laisva programine įranga konkrečiai, kad ji galėtų naudoti Readline
+ir tai yra bendruomenei tikras laimėjimas.</p>
+
+<p>Nuosavybinės programinės įrangos autoriai turi privalumus, kuriuos suteikia
+pinigai; laisvos programinės įrangos autoriams reikia susikurti privalumus
+vienas kitam. Aš tikiuosi, kad vieną dieną mes turėsime didelį rinkinį
+bibliotekų, kurioms taikoma GPL, kurios neturi joms prilygstančių prieinamų
+nuosavybinei programinei įrangai, suteikiančių naudingus modulius,
+tarnaujančius sudedamosiomis dalimis naujai laisvai programinei įrangai, ir
+prisidedančių prie didelio privalumo tolimesniam laisvos programinės įrangos
+vystymui.</p>
+
+<p>(1) Ši licencija dabar pavadinta GNU mažiau bendroji viešoji licencija, jog
+išvengti suteikti idėją, kad visos bibliotekos turi ją naudoti. Pamatykite
+daugiau informacijos <a href="/philosophy/why-not-lgpl.html">Kodėl jūs savo
+kitai bibliotekai neturėtumėte naudoti Mažiau GPL</a>.</p>
+
+<h3>Niežulio kasymas?</h3>
+<p>
+Eric Raymond sako, kad &bdquo;Kiekvienas geras programinės įrangos darbas
+pradedamas kasant autoriaus asmeninį niežulį.&ldquo; Galbūt taip kartais
+atsitinka, bet daug esminių GNU programinės įrangos dalių buvo išvystytos
+siekiant turėti išbaigtą laisvą operacinę sistemą. Jos ateina iš vizijos ir
+plano, ne impulsyviai.</p>
+<p>
+Pavyzdžiui, mes išvystėme GNU C biblioteką, nes sistemai panašiai į Unix
+reikia C bibliotekos, BASH, nes sistemai panašiai į Unix reikia kiauto ir
+GNU tar, nes sistemai panašiai į Unix reikia tar programos. Tas pat yra
+tiesa mano paties programoms &ndash; GNU C compiler, GNU Emacs, GDB ir GNU
+Make.</p>
+<p>
+Kai kurios GNU programos buvo išvystytos susidoroti su konkrečiomis
+grėsmėmis mūsų laisvei. Todėl, mes išvystėme gzip pakeisti Compress
+programą, kurią bendruomenė prarado dėl <abbr
+title="Lempel-Ziv-Welch">LZW</abbr> patentų. Mes suradome žmonių vystyti
+LessTif ir nepersenai pradėjome <abbr title="GNU Network Object Model
+Environment">GNOME</abbr> ir Harmony, kad spręstume problemas, sukeltas kai
+kuriomis nuosavybinėmis bibliotekomis (pažiūrėkite toliau). Mes vystome GNU
+Privacy Guard pakeisti populiarią nelaisvą šifravimo programinę įrangą, nes
+naudotojai neturėtų rinktis tarp privatumo ir laisvės.</p>
+<p>
+Žinoma, šias programas rašantys žmonės tapo tuo darbu susidomėję ir daug
+ypatybių prie jų pridėjo įvairūs žmonės savo pačių poreikių ir interesų
+labui. Bet tai nėra tai kodėl tos programos egzistuoja.</p>
+
+<h3>Netikėtos plėtotės</h3>
+<p>
+GNU projekto pradžioje, aš įsivaizdavau, kad mes išvystysime visą GNU
+sistemą, tada ją išleisime kaip visumą. Ne taip tai įvyko.</p>
+<p>
+Kadangi kiekvienas GNU sistemos komponentas buvo įgyvendintas Unix
+sistemoje, kiekvienas komponentas galėjo būti leidžiamas Unix sistemose
+anksti iki išbaigtos GNU sistemos egzistavimo. Kai kurios iš šių programų
+tapo populiariomis ir naudotojai pradėjo jas išplėsti ir jas perkelti
+&ndash; į įvairias nesuderinamas Unix versijas, ir kartais į kitas sistemas
+taip pat.</p>
+<p>
+Šis procesas šias programas padarė daug galingesnėmis ir prie GNU projekto
+pritraukė ir fondų, ir prisidedančių. Bet jis greičiausiai taip pat keletą
+metų prailgino minimaliai veikiančios sistemos pabaigimą, nes GNU autorių
+laikas buvo paskirtas šių perkėlimų palaikymui ir ypatybių prie
+egzistuojančių komponentų pridėjimui, o ne tęsti rašyti vieną trūkstamą
+komponentą po kito.</p>
+
+<h3>GNU Hurd</h3>
+<p>
+1990&nbsp;m., GNU sistema buvo beveik pabaigta; vienintelis didelis
+trūkstamas komponentas buvo branduolys. Mes nusprendėme mūsų branduolį
+įgyvendinti kaip serverio procesų rinkinį, leidžiamą ant Mach. Mach yra
+mikrobranduolys, išvystytas Carnegie Mellon universitete ir tada Utah
+universitete; GNU Hurd yra serverių rinkinys (t. y. GNU banda), kuris
+leidžiamas Mach viršuje ir atlieka įvairius Unix branduolio darbus. Vystymo
+pradžia buvo atidėta, kol mes laukėme Mach išleidimo kaip laisva programinė
+įranga, kaip buvo pažadėta.</p>
+<p>
+Viena priežastis šio dizaino pasirinkimui buvo išvengti to, kas atrodė yra
+sunkiausia to darbo dalis: branduolio programos derinimas neturint šaltinio
+lygio derintuvės tam padaryti. Ši darbo dalis jau buvo padaryta, su Mach,
+ir mes tikėjomės suderinti Hurd serverius kaip naudotojo programas, su GDB.
+Bet tą padaryti įmanomu užtruko ilgai ir daugiagijus serverius, kurie vienas
+kitam siunčia žinutes, gavosi, kad yra labai sunku suderinti. Hurd
+padarymas dirbti užtikrintai užsitęsė daugelį metų.</p>
+
+<h3>Alix</h3>
+<p>
+Iš pradžių GNU branduolys neturėjo būti pavadintas Hurd. Jo originalus
+pavadinimas buvo Alix &ndash; pavadintas pagal moterį, kuri tuo metu buvo
+mano mylimoji. Ji, Unix sistemos administratorė, pabrėžė kaip jos vardas
+tiktų įprastam pavadinimų suteikimo Unix sistemos versijoms braižui; kaip
+juoką, ji savo draugams pasakė: &bdquo;Kažkas turėtų branduolį pavadinti
+pagal mane.&ldquo; Aš nieko nepasakiau, bet nusprendžiau ją nustebinti su
+branduoliu pavadintu Alix.</p>
+<p>
+Taip neišliko. Michael (dabar Thomas) Bushnell, pagrindinis to branduolio
+autorius, pirmenybę teikė pavadinimui Hurd ir iš naujo apibrėžė Alix taikyti
+į tam tikrą to branduolio dalį &ndash; dalis, kuri sistemos kvietimus
+patalpintų į spąstus ir juos tvarkytų siųsdama žinutes Hurd serveriams.</p>
+<p>
+Vėliau, Alix ir aš išsiskyrėme ir ji pasikeitė savo vardą; nepriklausomai,
+Hurd dizainas buvo pakeistas taip, kad C biblioteka siųstų žinutes
+tiesiogiai serveriams ir tai Alix komponentą pašalino iš to dizaino.</p>
+<p>
+Bet prieš tai, kai šie dalykai įvyko, jos draugas Hurd šaltinio kode
+pastebėjo Alix vardą ir jai šitą paminėjo. Taigi, ji turėjo progą atrasti
+branduolį, pavadintą pagal ją.</p>
+
+<h3>Linux ir GNU/Linux</h3>
+<p>
+GNU Hurd nėra tinkamas gamybiniam naudojimui ir mes nežinome ar jis toks
+kada nors bus. Gebėjimais paremtas dizainas turi problemų, kurios kyla
+tiesiogiai iš tokio dizaino lankstumo ir nėra aišku ar sprendimai
+egzistuoja.</p>
+
+<p>
+Laimei, kitas branduolys yra prieinamas. 1991&nbsp;m., Linus Torvalds
+išvystė su Unix suderinamą branduolį ir pavadino jį Linux. Jis iš pradžių
+buvo nuosavybinis, bet 1992&nbsp;m. jis jį padarė laisva programine įranga;
+Linux apjungimas su nevisai išbaigta GNU sistema virto išbaigta laisva
+operacine sistema. (Žinoma, jų apjungimas buvo savaime reikšmingas darbas.)
+Linux dėka mes galime šiandien iš tikrųjų leisti GNU sistemos versiją.</p>
+<p>
+Šią sistemos versiją mes vadiname <a
+href="/gnu/linux-and-gnu.html">GNU/Linux</a>, kad išreikštume jos sudėtį
+kaip GNU sistemos ir Linux, kaip branduolio, kombinaciją. Prašome
+nepasiduokite praktikai visą tokią sistemą vadinti &bdquo;Linux&ldquo;,
+kadangi tai reiškia mūsų darbo priskyrimą kažkam kitam. Prašome <a
+href="/gnu/gnu-linux-faq.html">lygiaverčiai pamynėkite mus</a>.</p>
+
+<h3>Mūsų ateities iššūkiai</h3>
+<p>
+Mes įrodėme savo gebėjimą vystyti plataus spektro laisvą programinę įrangą.
+Tai nereiškia mes esame nepažeidžiami ir nesustabdomi. Keletas iššūkių
+laisvos programinės įrangos ateitį daro neužtikrinta; susitvarkymui su jais
+reikės užtikrintų pastangų ir ištvermės, kartais užtrunkant metais. Tam
+reikės tokio tipo apsisprendimo, kurį žmonės parodo, kai jie vertina savo
+laisvę ir niekam neleis jos atimti.</p>
+<p>
+Toliau pateikti keturi skyriai aptaria šiuos iššūkius.</p>
+
+<h3>Slapta techninė įranga</h3>
+<p>
+Techninės įrangos gamintojai vis labiau linkę techninės įrangos
+specifikacijas išlaikyti paslaptyje. Tai apsunkina laisvų tvarkyklių rašymą
+taip, kad Linux ir XFree86 galėtų palaikyti naują techninę įrangą. Šiandien
+mes turime išbaigtas laisvas sistemas, bet mes jų neturėsime rytoj jei mes
+negalėsime palaikyti rytojaus kompiuterių.</p>
+<p>
+Yra du būdai tvarkytis su šia problema. Programuotojai gali atlikti
+atgalinę inžineriją išsiaiškinti kaip tokią techninę įrangą palaikyti.
+Likusi mūsų dalis gali pasirinkti tą techninę įrangą, kuri yra palaikoma
+laisva programine įranga; kai tokių kaip mes skaičius išaugs, specifikacijų
+slaptumas taps juos pačius nugalinčia politika.</p>
+<p>
+Atgalinė inžinerija yra didelis darbas; ar mes turėsime programuotojų su
+pakankamu pasiryžimu jos imtis? Taip &ndash; jei mes įgijome stiprų jausmą,
+kad laisva programinė įranga yra principo reikalas ir nelaisvos tvarkyklės
+yra netoleruotinos. Ir ar daug iš mūsų papildomai išleis pinigų, ar net
+skirs truputi papildomo laiko, kad mes galėtume naudoti laisvas tvarkykles?
+Taip, jei tas pasiryžimas turėti laisvę yra plačiai paplitęs.</p>
+<p>
+(2008&nbsp;m. pastaba: ši problema apima BIOS taip pat. Yra laisva BIOS
+&ndash; <a href="http://www.libreboot.org/">LibreBoot</a> (coreboot
+distribucija); problema yra specifikacijų mašinoms gavimas taip, kad
+LibreBoot galėtų jas palaikyti be nelaisvų &bdquo;blobs&ldquo;<sup><a
+href="#TransNote2">2</a></sup>.)</p>
+
+<h3>Nelaisvos bibliotekos</h3>
+<p>
+Nelaisva biblioteka, kuri leidžiama laisvose operacinėse sistemose, veikia
+kaip spąstai laisvos programinės įrangos autoriams. Tokios bibliotekos
+patrauklios ypatybės yra jaukas; jei jūs naudojate tokią biblioteką, jūs
+patenkate į tuos spąstus, nes jūsų programa negali naudingai būti laisvos
+operacinės sistemos dalimi. (Tiesą sakant, mes jūsų programą galėtume
+įtraukti, bet ji <em>neveiks</em> be tos bibliotekos.) Net blogiau, jei
+programa, kuri naudoja tą nuosavybinę biblioteką, tampa populiaria, ji gali
+į tokius spąstus privilioti kitus nieko neįtariančius programuotojus.</p>
+<p>
+Pirmasis šios problemos atvejis buvo Motif įrankių komplektas, praėjusiais
+aštuoniasdešimtaisiais. Nors dar nebuvo laisvų operacinių sistemų, buvo
+aišku kokią problemą Motif vėliau joms sukels. GNU projektas atsakė dvejais
+būdais: individualių laisvos programinės įrangos projektų prašydamas
+palaikyti laisvus X Toolkit valdiklius kartu su Motif ir prašydamas, kad kas
+nors parašytų laisvą Motif pakaitalą. Šiam darbui prireikė daug metų;
+LessTif, Hungry Programmers išvystytas, tik 1997&nbsp;m. tapo pakankamai
+galingu palaikyti daugumai Motif aplikacijų.</p>
+<p>
+Tarp 1996&nbsp;m. ir 1998&nbsp;m., dar viena nelaisva <abbr title="Graphical
+User Interface">GUI</abbr> įrankių komplekto biblioteka, pavadinta Qt, buvo
+naudojama reikšmingame laisvos programinės įrangos rinkinyje &ndash;
+darbastalyje <abbr title="K Desktop Environment">KDE</abbr>.</p>
+<p>
+Laisvos GNU/Linux sistemos negalėjo naudoti KDE, nes mes negalėjome naudoti
+tos bibliotekos. Tačiau, kai kurie komerciniai GNU/Linux sistemų
+platintojai, kurie nebuvo griežti dėl laisvos programinės įrangos laikymosi,
+pridėjo KDE prie savo sistemų &ndash; pagamindami daugiau gebėjimų, bet
+mažiau laisvės turinčią sistemą. KDE grupė aktyviai ragino daugiau
+programuotojų naudoti Qt ir milijonai naujų &bdquo;Linux naudotojų&ldquo;
+niekada nebuvo susidūrę su idėja, kad šitai turėjo problemą. Situacija
+atrodė gąsdinančiai.</p>
+<p>
+Laisvos programinės įrangos bendruomenė atsakė į šią problemą dviem būdais:
+GNOME ir Harmony.</p>
+<p>
+GNOME &ndash; GNU tinklo objektinio modelio aplinka, yra GNU darbastalio
+projektas. Pradėta 1997&nbsp;m. Miguel de Icaza ir vystyta su Red Hat
+Software palaikymu, GNOME buvo paruošta pateikti panašias darbastalio
+priemones, bet naudojant išskirtinai laisvą programinę įrangą. Ji turi
+techninių privalumų taip pat, tokių kaip įvairių kalbų palaikymas, ne tik
+C++. Bet jos pagrindinis tikslas buvo laisvė: nereikalauti naudoti jokios
+nelaisvos programinės įrangos.</p>
+<p>
+Harmony yra suderinama pakaitinė biblioteka, suprojektuota, kad būtų įmanoma
+leisti KDE programinę įrangą nenaudojant Qt.</p>
+<p>
+1998&nbsp;m. lapkritį, Qt autoriai paskelbė apie licencijos pakeitimą,
+kuris, kai bus įvykdytas, turėtų Qt padaryti laisva programine įranga. Nėra
+jokio būdo įsitikinti, bet aš manau, kad taip iš dalies atsitiko dėl
+bendruomenės tvirto atsako į šią problemą, kurią Qt kėlė, kai ji buvo
+nelaisva. (Ta nauja licencija yra nepatogi ir neadekvati, taigi, išlieka
+pageidautina vengti Qt naudojimo.)</p>
+<p>
+[Vėlesnė pastaba: 2000&nbsp;m. rugsėjį, Qt buvo išleista pagal GNU GPL, kas
+iš esmės šią problemą išsprendė.]</p>
+<p>
+Kaip mes atsakysime kitai viliojančiai nelaisvai bibliotekai? Ar visa
+bendruomenė supras poreikį išlikti už tų spąstų? Ar daug iš mūsų atsisakys
+laisvės dėl patogumo ir sukurs didelę problemą? Mūsų ateitis priklauso nuo
+mūsų filosofijos.</p>
+
+<h3>Programinės įrangos patentai</h3>
+<p>
+Didžiausia grėsmė su kuria mes susiduriame kyla iš programinės įrangos
+patentų, kurie gali algoritmus ir ypatybes patalpinti už laisvos programinės
+įrangos ribų iki 20 metų. LZW suglaudinimo algoritmo patentai pradėti
+taikyti 1983&nbsp;m. ir mes vis dar negalime išleisti laisvos programinės
+įrangos pagaminti tinkamai suglaudintiems <abbr title="Graphics Interchange
+Format">GIF</abbr>. [2009&nbsp;m. jų galiojimas baigėsi.] 1998&nbsp;m.,
+laisva programa pagaminti <abbr title="MPEG-1 Audio Layer 3">MP3</abbr>
+suglaudintam audio buvo pašalinta iš distribucijos dėl patentinės bylos
+grėsmės.
+</p>
+<p>
+Yra būdų tvarkytis su patentais: mes galime ieškoti įrodymų, kad patentas
+yra negaliojantis ir mes galime ieškoti alternatyvių būdų atlikti darbą.
+Bet kiekvienas iš šių metodų suveikia tik kartais; kai abiems nepavyksta,
+patentas gali priversti visą laisvą programinę įrangą turėti kokios nors
+ypatybės, kurios nori naudotojai, trūkumą. Ką mes darysime, kai šitai
+atsitiks?</p>
+<p>
+Tie iš mūsų, kurie vertina laisvą programinę įrangą dėl laisvės pasiliks su
+laisva programine įranga bet kuriuo atveju. Mes sugebėsime atlikti darbą be
+tų patentuotų ypatybių. Bet tie, kurie laisvą programinę įrangą vertina,
+nes jie tikisi, jog ji yra techniškai geresnė, tikėtina, kad, kai patentas
+ją sulaikys, šitą pavadins nesėkme. Taigi, kai yra naudinga kalbėti apie
+&ldquo;turgaus&rdquo; vystymo modelio praktinį efektyvumą ir kokios nors
+laisvos programinės įrangos patikimumą ir galią, mes ties tuo privalome
+nesustoti. Mes privalome kalbėti apie laisvę ir principą.</p>
+
+<h3>Laisva dokumentacija</h3>
+<p>
+Didžiausias mūsų laisvų operacinių sistemų trūkumas nėra programinėje
+įrangoje &ndash; tai yra gerų laisvų vadovėlių, kuriuos mes galime įtraukti
+į mūsų sistemas, trūkumas. Dokumentacija yra bet kurio programinės įrangos
+paketo esminė dalis; kai svarbus laisvos programinės įrangos paketas
+nepristatomas kartu su geru laisvu vadovėliu, tai yra didelė spraga.
+Šiandien mes turime daug tokių spragų.</p>
+<p>
+Laisva dokumentacija, kaip laisva programinė įranga, yra laisvės reikalas,
+ne kainos. Kriterijus laisvam vadovėliui yra daug maž toks pat, kaip ir
+laisvai programinei įrangai: tai yra visiems naudotojams tam tikrų laisvių
+suteikimo reikalas. Išplatinimas (įskaitant komercinį pardavimą),
+prisijungus ir popieriumi, turi būti leidžiamas taip, kad tą vadovėlį galima
+būtų pridėti prie kiekvienos tos programos kopijos.</p>
+<p>
+Leidimas modifikuoti yra kritinis irgi. Kaip bendra taisyklė, aš netikiu,
+kad žmonėms yra esminga turėti leidimą modifikuoti įvairiausių rūšių
+straipsnius ir knygas. Pavyzdžiui, aš nemanau, kad jūs arba aš privalome
+suteikti leidimą modifikuoti straipsnius, kaip šitas, kurie apibūdina mūsų
+veiksmus ir mūsų požiūrius.</p>
+<p>
+Bet yra konkreti priežastis, kodėl laisvė modifikuoti yra laisvos
+programinės įrangos dokumentacijai kritinė. Kai žmonės naudojasi savo teise
+modifikuoti programinę įrangą ir prideda arba pakeičia jos ypatybes, jei jie
+yra kruopštūs, jie pakeis vadovėlį irgi &ndash; kad jie galėtų pateikti
+tikslią ir naudojimui su modifikuota programa tinkamą dokumentaciją.
+Nelaisvas vadovėlis, kuris neleidžia programuotojams būti kruopščiais ir
+užbaigti darbą, mūsų bendruomenės poreikių neišpildo.</p>
+<p>
+Tam tikrų tipų ribos tam, kaip yra atliekamos modifikacijos nekelia
+problemų. Pavyzdžiui, reikalavimai išsaugoti pirmojo autoriaus autorių
+teisių pastabą, platinimo sąlygas arba autorių sąrašą, yra priimtini. Taip
+pat nėra problemos reikalauti modifikuotose versijose įtraukti pastabą, jog
+jos buvo modifikuotos, net turėti ištisus skyrius, kurių negalima ištrinti
+arba pakeisti tol, kol šie skyriai nagrinėja netechnines temas. Šių tipų
+suvaržymai nėra problema, nes jais nestabdomas kruopštus programuotojas
+vadovėlį pritaikyti atitikti modifikuotą programą. Kitais žodžiais, jie
+neblokuoja laisvos programinės įrangos bendruomenės nuo visiško vadovėlio
+panaudojimo.</p>
+<p>
+Tačiau, turi būti įmanoma modifikuoti visą <em>techninį</em> vadovėlio
+turinį ir tada rezultatą platinti visomis įprastomis terpėmis, visais
+įprastais kanalais; kitu atveju, suvaržymai trukdo bendruomenei, vadovėlis
+nėra laisvas ir mums reikia dar vieno vadovėlio.</p>
+<p>
+Ar laisvos programinės įrangos autoriai turės supratimą ir pasiryžimą
+pagaminti visą spektrą laisvų vadovėlių? Dar kartą, mūsų ateitis priklauso
+nuo filosofijos.</p>
+
+<h3>Mes privalome kalbėti apie laisvę</h3>
+<p>
+Šiandien yra apskaičiuota, kad yra dešimt milijonų GNU/Linux sistemų, tokių
+kaip Debian GNU/Linux ir Red Hat &bdquo;Linux&ldquo;, naudotojų. Laisva
+programinė įranga išvystė tokius praktinius privalumus, kad naudotojai prie
+jos buriuojasi grynai dėl praktinių priežasčių.</p>
+<p>
+Geros šito pasekmės yra akivaizdžios: didesnis susidomėjimas laisvos
+programinės įrangos vystymu, daugiau klientų laisvos programinės įrangos
+verslams ir didesnė galimybė kompanijas paskatinti vystyti komercinę laisvą
+programinę įrangą, vietoje nuosavybinės programinės įrangos produktų.</p>
+<p>
+Bet susidomėjimas šia programine įranga auga sparčiau, nei filosofijos,
+kuria ji yra paremta, supratimas ir tai veda prie problemos. Mūsų gebėjimas
+susitvarkyti su anksčiau apibūdintais iššūkiais ir pavojais priklauso nuo
+valios tvirtai stovėti už laisvę. Siekiant užtikrinti, kad mūsų bendruomenė
+šią valią turi, mums reikia skleisti tą idėją naujiems naudotojams, kai jie
+ateina į šią bendruomenę.</p>
+<p>
+Bet mums taip padaryti nepavyksta: pastangos į mūsų bendruomenę pritraukti
+naujų naudotojų toli viršija pastangas juos mokyti mūsų bendruomenės
+socialumo. Mums reikia daryti abi ir mums reikia išlaikyti šias dvi
+pastangas subalansuotas.</p>
+
+<h3>&bdquo;Atviras šaltinis&ldquo;</h3>
+<p>
+Naujų naudotojų mokymas apie laisvę 1998&nbsp;m. tapo sunkesniu, kai dalis
+bendruomenės nusprendė nebenaudoti termino &bdquo;laisva programinė
+įranga&ldquo; ir vietoje jo sakyti &bdquo;atviro šaltinio programinė
+įranga&ldquo;.</p>
+<p>
+Kai kurie, teikę šiam terminui pirmenybę, siekė išvengti
+&bdquo;laisva&ldquo; dviprasmybės su &bdquo;nemokama&ldquo; &ndash;
+pateisinamas tikslas. Tačiau, kiti siekė į šalį nustumti principo, kuris
+motyvavo laisvos programinės įrangos judėjimą ir GNU projektą, dvasią ir
+vietoje to apeliuoti į vedėjus ir verslo naudotojus, daug kurių laikosi
+ideologijos, kuri pelną pastato aukščiau laisvės, aukščiau bendruomenės,
+aukščiau principo. Taigi, &bdquo;atviro šaltinio&ldquo; retorika
+koncentruojasi į potencialą padaryti aukštos kokybės, galingą programinę
+įrangą, bet atsikrato laisvės, bendruomenės ir principo idėjų.</p>
+<p>
+&bdquo;Linux&ldquo; žurnalai yra aiškus šito pavyzdys &ndash; jie yra
+prigrūsti nuosavybinės programinės įrangos, kuri veikia su GNU/Linux,
+reklamų. Kai atsiras kitas Motif arba Qt, ar šie žurnalai programuotojus
+įspės likti jo nuošalyje, ar jie rodys jo reklamas?</p>
+<p>
+Verslo parama gali įvairiai prisidėti prie bendruomenės; laikant, kad visa
+kita yra lygu, ji yra naudinga. Bet jų paramos gavimas dar mažiau kalbant
+apie laisvę ir principą gali būti katastrofiškas; jis ankstesnį
+išsibalansavimą tarp siekio ir socialumo švietimo padaro dar blogesniu.</p>
+<p>
+&bdquo;Laisva programinė įranga&ldquo; ir &bdquo;atviras šaltinis&ldquo;
+apibūdina, daugiau arba mažiau, tą pačią programinės įrangos kategoriją, bet
+sako skirtingus dalykus apie programinę įrangą ir apie vertybes. GNU
+projektas tęsia termino &bdquo;laisva programinė įranga&ldquo; naudojimą
+išreikšti idėjai, kad laisvė, ne tik technologija, yra svarbi.</p>
+
+<h3>Pabandykite!</h3>
+<p>
+Yoda aforizmas (&bdquo;Nėra jokio &bdquo;pabandykite&ldquo;&ldquo;) skamba
+neblogai, bet jis manęs neveikia. Aš didžiumą savo darbo atlikau būdamas
+sunerimęs dėl to ar aš galėsiu atlikti tą darbą ir netikras, kad jo užteks
+pasiekti tą tikslą jei jį atliksiu. Bet aš vis tiek pabandžiau, nes tarp
+priešo ir mano miesto nebuvo nei vieno išskyrus mane. Nustebinant save,
+kartais man pavykdavo.</p>
+<p>
+Kartais man nepavykdavo; kai kurie mano miestai krito. Tada aš atradau dar
+vieną į pavojų patekusį miestą ir pasiruošiau dar vienai kovai. Su laiku,
+aš išmokau ieškoti pavojų ir pastatyti save tarp jų ir mano miesto,
+kviesdamas kitus hakerius ateiti ir prie manęs prisijungti.</p>
+<p>
+Šiomis dienomis, dažnai aš nebesu vienintelis. Tai yra palengvėjimas ir
+malonumas, kai aš matau hakerių pulką kasančius gilyn, kad išlaikytų liniją
+ir aš suvokiu, šis miestas gali išgyventi &ndash; kol kas. Bet tie pavojai
+su kiekvienais metais yra vis didesni ir dabar Microsoft aiškiai nusitaikė į
+mūsų bendruomenę. Mes negalime laisvės ateitį laikyti užtikrinta.
+Nelaikykite jos užtikrinta! Jei jūs norite išlaikyti savo laisvę, jūs
+privalote būti pasiruošę ją apginti.</p>
+
+<div class="translators-notes">
+
+<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't have notes.-->
+<h3>Vertėjo pastabos</h3>
+<ol>
+<li id="TransNote1">Tekstinių komandų įvesties ir interpretavimo-vykdymo
+programinė aplinka.</li>
+<li id="TransNote2">blobs &ndash; objektinio kodo gabaliukai, platinami be
+šaltinio, įprastai įmontuotoji programinė įranga kokio nors įrenginio
+veikimui.</li>
+</ol></div>
+</div>
+
+<!-- for id="content", starts in the include above -->
+<!--#include virtual="/server/footer.lt.html" -->
+<div id="footer">
+<div class="unprintable">
+
+<p>Bendrus FSF ir GNU užklausimus prašome atsiųsti į <a
+href="mailto:gnu@gnu.org">&lt;gnu@gnu.org&gt;</a>. Taip pat, yra ir <a
+href="/contact/">kiti būdai susisiekti</a> su FSF. Neveikiančių nuorodų ir
+kiti pataisymai arba pasiūlymai gali būti atsiųsti į <a
+href="mailto:webmasters@gnu.org">&lt;webmasters@gnu.org&gt;</a>.</p>
+
+<p>
+<!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph,
+ replace it with the translation of these two:
+
+ We work hard and do our best to provide accurate, good quality
+ translations. However, we are not exempt from imperfection.
+ Please send your comments and general suggestions in this regard
+ to <a href="mailto:web-translators@gnu.org">
+
+ &lt;web-translators@gnu.org&gt;</a>.</p>
+
+ <p>For information on coordinating and submitting translations of
+ our web pages, see <a
+ href="/server/standards/README.translations.html">Translations
+ README</a>. -->
+Mes dirbame sunkiai ir labai stengiamės, kad pateiktume tikslius, geros
+kokybės vertimus. Tačiau mes nesame išimtys netobulumui. Prašome siųskite
+savo komentarus ir bendrus pasiūlymus šia prasme į <a
+href="mailto:web-translators@gnu.org">&lt;web-translators@gnu.org&gt;</a>.</p>
+<p>Mūsų tinklapių vertimų koordinavimo ir pateikimo informaciją pamatykite
+<a href="/server/standards/README.translations.html">Vertimų
+PERSKAITYKITEMANE</a>.</p>
+</div>
+
+<!-- Regarding copyright, in general, standalone pages (as opposed to
+ files generated as part of manuals) on the GNU web server should
+ be under CC BY-ND 4.0. Please do NOT change or remove this
+ without talking with the webmasters or licensing team first.
+ Please make sure the copyright date is consistent with the
+ document. For web pages, it is ok to list just the latest year the
+ document was modified, or published.
+ If you wish to list earlier years, that is ok too.
+ Either "2001, 2002, 2003" or "2001-2003" are ok for specifying
+ years, as long as each year in the range is in fact a copyrightable
+ year, i.e., a year in which the document was published (including
+ being publicly visible on the web or in a revision control system).
+ There is more detail about copyright years in the GNU Maintainers
+ Information document, www.gnu.org/prep/maintain. -->
+<p>Copyright &copy; 1998, 2001, 2002, 2005, 2006, 2007, 2008, 2010, 2014, 2015
+Richard Stallman</p>
+
+<p>Šiam puslapiui taikoma <a rel="license"
+href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/4.0/deed.lt">Creative
+Commons Priskyrimas - Jokių išvestinių darbų 4.0 Tarptautinė licencija</a>.</p>
+
+<!--#include virtual="/server/bottom-notes.lt.html" -->
+<div class="translators-credits">
+
+<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't want credits.-->
+ </div>
+
+<p class="unprintable"><!-- timestamp start -->
+Atnaujinta:
+
+$Date: 2020/07/04 08:32:33 $
+
+<!-- timestamp end -->
+</p>
+</div>
+</div>
+<!-- for class="inner", starts in the banner include -->
+</body>
+</html>