diff options
Diffstat (limited to 'talermerchantdemos/blog/articles/lt/linux-and-gnu.html')
-rw-r--r-- | talermerchantdemos/blog/articles/lt/linux-and-gnu.html | 337 |
1 files changed, 337 insertions, 0 deletions
diff --git a/talermerchantdemos/blog/articles/lt/linux-and-gnu.html b/talermerchantdemos/blog/articles/lt/linux-and-gnu.html new file mode 100644 index 0000000..38994a4 --- /dev/null +++ b/talermerchantdemos/blog/articles/lt/linux-and-gnu.html @@ -0,0 +1,337 @@ +<!--#set var="PO_FILE" + value='<a href="/gnu/po/linux-and-gnu.lt.po"> + https://www.gnu.org/gnu/po/linux-and-gnu.lt.po</a>' + --><!--#set var="ORIGINAL_FILE" value="/gnu/linux-and-gnu.html" + --><!--#set var="DIFF_FILE" value="/gnu/po/linux-and-gnu.lt-diff.html" + --><!--#set var="OUTDATED_SINCE" value="2017-09-04" --> + +<!--#include virtual="/server/header.lt.html" --> +<!-- Parent-Version: 1.79 --> + +<!-- This file is automatically generated by GNUnited Nations! --> +<title>Linux ir GNU - GNU projektas - Laisvos programinės įrangos fondas</title> +<meta http-equiv="Keywords" content="GNU, FSF, Laisvos programinės įrangos fondas, Linux, Emacs, GCC, Unix, +Laisva programinė įranga, Operacinė sistema, GNU branduolys, HURD, GNU HURD, +Hurd" /> +<meta http-equiv="Description" content="Laisvos Unix stiliaus operacinės sistemos GNU vystymas nuo 1983 m. taip, kad +kompiuterio naudotojai gali turėti laisvę dalintis ir pagerinti jų naudojamą +programinę įrangą." /> + +<!--#include virtual="/gnu/po/linux-and-gnu.translist" --> +<!--#include virtual="/server/banner.lt.html" --> +<!--#include virtual="/server/outdated.lt.html" --> +<h2>Linux ir GNU sistema</h2> + +<p><strong>pagal <a href="http://www.stallman.org/">Richard +Stallman</a></strong></p> + +<div class="announcement"> + <blockquote><p>Daugiau informacijos taip pat pamatykite <a +href="/gnu/gnu-linux-faq.html">GNU/Linux DUK</a> ir <a +href="/gnu/why-gnu-linux.html">Kodėl GNU/Linux?</a></p> + </blockquote> +</div> + +<p> +Daug kompiuterio naudotojų leidžia modifikuotą <a +href="/philosophy/categories.html#TheGNUsystem">GNU sistemos</a> versiją +kiekvieną dieną, šito nesuvokdami. Dėl subtilaus įvykių susiklostymo, GNU +versija, kuri šiandien yra plačiai naudojama, dažnai yra vadinama +„Linux“ ir daug jos naudotojų <a +href="/gnu/gnu-users-never-heard-of-gnu.html">nežino</a>, kad ji iš esmės +yra GNU sistema, <a href="/gnu/gnu-history.html">GNU projekto</a> išvystyta.</p> + +<p> +Iš tikrųjų ten yra Linux ir šitie žmonės jį naudoja, bet jis yra tik jų +naudojamos sistemos dalis. Linux yra branduolys: tos sistemos programa, +kuri skirsto mašinos resursus kitoms programoms, kurias jūs leidžiate. +Branduolys yra esminė operacinės sistemos dalis, bet vienas pats +nenaudingas; jis gali funkcionuoti tik išbaigtos operacinės sistemos +kontekste. Linux įprastai yra naudojamas kartu su GNU operacine sistema: +visa ši sistema iš esmės yra GNU su pridėtu Linux arba GNU/Linux. Visos +taip vadinamos „Linux“ distribucijos iš tikrųjų yra GNU/Linux +distribucijos.</p> + +<p> +Daug naudotojų nesupranta skirtumo tarp branduolio, kuris yra Linux, ir tos +visos sistemos, kurią jie irgi vadina „Linux“. Dviprasmiškas +šio pavadinimo naudojimas žmonėms suprasti nepadeda. Šie naudotojai dažnai +galvoja, kad Linus Torvalds, su trupučiu pagalbos, 1991 m. išvystė tą +visą operacinę sistemą.</p> + +<p> +Programuotojai bendrai žino, kad Linux yra branduolys. Bet kadangi jie +bendrai girdėjo tą visą sistemą taip pat vadinant „Linux“, jie +dažnai įsivaizduoja istoriją, kuri pateisintų tos visos sistemos vadinimą +pagal tą branduolį. Pavyzdžiui, daugelis tiki, kad kai Linus Torvalds +pabaigė rašyti Linux, branduolį, jo naudotojai jam aplinkui ieškojo kitos +laisvos programinės įrangos ir surado, kad (be jokios konkrečios +priežasties) beveik viskas būtina padaryti panašią į Unix sistemą jau buvo +prieinama.</p> + +<p> +Ką jie surado nebuvo atsitiktinumas – tai buvo nevisai išbaigta GNU +sistema. Prieinama <a href="/philosophy/free-sw.html">laisva programinė +įranga</a> susidėjo į išbaigtą sistemą, nes GNU projektas dirbo nuo +1984 m. jos padarymui. <a href="/gnu/manifesto.html">GNU manifeste</a> +mes užsibrėžėme tikslą išvystyti laisvą, panašią į Unix sistemą, pavadintą +GNU. GNU projekto <a href="/gnu/initial-announcement.html">Pradinis +paskelbimas</a> taip pat apibrėžia kai kuriuos pradinius planus GNU +sistemai. Kai Linux buvo pradėtas, GNU buvo beveik užbaigta.</p> + +<p> +Dauguma laisvos programinės įrangos projektų turi tikslą išvystyti konkrečią +programą konkrečiam darbui. Pavyzdžiui, Linus Torvalds užsibrėžė parašyti +panašų į Unix branduolį (Linux); Donald Knuth užsibrėžė parašyti teksto +formuotoją (TeX); Bob Scheifler užsibrėžė išvystyti lango sistemą (X Window +System). Natūralu tokio tipo projekto prisidėjimą matuoti specifinėmis +programomis, kurios atkeliavo iš to projekto.</p> + +<p> +Jei mes pabandytume išmatuoti GNU projekto prisidėjimą šiuo būdu, kokią +išvadą mes padarytume? Vieni CD-ROM pardavėjai išsiaiškino, kad jų +„Linux distribucijoje“ <a +href="/philosophy/categories.html#GNUsoftware">GNU programinė įranga</a> +buvo didžiausias vienas kontingentas, apie 28 % nuo viso šaltinio kodo, +ir į tai įėjo kai kurie esminiai, svarbiausi komponentai, be kurių negalėtų +būti sistemos. Pats Linux buvo apie 3 %. (Tos proporcijos +2008 m. yra panašios: „pagrindinėje“ gNewSense saugykloje, +Linux yra 1,5 % ir GNU paketai yra 15 %.) Taigi, jei jūs +ruoštumėtės parinkti pavadinimą sistemai, remdamiesi tuo, kas toje sistemoje +parašė programas, pats tinkamiausias, vienintelis pasirinkimas būtų +„GNU“.</p> + +<p> +Bet tai nėra išsamiausias būdas apsvarstyti šį klausimą. GNU projektas +nebuvo, nėra, projektas išvystyti konkrečius programinės įrangos paketus. +Jis nebuvo projektas <a href="/software/gcc/">išvystyti C kompiliatorių</a>, +nors mes tai padarėme. Jis nebuvo projektas išvystyti teksto redaktorių, +nors mes vieną išvystėme. GNU projektas užsibrėžė išvystyti <em>išbaigtą, +laisvą, panašią į Unix sistemą</em>: GNU.</p> + +<p> +Daug žmonių padarė svarbių prisidėjimų prie laisvos programinės įrangos toje +sistemoje ir jie visi nusipelnė paminėjimo už jų programinę įrangą. Bet jos +buvimo <em>integruota sistema</em> – o ne tik naudingų programų +rinkiniu – priežastis yra ta, kad GNU projektas užsibrėžė ją tokia +padaryti. Mes padarėme reikalingų laisvai sistemai padaryti +<em>išbaigta</em> programų sąrašą ir mes sistemiškai suradome, parašėme arba +suradome žmones parašyti viską iš to sąrašo. Mes parašėme esminius, bet +nesmagius<a href="#unexciting">(1)</a> komponentus, nes jūs negalite turėti +sistemą be jų. Kai kurie mūsų sistemos komponentai, programavimo įrankiai, +patys tapo populiariais tarp programuotojų, bet mes parašėme daug +komponentų, kurie nėra įrankiai<a href="#nottools">(2)</a>. Mes net +išvystėme šachmatų žaidimą – GNU šachmatai, nes išbaigtai sistemai +žaidimų reikia irgi.</p> + +<p> +1990–2000 m. laikotarpio pradžioje mes surinkome tą visą sistemą +išskyrus branduolį. Mes taip pat pradėjome branduolį – <a +href="/software/hurd/hurd.html">GNU Hurd</a>, kuris leidžiamas Mach +viršuje. Šio branduolio vystymas buvo gerokai sunkesnis, nei mes tikėjomės; +<a href="/software/hurd/hurd-and-linux.html">GNU Hurd pradėjo dirbti +patikimai 2001 m.</a>, bet bendrai jis yra dar toli iki buvimo paruoštu +žmonėms naudoti.</p> + +<p> +Laimei, mums nereikėjo laukti Hurd, dėl Linux. Kai Torvalds išlaisvino +Linux 1992 m., jis užpildė paskutinę didelę GNU sistemos spragą. +Žmonės tada galėjo <a +href="http://ftp.funet.fi/pub/linux/historical/kernel/old-versions/RELNOTES-0.01">apjungti +Linux su GNU sistema</a> išbaigtos laisvos sistemos – GNU sistemos +versijos, kuri taip pat turėjo Linux, padarymui. Kitais žodžiais, GNU/Linux +sistema.</p> + +<p> +Jų padarymas veikti gerai kartu nebuvo lengvas darbas. Kai kuriuos GNU +komponentus<a href="#somecomponents">(3)</a> reikėjo reikšmingai pakeisti +veikimui su Linux. Išbaigtos sistemos integravimas distribucija, kuri +veiktų „išėmus iš dėžės“ buvo didelis darbas, irgi. Jam reikėjo +nagrinėti problemą kaip tą sistemą įdiegti ir įkrauti – problema, +kurios mes nesprendėme, nes mes dar nepasiekėme to taško. Todėl, žmonės, +kurie išvystė įvairias sistemos distribucijas atliko daug esminio darbo. +Bet tai buvo darbas, kurį, natūraliai, kažkas tikrai būtų atlikęs.</p> + +<p> +GNU projektas palaiko GNU/Linux sistemas, taipogi <em>tą</em> GNU sistemą. +<a href="http://fsf.org/">FSF</a> finansavo su Linux susietų GNU C +bibliotekos plėtinių perrašymą taip, kad dabar jie yra gerai integruoti ir +naujausios GNU/Linux sistemos naudoja einamąjį bibliotekos išleidimą be +jokių pakeitimų. FSF taip pat finansavo ankstyvą Debian GNU/Linux vystymo +stadiją.</p> + +<p> +Šiandien yra daug skirtingų GNU/Linux sistemos variantų (dažnai vadinamų +„distribucijomis“<sup><a href="#TransNote1">1</a></sup>). +Dauguma jų įtraukia nelaisvą programinę įrangą – jų autoriai laikosi +filosofijos siejamos su Linux, bet ne tos su GNU. Bet taip pat yra <a +href="/distros/">visiškai laisvos GNU/Linux distribucijos</a>. FSF palaiko +<a href="http://gnewsense.org/">gNewSense</a> kompiuterinius įrenginius.</p> + +<p>Laisvos GNU/Linux distribucijos padarymas nėra tik įvairių, nelaisvų +programų pašalinimo reikalas. Šiomis dienomis, įprasta Linux versija turi +nelaisvas programas irgi. Šias programas numatyta įkrauti į +įvesties/išvesties įrenginius kai sistema startuoja ir jos yra įtrauktos +kaip ilgos skaičių sekos, Linux „šaltinio kode“. Todėl, laisvų +GNU/Linux distribucijų palaikymas dabar apima <a +href="http://directory.fsf.org/project/linux">laisvos Linux versijos</a> +palaikymą irgi.</p> + +<p>Ar jūs naudojate GNU/Linux, ar ne, prašome nepainiokite publikos naudodami +pavadinimą „Linux“ dviprasmiškai. Linux yra branduolys, vienas +iš esminių, svarbiausių tos sistemos komponentų. Ta sistema kaip visuma iš +esmės yra GNU sistema, su pridėtu Linux. Kai jūs kalbate apie šią +kombinaciją, prašome ją vadinkite „GNU/Linux“.</p> + +<p> +Jei jūs norite padaryti nuorodą apie „GNU/Linux“ tolimesniam +nukreipimui, šis puslapis ir <a +href="/gnu/the-gnu-project.html">http://www.gnu.org/gnu/the-gnu-project.html</a> +yra geri pasirinkimai. Jei jūs minite Linux, tą branduolį, ir norite +pridėti nuorodą tolimesniam nukreipimui, <a +href="http://foldoc.org/linux">http://foldoc.org/linux</a> yra geras URL +naudoti.</p> + +<h3>Prierašai</h3> + +<p> +Be GNU, vienas kitas projektas nepriklausomai pagamino laisvą, panašią į +Unix operacinę sistemą. Ši sistema yra žinoma kaip BSD ir ji buvo išvystyta +UC Berkeley. 1980–1990 m. laikotarpiu ji buvo nelaisva, bet tapo +laisva 1990–2000 m. laikotarpio pradžioje. Laisva operacinė +sistema, kuri egzistuoja šiandien<a href="#newersystems">(4)</a> beveik +užtikrintai yra arba GNU sistemos variantas, arba BSD sistemos tipas.</p> + +<p> +Žmonės kartais klausia ar BSD irgi yra GNU versija, kaip GNU/Linux. BSD +autoriai buvo įkvėpti jų kodą padaryti laisva programine įranga pagal GNU +projekto pavyzdį ir aiškūs GNU aktyvistų apeliavimai padėjo juos įtikinti, +bet tas kodas mažai persidengė su GNU. BSD sistemos šiandien naudoja kai +kurias GNU programas, lygiai kaip ir GNU sistema ir jos variantai naudoja +kai kurias BSD programas; tačiau, kaip visumos, jos yra dvi skirtingos +sistemos, kurios evoliucionavo atskirai. BSD autoriai neparašė branduolio +ir nepridėjo jo prie GNU sistemos, ir pavadinimas, toks kaip GNU/BSD, šiai +situacijai netiktų.<a href="#gnubsd">(5)</a></p> + +<h3>Pastabos:</h3> +<ol> +<li> +<a id="unexciting"></a>Į šiuos nesmagius, bet esminius komponentus įeina GNU +surinkėjas (GAS) ir ryšių reguliavimo programa (GLD), abi dabar yra <a +href="/software/binutils/">GNU Binutils</a> paketo dalis, <a +href="/software/tar/">GNU tar</a> ir daug kitų.</li> + +<li> +<a id="nottools"></a>Pavyzdžiui, Bourne Again SHell (BASH), PostScript +sąsaja <a href="/software/ghostscript/ghostscript.html">Ghostscript</a> ir +<a href="/software/libc/libc.html">GNU C biblioteka</a> nėra programavimo +įrankiai. Kaip nėra GNUCash, GNOME ir GNU Chess.</li> + +<li> +<a id="somecomponents"></a>Pavyzdžiui, <a +href="/software/libc/libc.html">GNU C biblioteką</a>.</li> + +<li> +<a id="newersystems"></a>Nuo tada, kada tai buvo parašyta, buvo išvystyta +beveik visa laisva, panaši į Windows sistema, bet techniškai ji visiškai +nėra panaši į GNU ar Unix, taigi, ji realiai nepaveikia šio klausimo. +Dauguma Solaris branduolio buvo padaryta laisva, bet jei jūs norėtumėte iš +to padaryti laisvą sistemą, be tų branduoliui trūkstamų dalių pakeitimo, +jums taip pat reikėtų jį patalpinti į GNU arba BSD.</li> + +<li> +<a id="gnubsd"></a>Kitą vertus, bėgant metams nuo šio straipsnio parašymo, +GNU C Library buvo perkelta į keletą BSD branduolio versijų, kas padarė +aiškiu GNU sistemos su tuo branduoliu apjungimą. Kaip ir su GNU/Linux, +šitie iš tikro yra GNU variantai ir todėl yra vadinami, pavyzdžiui, +priklausomai nuo sistemos branduolio, GNU/kFreeBSD ir GNU/kNetBSD. Paprasti +naudotojai tipiniuose darbastaliuose sunkiai gali atskirti tarp GNU/Linux ir +GNU/*BSD.</li> + +</ol> + +<div class="translators-notes"> + +<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't have notes.--> +<h3>Vertėjo pastabos</h3> +<ol> +<li id="TransNote1">Angliško žodžio „distributions“ trumpinys +„distros“; verstas nesutrumpintai.</li> +</ol></div> +</div> + +<!-- for id="content", starts in the include above --> +<!--#include virtual="/server/footer.lt.html" --> +<div id="footer"> +<div class="unprintable"> + +<p>Bendrus FSF ir GNU užklausimus prašome atsiųsti į <a +href="mailto:gnu@gnu.org"><gnu@gnu.org></a>. Taip pat, yra ir <a +href="/contact/">kiti būdai susisiekti</a> su FSF. Neveikiančių nuorodų ir +kiti pataisymai arba pasiūlymai gali būti atsiųsti į <a +href="mailto:webmasters@gnu.org"><webmasters@gnu.org></a>.</p> + +<p> +<!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph, + replace it with the translation of these two: + + We work hard and do our best to provide accurate, good quality + translations. However, we are not exempt from imperfection. + Please send your comments and general suggestions in this regard + to <a href="mailto:web-translators@gnu.org"> + + <web-translators@gnu.org></a>.</p> + + <p>For information on coordinating and submitting translations of + our web pages, see <a + href="/server/standards/README.translations.html">Translations + README</a>. --> +Mes dirbame sunkiai ir labai stengiamės, kad pateiktume tikslius, geros +kokybės vertimus. Tačiau mes nesame išimtys netobulumui. Prašome siųskite +savo komentarus ir bendrus pasiūlymus šia prasme į <a +href="mailto:web-translators@gnu.org"><web-translators@gnu.org></a>.</p> +<p>Mūsų tinklapių vertimų koordinavimo ir pateikimo informaciją pamatykite +<a href="/server/standards/README.translations.html">Vertimų +PERSKAITYKITEMANE</a>.</p> +</div> + +<!-- Regarding copyright, in general, standalone pages (as opposed to + files generated as part of manuals) on the GNU web server should + be under CC BY-ND 4.0. Please do NOT change or remove this + without talking with the webmasters or licensing team first. + Please make sure the copyright date is consistent with the + document. For web pages, it is ok to list just the latest year the + document was modified, or published. + + If you wish to list earlier years, that is ok too. + Either "2001, 2002, 2003" or "2001-2003" are ok for specifying + years, as long as each year in the range is in fact a copyrightable + year, i.e., a year in which the document was published (including + being publicly visible on the web or in a revision control system). + + There is more detail about copyright years in the GNU Maintainers + Information document, www.gnu.org/prep/maintain. --> +<p>Copyright © 1997, 1998, 1999, 2000, 2001, 2002, 2007, 2014, 2015, 2016, +2017 Richard M. Stallman</p> + +<p>Šiam puslapiui taikoma <a rel="license" +href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/4.0/deed.lt">Creative +Commons Priskyrimas - Jokių išvestinių darbų 4.0 Tarptautinė licencija</a>.</p> + +<!--#include virtual="/server/bottom-notes.lt.html" --> +<div class="translators-credits"> + +<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't want credits.--> + </div> + +<p class="unprintable"><!-- timestamp start --> +Atnaujinta: + +$Date: 2019/03/01 18:00:05 $ + +<!-- timestamp end --> +</p> +</div> +</div> +</body> +</html> |