summaryrefslogtreecommitdiff
path: root/talermerchantdemos/blog/articles/lt/linux-and-gnu.html
diff options
context:
space:
mode:
Diffstat (limited to 'talermerchantdemos/blog/articles/lt/linux-and-gnu.html')
-rw-r--r--talermerchantdemos/blog/articles/lt/linux-and-gnu.html337
1 files changed, 337 insertions, 0 deletions
diff --git a/talermerchantdemos/blog/articles/lt/linux-and-gnu.html b/talermerchantdemos/blog/articles/lt/linux-and-gnu.html
new file mode 100644
index 0000000..38994a4
--- /dev/null
+++ b/talermerchantdemos/blog/articles/lt/linux-and-gnu.html
@@ -0,0 +1,337 @@
+<!--#set var="PO_FILE"
+ value='<a href="/gnu/po/linux-and-gnu.lt.po">
+ https://www.gnu.org/gnu/po/linux-and-gnu.lt.po</a>'
+ --><!--#set var="ORIGINAL_FILE" value="/gnu/linux-and-gnu.html"
+ --><!--#set var="DIFF_FILE" value="/gnu/po/linux-and-gnu.lt-diff.html"
+ --><!--#set var="OUTDATED_SINCE" value="2017-09-04" -->
+
+<!--#include virtual="/server/header.lt.html" -->
+<!-- Parent-Version: 1.79 -->
+
+<!-- This file is automatically generated by GNUnited Nations! -->
+<title>Linux ir GNU - GNU projektas - Laisvos programinės įrangos fondas</title>
+<meta http-equiv="Keywords" content="GNU, FSF, Laisvos programinės įrangos fondas, Linux, Emacs, GCC, Unix,
+Laisva programinė įranga, Operacinė sistema, GNU branduolys, HURD, GNU HURD,
+Hurd" />
+<meta http-equiv="Description" content="Laisvos Unix stiliaus operacinės sistemos GNU vystymas nuo 1983 m. taip, kad
+kompiuterio naudotojai gali turėti laisvę dalintis ir pagerinti jų naudojamą
+programinę įrangą." />
+
+<!--#include virtual="/gnu/po/linux-and-gnu.translist" -->
+<!--#include virtual="/server/banner.lt.html" -->
+<!--#include virtual="/server/outdated.lt.html" -->
+<h2>Linux ir GNU sistema</h2>
+
+<p><strong>pagal <a href="http://www.stallman.org/">Richard
+Stallman</a></strong></p>
+
+<div class="announcement">
+ <blockquote><p>Daugiau informacijos taip pat pamatykite <a
+href="/gnu/gnu-linux-faq.html">GNU/Linux DUK</a> ir <a
+href="/gnu/why-gnu-linux.html">Kodėl GNU/Linux?</a></p>
+ </blockquote>
+</div>
+
+<p>
+Daug kompiuterio naudotojų leidžia modifikuotą <a
+href="/philosophy/categories.html#TheGNUsystem">GNU sistemos</a> versiją
+kiekvieną dieną, šito nesuvokdami. Dėl subtilaus įvykių susiklostymo, GNU
+versija, kuri šiandien yra plačiai naudojama, dažnai yra vadinama
+&bdquo;Linux&ldquo; ir daug jos naudotojų <a
+href="/gnu/gnu-users-never-heard-of-gnu.html">nežino</a>, kad ji iš esmės
+yra GNU sistema, <a href="/gnu/gnu-history.html">GNU projekto</a> išvystyta.</p>
+
+<p>
+Iš tikrųjų ten yra Linux ir šitie žmonės jį naudoja, bet jis yra tik jų
+naudojamos sistemos dalis. Linux yra branduolys: tos sistemos programa,
+kuri skirsto mašinos resursus kitoms programoms, kurias jūs leidžiate.
+Branduolys yra esminė operacinės sistemos dalis, bet vienas pats
+nenaudingas; jis gali funkcionuoti tik išbaigtos operacinės sistemos
+kontekste. Linux įprastai yra naudojamas kartu su GNU operacine sistema:
+visa ši sistema iš esmės yra GNU su pridėtu Linux arba GNU/Linux. Visos
+taip vadinamos &bdquo;Linux&ldquo; distribucijos iš tikrųjų yra GNU/Linux
+distribucijos.</p>
+
+<p>
+Daug naudotojų nesupranta skirtumo tarp branduolio, kuris yra Linux, ir tos
+visos sistemos, kurią jie irgi vadina &bdquo;Linux&ldquo;. Dviprasmiškas
+šio pavadinimo naudojimas žmonėms suprasti nepadeda. Šie naudotojai dažnai
+galvoja, kad Linus Torvalds, su trupučiu pagalbos, 1991&nbsp;m. išvystė tą
+visą operacinę sistemą.</p>
+
+<p>
+Programuotojai bendrai žino, kad Linux yra branduolys. Bet kadangi jie
+bendrai girdėjo tą visą sistemą taip pat vadinant &bdquo;Linux&ldquo;, jie
+dažnai įsivaizduoja istoriją, kuri pateisintų tos visos sistemos vadinimą
+pagal tą branduolį. Pavyzdžiui, daugelis tiki, kad kai Linus Torvalds
+pabaigė rašyti Linux, branduolį, jo naudotojai jam aplinkui ieškojo kitos
+laisvos programinės įrangos ir surado, kad (be jokios konkrečios
+priežasties) beveik viskas būtina padaryti panašią į Unix sistemą jau buvo
+prieinama.</p>
+
+<p>
+Ką jie surado nebuvo atsitiktinumas &ndash; tai buvo nevisai išbaigta GNU
+sistema. Prieinama <a href="/philosophy/free-sw.html">laisva programinė
+įranga</a> susidėjo į išbaigtą sistemą, nes GNU projektas dirbo nuo
+1984&nbsp;m. jos padarymui. <a href="/gnu/manifesto.html">GNU manifeste</a>
+mes užsibrėžėme tikslą išvystyti laisvą, panašią į Unix sistemą, pavadintą
+GNU. GNU projekto <a href="/gnu/initial-announcement.html">Pradinis
+paskelbimas</a> taip pat apibrėžia kai kuriuos pradinius planus GNU
+sistemai. Kai Linux buvo pradėtas, GNU buvo beveik užbaigta.</p>
+
+<p>
+Dauguma laisvos programinės įrangos projektų turi tikslą išvystyti konkrečią
+programą konkrečiam darbui. Pavyzdžiui, Linus Torvalds užsibrėžė parašyti
+panašų į Unix branduolį (Linux); Donald Knuth užsibrėžė parašyti teksto
+formuotoją (TeX); Bob Scheifler užsibrėžė išvystyti lango sistemą (X Window
+System). Natūralu tokio tipo projekto prisidėjimą matuoti specifinėmis
+programomis, kurios atkeliavo iš to projekto.</p>
+
+<p>
+Jei mes pabandytume išmatuoti GNU projekto prisidėjimą šiuo būdu, kokią
+išvadą mes padarytume? Vieni CD-ROM pardavėjai išsiaiškino, kad jų
+&bdquo;Linux distribucijoje&ldquo; <a
+href="/philosophy/categories.html#GNUsoftware">GNU programinė įranga</a>
+buvo didžiausias vienas kontingentas, apie 28&nbsp;% nuo viso šaltinio kodo,
+ir į tai įėjo kai kurie esminiai, svarbiausi komponentai, be kurių negalėtų
+būti sistemos. Pats Linux buvo apie 3&nbsp;%. (Tos proporcijos
+2008&nbsp;m. yra panašios: &bdquo;pagrindinėje&ldquo; gNewSense saugykloje,
+Linux yra 1,5&nbsp;% ir GNU paketai yra 15&nbsp;%.) Taigi, jei jūs
+ruoštumėtės parinkti pavadinimą sistemai, remdamiesi tuo, kas toje sistemoje
+parašė programas, pats tinkamiausias, vienintelis pasirinkimas būtų
+&bdquo;GNU&ldquo;.</p>
+
+<p>
+Bet tai nėra išsamiausias būdas apsvarstyti šį klausimą. GNU projektas
+nebuvo, nėra, projektas išvystyti konkrečius programinės įrangos paketus.
+Jis nebuvo projektas <a href="/software/gcc/">išvystyti C kompiliatorių</a>,
+nors mes tai padarėme. Jis nebuvo projektas išvystyti teksto redaktorių,
+nors mes vieną išvystėme. GNU projektas užsibrėžė išvystyti <em>išbaigtą,
+laisvą, panašią į Unix sistemą</em>: GNU.</p>
+
+<p>
+Daug žmonių padarė svarbių prisidėjimų prie laisvos programinės įrangos toje
+sistemoje ir jie visi nusipelnė paminėjimo už jų programinę įrangą. Bet jos
+buvimo <em>integruota sistema</em> &ndash; o ne tik naudingų programų
+rinkiniu &ndash; priežastis yra ta, kad GNU projektas užsibrėžė ją tokia
+padaryti. Mes padarėme reikalingų laisvai sistemai padaryti
+<em>išbaigta</em> programų sąrašą ir mes sistemiškai suradome, parašėme arba
+suradome žmones parašyti viską iš to sąrašo. Mes parašėme esminius, bet
+nesmagius<a href="#unexciting">(1)</a> komponentus, nes jūs negalite turėti
+sistemą be jų. Kai kurie mūsų sistemos komponentai, programavimo įrankiai,
+patys tapo populiariais tarp programuotojų, bet mes parašėme daug
+komponentų, kurie nėra įrankiai<a href="#nottools">(2)</a>. Mes net
+išvystėme šachmatų žaidimą &ndash; GNU šachmatai, nes išbaigtai sistemai
+žaidimų reikia irgi.</p>
+
+<p>
+1990&ndash;2000&nbsp;m. laikotarpio pradžioje mes surinkome tą visą sistemą
+išskyrus branduolį. Mes taip pat pradėjome branduolį &ndash; <a
+href="/software/hurd/hurd.html">GNU Hurd</a>, kuris leidžiamas Mach
+viršuje. Šio branduolio vystymas buvo gerokai sunkesnis, nei mes tikėjomės;
+<a href="/software/hurd/hurd-and-linux.html">GNU Hurd pradėjo dirbti
+patikimai 2001&nbsp;m.</a>, bet bendrai jis yra dar toli iki buvimo paruoštu
+žmonėms naudoti.</p>
+
+<p>
+Laimei, mums nereikėjo laukti Hurd, dėl Linux. Kai Torvalds išlaisvino
+Linux 1992&nbsp;m., jis užpildė paskutinę didelę GNU sistemos spragą.
+Žmonės tada galėjo <a
+href="http://ftp.funet.fi/pub/linux/historical/kernel/old-versions/RELNOTES-0.01">apjungti
+Linux su GNU sistema</a> išbaigtos laisvos sistemos &ndash; GNU sistemos
+versijos, kuri taip pat turėjo Linux, padarymui. Kitais žodžiais, GNU/Linux
+sistema.</p>
+
+<p>
+Jų padarymas veikti gerai kartu nebuvo lengvas darbas. Kai kuriuos GNU
+komponentus<a href="#somecomponents">(3)</a> reikėjo reikšmingai pakeisti
+veikimui su Linux. Išbaigtos sistemos integravimas distribucija, kuri
+veiktų &bdquo;išėmus iš dėžės&ldquo; buvo didelis darbas, irgi. Jam reikėjo
+nagrinėti problemą kaip tą sistemą įdiegti ir įkrauti &ndash; problema,
+kurios mes nesprendėme, nes mes dar nepasiekėme to taško. Todėl, žmonės,
+kurie išvystė įvairias sistemos distribucijas atliko daug esminio darbo.
+Bet tai buvo darbas, kurį, natūraliai, kažkas tikrai būtų atlikęs.</p>
+
+<p>
+GNU projektas palaiko GNU/Linux sistemas, taipogi <em>tą</em> GNU sistemą.
+<a href="http://fsf.org/">FSF</a> finansavo su Linux susietų GNU C
+bibliotekos plėtinių perrašymą taip, kad dabar jie yra gerai integruoti ir
+naujausios GNU/Linux sistemos naudoja einamąjį bibliotekos išleidimą be
+jokių pakeitimų. FSF taip pat finansavo ankstyvą Debian GNU/Linux vystymo
+stadiją.</p>
+
+<p>
+Šiandien yra daug skirtingų GNU/Linux sistemos variantų (dažnai vadinamų
+&bdquo;distribucijomis&ldquo;<sup><a href="#TransNote1">1</a></sup>).
+Dauguma jų įtraukia nelaisvą programinę įrangą &ndash; jų autoriai laikosi
+filosofijos siejamos su Linux, bet ne tos su GNU. Bet taip pat yra <a
+href="/distros/">visiškai laisvos GNU/Linux distribucijos</a>. FSF palaiko
+<a href="http://gnewsense.org/">gNewSense</a> kompiuterinius įrenginius.</p>
+
+<p>Laisvos GNU/Linux distribucijos padarymas nėra tik įvairių, nelaisvų
+programų pašalinimo reikalas. Šiomis dienomis, įprasta Linux versija turi
+nelaisvas programas irgi. Šias programas numatyta įkrauti į
+įvesties/išvesties įrenginius kai sistema startuoja ir jos yra įtrauktos
+kaip ilgos skaičių sekos, Linux &bdquo;šaltinio kode&ldquo;. Todėl, laisvų
+GNU/Linux distribucijų palaikymas dabar apima <a
+href="http://directory.fsf.org/project/linux">laisvos Linux versijos</a>
+palaikymą irgi.</p>
+
+<p>Ar jūs naudojate GNU/Linux, ar ne, prašome nepainiokite publikos naudodami
+pavadinimą &bdquo;Linux&ldquo; dviprasmiškai. Linux yra branduolys, vienas
+iš esminių, svarbiausių tos sistemos komponentų. Ta sistema kaip visuma iš
+esmės yra GNU sistema, su pridėtu Linux. Kai jūs kalbate apie šią
+kombinaciją, prašome ją vadinkite &bdquo;GNU/Linux&ldquo;.</p>
+
+<p>
+Jei jūs norite padaryti nuorodą apie &bdquo;GNU/Linux&ldquo; tolimesniam
+nukreipimui, šis puslapis ir <a
+href="/gnu/the-gnu-project.html">http://www.gnu.org/gnu/the-gnu-project.html</a>
+yra geri pasirinkimai. Jei jūs minite Linux, tą branduolį, ir norite
+pridėti nuorodą tolimesniam nukreipimui, <a
+href="http://foldoc.org/linux">http://foldoc.org/linux</a> yra geras URL
+naudoti.</p>
+
+<h3>Prierašai</h3>
+
+<p>
+Be GNU, vienas kitas projektas nepriklausomai pagamino laisvą, panašią į
+Unix operacinę sistemą. Ši sistema yra žinoma kaip BSD ir ji buvo išvystyta
+UC Berkeley. 1980&ndash;1990&nbsp;m. laikotarpiu ji buvo nelaisva, bet tapo
+laisva 1990&ndash;2000&nbsp;m. laikotarpio pradžioje. Laisva operacinė
+sistema, kuri egzistuoja šiandien<a href="#newersystems">(4)</a> beveik
+užtikrintai yra arba GNU sistemos variantas, arba BSD sistemos tipas.</p>
+
+<p>
+Žmonės kartais klausia ar BSD irgi yra GNU versija, kaip GNU/Linux. BSD
+autoriai buvo įkvėpti jų kodą padaryti laisva programine įranga pagal GNU
+projekto pavyzdį ir aiškūs GNU aktyvistų apeliavimai padėjo juos įtikinti,
+bet tas kodas mažai persidengė su GNU. BSD sistemos šiandien naudoja kai
+kurias GNU programas, lygiai kaip ir GNU sistema ir jos variantai naudoja
+kai kurias BSD programas; tačiau, kaip visumos, jos yra dvi skirtingos
+sistemos, kurios evoliucionavo atskirai. BSD autoriai neparašė branduolio
+ir nepridėjo jo prie GNU sistemos, ir pavadinimas, toks kaip GNU/BSD, šiai
+situacijai netiktų.<a href="#gnubsd">(5)</a></p>
+
+<h3>Pastabos:</h3>
+<ol>
+<li>
+<a id="unexciting"></a>Į šiuos nesmagius, bet esminius komponentus įeina GNU
+surinkėjas (GAS) ir ryšių reguliavimo programa (GLD), abi dabar yra <a
+href="/software/binutils/">GNU Binutils</a> paketo dalis, <a
+href="/software/tar/">GNU tar</a> ir daug kitų.</li>
+
+<li>
+<a id="nottools"></a>Pavyzdžiui, Bourne Again SHell (BASH), PostScript
+sąsaja <a href="/software/ghostscript/ghostscript.html">Ghostscript</a> ir
+<a href="/software/libc/libc.html">GNU C biblioteka</a> nėra programavimo
+įrankiai. Kaip nėra GNUCash, GNOME ir GNU Chess.</li>
+
+<li>
+<a id="somecomponents"></a>Pavyzdžiui, <a
+href="/software/libc/libc.html">GNU C biblioteką</a>.</li>
+
+<li>
+<a id="newersystems"></a>Nuo tada, kada tai buvo parašyta, buvo išvystyta
+beveik visa laisva, panaši į Windows sistema, bet techniškai ji visiškai
+nėra panaši į GNU ar Unix, taigi, ji realiai nepaveikia šio klausimo.
+Dauguma Solaris branduolio buvo padaryta laisva, bet jei jūs norėtumėte iš
+to padaryti laisvą sistemą, be tų branduoliui trūkstamų dalių pakeitimo,
+jums taip pat reikėtų jį patalpinti į GNU arba BSD.</li>
+
+<li>
+<a id="gnubsd"></a>Kitą vertus, bėgant metams nuo šio straipsnio parašymo,
+GNU C Library buvo perkelta į keletą BSD branduolio versijų, kas padarė
+aiškiu GNU sistemos su tuo branduoliu apjungimą. Kaip ir su GNU/Linux,
+šitie iš tikro yra GNU variantai ir todėl yra vadinami, pavyzdžiui,
+priklausomai nuo sistemos branduolio, GNU/kFreeBSD ir GNU/kNetBSD. Paprasti
+naudotojai tipiniuose darbastaliuose sunkiai gali atskirti tarp GNU/Linux ir
+GNU/*BSD.</li>
+
+</ol>
+
+<div class="translators-notes">
+
+<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't have notes.-->
+<h3>Vertėjo pastabos</h3>
+<ol>
+<li id="TransNote1">Angliško žodžio &bdquo;distributions&ldquo; trumpinys
+&bdquo;distros&ldquo;; verstas nesutrumpintai.</li>
+</ol></div>
+</div>
+
+<!-- for id="content", starts in the include above -->
+<!--#include virtual="/server/footer.lt.html" -->
+<div id="footer">
+<div class="unprintable">
+
+<p>Bendrus FSF ir GNU užklausimus prašome atsiųsti į <a
+href="mailto:gnu@gnu.org">&lt;gnu@gnu.org&gt;</a>. Taip pat, yra ir <a
+href="/contact/">kiti būdai susisiekti</a> su FSF. Neveikiančių nuorodų ir
+kiti pataisymai arba pasiūlymai gali būti atsiųsti į <a
+href="mailto:webmasters@gnu.org">&lt;webmasters@gnu.org&gt;</a>.</p>
+
+<p>
+<!-- TRANSLATORS: Ignore the original text in this paragraph,
+ replace it with the translation of these two:
+
+ We work hard and do our best to provide accurate, good quality
+ translations. However, we are not exempt from imperfection.
+ Please send your comments and general suggestions in this regard
+ to <a href="mailto:web-translators@gnu.org">
+
+ &lt;web-translators@gnu.org&gt;</a>.</p>
+
+ <p>For information on coordinating and submitting translations of
+ our web pages, see <a
+ href="/server/standards/README.translations.html">Translations
+ README</a>. -->
+Mes dirbame sunkiai ir labai stengiamės, kad pateiktume tikslius, geros
+kokybės vertimus. Tačiau mes nesame išimtys netobulumui. Prašome siųskite
+savo komentarus ir bendrus pasiūlymus šia prasme į <a
+href="mailto:web-translators@gnu.org">&lt;web-translators@gnu.org&gt;</a>.</p>
+<p>Mūsų tinklapių vertimų koordinavimo ir pateikimo informaciją pamatykite
+<a href="/server/standards/README.translations.html">Vertimų
+PERSKAITYKITEMANE</a>.</p>
+</div>
+
+<!-- Regarding copyright, in general, standalone pages (as opposed to
+ files generated as part of manuals) on the GNU web server should
+ be under CC BY-ND 4.0. Please do NOT change or remove this
+ without talking with the webmasters or licensing team first.
+ Please make sure the copyright date is consistent with the
+ document. For web pages, it is ok to list just the latest year the
+ document was modified, or published.
+
+ If you wish to list earlier years, that is ok too.
+ Either "2001, 2002, 2003" or "2001-2003" are ok for specifying
+ years, as long as each year in the range is in fact a copyrightable
+ year, i.e., a year in which the document was published (including
+ being publicly visible on the web or in a revision control system).
+
+ There is more detail about copyright years in the GNU Maintainers
+ Information document, www.gnu.org/prep/maintain. -->
+<p>Copyright &copy; 1997, 1998, 1999, 2000, 2001, 2002, 2007, 2014, 2015, 2016,
+2017 Richard M. Stallman</p>
+
+<p>Šiam puslapiui taikoma <a rel="license"
+href="http://creativecommons.org/licenses/by-nd/4.0/deed.lt">Creative
+Commons Priskyrimas - Jokių išvestinių darbų 4.0 Tarptautinė licencija</a>.</p>
+
+<!--#include virtual="/server/bottom-notes.lt.html" -->
+<div class="translators-credits">
+
+<!--TRANSLATORS: Use space (SPC) as msgstr if you don't want credits.-->
+ </div>
+
+<p class="unprintable"><!-- timestamp start -->
+Atnaujinta:
+
+$Date: 2019/03/01 18:00:05 $
+
+<!-- timestamp end -->
+</p>
+</div>
+</div>
+</body>
+</html>